Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. S., gim. 1991-07-27, Vilniuje, LR pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), betonuotoju, besimokantis Vilniaus kolegijoje 1 kurse, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas

kaltinamas nusikaltimo, numatyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje padarymu ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. S. tyčia nesunkiai sutrikdė kito asmens sveikatą, o būtent:

jis 2013-05-12 apie 22.20 val., būdamas ant „Barbakano“ kalno ties pastatu, esančiu Subačiaus g. 22, Vilniuje, vieną kartą sudavė kumščiu nukentėjusiajai V. R. (dabar B.) į kairę veido pusę, po ko V. R. (dabar B.) pasilenkus koja jai spyrė į veidą, nuo ko nukentėjusioji nukrito ant žemės, tokiu būdu padarydamas V. R. (dabar B.) poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, muštinę žaizdą nosies nugarėlės srityje, nosies kaulų lūžį, poodinę kraujosruvą dešiniame žande, viršutinio 1-o kairės pusės bei apatinio 6-o kairė pusės dantų vainikų dalies nuskėlimą, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą. Šiais veiksmais G. S. padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis G. S. teismo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, jog buvo vakaras, susitikimas, kuriam buvo nukentėjusioji ir gal pora ar trys jos draugės, taip pat D. T., D. L.. Nusipirko alaus, gėrė. Su nekentėjusiąja lyg ir apsipyko, susimušė. Iškvietė greitąją pagalbą, nurodė vietą. Kažkas iš aplinkinių žmonių liepė išeiti ir išėjo. Susitikimas, kuriame dalyvavo ir nukentėjusioji truko gal dvi ar tris valandas, jis vykos ant kalno, kur yra apžvalgos aikštelė prie Subačiaus gatvės. Jo metu kaltinamasis išgėrė gal tris skardines alaus, įvykio metu labai girtas nesijautė. Nežino dėl ko kilo konfliktas tarp jo ir V. B.. V. B. kaltinamajam trenkė pirma gal du kartus, o jis jai trenkė atgal. Su kumščiu į veidą, konkrečiau trenkė jai į nosį, nors tiksliai nepamena. Ką po to, kai trenkė į veidą, darė nepamena, tačiau prisipažįsta, jog sumušė nukentėjusiąją ir dėl to atsiprašo. Žino, jog V. B. trenkė su ranka, gali būti, kad trenkė ir su koja. Gali būti, kad po smūgio ranka nukentėjusioji pasilenkė ir tada jis jai trenkė su koja. Atsimena, jog po kurio laiko atsigavo ir iškvietė greitąją. Manė, jog V. B. bėga kraujas iš nosies. Tuo momentu ji gulėjo ant nugaros. Iki įvykio V. B. pažinojo apie mėnesį laiko, susipažino u ja ant kalno, konfliktų su ja nebuvo, nežino, ar būtų taip pasielgęs, jeigu įvykio dieną būtų buvęs blaivus. V. B. padarytą žalą žadėjo atlyginti, tačiau nurodė, kad su nukentėjusiosios ieškiniu sutinka iš dalies – sutiko atlyginti 50 000,00 Lt turtinės ir neturtinės žalos bendrai. Mano, jog kitoje dalyje ieškinio reikalavimai yra nepagrįsti, pernelyg dideli. Vėliau po pertraukos teigė, jog pasidomėjus teismų praktika, pasikonsultavus su teisininku nusprendė, jo ir 50 000,00 Lt dydžio žalos atlyginimas yra pernelyg didelis, neatitinkantis teismų praktikos šio kategorijos bylose, todėl sutiko su V. B. ieškiniu iš dalies, t. y. 20 000.00 Lt apimtyje bendrai turtinei ir neturtinei žalai atlyginti. Turtinę žalą sutiko atlyginti 5000,00 Lt – už transporto išlaidas, čekius, advokato išlaidas, o neturinę žalą 15000 Lt. Su teritorinės ligonių kasos ieškiniu sutiko visiškai. Atsiprašė nukentėjusiosios dėl savo elgesio.

Ikiteisminio tyrimo metu G. S. dėl jam pareikšto įtarimo prisipažino visiškai ir nurodė iš esmės tokias pačias aplinkybes kaip ir teisminio bylos nagrinėjimo metu (b. l. 90-93).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo G. S. kaltė padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje visiškai įrodyta ne tik jo prisipažinimu ir paaiškinimais, bet ir kitais byloje esančias bei teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais.

