- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-01-17
- Bylos Nr.
- 2A-1060-258/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-11-3-00303-2011-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Kutrienė, Vidas Stankevičius
- Atsakovas
- A. K., S. O.
- Ieškovas
- UAB „Vilniaus energija“
- Trečiasis asmuo
- A. L., L. L., V. L.
Vilniaus apygardos teismo teisėja Rita Kisielienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovams A. K., S. O. dėl skolos ir delspinigių priteisimo, tretieji asmenys A. L., L. L., V. L.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Vilniaus energija“, patikslinęs ieškinio reikalavimus, prašė priteisti iš atsakovo S. O. 5 588,71 Lt įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2004-09-01 iki 2006-10-10 ir 409,09 Lt delspinigių, o iš atsakovo A. K. priteisti 10481,32 Lt įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2006-10-11 iki 2009-08-31 ir 730,78 Lt delspinigių, taip pat priteisti iš atsakovų lygiomis dalimis ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad UAB „Vilniaus energija“ tiekė šilumos energiją ir karštą vandenį butui, esančiam (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise iki 2006-10-10 priklausė atsakovui S. O., o 2006-10-10 pirkimo-pardavimo sutartimi perleistas atsakovui A. K.. Rašytinė šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartis tarp ieškovo ir atsakovų nebuvo sudaryta, tačiau šilumos tiekimo-vartojimo įrenginiai buvo prijungti prie daugiabučio namo šilumos tiekimo tinklų, todėl darytina išvada, kad energijos pirkimo-pardavimo sutartis dėl šilumos šioms patalpoms teikimo buvo sudaryta konkliudentiniais veiksmais. Pagal Šilumos ūkio įstatymą ir jį detalizuojančius poįstatyminius teisės aktus, kurie taikytini šiuo atveju, šilumos energijos vartotojas yra buto ar kitų patalpų savininkas, t. y. atsakovai S. O. ir A. K., kurie atitinkamais laikotarpiais būdami buto(duomenys neskelbtini), savininkais, yra atsakingi ieškovui už susidariusią skolą laikotarpiu nuo 2004-09-01 iki 2009-08-31 už butui, esančiam (duomenys neskelbtini), tiektą šilumos energiją ir karštą vandenį. Todėl šio ieškinio patenkinimui neturi reikšmės aplinkybė, kad bute prašomos iš atsakovų priteisti skolos susidarymo laikotarpiu gyveno tretieji asmenys. Ieškovas nieko apie šiuos asmenis iki bylos iškėlimo nežinojo, šilumos energija buvo tiekiama butui, kurio savininkais buvo atsakovai, todėl skola ieškovui priteistina iš atsakovų, kurie dėl trečiųjų asmenų gyvenimo bute laikotarpiu susidariusios skolos galės reikšti tretiesiems asmenims regresinį reikalavimą po šios bylos išsprendimo. Iš atsakovų taip pat prašo priteistini 1139,87 Lt delspinigių, paskaičiuotų vadovaujantis LR įstatymu „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ už laikotarpį nuo 2008-06-27 iki 2009-10-07.
Atsiliepimas
Atsakovas A. K. prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jokie faktiniai šilumos energijos tiekimo santykiai tarp jo ir ieškovo nebuvo susiklostę. A. K. nebuvo šilumos energijos vartotojas CK 6.384 str. prasme, kadangi UAB „Vilniaus energija“ nurodytu laikotarpiu, kurio metu susidariusią skolą prašo priteisti ieškovas, bute (duomenys neskelbtini), negyveno, šiame bute nuo 2005 m iki 2009-03-18 neteisėtai gyveno tretieji asmenys. Jie iš buto buvo priverstinai iškeldinti tik 2009-03-18, todėl tretieji asmenys ir yra atsakingi ieškovui už suvartotą šilumos energiją ir karštą vandenį iki 2009-03-18 kaip faktiniai šilumos energijos ir karšto vandens vartotojai. Atsakovas pažymėjo, kad UAB „Vilniaus energija“ nepagrįstai, neturėdama tam jokio teisinio pagrindo skaičiuoja delspinigius: ieškovas yra privatus juridinis asmuo, todėl jam LR įstatymo „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ nuostatos netaikytinos ir jis minėtu įstatymu negali remtis reikalaudamas netesybų.
