Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2015-10-29 · Civilinė byla Nr. 2-1448-186/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2015-06-02Šiaulių apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2015-10-29Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-10-29
Bylos Nr.
2-1448-186/2015
Teisminio proceso Nr.
2-58-3-00413-2014-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Egidijus Žironas
Kreditorius
D. O.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-1448-186/2015Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00413-2014-3Procesinio sprendimo kategorija: 3.4.2.8. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. spalio 29 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Žironas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo bankrutavusios D. D. individualios įmonės atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2015 m. birželio 2 d. nutarties, kuria pareiškėjo (kreditoriaus) bankrutavusios akcinės bendrovės banko SNORAS skundas dėl bankrutavusios D. D. individualios įmonės 2015 m. kovo 12 d. kreditorių susirinkimo nutarimų septintuoju ir dešimtuoju darbotvarkės klausimais pripažinimo negaliojančiais tenkintas iš dalies, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-677-440/2015 pagal pareiškėjo bankrutavusios akcinės bendrovės banko SNORAS skundą, suinteresuoti byloje asmenys bankrutavusi D. D. individuali įmonė, D. D., uždaroji akcinė bendrovė „Senvagės rezidencija“, D. O.

Išnagrinėjus bylą pagal atskirąjį skundą,nustatyta :Ginčo esmė

Pareiškėjas bankrutavusi akcinė bendrovė (toliau – ir BAB) bankas SNORAS kreipėsi į teismą su skundu, prašydama pripažinti neteisėtu ir panaikinti 2015 m. kovo 12 d. bankrutavusios D. D. individualios įmonės (toliau – ir IĮ) kreditorių susirinkimo septintuoju darbotvarkės klausimu priimtą nutarimą, teismo iniciatyva išspręsti klausimą dėl bankrutavusios D. D. IĮ administratoriaus atlyginimo, nustatant, kad administratoriaus atlyginimui visam bankroto procedūros laikotarpiui, t. y. nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro, skiriama 3 000 Eur (neįskaitant PVM), pripažinti neteisėtu ir panaikinti 2015 m. kovo 12 d. bankrutavusios D. D. IĮ kreditorių susirinkimo dešimtuoju darbotvarkės klausimu priimtą nutarimą, teismo iniciatyva išspręsti klausimą dėl D. D. IĮ administravimo išlaidų sąmatos, nustatant, kad administravimo išlaidoms visam bankroto procedūros laikotarpiui, t. y. nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro, skiriama 4 000 Eur (neįskaitant PVM) (į šią sumą įskaičiuojant ir 2015 m. sausio 20 d. teismo nutartimi patvirtintą 1 350 Eur sumą). Pareiškėjas (kreditorius) skunde nurodė, kad D. D. IĮ pirmajame kreditorių susirinkime 2015 m. kovo 12 d. didžiausio kreditoriaus D. O. balsais pagal jo pasiūlytus nutarimo projektus buvo patvirtinta nuo pirmojo kreditorių susirinkimo iki įmonės išregistravimo iš įmonių rejestro dienos 500 Eur / mėn (neįskaitant PVM) administravimo išlaidų sąmata bei nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos (2014 m. gruodžio 8 d.) iki įmonės išregistravimo iš įmonių rejestro dienos 2 000 Eur / mėn (neįskaitant PVM) administratoriaus atlyginimo suma. Kreditorius, remdamasis administratoriaus ataskaitoje pateikta informacija, pažymėjo, kad įmonės bankroto proceso metu nėra numatyta atlikti aktyvių veiksmų, kurie pareikalautų ypač didelių bankroto administravimo sąnaudų tam, jog būtų užtikrintas kreditorių interesų gynimas. Visas nekilnojamas turtas (35,07 kv. m. butas ir keturi garažai, esantys Panevėžyje), kuris bus realizuojamas bankroto procedūros metu, yra įkeistas BAB bankui SNORAS, bankrutuojanti įmonė ginčijamų sandorių ir debitorinių įsiskolinimų neturi. Bankroto bylose 2 000 Eur (neįskaitant PVM) per mėnesį atlyginimas administratoriui paprastai dažniausiai nustatomas įmonėse, kurios ir toliau vykdo ūkinę veiklą, o D. D. IĮ nuo pat bankroto pradžios jokios ūkinės veiklos nevykdo, administratorius neatliko ir nėra numatęs atlikti jokių aktyvių veiksmų, susijusių su turto pagerinimu. Iš esmės už minimalų ir formalų administratoriaus darbą mokamas didelis atlyginimas darytų didelę žalą kreditorių interesams, nes jį apmokėti tektų iš lėšų, gautų pardavus įmonės turtą. Bankroto procedūrai užsitęsus, gali susidaryti tokia situacija, kad administratoriaus atlyginimui bus sumokėta didžioji dalis už realizuotą turtą gautų lėšų, kas prieštarautų bankroto proceso tikslams. BAB banko SNORAS pasiūlyti nutarimų projektai dėl administravimo išlaidų sąmatos (ir administratoriaus atlyginimo nustatymo) užtikrintų tiek visų kreditorių, tiek administratoriaus interesus bei nepažeistų teisėtų lūkesčių principo, nes už atitinkamą darbą turi būti atitinkamai ir atlyginama.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apygardos teismas 2015 m. birželio 2 d. nutartimi pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, t. y. panaikino 2015 m. kovo 12 d. bankrutavusios D. D. IĮ kreditorių susirinkimo nutarimą septintuoju darbotvarkės klausimu „Dėl administratoriaus atlyginimo nustatymo“ ir nutarimą 10.1 darbotvarkės klausimu „Dėl administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo“ ir perdavė kreditorių susirinkimui šiuos klausimus svarstyti iš naujo.