Nukentėjusioji V. B. teismo posėdžio metu apklausta kaip liudytoja paaiškino, jog su G. S. susipažino 2013-15-06 ant Barbakano kalno, kur buvo ji su draugėmis. Prie jų prisijungė trys vaikinai: D. D. ir G. Žaidė žaidimą „Tiesa ir drąsa“. Jai buvo skirta užduotis prieiti ir užkalbinti vaikiną. Taip ji susipažino su savo būsimu vyru, kuris tuo metu buvo sudraugaus ir vėliau prie jų visų prisijungė. Tą dieną ji anksti išėjo namo. Vėliau jos vyras jai pasakojo, kad G. pradėjo prie jo lįsti, sakydamas, kad jis išpirko visą alų. Jos vyras G. atsakė, kad jeigu jis neturi pinigų, jis gali jam nupirkti alaus. Vėliau su drauge D. buvo mokykloje, pasiėmė alaus ir nuėjo ant Barbakano kalno, nukentėjusioji turėjo Radler alaus, kurio stiprumas 2 procentai. Vėliau prie jų prisijungė D. L. ir G., trumpam buvo atėjusios ir keturios nukentėjusiosios draugės, vėliau pas G. atėjo ir D. su draugais. Draugės nukentėjusiajai sakė, kad D. su draugais atsinešė žolės. Buvo tokia maišalynė, vieni ateidavo, kiti išeidavo. Vėliau liko keturiese: D., nukentėjusioji, G. ir D.. Nukentėjusioji nuėjo į šoną pasikalbėti telefonu su dabartiniu savo vyru. Grįžus G. paklausė, su kuo nukentėjusioji kalbėjo, gal su savo vaikinu. Nukentėjusioji pasakė, kad kalbėjo su savo vaikinu, kuris yra tas vaikinas, su kuriuo G. praeitą kartą negražiai pasielgė. Tada G. pardėjo prie jo priekabiauti; už rankos tempti, bandė pakišti savo ranką jai po suknele. Vėliau ji stovėjo už G., jis atsisuko į ją 90 laipsnių kampu ir norėjo ar tai apkabinti, ar tai pabučiuoti. Nukentėjusioji pasakė G., kad jis išsiblaivytų ir tada pakalbės. G. pasakė, kad nekentėjusioji jį išblaivytų. V. B. paklausė, kaip išblaivyti, gal trenkti. G. pasakė taip, trenk man. Nukentėjusioji tada du kartus moteriškai trenkė G. Tada G. iš šono atsisuko į ją, nusišypsojo ir daugiau ji nieko neprisimena. Tik pamena kaip akinius nuo žemės ėmė. Draugė sakė, kad tada G. įsibėgėjęs su koja spyrė ji į veidą. Šio smūgio koja nukentėjusioji nepamena, pamena, tik kad ėmė akinius nuo žemės išsakė G.: tu juos sulaužei. Draugė sakė, kad G. norėjo jai trenkti ir trečiąkart, tačiau ji peršoko per nukentėjusiąją ir sakydama: „ką tu darai“ nustūmė G. Ligoninėje atstatė nosį, sukišo tamponus, susiuvo, nes buvo atviras lūžis. Naktį važiavo į Prokuratūrą, ką ten sakė, neprisimena. Po poros dienų išėmė tamponus iš nosies, padarė operaciją, uždėjo gipsą ant veido, su kuriuo turėjo vaikščioti dvi savaites. Įvykis buvo prieš egzaminus, todėl nesugebėjo jų išlaikyti laiku. Turtinę žalą sudaro vaistų, lęšių, nes akinių nešioti negalėjo, kaina, nauji akiniai, du prarasti metai, kai turėjo pirkti mėnesinius bilietus viešėjam transportui už 100 Lt per mėnesį. Įvykio metu ji mokėsi Tallat-Kelpšos konservatorijos abiturientė, mokėsi dvyliktoje klasėje. Buvo prileista prie visų egzaminų, tačiau negalėjo jų laikyti. Gėrė stiprius vaistus, todėl kai kuriom dienom negalėjo nueiti į egzaminus, be to psichologiškai buvo sunku, gėda pasirodyti viešumoje. Nosies operacija buvo daroma birželio pradžioje, po jos kelias dienas gulėjo ligoninėje, po to dvi savaites nešiojo gipsą ant veido. Egzaminų laikymas buvo atidėtas pusei metų, tačiau po pusės metų egzaminų negalėjo laikyti, nes reikėjo atstatyti balsą, pasikartoti muzikos istoriją, natų rašymą, dėl to ėjo į mokyklą, kur mokėsi eksternu nemokamai. Turinę žalą paskaičiavo už kiekvieną egzaminą po 5000 Lt, tada už du metu, kuriuos prarado. Jeigu būtų baigusi mokyklą būtų stojusi į Lietuvos muzikos ir teatro akademiją, į dainavimą, turėjo perspektyvų. Šiais metai išvažiuoja į Vokietiją, jau užsirašė į Vokiečių kalbos kursus, po to stos į Vokietijos muzikos