Kauno apygardos teismo sprendimas

2022-07-08 · Civilinė byla Nr. e2-720-587/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-07-08
Bylos Nr.
e2-720-587/2022
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-00644-20215
Bylos rūšis
civilinė byla
Ieškovas
J. J. U.
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos
Trečiasis asmuo
(duomenys neskelbtini)
Kategorijos
  • 2.6.10.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.2.6.1Teismo sprendimo trūkumų ištaisymas
Civilinė byla Nr. e2-720-587/2022 Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00644-20215 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.2; 3.2.6.1 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. liepos 8 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja L. Ž.,sekretoriaujant Tomui Pavilioniui,dalyvaujant ieškovės J. J. U. atstovams G. D. ir advokatui A. P.,

atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos, atstovei V. J.,

trečiojo asmens (duomenys neskelbtini) atstovui N. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. J. U. patikslintą ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, trečiajam asmeniui viešajai įstaigai (duomenys neskelbtini) dėl sveikatai padarytos neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo: 1) panaikinti 2021m. gruodžio 8 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimą Nr. 56-218 ir bylą spręsti iš esmės; 2) priteisti iš atsakovės ieškovei 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad:

2.1. ieškovei J. J. U., gim. (duomenys neskelbtini), nuo 2017 m. vasario 9 d. neterminuotai nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis. 2020 m. birželio 9 d. Alytaus apylinkės teismo sprendimu ji pripažinta neveiksnia turtinių ir asmeninių santykių srityse. 2020 m. liepos 14 d. nutartimi ieškovei nustatyta globa, globėja paskirta dukra G. D.. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir ligoninė) asmens sveikatos priežiūros paslaugos jai buvo teikiamos nuo 2020 m. liepos 7 d. iki 2020 m. liepos 26 d. Ligoninė buvo informuota apie ieškovės nusiskundimus – (duomenys neskelbtini) bei kiti sutrikimai.

2.2. 2020 m. liepos 26 d. 10:30 val. iš ligoninės pacientė buvo skubiai perkelta į VšĮ „Duomenys neskelbtini“ dėl (duomenys neskelbtini), 11:33 val. pacientė atgabenta į (duomenys neskelbtini) skyrių, jai nustatytas (duomenys neskelbtini), pacientė traumos aplinkybių neprisimena. Ieškovei taikytas medikamentinis gydymas – (duomenys neskelbtini). 2020 m. rugpjūčio 5 d. pacientė išleista tęsti gydymą namuose.

2.3. Ieškovė traumą patyrė tuo metu, kai ligoninė teikė jai sveikatos priežiūros paslaugas, bet dėl ieškovės patirtos traumos ligoninėje nebuvo atlikti jokie veiksmai (tarnybinis patikrinimas, tyrimas ar pan.) tam, kad būtų nustatytos įvykio aplinkybės.

2.4. 2021 m. rugpjūčio 13 d. ieškovės atstovė G. D. pateikė prašymą Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijai (toliau – ir Komisija) su prašymu atlyginti pacientės sveikatai padarytą žalą dėl VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ jos atstovaujamai mamai J. J. U. teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų. 2021 m. gruodžio 8 d. priimtas Komisijos sprendimas Nr. 56-218 (toliau – ir sprendimas), kuriuo Komisija nusprendė, jog prašoma atlyginti žala neatitinka Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos atlyginimo sveikatai įstatymo (toliau – ir PTŽSAĮ) 24 straipsnio 6 dalyje nurodytų žalos atlyginimo sąlygų, todėl prašymo netenkino.

2.5. Komisija kreipėsi dėl ekspertinės išvados. 2021 m. lapkričio 15 d. gautoje ekspertinės išvados aprašomojoje dalyje nurodyta, kad, vertinant ieškovės gydymo ligoninėje ligos istorijoje atliktus įrašus, galima teigti, kad personalas numanė galimą griuvimo riziką, tačiau ligos istorijoje tai nėra įvertinta, ar numatoma, kokios prevencinės priemonės bus taikomos siekiant išvengti griuvimo. Gydytojo įrašuose pažymėta, kad reikalinga didelė pagalba pacientei lipant iš lovos, paeiti pati negali dėl netvirtos kūno pusiausvyros, skausmo. Dėl savo sveikatos būklės pacientė nesugebėjo laikytis kiekvienam asmeniui suvokiamų atsargumo taisyklių teikiant jam asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Jų laikantis, galimai, žalos būtų išvengta. Įvertinus pateiktą medžiagą, dr. L. U. padarė išvadą, kad pacientės abiejų kulkšnių lūžis įvyko dėl kritimo jai savarankiškai bandant keltis iš lovos. Teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas pacientės sveikatai padaryta žala, tačiau tai yra neišvengiama žala. Tai yra sutrikimas, atsiradęs dėl paciento individualių savybių.