Teismas iš prie nagrinėjamos bylos prijungtoje bankroto byloje Nr. B2-501-440/2015 pateiktos administratoriaus veiklos ataskaitos, patvirtintos 2015 m. kovo 12 d. kreditorių susirinkimo metu, nustatė, kad administratorius teikdamas kreditorių susirinkimui ataskaitą apie patirtas administravimo išlaidas nurodė, jog per laikotarpį nuo bankroto bylos iškėlimo iki pirmojo kreditorių susirinkimo faktiškai patirtų administravimo išlaidų suma yra 1 294,22 Eur. Administratorius pažymėjo, kad buhalterinei apskaitai patirtų išlaidų suma sudarė 100 Eur, teisinei pagalbai – 289,62 Eur, ryšių, skelbimų, kanceliarinių prekių sąnaudoms – 392,58 Eur, turto apžiūrai, transporto išlaidoms – 512,02 Eur, tačiau įrodymų, patvirtinančių, kad nurodytos išlaidos yra faktiškai patirtos administratorius nagrinėjamoje byloje nėra pateikęs. Teismas atkreipė bankroto administratoriaus dėmesį, kad kreditorių susirinkimui pateiktoje veiklos ataskaitoje administratorius kreditoriams pateikė neteisingą informaciją, nurodydamas, kad Šiaulių apygardos teismo 2015 m. sausio 20 d. nutartimi buvo patvirtinta 1 350 Eur suma administravimo išlaidoms apmokėti, nors bylos duomenys patvirtina, kad minėta nutartimi teismas patvirtino 650 Eur sumą administravimo išlaidoms apmokėti iki kreditorių susirinkimas patvirtins administravimo išlaidų sąmatą, o ne 1 350 Eur, kaip teigia administratorius. Teismas iš administratoriaus veiklos ataskaitos taip pat nustatė, kad bendrovės savininkui priklausantis turtas yra įkeistas kreditoriui BAB bankui SNORAS. Nekilnojamas turtas yra išnuomotas. Iš pareiškėjo pateiktų VĮ Registrų centro vidutinių rinkos verčių išrašų matyti, kad minėto nekilnojamojo turto rinkos vertė, nustatyta masinio vertinimo būdu, sudaro 43 960 Eur. Bendrovei priklausantį turtą taip pat sudaro prekių atsargos – stiklo paketai 579,24 Eur vertės, kurias įmonės savininkas yra įsipareigojęs saugoti neatlygintinai. Šiaulių apygardos teismo 2015 m. vasario 9 d. nutartimi patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai bendrai 401 542 Eur sumai, įskaitant BAB banko SNORAS kreditorinį reikalavimą 158 041,71 Eur sumai, taip pat D. O. – 243 280,82 Eur, UAB „Senvagės rezidencija“ – 219,47 Eur kreditorius reikalavimus. Veiklos ataskaitoje administratorius nurodė, kad atlikęs įmonės sandorių analizę, nenustatė įmonės veiklai prieštaringų sandorių, taip pat nenustatė akivaizdžių tyčinio bankroto požymių, pagal pateiktus bendrovės finansinius dokumentus bendrovė debitorių neturi.