Atsakovas S. O. prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pagal pareikštą ieškinį yra atsakingi tretieji asmenys, kurie buvo faktiniais šilumos energijos ir karšto vandens vartotojais ir kartu energijos pirkimo-pardavimo sutarties šalimi CK 6.383 str., 6.384 str. prasme. Turto iš varžytynių pardavimo aktas, kuriuo atsakovas įsigijo butą (duomenys neskelbtini), buvo patvirtintas teismo tik 2005-01-18 nutartimi, daiktinės teisės į šį butą atsakovo S. O. vardu įregistruotos 2005-11-18, todėl ieškovas nepagrįstai skaičiuoja skolą atsakovui nuo 2004-09-01.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. kovo 30 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Priteisė ieškovui UAB „Vilniaus energija“ iš atsakovo S. O. 4 542,75 Lt skolos ir 490 Lt bylinėjimosi išlaidų, o iš atsakovo A. K. 9 928,90 Lt skolos ir 652 Lt bylinėjimosi išlaidų. Likusios ieškinio dalies netenkino. Priteisė iš ieškovo UAB „Vilniaus energija“ 12,85 Lt bylinėjimosi išlaidų, o iš atsakovų S. O. ir A. K. po 33,75 Lt iš kiekvieno valstybės naudai.
Nurodė, kad teisės normų, reglamentuojančių šilumos energijos pirkimo – pardavimo teisinius santykius, analizė leidžia daryti išvadą, kad pagal bendrą taisyklę šilumos pirkimo – pardavimo teisinių santykių šalys yra šilumos tiekėjas ir pastato savininkas – buitinis šilumos vartotojas. Vadinasi, nepaisant to, kas naudojasi pastatu ar patalpomis, kuriems tiekiama šilumos energija, šilumos pirkimo–pardavimo teisinių santykių dalyvis yra pastato ar pastato patalpų savininkas. Tuo atveju, kai šiluma tiekiama patalpoms, kuriose neįrengti atsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai, t. y. daugiabučiame name esantiems butams ir kitoms patalpoms, susiklosto šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai. Nesant sudarytos individualios rašytinės šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutarties, tokia sutartis laikoma sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas šiose sąlygose nurodytų šalių. Vadovaudamasis nurodytu teisės normų aiškinimu, teismas padarė išvadą, kad atsakovai, kaip buvęs ir esamas buto (duomenys neskelbtini), savininkai, yra atsakingi ieškovui už susidariusią skolą už per laikotarpiais, kai jie buvo buto savininkais, tiektą butui šilumos energiją, nes nesant sudarytos rašytinės sutarties, jiems, kaip buto savininkams energijos pirkimo-pardavimo sutarties šalims, teko prievolė tinkamai atsiskaityti su šilumos tiekėju už butui patiektą šilumos energiją. Teismas netenkino reikalavimo priteisti delspinigius, nurodęs, kad LR įstatymas „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“, kurio pagrindu ieškovas priskaičiavo delspinigius, reglamentuoja tik valstybinių ir savivaldybių įmonių teikiamų ryšių ir komunalinių paslaugų mokesčių delspinigių skaičiavimo pagrindus ir tvarką, tuo tarpu ieškovas yra privatus juridinis asmuo ir paminėtos teisinės formos įmonėms nepriskirtinas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas A. K. apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 30 d. sprendimo dalį, kuria iš A. K. UAB „Vilniaus energija“ priteista 9 928,90 Lt skolos ir 652 Lt bylinėjimosi išlaidų bei valstybei priteista 33,75 Lt ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tarp jo ir ieškovo nebuvo susiklostę prievoliniai teisiniai santykiai, nes jis neatliko konkliudentinių veiksmų gauti šilumos energiją ar karštą vandenį, nenaudojo energijos karštam vandeniui savo buitinėms reikmėms, todėl nėra vartotojas LR CK 6.384 straipsnio prasme. Ieškovo teikiamų paslaugų vartojai buvo A. L., L. L., V. L., todėl jie ir turi apmokėti už savo poreikiams sunaudotą energiją. Energijos pirkimo sutartis su atsakovu A. K. nebuvo sudaryta, bute energijos kiekis nustatomas ne pagal apskaitos prietaisų rodmenis, todėl nepagrįstas ieškovo reikalavimas atlyginti už karštą vandenį, už kurį įsiskolinimas skaičiuojamas trims asmenims. A. L. iki 2005-01-18, kai buvo patvirtintas turto pardavimo iš varžytynių aktas, buvo buto savininkas, su juo sudaryta UAB „Vilniaus energija“ sutartis, ji liko galioti ir iki A. L. išsikėlė iš buto, nes tokią valią jis išreiškė toliau naudodamasis šilumos energija, o sudarytos sutarties nenutraukė. Teismas neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką civ.b. Nr. 3K-3-209/2010, Nr. 3K-3-392/2004, kur teismas pripažino šilumos energijos vartotojais tuos asmenis, kurie neteisėtai gyveno bute.