Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

2016-04-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1-137-239/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2016-04-06
Bylos Nr.
1-137-239/2016
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-02501-2016-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Nijolė Zaleckienė
Kaltinamasis
E.A.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-137-239/2016 m.Teisminio proceso Nr. 1-01-1-02501-2016-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.5.4; 2.10.1. (s)
TRAKŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLietuvos Respublikos vardu2016 m. balandžio 6 d.Trakai
Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Nijolė Zaleckienė,

išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros šeštojo skyriaus prokuroro D. M. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

E.A., (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuva, Lietuvos, (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirba UAB Serigma, pagalbinis darbuotojas, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E.A. grasino nužudyti V. V. bei mažamečius vaikus R. A. ir M. A. ir buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, o būtent:

kaltinamasis 2016 m. sausio 16 dieną apie 18:00 val. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (3.38 promilės girtumo), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, savo gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), virtuvėje, tarpusavio nesutarimų su savo sugyventine V. V. metu, mažamečių vaikų R. A., gim. (duomenys neskelbtini), M. A., (duomenys neskelbtini), akivaizdoje, vartodamas necenzūrinius žodžius, plėšydamas nuo savęs drabužius, mesdamas vieną batą į V. V., kitą į sūnų M., šaukė, kad užmuš V. V.. Nukentėjusiajai išsigandus E. A. ir išbėgus iš namo į kiemą, E. A., tęsdamas savo nusikalstą veiką, grasino namuose likusiems R. A. ir M. A. įkišti juos į pečių, tai yra nužudyti, kurie išsigandę grasinimo taip pat išbėgo iš namų. Tokiu būdu sukėlė nukentėjusiesiems V. V., R. A., M. A. realų pagrindą manyti, jog grasinimas juos nužudyti gali būti įvykdytas. Šiais savo veiksmais E. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 145 str. 1 d.

Kaltinamasis E. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016-01-16 po pietų nuėjo pas kaimyną ir ten vartojo alkoholį - degtinę. Kas toliau vyko, nepamena. Pradėjo prisiminti tik nuo tada, kai pamatė policijos pareigūnus. Jam buvo pranešta, kad kaltinamasis sulaikomas už tai, kad grasino nužudyti savo sugyventinę V. V.. Nors E. A. nurodė, kad nieko nepamena, tačiau mano, kad būdamas girtas galėjo bet ką jai pasakyti, taip pat galėjo pasakyti, kad ją užmuš. Mano, kad sugyventinė galėjo pagrįstai pagalvoti, jog jis gali taip ir pasielgti, nes iškvietė policijos pareigūnus. Taip pat galėjo ką nors panašaus pasakyti ir savo vaikams, bet to taip pat visiškai neatsimena. Mano, kad vaikai galėjo išsigąsti. Anksčiau prieš savo sugyventinę ir vaikus naudojo fizinį smurtą, tai yra būdamas girtas sumušė sugyventinę bei sūnų. Dėl to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau kaltinamasis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, nes sugyventinė ir sūnus jam atleido. Po paskutinio įvykio jis lankėsi Trakų rajono paramos šeimai ir vaikams centro teikiamoje psichologo konsultacijoje. Nori nustoti vartoti alkoholį ir pakeisti savo elgesį šeimoje. Dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi. ( b.l. 56-57, 66-67 )

Nukentėjusioji V. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jau penkiolika metų ji gyvena kartu su sugyventiniu E. A.. Jis yra jos vaikų R. A., (duomenys neskelbtini). ir M. A., (duomenys neskelbtini), tėvas. 2016-01-16 apie 12 val. ji su sugyventiniu nuvažiavo pasveikinti V. V. mamos su gimtadieniu. Ten sugyventinis vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 16 val. abu grįžo namo ir užėjo pas kaimyną. Ten sugyventinis vėl vartojo alkoholį ir buvo labai girtas. Namo nukentėjusioji vedė sugyventinį už parankės, nes pats savarankiškai eiti negalėjo. Užėjus į namo prieangį, E. A. neišsilaikė ant kojų ir nugriuvo ant grindų. Pakilęs bei užėjęs į virtuvę jis labai susinervino ir pradėjo plėšyti nuo savęs drabužius, sviedė vieną batą į V. V., o kitą - į namuose buvusį sūnų M. A., bet nepataikė. Pradėjo šaukti, vadinti V. V. necenzūriniais žodžiais, varyti iš namų, šaukė, kad užmuš. Kadangi sugyventinis tapo agresyvus ir nekontroliuojamas, ji išsigando, kad jis gali ją sužaloti, ar net užmušti, todėl išbėgo iš namų į lauką ir iškvietė policiją. Sugyventinio grasinimai buvo realūs, nes nuo jo fizinio smurto V. V. jau buvo nukentėjusi ir anksčiau, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Jų du mažamečiai sūnus tuo metu buvo namuose ir viską matė. Jai išbėgus iš namų, maždaug po 10 min. iš namų išbėgo ir jos abu vaikai. Vėliau sūnus M. A. jai pasakojo, kad tėvas grasino jiems, kad "įkiš juos į pečių". ( b.l. 22 )