2.6. Komisija nevertino to aspekto, jog ligoninės veiksmai turi būti vertinami ne pagal kilusius padarinius, o pagal personalo pastangas kilusiems padariniams išvengti. Nebuvo nustatyta, kokių veiksmų ėmėsi ligoninė tam, kad būtų išvengta pacientės savavališko kėlimosi iš lovos, Komisija nevertino ligoninės personalo veiksmų atitikties profesionalų standartui. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, jog paciento palikimas be gydytojo specialisto priežiūros neatitinka tinkamo gydytojo pareigos teikti kvalifikuotą ir rūpestingą medicinos pagalbą ligoniui vykdymo. Gydytojo veiksmų standartas vertinamas pagal protingo ir atidaus profesionalo standartą. Ligoninė, žinodama apie didelę pacientės griuvimo galimybę, nedėjo pastangų ir nesiėmė jokių veiksmų užkirsti tam kelią. Tam, kad būtų išvengta ieškovės nekontroliuojamų bandymų atsikelti iš lovos, pakaktų patalpinti pacientę į slaugos lovą su šoniniais apsauginiais turėklais, apsaugančiais nuo iškritimo iš lovos. Ligoninė atmestinai vykdė savo pareigas – užtikrinti maksimalų atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnį, nesiėmė veiksmų pašalinti pacientės nekontroliuojamo kėlimosi iš lovos grėsmę, ko pasėkoje ieškovei bandant savarankiškai keltis iš lovos, ji krito ir patyrė abiejų kulkšnių lūžių traumą (kaltas neveikimas).

2.7. 2020 m. vasario mėn. teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 83TPK-86/2020 yra nurodyta, kad ieškovė negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, ieškovė vėliau teismo sprendimu pripažinta neveiksnia. Akivaizdu, kad asmuo negebantis suvokti ir valdyti savo veiksmų, tuo pačiu metu negali sąmoningai atlikinėti veiksmų.

2.8. Gydymo įstaigos veiksmų atitikimą galiojantiems teisės aktams vertina Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministeriją, išvadą pateikusi ekspertė neturi tam kompetencijos. Gydymo įstaigos dokumentai tik iš dalies atitinka tikrovę. Byloje nėra gydytojo G. K. paaiškinimo. Trečiasis asmuo nurodė, kad ligoninė naudoja tik specializuotas, slaugai skirtas lovas su šoniniais apsauginiais turėklais. Kadangi byloje akcentuojama, kad pacientė nukrito savarankiškai išlipusi iš lovos, galima išvada, kad slaugos istorijoje ieškovei reikalingos pagalbinės ir apsaugos priemonės nebuvo suteiktos (vaikštynė) arba buvo netinkamai naudojamos (pacientei gulint lovoje apsauginiai turėklai nebuvo pakelti). Atsikirtimas, jog ligoninė, po to, kai tiesiogiai įvertino pacientės sveikatos būklę, negalėjo numatyti ieškovės kritimo niekuo nepagrįstas, kadangi žinant pacientės būklę, kritimo tikimybę numatyti nėra sunku.

2.9. PTŽSAĮ 24 straipsnio 7 dalies 2 punktas numato sąlygas neturtinei žalai atlyginti. Ieškovės patirta neturinė žala nustatyta vadovaujantis bendraisiais neturtinės žalos kriterijais bei atsižvelgiant į ligoninės neteisėtų veiksmų pasekmes, ieškovės išgyvenimus dėl patirtos traumos bei prarastą galimybę vaikščioti. Iki traumos ieškovė su dukters pagalba galėjo nueiti iki vonios ar tualeto, kas palengvindavo higienos procedūras. Po (duomenys neskelbtini) ieškovė apskritai prarado galimybę stotis ant kojų nei su pagalba, nei be jos. Ieškovė išgyveno (duomenys neskelbtini), sunkų ir ilgą kaulų bei žaizdos gijimo procesą. Nepaisant visų pastangų, galūnė liko deformuota. Dėl nuolatinio gulėjimo atsirado kitų liekamųjų padarinių, po gipsu pradėjo pūti audiniai, dėl ko reikėjo takyti papildomą gydymą.

3. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir VLK), prašė ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Ieškovės ieškinį prašo atmesti kaip nepagrįstą. Procesiniuose dokumentuose nurodė, kad:

Motyvuojamoji dalis

3.1. atsižvelgiant į tai, kad atsakovę Lietuvos Respubliką atstovauja VLK, kurios buveinė yra Vilniuje, ieškinys turėjo būti pareikštas Vilniaus apygardos teismui.

3.2. Nuo 2020 m. sausio 1 d., įsigaliojus Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr. I-1562 (toliau – ir PTŽSAĮ) 2, 7, 8, 13, 20 straipsnių ir V skyriaus pakeitimo įstatymui, buvo įtvirtintas „žalos be kaltės“ modelis. Sveikatos priežiūros paslaugas teikusio asmens kaltės, kaip vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, nustatymas nebetaikomas, tačiau pareiga nustatyti kitas civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą ir jų priežastinį ryšį – išlieka.

3.3. Ieškovės atstovės pagrindinis argumentas – kad ligoninė, žinodama apie didelę pacientės griuvimo galimybę, nedėjo pastangų ir nesiėmė jokių veiksmų užkirsti tam kelią. Komisijos surinkta medžiaga įrodo, kad ligoninė užtikrino ir suteikė pacientei tinkamas, kokybiškas, savalaikes, atsižvelgiant į jos sveikatos būklę reikalingas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, slaugos ir gydomieji veiksmai atlikti profesionaliai. Galima teigti, kad teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas pacientės sveikatai padaryta žala, tačiau tai yra neišvengiama žala – sveikatos sutrikimas, atsiradęs dėl paciento individualių savybių. Pacientė buvo visiškai nesavarankiška tiek fiziškai, tiek psichiškai dar iki traumos. Pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad pacientė „iki traumos (...) galėdavo savarankiškai judėti, vaikščioti, atlikti minimalius buitinius darbus (...)“. Ligoninės paaiškinime nurodoma: „<...> (duomenys neskelbtini) įvyko dėl savarankiškų ir vienasmenių paciento veiksmų, kurių ligoninės personalas negalėjo nei numatyti, nei kontroliuoti. Ieškovės slaugos istorijoje (Komisijos dok. 41 psl. iš 204) nurodyta: „Saugios aplinkos palaikymas: pažymėta – Lovos kraštas, vaikštynė.“