konservatoriją. Neturtinę žalą sudaro: bijojimas išeiti į lauką, nes G. gyveno šalia jos mokyklos, nenorėjo jo sutikti, lankėsi pas psichologą, norėjo ją paguldyti į stacionarą, atsisakė, nes turėjo mokykloje lankyti pamokas. Sapnuodavo košmarus, gėrė stiprius vaistus. Vienus brandos egzaminus išlaikė geriau, kitus blogiau. Iš muzikos teorijos egzamino gavo 5, už kitus gavo vieną 7, du 8, vieną 9, kiti 10. Mano, kad įvykis turėjo įtakos egzaminams, nes jai reikėjo įdėti daug pastangų jiems pasiruošti. Dėl įvykio tik praėjus pusei metų galėjo dainuoti. Jos reikalaujamą turtinę žalą sudaro prarastas mokslų laikas. Paskaičiavo, kiek kiekvienoje pamokoje praleisdavo laiko ir kiekvienai valandai priskirta tam tikra suma. Į turtinę žalą paskaičiavo metu, kai turėjo atstatyti balsą, sveikatą, pasibaigti mokslus. Eidama į mokyklą kažikurioms mokytojoms mokėjo už pamokas. Į pamokas ėjo tris dienas per savaitę, į dieną turėjo po kelias pamokas. Už vieną pamoką, kuri truko 1 valandą, mokėdavo 40 Lt. Per savaitę turėjo 7 mokamas pamokas. Privačiai pas mokytojus , kai mokėjo pinigus vaikščiojo apie 5 mėnesius. Į turtinę žalą įtraukė ir viešojo transporto mėnesinius bilietus, kurie į mėnesį kainavo 100,00 Lt, be to, paskaičiavo ir tuos mėnesius kai dar galėjo juo pirkti už 20 Lt. Į žalą dar įeina vaistų kaina. Byloje pateikti ne visi vaistų čekiai. Brangiausi iš vartotų vaistų buvo nuskausminamieji ir migdomieji. Negalėjo nešioti akinių, todėl turėjo nešioti akinius. Vienam mėnesiui lęšiai kainavo apie 50 Lt, lęšius turėjo nešioti 2 mėnesius. Advokatui mokėjo 150 Lt už ieškinį, 500 Lt už visą bylą ir 300 Lt už taikos sutartį. Šiuos mokėjimo kvitus turi, tačiau nevisus pateikė į bylą. Į neturinę žalą įeina stresas, išgyvenimai, laikas. Po sumušimo gydėsi apie savaitę, paskui ją nusiuntė į ligoninę. Atstatė nosį, susiuvo. Tai truko savaitę. Po to, siuntė operacijai į ligoninę. Po operacijos su tamponais nosyje pragulėjo ligoninėje apie tris dienas. Sutriko miegas, negalėjo miegoti, kvėpuoti, reikėjo ką nors įsikišti į burną, kad neuždustų. Paskui iš ligoninės išleido namo. Namie su gipsu ant veido buvo 10 dienų. Po operacijos psichologiškai blogai jautėsi, niekur negalėjo išeiti, nes bijojo, kad nosies kas nors neužkliudytų, nes viskas buvo labai trapu. Nėjo iš namų kelis mėnesius. Nėjo iš namų, nes bijojo sutikti kaltinamąjį, jis gyveno šalia mokyklos, nežinojo, kas jis per žmogus. Po įvykio liko randas, užgulta nosis, dažnai kraujas iš nosies bėga, žiemą nosis labai šąla. Vietos aplinkui kaktą, po akimis po traumos buvo užkimštos, tam lašino lašiukus, kad viskas prasivalytų, nes neprasivalius tai trukdė dainuoti. Lašus, vėliau ricinos aliejų lašino apie du mėnesius. Po įvykio tik po pusės metų galėjo dainuoti.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja nukentėjusioji paaiškino iš esmės tokias pat aplinkybes. 2013-05-13 apklausoje nurodė, jog 2013-05-12 apie 15:20 val. Subačiaus g. 22, Vilniuje, už apleistos ligoninės su drauge D. V. susitiko su dviem iš matymo pažįstamais vaikinais. Vartojo alų, leido laiką. Apie 22:20 val. vaikinas vardu G. pradėjo prie jos priekabiauti. Ji jam pasakė, kad jis liautųsi lįsti prie jos ir išsiblaivytų. Po to jam pasakė, kad jam trenks, jeigu neatstos. Jis sutiko. Tada ji jam juokais trenkė du smūgius delnu ir du kumščiu į veidą. Tuomet vaikinas trenkė kumščiu į veidą. Nukentėjusiajai nukrito akiniai, kuomet pasilenkė jų paimti, jis koja spyrė į veidą. Po šio įvykio iš karto apsišalino Subačiaus g. link centro (b. l. 18-19). 2013-05-17 apklausoje nukentėjusioji nurodė iš esmės tokias pačias aplinkybes kaip ir teisminio bylos nagrinėjimo metu (b. l. 22).