Nukentėjusysis R. A. apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjos parodė, kad jam yra 13 metų. Kartu gyvena su mama, tėčiu ir broliu M. A.. 2016-01-16 tėvas buvo nuėjęs pas kaimyną, po pusės valandos grįžo. Jis girdėjo, kaip kažkas nugriuvo verandoje. R. A. girdėjo, kai tėtis keikėsi, rėkė ant mamos. Matėsi iš išvaizdos, kad tėtis stipriai girtas. Tėtis griebė šluotą, o mama išbėgo iš namų. Tėtis mamą kaltino dėl to, kad jis nugriuvo. Tėtis metė batą į brolį, bet nepataikė. Kai mama išbėgo, tėtis pradėjo keikti R. A. ir brolį. Tada R. A. pasakė broliui, kad reikia eiti ieškoti mamos. Būdamas lauke paskambino mamai, ji buvo pas kaimynę. Ji jau buvo išsikvietusi policiją. ( b.l. 38-40 )

Nukentėjusysis M. A. apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjos parodė, kad jam yra 10 metų. Kartu gyvena su mama, tėčiu ir broliu R. A.. 2016-01-16 jis su broliu ir dviem draugais buvo namuose. Mama su tėčiu buvo pas kaimynus. Jie išgirdo, kad kažkas verandoje nugriuvo, po to atsidarė durys ir į virtuvę užėjo tėtis. Tėtis buvo piktas. Jis metė batą į mamą. Mama tuo metu stovėjo prie durų. Metė dėl to, kad susitrenkė galvą. Sakė, kad dingtumėm iš čia. M. A. išsigando, kad ir į jį tėtis mes batą. Mama išsigando ir išbėgo pas kaimynus. Jis su broliu liko namuose. Tėtis rėkė. Tada M. A. su broliu išėjo kviesti mamos, jie išsigando, kad tėtis gali juos mušti. M. A. spėjo apsirengti, o R. A. nespėjo apsirengti striukės. M. A. paskambino mamai ir sužinojo, kad ji pas kaimynus. Mama iškvietė policiją. Kai pareigūnai tėtį išsivežė, jis su mama grįžo namo. Tėtis anksčiau smurtavo prieš juos du kartus. ( b.l. 41-43)

Liudytojas R. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016-01-16 18.50 val. dirbant kartu su Vilniaus aps. VPK Trakų r. PK VP PB vyr. patruliu A. M., iš Vilniaus aps. VPK OVS buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), sugyventinis išvarė pranešėją iš namų. Namuose liko mažamečių vaikų. Nuvykus minėtu adresu, juos pasitiko pranešėja ir papasakojo, kad apie 17.45 val. į namus grįžo neblaivus jos sugyventinis E. A., kuris mažamečių vaikų akivaizdoje pradėjo keikti ją necenzūriniais žodžiais, grasino ją nužudyti, mėtė daiktus, varė iš namų. Nukentėjusioji buvo apsiverkusi ir susijaudinusi, blaivi. Akivaizdžių sužalojimų nesimatė. Ji pasakė, kad šį kartą sugyventinis jos nemušė, tačiau anksčiau prieš ją smurtavo ne vieną kartą. Bijodama eilinį kartą prieš ją pavartoto smurto, V. V. išbėgo iš namų ir paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą. Taip pat ji paaiškino, kad įvykio metu kartu su pareiškėja bei jos sugyventiniu namuose buvo du jų mažamečiai vaikai. Vėliau vaikus ji nuvedė pas kaimynus, todėl įvykio vietoje jų nematė ir su jais nekalbėjo. Užėjus į namus buvo matyti, kad daiktai guli ne savo vietose, pavyzdžiui: šaldytuvas praviras, ant virtuvinės spintelės gulėjo purvinas, vyriškas aulinis batas. E. A. namuose nebuvo. Pareiškėja pasakė, kad jis yra pas kitus kaimynus. E. A. buvo rastas pas kaimynus girtas. Pranešėja parašė pareiškimą dėl smurto artimoje aplinkoje ir į įvykio buvo iškviesta operatyvinė grupė. E. A. buvo sulaikytas ir pristatytas į Trakų r. PK. ( b.l. 47-48 )

Įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad apžiūros objektas yra gyvenamas namas, esantis (duomenys neskelbtini). Užėjus į namą patenkama į prieangį, iš jos į virtuvę. Virtuvėje prie pečiau guli maišas su malkomis, ant kurio guli suplėšyti juodos spalvos marškinėliai. ( b.l. 8-11)

Pagal LR BK 145 str. 1 d. atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Pagal įstatymą toks grasinimas turi būti išsakytas konkrečiam asmeniui ir būti realus, t. y. nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turi pagrindo galvoti, jog grasinimas bus realiai įgyvendintas. Objektyvioji nusikaltimo pusė reiškiasi tam tikra psichine prievarta, kurią kaltininkas naudoja prieš nukentėjusįjį, kad taip jį įbaugintų, atkeršytų ar pan. Grasinimo nužudyti subjektyviosios pusės požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia: kaltininkas supranta, kad grasinimą nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą išsako taip, jog nukentėjusysis tiki, kad tie veiksmai realiai gali būti įvykdyti, ir tokios nukentėjusiojo būsenos nori (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-403/2006).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių nukentėjusiųjų paaiškinimų matyti, kad kaltinamasis buvo smarkiai neblaivus, supykęs šaukė, kad užmuš, paėmė šluotą, kas nukentėjusiai leido manyti, kad kaltinamasis rengiasi prieš ją naudoti smurtą. Iš byloje esančio įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro matyti, jog kaltinamasis smurtą artimoje aplinkoje naudoja ne pirmą kartą, todėl smurto grėsmė ir grasinimų baimė buvo reali.

Byloje esantys įrodymai yra nuoseklūs, neprieštaringi, papildantys vienas kitą, todėl konstatuotina, jog nagrinėjamoje byloje yra visiškai įrodyta, kad kaltinamasis E. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 145 str. 1 d.

Kaltinamasis prisipažįsta padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina ta aplinkybė, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi. Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veika padaryta dviem mažamečiams. Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, atsižvelgia į tai, jog kaltinamajam buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 str. 3 d., 140 str. 2 d., 145 str. 1 d., tačiau nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas kaltininkui su nekentėjusiuoju susitaikius, 2014-04-19 pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 str. 2 d., 145 str. 1 d., taip pat turi galiojančių administracinių nuobaudų, iš pažeidimo esmės matyti, kad pažeidimus kaltinamasis daro būdamas neblaivus, tėvų valdžią naudoja priešingai savo vaikų interesais. Teismas taip pat įvertina aplinkybę, kad kaltinamasis kreipėsi į Priklausomybių ligų centrą (b.l. 81)

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę ir baudžiamąją bylą baigiant teismo baudžiamuoju įsakymu, yra pagrindas taikyti LR BK 64¹ str.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina nepakeista iki įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, – naikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420-422 straipsniais, teismas

nusprendžia:

E.A., (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal LR BK 145 str. 1 d. ir skirti jam laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant tęsti darbą ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę E. A. paskirti laisvės apribojimo bausmę 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant tęsti darbą ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis LR BK 67, 72-2 str. E. A. skirti baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui

E. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą iki įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, – panaikinti.

Išaiškinti E. A., kad:

Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, E. A. per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Trakų rajono apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.Išnagrinėjus bylą teisiamajame posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme.Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos ir vykdomas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Nijolė Zaleckienė