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis LR CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti ar nėra LR CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, išnagrinėjęs bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad butui, esančiam (duomenys neskelbtini), tiekiamas centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų (b.l. 11-13). Atsakovas A. K. šį butą įsigijo iš S. O. ir I. O. 2006-10-10 pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu (b.l. 47-48), tačiau rašytinės šilumos pirkimo – pardavimo sutarties su UAB „Vilniaus energija“ nesudarė. 2009-03-18 iškeldinimo protokolas patvirtina, kad 2009-03-18 iš šio buto tretieji asmenys A. L., L. L., V. L. jau buvo išsikėlę (b.l. 56). Taigi atsakovas A. K. nesutinka su ieškovo reikalavimu mokėti už butui, esančiam (duomenys neskelbtini), tiektą šilumos energiją, nes nebuvo sudaręs su ieškovu rašytinės šilumos energijos pirkimo – pardavimo sutarties ir laikotarpiu nuo buto įsigijimo iki trečiųjų asmenų iškraustymo šios energijos nevartojo.
Šilumos ūkio įstatymo 19 straipsnio 5 dalis nustato, kad jeigu daugiabučio namo butų savininkai nenusprendžia dėl šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo pagal individualiai aptartas sąlygas, laikytina, kad kol bus sudarytos tokios sutartys, tiekėjų ir vartotojų tarpusavio santykiai grindžiami pagal šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartines sąlygas. Ūkio ministro 2003 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 4-289 patvirtintų Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų 8 punktas numato, kad šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutarties pagal šias sąlygas šalys yra: šilumos tiekėjas ir pastato buto savininkas – buitinis šilumos vartotojas. Kadangi atsakovas nuo 2006-10-10 yra vienintelis teisėtas buto savininkas, pagal minėtas teisės normas būtent atsakovas yra šilumos pirkimo-pardavimo teisinių santykių dalyvis, nepriklausomai nuo to, kas naudojosi patalpomis. Byloje nėra ginčo, kad šilumos tiekėjas tinkamai vykdė savo kaip šilumos tiekėjo pareigas, tiekė šilumos energiją, tačiau jo teisės buvo pažeistos, nes su juo nebuvo atsiskaityta. Daikto savininkas privalo išlaikyti daiktą, įgyvendindamas nuosavybės teisę, nepažeisti kitų asmenų teisių ir interesų (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Ginčo laikotarpiu atsakovui nuosavybės teise priklausantis butas ieškovo sąnaudomis buvo išlaikomas, nes jis buvo šildomas. Esant aplinkybei, kai už butui patiektą šilumos energiją neatsiskaityta, ieškovas turi teisę nukreipti savo reikalavimą į teisėtą buto savininką. Atsakovas A. K., kaip teisingai nurodė pirmos instancijos teismas, turės teisę reikalauti atlyginti nuostolius, kurie jam padaryti nuosavybės teisės pažeidimu.
Spręsdama dėl atsakingo už nesumokėtus mokesčius asmens, teisėjų kolegija nesiremia apelianto nurodyta teismų praktika, nes atsakovo nurodytoje byloje Nr. 3K-3-209/2010 buvo sprendžiamas ginčas tarp šilumos tiekėjo ir savivaldybės – specialaus subjekto buto nuomos santykiuose; pagrindinė Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtos bylos problema – ar savivaldybė, vykdydama socialinės politikos funkciją – nuomodama socialinį būstą, atsako už tinkamą tokios funkcijos vykdymą ir ar vienašališkai perkelti riziką dėl asmenų, kuriems ji privalo suteikti socialinį būstą, veiksmų ūkio subjektams, tiekiantiems šilumą savivaldybei nuosavybės teise priklausančioms gyvenamosioms patalpoms, kurias ši nuomoja kaip socialinį būstą. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo tarp šilumos tiekėjo ir privataus asmens – gyvenamosios patalpos savininko; faktinė situacija nagrinėjamoje byloje skiriasi ir tuo, kad tretieji asmenys skolos susiformavimo metu gyveno ir naudojosi atsakovui priklausančiomis patalpomis neteisėtai. Be to, minėto Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėjamoje situacijoje sutartis dėl atsiskaitymo už šildymą energijos tiekėjo buvo sudaryta su trečiaisiais asmenimis. Tokiu būdu nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi, bylos nėra analogiškos, todėl nėra pagrindo remtis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės normų išaiškinimų civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2011.