Iš 2013-03-13 (turėtų būti 2013-05-13) protokolo pareiškimo matyti, kad Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 3 PK V. R. pateikė pareiškimą, kuriame nurodė, jog 2013-05-12 apie 22:20 val. Subačiaus g. 22, Vilniuje, iš matymo pažįstamas vaikinas, kilus žodiniam konfliktui, vieną kartą ranka smogė į veidą, po to spyrė koja, dėl ko jau buvo sulaužyta nosis (b. l. 12).

Iš 2013-05-15 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti Subačiaus g. 22, Vilniuje. Apžiūros metu nustatyta, kad įvykio vieta yra skveras, esantis Subačiaus g. 22, Vilniuje. Įvykio vietoje yra skardis, už nugaros matosi apleistas ligoninės pastatas, vieta vaizdo kameromis nestebima, pėdsakų, turinčių reikšmės tyrimui neaptikta (b. l. 15 - 17).

Iš 2013-05-14 specialisto išvados Nr. G 1490/13(01) matyti, jog nukentėjusiajai nustatyti tokie kūno sužalojimai: poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, muštinė žaizda nosies nugarėlės srityje, nosies kaulo lūžis, poodinė kraujosruva dešiniame žande, viršutinio 1-o kairės pusės bei apatinio 6-o kairės pusės dantų vainikų dalies nuskėlimai. Sužalojimai padaryti nuo trauminių poveikių kietu buku ribotą paviršių turinčiu daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2013-05-12). Sužalojimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl nosies kaulų lūžio sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Sužalojimai yra panašaus senumo, todėl galėjo būti padaryti ir vienu metu.

Sužalojimai visumoje kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Vertinant sužalojimus atskirai, poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, muštinė žaizda nosies nugarėlėje su nosies kaulų lūžiu vertinama visumoje, nes jų padarymas paaiškinamas ir nuo vieno trauminio poveikio į nosies nugarėlės sritį – nesunkiu sveikatos sutrikdymu, likusieji kūno sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti nemažiau kaip 3 trauminiais poveikiais (b. l. 53-55).