Teismas nutartyje nurodė, kad iš prie bankroto administratoriaus veiklos ataskaitos pridedamų dokumentų sąrašo bei balsavimo raštu biuletenių matyti, kad kartu su veiklos ataskaita bankroto administratorius kreditorių susirinkimui nepateikė jokių išsamių paaiškinimų bei įrodymų, patvirtinančių jau faktiškai patirtas išlaidas bei pagrindžiančių prašomų patvirtinti 2 500 Eur / mėn. (neįskaitant PVM) administratoriaus atlyginimui bei 1 000 Eur / mėn. (neįskaitant PVM) administravimo išlaidoms skirtų sumų būtinumą, realumą. Teismas atkreipė dėmesį, kad net ir kilus ginčui dėl sąmatos dydžio, nebuvo pateikti duomenys, įrodantys kokio dydžio ir kam konkrečiai yra reikalingos kreditorių susirinkimo patvirtintos 500 Eur per mėnesį administravimo išlaidoms skirtos lėšos. Bankroto administratorius teigdamas, kad 2 000 Eur per mėnesį atlyginimas atitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus, taip pat nepateikė teismui šiuos teiginius pagrindžiančių duomenų, argumentuotų, faktinėmis aplinkybėmis pagrįstų paaiškinimų.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, administratoriaus paaiškinimus bei šiuo metu byloje esančius duomenis apie bankrutavusios D. D. IĮ finansinę bei turtinę padėtį, sprendė, kad konkrečiu atveju pagal į bylą pateiktus duomenis yra pagrindas daryti išvadą, kad ginčijamais nutarimais patvirtintos nepagrįstai didelės administravimo išlaidos. Visapusiškai nebuvo įvertintos visos reikšmingos aplinkybės, bankroto administratorius nepagrindė bankroto procesui reikalingų būtinų ir realių administravimo išlaidų dydžio. Teismas taip pat nurodė, kad bankroto administratorius nepateikė motyvuotų paaiškinimų, dėl kokių priežasčių ginčijamu nutarimu patvirtintas gana didelis 2 000 Eur per mėnesį atlyginimas atitinka administratoriaus patiriamas laiko sąnaudas, specifinių žinių poreikį, kitus ĮBĮ 36 straipsnio 5 dalyje nurodytus kriterijus. Teismas sprendė, kad į bylą pateiktų įrodymų nepakanka vienareikšmiškai išvadai dėl nustatyto dydžio ginčijamų administravimo išlaidų būtinumo, realumo ir reikalingumo padaryti, todėl manė esant tikslinga ginčijamus nutarimus panaikinti, kaip prieštaraujančius teisingumo ir sąžiningumo principams bei dėl to galbūt pažeidžiančius bankrutavusios įmonės kreditorių teisėtus interesus. Šiuos klausimus, atsižvelgdamas į tai, kad sąmatos tvirtinimas yra priskirtas išimtinai kreditorių susirinkimo kompetencijai, teismas perdavė kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo. Teismas, įvertinęs bylos duomenis, nenustatė esminių procedūrinių pažeidimų, galėjusių lemti neteisėto nutarimo priėmimą.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliantas (atsakovas) bankrutavusi D. D. IĮ atskirajame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2015 m. birželio 2 d. nutarties dalį, kuria buvo tenkintas pareiškėjo skundas, ir dėl šios dalies klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo (kreditoriaus) BAB banko SNORAS skundą atmesti.

Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Pareiškėjas yra privilegijuotas apelianto kreditorius, nes jam yra įkeistas apelianto nekilnojamasis turtas. Pardavus įkeistą turtą visa gauta suma proporcingai atėmus administravimo išlaidas, atiteks pareiškėjui. Dėl šios priežasties pareiškėjas yra susiinteresuotas, kad apelianto administravimo išlaidos būtų kuo mažesnės ir kad bankroto administratorius užsiimtų tik įmonės turto pardavimu ir likvidavimu. Visgi bankroto administratorių Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ir ĮBĮ) įpareigoja imtis priemonių, kad visų kreditorių finansiniai reikalavimai būtų kuo daugiau padengti. To negalima pasiekti be sandorių peržiūrėjimo ir jų ginčijimo, be padarytos žalos įmonei (kreditoriams) nustatymo bei išieškojimo ir pan., o tam yra reikalingos administravimo lėšos. Kokia lėšų suma turi būti skiriama administravimo lėšoms, sprendžia kreditorių susirinkimas, bet bankroto administratorius jas turi pagrįsti dokumentais. Vien tik administravimo išlaidų dydžio svarstymas ir konstatavimas, kad kreditorių nutarimu nustatytos administravimo išlaidos yra per didelės, nesigilinant, kokios tos administravimo išlaidos būtų protingos, nesudaro pagrindo panaikinti ginčijamų nutarimų. Kreditorių susirinkimas dešimtuoju darbotvarkės klausimu priimtu nutarimu ženkliai sumažino bankroto administratoriaus prašomą sumą. Ginčijamu kreditorių susirinkimo nutarimu patvirtinta administravimo lėšų sąmatą nustatyta, įvertinus apelianto turimą turtą, jo apsaugą iki pardavimo, turto pardavimo organizavimą ir kitus bankroto procedūros niuansus. Bankrutuojanti įmonė turi nemažai nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, šio turto pardavimas, tikėtina, bus problematiškas, nes iki įmonei buvo iškelta bankroto byla antstoliams nepavyko jo realizuoti. Priešingai nei nurodė teismas, patvirtintos administravimo išlaidos yra realios, būtinos ir ne per didelės. Kreditorių susirinkimo nutarimu patvirtintas administratoriaus atlyginimas atitinka teisingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principus, nepažeidžia administratoriaus interesų ir teisėtų lūkesčių. Teismas nepagrįstai atmetė apelianto prašymą priteisti 200 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų už atsiliepimą į skundą parengimą, nors teismas patenkino tik 50 proc. pareiškėjo skundo reikalavimų. Dėl šios priežasties teismas proporcingai atmestų pareiškėjo reikalavimų daliai privalėjo iš pareiškėjo apeliantui priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas BAB bankas SNORAS atsiliepime į atskirąjį skundą prašo apelianto atskirąjį skundą atmesti ir Šiaulių apygardos teismo 2015 m. birželio 2 d. nutartį aplikti nepakeistą.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Apeliantas, net ir kilus ginčui dėl sąmatos dydžio, nepateikė dokumentų, įrodančių, kokio dydžio ir kam konkrečiai yra reikalingos kreditorių susirinkimo patvirtintos 500 Eur per mėnesį (neįskaitant PVM) administravimo išlaidoms skirtos lėšos. Teismas, įvertinęs visas klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes, pagrįstai ir teisingai nusprendė, jog ginčijamais nutarimais patvirtintos 500 Eur per mėnesį (neįskaitant PVM) administravimo išlaidos yra nepagrįstai didelės, nustatytos nevisapusiškai įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, apeliantui tinkamai nepagrindus bankroto procesui reikalingų būtinų ir realių administravimo išlaidų dydžio. Apeliantas, nurodydamas, kad kreditorių susirinkime nustatytas administratoriaus atlyginimo dydis atitinka teisingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principus, nepažeidžia administratoriaus interesų ir teisėtų lūkesčių, nepateikia šias aplinkybes pagrindžiančių duomenų, argumentuotų paaiškinimų, dėl kokių priežasčių ginčijamu nutarimu patvirtintas gana didelis atlyginimas atitinka administratoriaus patiriamas laiko sąnaudas, specifinių žinių poreikį, kitus ĮBĮ 36 straipsnio 5 dalyje nustatytus kriterijus. Teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes, pagrįstai ir teisingai nusprendė, kad pagal apelianto kreditorių susirinkimui pateiktus duomenis, bankroto administratoriaus ataskaitą, bankrutuojančios įmonės faktinę padėtį, turimą turtą kreditorių susirinkimo ginčijamu nutarimu patvirtintas administratoriaus atlyginiams yra per didelis.

Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamu atveju nenustatyta.

Byloje kilo ginčas dėl bankrutavusios D. D. IĮ 2015 m. kovo 12 d. kreditorių susirinkimu nutarimų, kuriais bus nustatytos administratoriaus atlyginimo ir administravimo išlaidų sumos, teisėtumo.