3.4. Pacientė, negalėdama savarankiškai judėti bei apie tai žinodama, 2020 m. liepos 26 d. 9:30 val. be medicininio personalo pagalbos bandė savarankiškai stotis, dėl ko nugriuvo, patyrė traumą. Tai, kad pacientė negali savarankiškai judėti, nuosekliai patvirtina valstybės apmokamų paslaugų (slauga) suteikimas, siunčiančiosios (VšĮ (duomenys neskelbtini)) bei priimančiosios (ligoninė) įstaigų medicininiai dokumentai. Žala įvyko išskirtinai dėl pacientės sąmoningai ar dėl didelio neatsargumo atliktų veiksmų. Komisija negavo objektyvios informacijos, patvirtinančios žalą ieškovės sveikatai, susijusią su asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimu pacientei gydymo įstaigoje, tačiau surinko pakankamai duomenų, kad pacientės sveikatos būklės pokyčius lėmė individualios savybės, turimos lėtinės ligos bei būklės, įvairūs sveikatos sutrikimai, buvę iki žalos atsiradimo. Ligoninėje pacientei įvykusios kojos traumos, tikėtina, nebuvo galima išvengti.

3.5. Ieškovė nenurodė, kas įtakojo galimai netinkamą gydymą, nepateikė objektyvių įrodymų, kad žalą paciento sveikatai galėjo įtakoti ligoninės veiksmai ar neveikimas. Ieškovė ieškinyje dėsto tik aplinkybes ir subjektyvią nuomonę, nepaneigė Komisijos sprendimo išvadų. Nėra pagrindo teigti, kad ligoninėje teikiant ieškovei sveikatos priežiūros paslaugas, ieškovės sveikatos būklė, tuometiniai simptomai sąlygojo pareigą imtis kitokių slaugos priemonių, nei buvo suteiktos paslaugos.

3.6. VLK nuomone, ligoninės personalas numatė griuvimo riziką ir ėmėsi visų reikiamų priemonių, tačiau visų galimų įvykių negalima numatyti ir kontroliuoti. Ligoninės personalas su paciente dirbo nuo 2020 m. liepos 7 d. iki 2020 m. liepos 26 d., niekur nepažymėta, jog pacientė agresyviai ar nekontroliuojamai neklauso personalo ir pan., todėl atsižvelgiant į protingumo principą, kokių dar galėjo imtis personalas veiksmų. Ligoninės personalas negalėjo numanyti, jog pacientė lips iš lovos, kuomet judėjimas yra apsunkintas ir reikalinga pagalba. Ligoninės neteisėti veiksmai, teikiant ieškovei sveikatos priežiūros paslaugas, neįrodyti. Nesant vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas nėra galimas.

3.7. Ieškovės atstovė, vadovaudamasi PTŽASĮ 24 straipsniu, 2021 m. rugpjūčio 16 d. pareiškimą pateikė Komisijai, t. y. praėjus daugiau nei metams po įvykio. Prieš tai ji nesikreipė nei į VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, nei į kitas įstaigas.

3.8. Komisijos ekspertė, paaiškinimą užpildžiusi ligoninės gydytoja L. G., laikinai atliekanti ligoninės (duomenys neskelbtini) vedėjos pareigas vertino visas aplinkybes pagal esančius medicininius dokumentus. Visos aplinkybės įvyko ne teikiant aktyvias sveikatos priežiūros paslaugas ir dalyvaujant personalui, o pacientei ryte gulint lovoje, būnant savo palatoje, iš ligoninės pacientė buvo skubiai perkelta į VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, todėl ligoninė neatlikinėjo tyrimo, nerinko paaiškinimų. Pacientei teikęs paslaugą gydytojas G. K. (duomenys neskelbtini) mirė, todėl paaiškinimą parengė kitas asmuo – gydytoja L. G., kuri aplinkybes aprašė pagal dokumentus.

3.9. 3 000 Eur neturtinės žalos dydis yra nepagrįstas, neindividualizuotas, grindžiamas deklaratyviais teiginiais. Ieškovė nepateikė jokių žalos įrodymų, dokumentų, kuriuose fiksuota, kokį skausmą ar dvasinius išgyvenimus patyrė ieškovė, ar kokius nepatogumus patiria dėl (duomenys neskelbtini). Pacientė negalėjo savarankiškai judėti ir vaikščioti, aplinkybės, kurios iš tiesų galėtų pilnai ar iš dalies pagrįsti prašomos atlyginti neturtinės žalos dydį yra ne realiai egzistavusios, bet sugalvotos. Ikiteisminio nagrinėjimo stadijoje ieškovės atstovė neturtinę žalą grindė tuo, kad pacientė iki įvykusios traumos galėjo vaikščioti ir save apsitarnauti, o po traumos visiškai negalėjo vaikščioti. Komisijai surinkus dokumentus ir organizavus net tris posėdžius paaiškėjo, jog pacientė ir iki traumos beveik nevaikščiojo.