Apklausta kaip liudytoja D. V. paaiškino, kad 2013 m. gegužės mėnesį, tikslios dienos nepamena, tačiau pamena, jog tai buvo sekmadienis, apie 17.00 val. susitiko su savo drauge V. R. ir nuėjo ant Barbakano kalno. Beeidamos užsuko į parduotuvę „Rimi“, kuri yra Vilniuje, Didžiojoje g., ir nusipirko po vieną butelį alaus, maisto. Vėliau atvažiavo D. ir G., kurį jį pažinojo apie savaitę, taip pat kaip ir D., bei D. (jį taip pat pažinojo apie savaitę, t.y. nuo pirmadienio). Vaikinai atsivežė apie 6-8 skardines alaus, apie 1.5 val. jie visi kartu bendravo, žaidė įvairius žaidimus, gėrė alų. Vėliau prie jų kompanijos prisijungė K. S., kuri atėjo su dar dviem savo draugėm V. R. ir V. C.. Joms atėjus, D. kažkur išėjo ir grįžo maždaug po 40 min. su dviem draugais, jų vardų nežino. Po to, praėjus dar gal valandai, prisijungė I. M., o dar po pusvalandžio atėjo Ievos draugas Gediminas. Toliau bendravo, žaidė. Apie 21.30 val. Ieva su savo draugu Gediminu atsisveikino su kompanija ir išėjo, taip pat išėjo Karolina su savo draugėmis V. R. ir V. C.. Ant „Barbakano“ kalno liko ji, V. R., G., D., D. ir jo du draugai, kurių vardų nežino. D. su draugais rūkė „žolę“, ar ją rūkė G., ji nematė, tačiau tuo metu, kada D. su draugais ją rūkė, G. buvo kartu su jais, o ji su V. ir D. bendravo, gal 10 metrų atstumu nuo jų. Gal po 10 minučių, Gediminas pradėjo kabinėtis prie Viktorijos, jis kišo savo rankas V. po sijonu, paėmęs jai už rankų traukė prie savęs, jis elgėsi vulgariai. Tada V. pasakė G.: “jei tu neapsiraminsi, aš tau trenksiu“. G. pasakė: „trenk“. Tada V. trenkė vieną kartą savo dešinės rankos delnu jam per veiką ir jei neklysta, taip pat trenkė ir kairės rankos delnu. Viktorija paklausė: „ar dar nori“, G. atsakė: „taip“. Tada V. dešinės rankos kumščiu trenkė G. į kairės pusės žandą. Tada V. paklausė ar jau užteks, G. pasakė, jog ne ir tada ji dar kartą kairės rankos kumščiu trenkė G. į dešinės pusės žandą. Tada G. nebesusivaldė ir trenkė kumščiu V. į kairės pusės žandą. Nors tada, kada V. jam trankė per veidą, G. buvo ramus, šypsojosi, o po to viskas staiga pasikeitė. Tada Viktorija susvirduliavo, pasilenkė ir pasilenkusi ėjo į šoną, ir tuo metu G. koja, tačiau nežino kuria, spyrė V. į veidą. Po smūgio V. parkrito ant žemės, matė kaip iš karto pradėjo stipriai kraujuoti iš nosies. Tada liudytoja pribėgo prie G., atstūmė jį nuo V. ir pasakė“ „ką tu darai“, G. į tai nieko neatsakė, ji davė savo telefoną, kurį jis paėmė, liepė skambinti bendruoju pagalbos numeriu 112. Tuo metu ji su D. valė kraują su skarele ir sąsiuvinio lapais. Girdėjo, kaip telefonu G. pasakė: „aš sumušiau merginą“, po to pasakė: „taip, aš prisiimu atsakomybę“. Negirdėjo, ką žmogus kalbėjo kitoje ragelio pusėje, mano, kad uždavinėjo klausimus, į kuriuos G. atsakė būtent taip. V. klausė: „kas man taip padarė“, ji atsakė, kad G., po to ji dar gal 2 kartus klausė to paties, iš ko manė, kad Viktorija neprisimindavo, ką liudytoja jai pasakydavo. Kol ji su D. bandė sustabdyti kraujavimą, G. ir D. su savo dviem draugais išėjo nuo „Barbakano“ kalno, ėjo link „Tamstos“ muzikos prekių parduotuvės. Liko ji, D. ir V. Tada jie su D. nuvedė V. laiptukais žemyn ir laukė greitosios medicinos pagalbos. Atvažiavus greitajai pagalbai, į Lazdynų ligoninę ji važiavo kartu, o D. išėjo. Pakeliui į ligoninę, ji paskambino V. tėvams ir pranešė apie jos sumušimą. (b. l. 70-71).

Apklausta kaip liudytoja K. S. paaiškino, kad 2013 m. gegužės mėnesį, dienos tiksliai nepamena, tačiau tai buvo sekmadienis, grįžo iš Kėdainių ir paskambino savo buvusiai klasiokei V. R. ir vėliau su ja susitiko ant Barbakano kalno. Ten buvo V. R., D. L., G., jo pavardės nežino, D. V., kas dar buvo ant kalno, nepamena. Po keik laiko liudytoja su G. ir D. važiavo į stotį paimti siuntinį. Stotyje susitiko su V. C. ir V. R.. Tada visi, t.y. liudytoja, V. C., V. R., D., G. pėsčiomis nuėjo ant „Barbakano“ kalno. Kai atėjo ant kalno, ten buvo V. R., D., D. (jo duomenų nežino), ar dar kažkas buvo ant kalno nepamena. Po 20-30 min., ji kartu su V. ir V. C. nuėjo į piceriją, esančią Vokiečių gatvėje, Vilniuje. Apie V. R. sumušimą jai telefonu tą pačią dieną apie 23.00 val. pranešė D. V.. D. sakė, jog V. sumušė G. (b. l. 72).

Apklausta kaip liudytoja V. C. paaiškino, kad 2013 m. gegužės mėnesį, datos neprisimena, bet tai buvo sekmadienis, prie stoties susitiko su K. S.. Liudytoja buvo kartu su drauge V. į stotį atvažiavo apie 18-19 val. K. buvo su dviem vaikinais, jų vardai buvo G. ir D.. Po 15 min. priėjo ir I. M., su kuria K. taip pat buvo susitarusi susitikti. K. pasiūlė eiti ant „Barbakano“ kalno, ten kur buvo jos draugai. Visi nuėjo ant kalno. Nuėję ant kalno, pamatė pažįstamas merginas t.y. V. R. ir D. V., su jomis kartu mokėsi vienoje mokykloje. Vaikinų nei vieno ji nepažinojo, visus juos matė pirmą kartą. Pamena, jog vieno vaikino vardas D., tačiau jį visi vadino K.. Nenorėjo būti šioje kompanijoje, nes visi ten buvę vaikinai buvo išgėrę, elgėsi labai nemandagiai, vulgariai, šūkavo, keikėsi, dar jiems einant ant „Barbakano“ kalno, vaikinai D. ir G. kabinėjosi prie praeivių. Ant kalno pabuvo 15-20 min. ir kartu su K. bei V. išėjo iš minėtos kompanijos, nuėjo į piceriją, kuri yra Vokiečių gatvėje, Vilniuje. Nematė, kaip buvo sumušta V. R., apie tai sužinojo iš K., kuriai apie 23.00 val., D. V. ir pasakė, jog V. sumušė G. (b. l. 73).

