Kauno apylinkės teismo sprendimas

2024-06-12 · Civilinė byla Nr. e2YT-10614-1088/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-06-12
Bylos Nr.
e2YT-10614-1088/2024
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-04564-2024-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Edita Vitonė
Pareiškėjas
A. J.
Suinteresuotas asmuo
A. J., V. C.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-10614-1088/2024Teisminio proceso Nr. 2-69-3-04564-2024-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.1; 3.4.5.2; 3.2.6.1
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. birželio 12 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Edita Vitonė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys A. J., V. C..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėja A. J. (toliau – pareiškėja) kreipėsi į teismą prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. J. po sutuoktinio A. J. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą faktinio valdymo pagrindu (el. b. dok. Nr. CBP-6878).

2. Pareiškime nurodė, kad santuokoje su A. J. įgijo nekilnojamąjį turtą. Pareiškėjos sutuoktiniui (duomenys neskelbtini) mirus, pareiškėja per tris mėnesius po palikimo atsiradimo dienos nesikreipė į notarų biurą, kadangi manė, jog turtui esant registruotam jos vardu, tai nereikalinga. Tačiau pareiškėja po sutuoktinio mirties palikimą priėmė pradėdama turtą faktiškai valdyti – naudojosi turtu, mokėjo mokesčius.

Atsiliepimas

3. Suinteresuotas asmuo A. J. atsiliepime nurodė, kad su pareiškimu sutinka (el. b. dok. Nr. DOK-56501).

4. Suinteresuotas asmuo V. C. atsiliepime nurodė, kad su pareiškimu sutinka (el. b. dok Nr. DOK-56503).

5. Byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, pranešus byloje dalyvaujantiems asmenims Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalis, 443 straipsnio 5 dalis.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas.

6. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę, t. y. sukelti pareiškėjui tam tikrų teisinių padarinių ir, jį nustačius, pareiškėjas įgytų tam tikrą subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeistų jo teisinis statusas; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444, 445 straipsniai).

7. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų (el. b. dok. Nr. CBP-6878) nustatyta, kad pareiškėjos vardu registruotas žemės sklypas (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas įgytas 1993 m. sausio 26 d. santuokoje su A. J.. Mirties liudijimas patvirtina, kad A. J. mirė (duomenys neskelbtini). Valstybės įmonės „Registrų centras“ duomenimis pareiškimo priėmimo/atsisakymo faktų po A. J. mirties neregistruota.

8. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 1-3 dalys nustato, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad A. J. po sutuoktinio A. J. mirties per įstatymo nustatytą terminą nuo palikimo atsiradimo dienos į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. CK 5.51 straipsnio 1 dalis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Nagrinėjamu atveju pareiškėja, nors į notarų biurą nesikreipė, tačiau po sutuoktinio mirties ir toliau rūpinosi nekilnojamuoju turtu. Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad mokėjo mokesčius (el. b. dok. Nr. CBP-6878). Teismo vertinimu, A. J. tokiais savo veiksmais išreiškė valią, liudijančią sutikimą ir siekį įgyti visas teises į palikimą ir prisiėmimą visų pareigų, kylančių ar galinčių kilti iš palikimo. Suinteresuoti asmenys prašomam nustatyti juridinę reikšmę turinčiam faktui, neprieštarauja. Remiantis tikimybių pusiausvyros principu teismas sprendžia, kad pareiškėjos nurodomas faktas egzistavo, t. y., kad A. J. po sutuoktinio A. J. mirties priėmė palikimą faktinio valdymo pagrindu (CPK 183, 185 straipsniai).

9. Pareiškėjos reikalavimas laikytinas pagrįstu ir įrodytu, prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjai sukels teisines pasekmes, todėl reikalavimas tenkinamas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

10. Dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis).

11. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidų nepatirta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 576– 578 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškėjos A. J. pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio A. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą pradėdama faktiškai turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Edita Vitonė