3.10. PTŽSAĮ 24 straipsnio 7 dalyje nurodyta: „Komisija atlygintinos žalos dydį nustato vadovaudamasi Apraše nurodytais atlygintinos žalos dydžiais, <...>“. Aprašas detalizuoja įstatymo nuostatas ir Komisija privalo juo vadovautis. Apraše yra apibrėžiamos neturtinės žalos dydžio ribos pagal tam tikrus kriterijus. Ieškovės atstovė turi į juos atsižvelgti. Teismas žalos dydį taip pat turėtų nustatyti vadovaudamasis minėto įstatymo ir Aprašo nuostatomis. Ieškovė neturi savo nuožiūra interpretuoti žalos dydžio, o pagrįsti jį PTŽSAĮ ir Aprašo nuostatomis.

4. Trečiasis asmuo VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepimu į patikslintą ieškinį su patikslintu ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Procesiniuose dokumentuose nurodė, kad:

4.1. vadovaujantis 2012 m. gegužės 9 d. Lietuvos sveikatos apsaugos ministro įsakymo Nr. V-400 dėl Slaugytojų darbo krūvio nustatymo tvarkos aprašo tvirtinimo, patvirtinto Slaugytojų darbo krūvio nustatymo tvarkos aprašo 14 punkto 2 lentelės 1 punktu, rekomenduojamas pacientų skaičius 1 slaugytojui dirbant darbo dienomis su slaugytojo padėjėju stacionare, svyruoja nuo 10 iki 18 pacientų, todėl akivaizdu, kad bet kurioje slaugos ligoninėje bus laikas, kai prie paciento nebus medicininio personalo. Ieškovės vertinimas a priori, kad trečiasis asmuo yra atsakingas už visus slaugos proceso metu įvykusius įvykius, įskaitant ir tuos, kurių negali numatyti ir kontroliuoti, yra niekuo nepagrįstas bei neadekvatus teisinis lūkestis.

4.2. Ieškovė nurodo, kad trečiojo asmens veiksmai turi būti vertinami ne pagal kilusius padarinius, bet pagal personalo pastangas kilusiems padariniams išvengti. Eksperto naudotose metodinėse medžiagose ir išvadoje, Komisijos sprendime akcentuojama, kad asmens sveikatos priežiūros įstaigose, griuvimų ir su tuo susijusių neigiamų padarinių neįmanoma išvengti, o ligoninės personalas numatyti ir (ar) kontroliuoti įvykių eigos negalėjo. Neigiamos pasekmės atsirado ne dėl personalo veikos (veikimo ar neveikimo), bet pacientei pervertinus savo fizines galimybes ir bandant savarankiškai judėti nesulaukus ligoninės personalo pagalbos. Trečiajam asmeniui buvo žinoma, kad iki patenkant į ligoninę ieškovė savarankiško judėjimo funkciją (vaikščiojimas) buvo galutinai praradusi. Šį faktą nuosekliai patvirtina valstybės apmokamų paslaugų (slauga) suteikimas bei siunčiančiosios (VŠĮ Kauno klinikinė ligoninė) bei priimančiosios (trečiasis asmuo) įstaigų išduoti ieškovės medicininiai dokumentai, eksperto išvada.

4.3. Ieškovė nenurodo, kokią konkrečią trečiojo asmens veiką (veikimą ar neveikimą) laiko neatitinkančia maksimalių ligoninės galimų ar reikalingų pastangų kriterijų. Komisija konstatavo, kad nebuvo nustatyta trečiojo asmens personalo veiksmų neatidumo, nerūpestingumo, nedėmesingumo, nepakankamos profesinės pareigos atlikimo ar profesinės etikos taisyklių pažeidimo. Trečiasis asmuo, teikdama asmens sveikatos priežiūros paslaugas, pastarąjį dešimtmetį naudoja tik specializuotas, slaugai skirtas lovas, ir tik su šoniniais apsauginiais turėklais.

4.4. 2020 m. liepos 7 d. ieškovė ir trečiasis asmuo sudarė rašytinį susitarimą (Gydymo stacionare ligos istorija Nr. 292/20). Ieškovė nenurodo, kokius susitarimo punktus trečiasis asmuo pažeidė. Ieškovei konkrečiai neįvardinant konkretaus teisės akto, reglamentuojančio asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą bei konkretaus teisės akto punkto, yra neįmanoma nustatyti atsakovės neteisėtų veiksmų turinio. Deklaratyviai ieškovei pasakius, kad atsakovė (siaurąja prasme – trečiasis asmuo) atliko neteisėtus veiksmus (buvo aplaidus, nerūpestingas, nedėjo pastangų ir pan.) nėra nurodomas šių neteisėtų veiksmų turinys ir pareigos atitinkamai elgtis šaltinis (teisės aktas bei konkretus punktas).

4.5. 2021 m. rugpjūčio 13 d. ieškovės Komisijai pateikto prašymo dėl turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimo turinys neatitinka ieškovės slaugos metu ligoninėje egzistavusių objektyvių faktinių aplinkybių.

4.6. Žalos dydis nėra detalizuojamas, nenurodoma, iš kokių konkrečių sudėtinių dalių ir elementų žala susideda. Ieškovė 2021 m. rugpjūčio 13 d. Komisijai pateikdama prašymą dėl turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimo, nurodė, kad neturtinę žalą patyrė dėl tų elementų (gebėjimas savarankiškai judėti bei apsitarnauti buityje), kuriuos ji realiai prarado gerokai anksčiau, šių funkcijų praradimas buvo priežastis gauti valstybės apmokamas slaugos paslaugas.