Apklausta kaip liudytoja I. M. paaiškino, jog kad pažįsta V. R., su ja yra labai geros draugės ją pažįsta nuo mokyklos laikų. 2013-05-12 po 18.00 val. ji buvo susitikusi su draugais ant „Barbakanų“ kalno. Ten buvo V., K., D., D.. Ant kalno buvę asmenys vartojo alkoholį – alų. Vėliau V. C. su V. ir K. išėjo, o prie kalnelio liko ji, V., D., D. ir G. Iki tol, viskas buvo gerai, vaikinai elgėsi draugiškai, jokių konflikto požymių nesimatė. Pasilikus ant kalniuko penkiese, D. pasiūlė pažaisti žaidimą „Tiesa - drąsa“. Žaidžiant šį žaidimą, po kai kurių provokuojančių klausimų, G. pradėjo prie jos lysti, lindo bučiuotis. Ji pasakė G., kad turi vaikiną, kad jis pas ją atvažiuoja ir G. jau taip aktyviai nebelindo. V. iš pradžių nesipriešino G. apkabinimams ir bučiniams, tačiau G. pradėjo siekti daugiau, t.y. pradėjo vulgariai grabinėtis jai po suknele, Viktorija bandė atstumti G., tačiau G. vis vien nerimo. Papildo, kad prieš 21.00 val. ji nuėjo iki Rotušės, kur sulaukė savo draugo, bei su juo kartu grįžo iki kalno. Ji su savo draugu G. pabuvo gal kokį 10-15 minučių, pasiėmė savo daiktus ir apie 21.30 val. išėjo, prie kalno palikdami V., D., D. ir G. Jai išeinant, jokio konflikto nebuvo. ji nematė, kaip buvo sumušta V., apie tai, kad V. buvo sumušta, ji sužinojo iš D. SMS žinučių, kurias gavo į savo telefoną apie 22.00 val. Žinutėse buvo rašoma, kad G. sumušė V., detalės jai rašomos nebuvo. Kitą dieną ji iš D. sužinojo, kad G. sumušė V. (b. l. 76-78).

Apklaustas kaip liudytojas D. L. paaiškino, kad 2013 m. gegužės mėnesį, dienos tiksliai nepamena, susitiko su pažįstamu G. S., jį pažįsta apie 2 metus. Su juo kartu apie 18.00 val. nuėjo ant „Barbakano“ kalno, kur susitiko su merginomis V. R., K. S., buvo ir daugiau merginų bei vaikinų, tačiau jis jų nepažįsta, vardų neatsimena. Ant minėto kalno bendravo, vartojo alkoholinius gėrimus, jis asmeniškai išgėrė gal 3 butelius alaus. Pamena, kad su K. ir G. buvo taksi automobiliu nuvažiavę į stotį, nes K. turėjo paimti siuntinį. Nuo V. R. ir G. buvo toliau, gal 5 metrų atstumu. Išgirdo V. ir G. šaukiančius balsus, jie šaukė vienas ant kito. Kodėl jie šaukė vienas ant kito ir kokiais žodžiais, jis neprisimena. Matė kaip V. 3-4 kartus abiem rankom delnais sudavė G. per veidą. Tada G. vieną kartą savo dešine ranka (kumščiu ar delnu - nematė) trenkė V. į nosį. Po smūgio V. pargriuvo ant žemės, tada matė, kaip G. parkritusiai V. dešine koja spyrė, kur pataikė - nematė, galimai į petį. Po to jis pribėgo prie V., ji buvo sąmoninga, sąmonės ji praradusi nebuvo. Liudytojas valė kraują nuo jos veido, jos nosis buvo labai ištinusi, formavosi mėlynė. Tuo metu, kada jis valė V. nosį, G. buvo netoliese ir jis pats girdėjo, kaip G. skambino greitajai medicinos pagalbai, o po skambučio pasišalino nuo „Barbakano“ kalno. Pamena, kad praėjus 20 min. medikų nesulaukė, todėl jis pats dar kartą paskambino Bendruoju pagalbos numeriu 112 ir dar kartą pranešė apie įvykį, po jo skambučio medikai atvažiavo gal po 10 minučių. Atvykus medikams ir suteikus pirmąją pagalbą, medikai V. išvežė į ligoninę, o jis nuėjo namo. Nematė, kad G. priekabiautų prie V., negirdėjo dėl kokios priežasties jie ginčijosi, mano, kad konfliktas vyko spontaniškai, G. atsakant į V. suduodamus smūgius (b. l. 83).