Teisėjų kolegija, spręsdama dėl atsakingo už įsiskolinimą asmens, taip pat nesiremia ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 23 d. nutartimi civ.b. Nr.3K-3-392/2004, nes minėtoje byloje asmenimis, kurių įrengimai prijungti prie energijos tiekimo tinklų, buvo laikomi faktiniai vartotojai, o apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos nuomone prie energijos tiekimo tinklų gali būti prijungti tik asmens, kuris yra savininkas, buto įrengimai.
Apeliantas nesutinka su pareiga mokėti skolą, teigdamas, kad nebuvo su UAB „Vilniaus energija“ sudaręs rašytinės energijos pirkimo-pardavimo sutarties. Šie argumentai vertintini kaip nepagrįsti. Vadovaujantis CK 1.71 str. 1 d., sandoriai gali būti sudaromi žodžiu, raštu arba konkliudentiniais veiksmais. Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie sukuria prievolinius santykius. CK 6.384 str. 1 d. nustato, kad jeigu pagal sutartį abonentas yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų. Ši sutartis laikoma sudaryta neterminuotam laikui, jeigu joje nenumatyta ko kita. Vadinasi, nesvarbu, kiek pasikeistų buto savininkų, taip pat nesvarbu, ar jie sudarytų su UAB „Vilniaus energija“ rašytines energijos pirkimo – pardavimo sutartis, ar ne, sutartis dėl mokėjimo už šilumos energiją laikoma sudaryta su bet kuriuo asmeniu, kuris tampa savininku buto, kurio įrenginiai prijungti prie energijos tiekimo tinklų. Kadangi nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad UAB „Vilniaus energija“ šilumos energiją butui, esančiam (duomenys neskelbtini), tiekė, kad minėto buto savininku nuo 2006-10-10 buvo atsakovas A. K., pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad energijos pirkimo-pardavimo sutartis tarp šalių buvo sudaryta konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71, 6.384 str.) ir atsakovas privalo ieškovui sumokėti skolą už šilumos energiją.
Teisėjų kolegija vertina kaip visiškai nepagrįstą apelianto argumentą, jog ieškovas reikalauja atlyginti už karštą vandenį, už kurį įsiskolinimas skaičiuojamas trims asmenims. Bylos duomenys patvirtina, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-02-02 posėdžio metu ieškovas nurodė, jog jis, pateikiant ieškinį, nebuvo informuotas apie pasikeitusį bute gyvenančių asmenų skaičių. Pagrindo tuo netikėti nėra, nes Vilniaus miesto savivaldybės 2010-08-03 raštas patvirtina, jog A. L., L. L. ir V. L. gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) deklaravimo duomenys panaikinti tik 2010-08-03 Vilniaus miesto savivaldybės Bendrųjų reikalų departamento Interesantų aptarnavimo skyriaus vedėjo sprendimu (b.l. 216). Vadinasi, iki ieškinio pateikimo ieškovas turėjo teisėtą pagrindą mokesčius skaičiuoti trims buto, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojams. Kita vertus, pateikus į bylą įrodymus, kad nuo 2009-03-18 minėtame bute tretieji asmenys negyvena, ieškovas mokestį perskaičiavo ir tai pagrįsdamas pateikė naują įsiskolinimo skaičiuoklę, kurioje mokesčiai skaičiuoti vienam asmeniui (b.l. 234-235). Pirmos instancijos teismas įvertino šį įrodymą, atsižvelgė į minėtą aplinkybę ir skolą iš atsakovo A. K. priteisė pagal perskaičiuotus mažesnius mokesčius.
Civilinę bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas ištyrė visas reikšmingas aplinkybes byloje, objektyviai įvertino surinktus įrodymus, padarytos išvados apie atsakovo A. K. prievolę atlyginti skolą yrą pagrįstos, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą teismo sprendimą naikinti ar keisti (CPK 325 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėja
nutarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.