4.7. Aplinkybes dėl ieškovei suteiktų ar nesuteiktų kineziterapijos paslaugų neturi priežastinio ryšio su 2020 m liepos 26 d. įvykiu, todėl niekaip nesietinos su nagrinėjamos civilinės bylos dalyku – savarankiško, ligoninės personalo nekontroliuojamo, paciento veiksmo pasėkoje atsitikusia žala.

4.8. Ligoninės administracija, bet kokius vidinius tyrimus atlieka esant bent vienai iš dviejų sąlygų – esant požymiams dėl darbuotojo ar darbuotojų grupės galimo darbo drausmės pažeidimo ar (ir) esant paciento (atstovo) ar jo artimojo skundui. Po įvykio nebuvo gauta nei ieškovės, nei kito asmens skundo, 2020 m. liepos 26 d. įvykio metu nedalyvavo nei vienas ligoninės darbuotojas, o taip pat nei vienas ligoninės darbuotojas neturi pareigos savo darbo metu asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikti tik vienam pacientui (V-400) nenutrūkstamai (24/7), todėl galimo darbo drausmės pažeidimo elementų nėra a priori.

4.9. Ieškovė kvestionuoja savo gebėjimą suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti. Trečiasis asmuo ikiteisminio ginčo nagrinėjimo stadijoje akcentavo ne ieškovės ribotą veiksnumą, bet tai, kad įvykis įvyko ne dėl ligoninės personalo aplaidžių veiksmų ar neatliktų pareigų, bet dėl pačios ieškovės aktyvių veiksmų, kurių trečiasis asmuo negalėjo nei numatyti, nei kontroliuoti. Atrojo komisijos posėdžio metu, trečiojo asmens atstovas išdėstė poziciją, kad ieškovės elgesys ligoninėje slaugos metu buvo nuoseklus, bandymų savarankiškai judėti neužfiksuota, todėl nebuvo jokių požymių taikyti paciento imobilizacijos.

Teismas konstatuoja:

II. Byloje nustatytos aplinkybės, teismo argumentai ir išaiškinimai

5. Byloje iš esmės ginčas kilo dėl trečiojo asmens (duomenys neskelbtini) veiksmų vertinimo jų teisėtumo aspektu.

6. Byloje nustatyta, kad 2020 m. birželio 9 d. Alytaus apylinkės teismo 2020 m. birželio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-489-835/2020 ieškovė J. J. U. pripažinta neveiksnia turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. 2020 m. liepos 14 d. Alytaus apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-4191-835/2020 ieškovei nustatyta globa, globėja ir turto administratore paskirta G. D..

7. 2019 m. rugsėjo 27 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos socialinių paslaugų skyriaus išvadoje apie asmens gebėjimą pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus pateikta išvada, kad ieškovė negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Šioje išvadoje nurodyta, kad moteris (duomenys neskelbtini). Ieškovė reikalinga slaugos visą parą, vienos palikti negalima.

8. 2020 m. liepos 26 d. ieškovė atvyko planinei pagalbai į VšĮ (duomenys neskelbtini). Stacionaro epikrizėje, renkant sveikatos būklės anamnezę be kitų būklių konstatuota, kad ieškovė (duomenys neskelbtini). Vertinant ieškovės sveikatos būklę, konstatuota, kad (duomenys neskelbtini). Ieškovė iš VšĮ (duomenys neskelbtini) perkelta aktyviam gydymui įtariant (duomenys neskelbtini).

9. Į VšĮ (duomenys neskelbtini) ieškovė atvyko 2022 m. liepos 26 d. 11:33 val., jai buvo diagnozuotas (duomenys neskelbtini). Nurodyta, kad įvyko trauma buityje, pakreipė kairę čiurną, pacientė traumos aplinkybių neatsimena. Ieškovei taikytas gydymas – (duomenys neskelbtini), kuri rekomenduota 2 mėnesių laikotarpiui. Neminti kojos. Kontrolė pas ortopedą po 1 mėn.

10. Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos kreipėsi ekspertinės išvados. Ekspertė dr. L. U. pateikė konsultacinę išvadą, kurioje nurodė, kad vertinant ieškovės gydymo ligoninėje ligos istorijoje atliktus įrašus, galima teigti, kad personalas numatė galimą griuvimo riziką, tačiau ligos istorijoje tai nėra įvertinta, ar numatyta, kokios prevencinės priemonės bus taikomos siekiant išvengti galimo griuvimo. Atsakydama į Komisijos klausimą, ar pacientės žala buvo neišvengiama dėl to, kad tai yra sveikatos sutrikimas, atsiradęs dėl pacientės individualių savybių, ekspertė atsakė, jog galima įvertinti rizikos laipsnį ir mažinti griuvimo riziką naudojant įvairias, individualiai pacientei pritaikytas priemones, tačiau mokslo tyrimai rodo, kad visų griuvimų išvengti neįmanoma. Ekspertė nurodė, kad prie žalos pacientės sveiktai galėjo prisidėti tai, kad ji sirgo ligomis, dėl kurių nesugeba savimi pasirūpinti, tvarkytis buityje, negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir už juos atsakyti. Dėl savo sveikatos būklės pacientė nesugebėjo laikytis kiekvienam asmeniui suvokiamų atsargumo taisyklių, teikiant jai asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Jų laikantis, galimai, žalos būtų buvę galima išvengti. Ieškovės ligos istorijoje trečiojo asmens gydymo įstaigoje nėra aprašyta, kokios griuvimo rizikos vertinimo ir profilaktikos priemonės buvo taikytos pacientei. Pacientė dėl jai nustatyto neveiksnumo apie jos sveikatos būklę ir apie galimus gydymo bei priežiūros ir slaugos metodus bei galimas pasekmes supažindinta nebuvo, tačiau su šia informacija buvo supažindinta pacientės dukra G. D.. Tai pripažinta tinkamu informavimo pareigos įgyvendinimu. Stacionarizavimo trečiojo asmens ligoninėje dieną gydytojas G. K. pacientės medicininiuose dokumentuose nurodė, kad ieškovei (duomenys neskelbtini), fizinio pajėgumo Barthel indeksas – (duomenys neskelbtini) – reiškia, kad pacientė buvo visiškai nesavarankiška. Jos judėjimas nuo neįgaliojo vežimėlio iki lovos ir atgal įvertintas 5 balais, jai reikalinga didelė pagalba lipant iš lovos. Stacionarizavimo ligoninėje dieną pacientė buvo visiškai nesavarankiška.