Apeliacinės instancijos teismas visų pirma pažymi, kad byloje nenustatyta, kad priimant ginčijamus kreditorių susirinkimo nutarimus nebuvo laikytasi kreditorių susirinkimo sušaukimo ir nutarimo priėmimo tvarkos. Tokiomis aplinkybėmis nesirėmė ir pareiškėjas, paduodamas skundą, tokių aplinkybių taip pat nenustatė ir pirmosios instancijos teismas.

Bankrutavusios D. D. IĮ 2015 m. kovo 12 d. kreditorių susirinkimo septintuoju darbotvarkės klausimu buvo nuspręsta nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos (2014 m. gruodžio 8 d.) iki įmonės išregistravimo iš įmonių rejestro dienos, administratoriaus atlyginimo sumą nustatyti 2 000 Eur / mėn. (neįskaitant PVM), o dešimtuoju darbotvarkės klausimu nutarta patvirtinti administravimo sąmatą nuo pirmojo kreditorių susirinkimo iki įmonės išregistravimo iš įmonių rejestro dienos 500 Eur / mėn. (neįskaitant PVM). Pirmosios instancijos teismas ginčijamus kreditorių susirinkimo nutarimus panaikino ir perdavė panaikintais kreditorių susirinkimų nutarimais spręstus klausimus kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo. Teismas sprendė, kad byloje pateiktų įrodymų nepakanka vienareikšmiškai išvadai dėl nustatyto dydžio administravimo išlaidų ir administratoriaus atlyginimo būtinumo, realumo ir reikalingumo padaryti, ir minėtus kreditorių susirinkimo nutarimus panaikino kaip prieštaraujančius teisingumo bei sąžiningumo principams ir dėl to galbūt pažeidžiančius bankrutavusios įmonės kreditorių teisėtus interesus.

ĮBĮ 36 straipsnio 5 dalyje nurodyti kriterijai administratoriaus atlyginimo už teikiamas paslaugas dydžiui nustatyti, t. y. administratoriaus atlyginimo suma nustatoma atsižvelgiant į tai, ar bankrutuojanti (bankrutavusi) įmonė tęsia (vykdo) veiklą, į parduodamo įmonės turto rūšį ir jo kiekį, taip pat į įmonei iškeltų bylų ir pareikštų civilinių ieškinių sudėtingumą bei jų kiekį. Teismas, nagrinėdamas skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo administravimo išlaidų klausimu teisėtumo, turi įvertinti, ar patvirtintoje sąmatoje nurodytos išlaidos pagal teisinę prigimtį atitinka administravimo išlaidų sampratą ir ar išlaidų dydžiai atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus, ar nutarimas neprieštarauja ĮBĮ nuostatoms. Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčijamais nutarimais patvirtinti tiek bankroto administratoriaus atlyginimo, tiek administravimo išlaidų dydžiai neatitinka protingumo ir teisingumo kriterijų, o apeliantas, paduodamas atskirąjį skundą, šių aplinkybių nepaneigė. Bankroto administratorius deklaratyviai nurodo, ką bankroto administratorius privalo atlikti bankroto procedūrų metu, tačiau to konkrečiai nesieja su jo vykdant bankrutavusios D. D. IĮ bankroto procedūras turimais atlikti veiksmais. Be to, skunde nurodydamas, kad patvirtinta administravimo lėšų sąmata nustatyta įvertinus apelianto turimą turtą, jo apsaugą iki pardavimo, turto pardavimo organizavimą ir kitus bankroto procedūros niuansus, šių teiginių niekaip nedetalizuoja. Taigi atsakovo bankroto administratorius nepagrindė, kodėl prašoma patvirtinti administravimo išlaidų ir administratoriaus atlyginimo suma yra būtent tokia ir yra reikalinga bankroto procedūroms sklandžiai atlikti, atitinka pusiausvyrą tarp kreditorių ir administratoriaus interesų. Minėtoms išlaidoms keliamas būtinumo ir pagrįstumo reikalavimas. Be to, šiuo atveju įvertintina aplinkybė, kad sprendžiama dėl individualios įmonės administravimo išlaidų ir administratoriaus atlyginimo dydžio, bankrutavusi įmonė veiklos nevykdo, teisme atsakovo vardu užvestų bylų nėra, taip pat nepateikti duomenis dėl ketinimo ginčyti kokius nors bankrutavusios įmonės sandorius, kreiptis dėl žalos atlyginimo priteisimo ar pan., dėl ko būtų pagrindas nustatyti tokio dydžio administravimo išlaidas ir administratoriaus atlyginimą, koks buvo nustatytas pirmosios instancijos teismo panaikintais kreditorių susirinkimo nutarimais. Pažymėtina ir tai, kad priešingai nei mano apeliantas, ta aplinkybė, jog pareiškėjas yra kreditorius, kurio reikalavimas užtikrintas hipoteka, savaime nepaneigia teismo išvados dėl ginčijamu kreditorių susirinkimo nutarimų neteisėtumo. Dėl šių priežasčių apeliacinės instancijos teismas neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimu ginčijamus nutarimus panaikinti ir jais spręstus klausimus perduoti kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo.