Kaltinamojo G. S. veiksmai ir kaltė tyčia nesunkiai sužalojus V. R. (dabar B), t. y. padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, įrodyta paties kaltinamojo prisipažinimu, jo nuosekliais paaiškinimais, nukentėjusiosios nuosekliais paaiškinimais, liudytojų paaiškinimais, specialisto išvada ir kitais byloje esančiais įrodymais. Ištirti neprieštarauja vieni kitiems, papildo vienas kitą ir jais nustatytos aplinkybės, jog 2013-05-12 apie 22,20 val. kaltinamasis tyčia sudavė nukentėjusiajai V. R. (B) vieną smūgį kumščiu į veidą, bei vieną smūgį koja į veidą, taip padarydamas jai nesunkų sveikatos sutrikdymą, laikytinos įrodytomis visiškai, G. S. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamajam G. S. ikiteisminio tyrimo metu buvo apskirta kardomoji priemonė įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b. l. 91). BPK 140 straipsnio tvarka sulaikytas kaltinamasis nebuvo.

Bausmės skyrimas

BK 41 str. nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skiriant bausmę teismas atsižvelgia BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir į BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimas skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių.

Kaltinamasis G. S. neteistas, baustas administracine tvarka, tačiau nusikaltimo padarymo metu nebuvo baustas (b. l. 155-157). Dirbantis (duomenys neskelbtini),, mokosi Vilniaus kolegijoje, psichiatrijos ligoninėse negydytas, priklausomybės ligų centre įrašytas įskaitą neįrašytas (b. l. 100-103). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad nusikalstamą veiką padarę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šios veikos padarymui ( BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 138 straipsnio 1 dalyje, yra nesunkus tyčinis nusikaltimas.

Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, į BK 54 straipsnio nuostatas, į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, esant lengvinančiai aplinkybei, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, bei per 6 mėn. laikotarpį neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusias ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Civiliniai ieškiniai.

Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė 1614,45 Lt dydžio ieškinį žalai atlyginti. Ligonių kasos žalą sudarė asmens gydymo paslaugų apmokėjimo išlaidos, kurios buvo dengiamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Suteiktų gydymo paslaugų kaina yra 1614,45 Lt. Šios išlaidos grindžiamos į bylą pateiktais įrodymais (b. l. 65-66). Kaltinamasis teismo posėdžio metu sutiko su šiuo ieškinio reikalavimu, todėl pripažinus G. S. kaltu dėl V. R. (B) sužalojimo, šios išlaidos ieškovui priteistinos iš G. S..

Nukentėjusioji V. R. (B) taip pat pateikė ieškiny byloje, kuriuo prašė priteisti iš G. S. 42 865,35 Lt turtinę žalą, padarytą sužalojimu, taip pat 30 000,00 Lt neturtinę žalą, padarytą sužalojimu. Turtinę žalą sudaro 229,00 Lt vertės sulaužyti akiniai, 60 Lt kontaktinių lęšių įsigijimo išlaidos, nes negalėdama nešioti akinių, buvo priversta nešioti lęšius, jai buvo atlikta operacija, ji turėjo gulėti ligoninėje, vaikščioti su veido gipsu, dėl to ji 715,35 Lt išleido sužalojimų gydymui. Kadangi ieškovė negalėjo laikyti egzaminų pusę metų, todėl buvo priversta juos atidėti 2014 metams. Atidėjus valstybinius egzaminus ieškovė buvo išbraukta iš mokinių sąrašo, dėl to dėl to neteko mokinio pažymėjimo ir visų taikomų nuolaidų, dėl to vietoj 20 Lt vertės transporto bilietų, turėjo įsigyti 100 Lt vertės transporto bilietus mėnesiui. Dėl to šiuo metu patiria nepagrįstas išlaidas ir yra jau išleidusi 1200 Lt. Kadangi turėjo kartoti kursą, savarankiškai ruoštis egzaminams, negalėjo visus metus pati savęs išlaikyti. Ji prarado minimalų uždarbį, kurį būtų galėjusi gauti įsidarbinusi iš karto po mokslų baigimo. Šiuos nuostolius vertino 12 000 Lt.