11. Ekspertė dr. L. U. pateikė išvadą, kad ieškovės (duomenys neskelbtini) įvyko dėl kritimo jai savarankiškai bandant keltis iš lovos. Teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas pacientės sveikatai padaryta žala, tačiau tai yra neišvengiama žala. Tai yra sveikatos sutrikimas, atsiradęs dėl paciento individualių savybių.

12. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2021 m. gruodžio 8 d. sprendimu Nr. 56-218, vadovaujantis PTŽSAĮ 24 straipsnio 6 dalimi, Komisija konstatavo, kad pacientės prašyme nurodoma žala neatlyginama, kadangi neatitinka įstatymo 24 straipsnio 6 dalyje nurodytų žalos atlyginimo sąlygų, pareiškėjos G. D. prašymo atlyginti žalą netenkino.

13. Komisija konstatavo, kad jos surinkta medicininė dokumentacija ir įvairiapusė su vertinamu atveju susijusi informacija rodo, kad pacientei ligoninėje skirtas tinkamas ir pakankamas dėmesys, kai ji kreipėsi į įstaigos gydytojus pagalbos, reikalingos spręsti eilę sveikatos problemų, esančių dėl pacientės turimų lėtinių ligų ir būklių. Įstaiga tinkamai surinko anamnezę, atliko reikalingus tyrimus bei procedūras, organizavo reikalingą sveikatos priežiūrą (slaugos paslaugas) pagal nustatytas diagnozes ir skyrė/tęsė reikalingą gydymą. Ligoninė profesionaliai prižiūrėjo ir teikė pacientei slaugos paslaugas, tinkamai bei savalaikiai vertino jos būklės pokyčius ir adekvačiai reagavo į juos, dėdama maksimalias pastangas pagerinti ir išsaugoti pacientės sveikatą bei gyvybę, pastebėjusi įvykusią kojos traumą nedelsiant organizavo pacientei reikalingas aktyvaus gydymo paslaugas ir perkėlė ją į reikalingas paslaugas teikiančią ligoninę. Nepaisant ligoninės specialistų pastangų pacientės sveikata, sąlygota jos individualių savybių bei daugelio turimų sudėtingų gretutinių lėtinių susirgimų, tokių, kaip cukrinis diabetas, įvairios širdies ir kraujagyslių bei psichinės sveikatos problemos ir kt., buvo labiau pažeidžiama ir mažiau atspari. Tikėtina, kad būtent daugelio lėtinių ligų nuvargintas pacientės organizmas ir atitinkama jos psichinės bei fizinės sveikatos būklė sąlygojo įvykusią kojos traumą stacionare, įvykusią tuo metu, kai jai nebuvo aktyviai teikiamos slaugos paslaugos. Komisija negavo objektyvios informacijos, galinčios patvirtinti pareiškėjos patirtą žalą, susijusią su paslaugų teikimu pacientei įstaigoje, tačiau surinko pakankamai faktinių dokumentinių duomenų, įrodančių, kad pacientės sveikatos būklės pokyčius sąlygojo ir lėmė individualios savybės, turimos lėtinės ligos bei būklės, įvairūs sveikatos sutrikimai, kuriuos pacientė turėjo iki nurodomos žalos atsiradimo. Ligoninėje pacientei įvykusios kojos traumos, tikėtina, nebuvo galima išvengti, atsižvelgiant į asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo metu buvusį medicinos ir slaugos mokslo lygį bei gerąją medicinos praktikos patirtį.

14. Byloje nėra ginčo dėl ieškovei ligoninėje suteiktų kasdienių slaugos paslaugų kokybės ar dėl to, kaip skubiai buvo organizuota pagalbai jai po įvykio. Byloje nėra ginčo ir dėl to, kad trauma įvyko dėl to, kad ieškovė savarankiškai, be slaugos personalo pagalbos bandė išlipti iš lovos. Byloje nėra ginčo ir dėl diagnozuoto ieškovės sveikatos sužalojimo – (duomenys neskelbtini).