Apeliantas atskirajame skunde taip pat pateikia argumentus dėl pirmosios instancijos teismo nepriteistų bylinėjimosi išlaidų. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas už atsiliepimo į pareiškėjo skundą parengimą advokatui sumokėjo 200 Eur (b. l. 37, 38). Pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkinęs pareiškėjo skundą, atsakovo prašymo priteisti 200 Eur bylinėjimosi išlaidų netenkino. Apeliantas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka, teigia, kad teismas turėjo atsižvelgti, kad pareiškėjo skundas tenkintas iš dalies ir priteisti 50 proc. patirtų bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinės instancijos teismas su apeliantu sutinka iš dalies. Kaip jau buvo minėta šioje nutartyje, pareiškėjas, kreipęsis į teismą su skundu, prašė ne tik panaikinti ginčijamus kreditorių susirinkimo nutarimus, bet ir teismo iniciatyva išspręsti klausimą dėl bankroto administratoriaus atlyginimo ir administravimo išlaidų sąmatos pareiškėjo nurodytu būdu. Atsakovas, teikdamas atsiliepimą į pareiškėjo skundą, teikė argumentus, dėl kurių, atsakovo nuomone, pareiškėjo prašymas teismo iniciatyva išspręsti klausimą dėl atsakovo bankrutuojančios įmonės administratoriaus atlyginimo ir administravimo išlaidų sąmatos ir nustatyti pareiškėjo siūlytas ir kreditorių susirinkimo nepritartas sumas, yra nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas ginčytus kreditorių susirinkimo nutarimus panaikino, tačiau jais svarstytus klausimus perdavė kreditorių susirinkimui spręsti iš naujo, nes šie klausimai priskirti išimtinai kreditorių susirinkimo kompetencijai. Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismui iš dalies tenkinęs pareiškėjo skundą, pagal CPK 93,98 straipsnius buvo pagrindas priteisti atsakovo turėtų bylinėjimosi išlaidų dalį. Visgi, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad panaikinus ginčijamus kreditorių susirinkimo nutarimus pareiškėjo skundas buvo tenkintas ne 50, o 75 proc. (įvertinus pateikto skundo esmę), todėl atsakovui iš pareiškėjo turi būti priteista 50 Eur išlaidų advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti.

Atsakovas kartu su atskiruoju skundu taip pat pateikė turėtas bylinėjimosi išlaidas už atskirojo skundo parengimą pagrindžiančius duomenis, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad atskirasis skundas dėl ginčo esmės netenkinamas, o koreguojama tik pirmosios instancijos teismo nutarties dalis dėl bylinėjimosi išlaidų, apeliantui iš pareiškėjo išlaidos advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti nepriteisiamos.

Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, dėl atskirajame skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl nutartis paliekama iš esmės nepakeista, tik patikslinama dalis dėl bylinėjimosi išlaidų.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2015 m. birželio 2 d. nutartį palikti iš esmės nepakeistą.

Papildyti Šiaulių apygardos teismo 2015 m. birželio 2 d. rezoliucinę dalį šia pastraipa:

„Priteisti atsakovui bankrutavusiai D. D. individualiai įmonei (juridinio asmens kodas 303310270) iš pareiškėjo bankrutavusios akcinės bendrovės banko SNORAS (juridinio asmens kodas 112025973) 50 (penkiasdešimt) Eur bylinėjimosi išlaidų, išmokant jas iš bankrutavusios įmonės administravimui skirtų lėšų.“.

Teisėjas Egidijus Žironas