Vertinant ieškovės reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo darytina išvada, kad ji nėra visa pagrįsta į bylą pateiktais įrodymais. Ieškovė kiekvieną iš egzaminų įvertino po 5 000,00 Lt, viso 30 000,00 Lt, tačiau nei iš ieškinio motyvų, nei iš į bylą pateiktų duomenų nėra aišku, kas sudaro šią turtinę žalą. Teismas laiko pagrįsta turtine žalą tą ieškinio reikalavimo dalį, kurią sudaro reikalavimai dėl konkrečių išlaidų atlyginimo – sulaužytų akinių vertės, gydymo išlaidų, lęšių kainos, iš dalies transporto išlaidų, viso šios išlaidos sudari 2390,70 Lt. Be to, teismas pagrįstais pripažįsta V. B. teismo posėdžio metu nurodytas išlaidas, patirtas privačiai ruošiantis egzaminam, kurias ji patyrė mokėdamas už privačias pamokas. Kadangi nukentėjusioji neturi dokumentų šioms išlaidoms pagrįsti, todėl, atsižvelgiant ir į kaltinamojo poziciją, jog jis sutinka su reikalavimu atlyginti turtinę žalą bendroje 5000 Lt sumoje, teismas pagrįstu pripažįsta ieškinio reikalavimo dalį dėl turtinės žalos atlyginimo būtent šioje 5000,00 Lt dalyje. O kitoje dalyje ieškinio reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo netenkintinas kaip nepagrįstas į bylą pateiktais įrodymais.

Neturtinę žalą dėl patirto sužalojimo nukentėjusioji įvertino 30 000,00 Lt Neturtinė žala yra suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d.) Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-371/2003, 2004 m. vasario 18 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-16/2004). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kad nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismas pripažįsta, kad dėl kaltinamojo nusikalstamų veikų nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą, jai buvo sutrikdyta sveikata, ji taip pat patyrė dvasinius išgyvenimus. Vertinant nusikaltimo pasekmes sveikatai, atsižvelgtina į tai, kad nukentėjusiajai dėl traumos buvo atlikta operacija, liko randas, dėl patirto sužalojimo nukentėjusioji negalėjo laiku užbaigti mokyklos, jos specializacija kaip matyti iš bylos medžiagos yra klasikinis vokalas, dėl traumos ji negalėjo dainuoti pusę metų, taigi buvo priversta praleisti visus metus. Nukentėjusioji dėl traumos patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir dvasinius išgyvenimus. Įvertintina ir tai, kokiomis aplinkybėmis buvo padarytas sužalojimas, kad iš esmės esant menkavertei priežasčiai brutaliai ir grubiai prie jauną merginą buvo panaudotas skurtas – į veidą suduota kumščiu ir spirta koja, iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis na pats nutraukė veiksmus, bet buvo nustumtas liudytojos. Įvertinus visa tai, bei atsižvelgiant į kaltinamojo poziciją teismas pagrįstu pripažįsta reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo dalyje dėl 15 000,00 Lt atlyginimo. Kitoje dalyje reikalavimas pripažintinas nepagrįstu, todėl netenkintinu.

Taip pat tenkintinas ir reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, t. y. 950,00 Lt, kuriuos nukentėjusioji sumokėjo kaip atlyginimą už advokato teisines paslaugas.

Ieškiniu taip pat prašoma priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalis nuostato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, pagrįstas ir tenkintinas yra ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 5 % dydžio palūkanas nuo priteistos sumos, nuo nuosprendžio priėmimo dienos iki teismo sprendimo šioje dalyje visiško įvykdymo.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir paskirti laisvės apribojimą 1 metams ir 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir laikyti G. S. nuteistu 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme įpareigojant:

per bausmės laiką nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu (Lietuvos Respublikos BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punktas);

per bausmės laiką neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (Lietuvos Respublikos BK 48 straipsnio 6 dalies 5 punktas);

Išaiškinti kaltinamajam, jog laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnyba, Kareivių g. 1/Kalvarijų g. 135, tel. +370 5 276 0145).

Daugiau informacijos galima rasti http://www.vrpi.lt.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš G. S. 1614,45 Lt žalos atlyginimą Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai.

Nukentėjusiosios V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš G. S. 5 000,00 Lt turtinės žalos atlyginimą, bei 15 000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistas sumas nuo 2014-08-14 iki teismo nuosprendžio visiško įvykdymo šioje dalyje bei 950,00 Lt bylinėjimosi išlaidas ieškovės V. B. naudai.

Kardomąją priemonę G. S. įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje palikti nepakeistą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.