15. Teismas teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis pripažįsta tai, kad Alytaus apylinkės teismo civilinėje byloje sprendžiant dėl ieškovės pripažinimo neveiksnia, jau 2020 m. vasario 3 d. – vasario 10 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akte pateiktoje išvadoje J. J. U. konstatuotas įgytas (duomenys neskelbtini)), ji negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Sutrikimas yra nuolatinio (negrįžtamojo) pobūdžio. Šie duomenys yra pakankami konstatuoti ieškovės negebėjimą adekvačiai vertinti aplinką, savo sveikatos būklę ir galimybes atlikti įprastus kasdienius veiksmus, pavyzdžiui, atsikelti iš lovos. Vadinasi, kiti ieškovę prižiūrintys ir slaugantys asmenys turi pareigą elgtis ypač atidžiai ir rūpestingai – šias aplinkybes įvertinti ir imtis pakankamų prevencinių priemonių.

16. Trečiojo asmens ir atsakovės argumentai apie tai, kad ieškovė turėjo vykdyti paslaugas paskyrusio ar teikiančio sveikatos priežiūros specialisto paskyrimus ir rekomendacijas bei privalėjo laikytis nustatyto ligoninės skyriuje dienos režimo, vykdyti gydytojo ir slaugos personalo nurodymus, tačiau negalėdama savarankiškai judėti bei apie tai žinodama be medicinos personalo pagalbos bandė savarankiškai judėti ir dėl to patyrė traumą, vertintini nepagrįsta gynybine pozicija. Byloje pateikta pakankamai duomenų, kurie leidžia tvirtinti, kad ieškovė dėl savo sveikatos būklės negebėjo adekvačiai įvertinti situacijos ir savo gebėjimo savarankiškai be slaugos personalo pagalbos atsikelti iš lovos, savo gebėjimo savarankiškai vaikščioti. Pačios VšĮ (duomenys neskelbtini) personalo įrašai ieškovės medicininiuose dokumentuose liudija, ką savo išvadoje pastebėjo ir ekspertė dr. L. U., jog gydymo įstaigos personalas numatė galimą ieškovės griuvimo riziką, tačiau nenumatė taikytinų prevencinių priemonių siekiant išvengti galimo griuvimo.

17. Trečiasis asmuo VšĮ (duomenys neskelbtini) yra specializuota sveikatos priežiūros įstaiga, teikianti ligonių slaugos paslaugas. Tai reiškia, kad šios ligoninės pacientai yra paliatyvūs ligoniai, reikalingi kasdienės nuolatinės priežiūros. Gydymo įstaiga turi įvertinti su kiekvienu joje slaugomo ligonio sveikatos būkle susijusias rizikas ir imtis individualių priemonių galimai žalai išvengti. Tokių priemonių nenumatymas ir neįgyvendinimas vertintinas, kaip gydymo įstaigos neteisėtas neveikimas – bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnis).

18. Trečiasis asmuo pateikė į bylą duomenis apie tai, kad ligoninėje gydomi pacientai yra aprūpinti funkcinėmis lovomis, valdomomis elektrinėmis pavaromis, kuriose įrengti pakeliami ištisiniai šoniniai apsauginiai turėklai. Tačiau vien tokios įrangos buvimas ligoninėje savaime nereiškia, kad apsauginiai turėklai nagrinėjamu atveju buvo panaudoti siekiant išvengti galimos žalos atsižvelgiant į individualius ieškovės poreikius. Atsakovė ir trečiasis asmuo į bylą nepateikė tokias aplinkybes patvirtinančių duomenų, t. y., kad būtent kritimo metu ieškovės lovos kraštas buvo pakeltas, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog egzistuoja atsakovės civilinę atsakomybę šalinančios aplinkybės.

19. Atsakovė ir trečiasis asmuo savo atsikirtimus į patikslintą ieškinį grindžia tuo, kad vadovaujantis 2012 m. gegužės 9 d. Lietuvos sveikatos apsaugos ministro įsakymo Nr. V-400 dėl Slaugytojų darbo krūvio nustatymo tvarkos aprašo tvirtinimo, patvirtinto Slaugytojų darbo krūvio nustatymo tvarkos aprašo 14 punkto 2 lentelės 1 punktu, rekomenduojamas pacientų skaičius 1 slaugytojui dirbant darbo dienomis su slaugytojo padėjėju stacionare, svyruoja nuo 10 iki 18 pacientų, todėl akivaizdu, kad bet kurioje slaugos ligoninėje bus laikas, kai prie paciento nebus medicininio personalo. Teismo vertinimu ši aplinkybė tik patvirtina poreikį imtis kiekvienu atveju individualizuotų priemonių slaugos ligoninėje gydomų pacientų saugumui užtikrinti arba atsakovės pareigą imtis keisti teisinį reguliavimą, siekiant užtikrinti pacientų teises.

20. Byloje nustatytos aplinkybės ir pateikti rašytiniai įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog VšĮ (duomenys neskelbtini) personalas pažeidė bendrą profesinę pareigą – nesiėmė pakankamų prevencinių individualizuotų priemonių galimos žalos ieškovės sveikatai išvengti, nors tokią riziką numatė, ir tokie trečiojo asmens veiksmai vertintini kaip neteisėtas neveikimas (CK 6.246 straipsnis). Teismo vertinimu, ieškovės atstovė byloje įrodė slaugos paslaugas teikusios ligoninės neteisėtus veiksmus (neveikimą) (CPK 177, 178, 185 straipsniai).

21. Teismas nepagrįstu pripažįsta atsakovės ir trečiojo asmens argumentą, kad žala ieškovės sveikatai atsirado dėl pacientės individualių savybių. Ieškovės fizinė ir psichinė sveikata ligoninės personalui buvo žinoma, tai patvirtina įrašai ieškovės medicininiuose dokumentuose. Aplinkybė, kad dėl savo sveikatos būklės ieškovė negebėjo adekvačiai įvertinti situacijos, nereiškia, kad žala ieškovės sveikatai atsirado dėl jos individualių savybių. Teismas daro priešingą išvadą, nei teigia atsakovė – ligoninėje pacientei įvykusios (duomenys neskelbtini) traumos, tikėtina, buvo galima išvengti, atsižvelgiant į asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo metu buvusį medicinos ir slaugos mokslo lygį bei gerąją medicinos praktikos patirtį tokiu atveju, jeigu būtų pilnai panaudota turima įranga, t. y. pakelti ištisiniai šoniniai apsauginiai turėklai. Tokios ieškovės būklės, kaip (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) traumos rizikos savaime nedidina.

Dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų

22. Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 straipsnis). Konstatuotina, kad byloje nustatytos aplinkybės patvirtina tiesioginį priežastinį ryšį tarp kilusių pasekmių ieškovės sveikatai ir atsakovės pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimo. Kilusių pasekmių būtų buvę galima išvengti tokiu atveju, jeigu trečiojo asmens personalas būtų taikęs pakankamas prevencines priemones. Šiuo atveju paciento imobilizacija nebuvo vienintelė tinkama prevencinė priemonė žalai išvengti, todėl aplinkybė, kad nebuvo poreikio jos taikyti nešalina ligoninės personalo pareigos imtis kitų tinkamų individualizuotų prevencijos priemonių.

23. Ieškovė prašo priteisti 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Atsakovė ir trečiasis asmuo teigia, kad ši žala nėra individualizuota. Teismas šį argumentą pripažįsta nepagrįstu. Byloje nustatytos aplinkybės apie ieškovei diagnozuotą sveiktos sužalojimą – (duomenys neskelbtini) – ir taikytą gydymą – (duomenys neskelbtini), sąlygojusi visiškai gulimą režimą, yra pakankamos konstatuoti, jog buvo patirta neturtinė žala – fizinis skausmas, stresas, pergyvenimas. Įrašai medicininiuose dokumentuose patvirtinta aplinkybę, kad ieškovė iki traumos minimaliai galėjo judėti, todėl nepagrįstu pripažintinas atsakovės ir trečiojo asmens argumentas, kad ieškovė galimybės judėti po traumos nepasikeitė. Tačiau, net ir įvertinus ieškovės sveikatos būklę, dėl kurios ji praktiškai visą laiką praleisdavo lovoje, pripažintina, kad patirtos traumos padarinių gydymas ieškovei akivaizdžiai sukėlė nepatogumų. Taikyta (duomenys neskelbtini) tiesiogiai įtakoja galimybę keisti kūno padėtį, taip pat sukuria kitų neigiamų padarinių paliatyvaus ligonio sveikatai. Teismo vertinimu, ieškovė įrodė, jog patyrė fizines kančias ir emocinius išgyvenimus, nepatogumus dėl taikyto gydymo, t. y. – neturtinę žalą (CK 6.250 straipsnis).

24. Teismo vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės paneigia, jog ieškovės patirta žala nėra neišvengiama žala (kaip jau minėta, jos buvo galima išvengti tinkamai teikiant paslaugas), todėl ieškovė turi teisę prašyti atlyginti patirtą neturtinę žalą (PTŽSAĮ 24 straipsnio 6 dalis).

25. Ieškovė ir jos globėja turi teisę įvertinti ieškovės patirtos neturtinės žalos dydį ir pareikšti reikalavimą teisme, turi teisę nesutikti su Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimu dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio. Todėl teismas nepagrįstu pripažįsta atsakovės ir trečiojo asmens argumentą, kad ieškovė turėjo atsižvelgti į Vyriausybės patvirtintame Turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl paciento sveikatai padarytos žalos, atlyginimo tvarkos apraše nustatytus kriterijus neturtinei žalai atlyginti.

26. Konstatuotina, kad ieškovės ieškinys yra pagrįstas ir įrodytas, prašomas priteisti neturtinės žalos dydis atitinka ieškovės patirtus nepatogumus, fizinį skausmą, stresą, todėl tenkintinas pilnai (CK 6.250, CPK 178, 185 straipsniai).

27. Dėl reikalavimo panaikinti 2021m. gruodžio 8 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimą Nr. 56-218, byla nutrauktina, kadangi toks reikalavimas nenagrinėtinas teisme, nes pagal PTŽSAĮ 25 straipsnį komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar peržiūrėjimo dalykas (CPK 293 straipsnis).

28. Ieškovei byloje buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, tačiau šioje proceso stadijoje nėra žinomos valstybės patirtos išlaidos, todėl nesprendžiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims klausimas. Ieškovė pareikšdama ieškinį, buvo atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei, žyminio mokesčio priteisimo valstybei klausimas nespręstinas (CPK 87 straipsnio 1 dalies 10 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263–270 straipsniais teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti pilnai.

priteisti ieškovei J. J. U. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, 3000 Eur (tris tūkstančius Eur 00 ct) neturtinei žalai atlyginti.

Bylą, dalyje dėl reikalavimo panaikinti 2021m. gruodžio 8 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimą Nr. 56-218, nutraukti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėja L. Ž.