- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-06-13
- Bylos Nr.
- e2S-1332-855/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-15473-2023-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Volodko
- Atsakovas
- V. B.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Nill Nill“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Renata Volodko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. B. (V. B.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 23 d. nutarties, kuria atsisakyta patenkinti atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nill Nill“ ieškinį atsakovui V. B. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėta civilinė byla pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Nill Nill“ ieškinį atsakovui V. B. dėl skolos priteisimo. Teismas 2024 m. vasario 20 d. sprendimu už akių ieškovės ieškinį tenkino pilna apimtimi - priteisė ieškovei iš atsakovo 4 629,99 Eur skolą, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą (4 629,99 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. spalio 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 104 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; valstybei iš atsakovo teismas priteisė 22,65 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Šalies argumentai
2. Atsakovas V. B. pateikė teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, prašydamas peržiūrėti bylą dar kartą. Prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo grindė šiais pagrindiniais argumentais:
2.1. Apie pareikšto ieškinio ir priimto sprendimo už akių turinį jam tapo žinoma tik 2024 m. kovo 6 d., t. y. tą dieną, kai gavo sprendimo už akių vertimą (atsakovas yra Rusijos Federacijos pilietis ir nemoka lietuvių kalbos). Be to, atsakovas nebuvo tinkamai informuotas apie iškeltą civilinę bylą, nes jis niekada nėra davęs sutikimo gauti procesinius dokumentus elektroninėmis ryšių priemonėmis, todėl negali būti laikoma, kad procesiniais dokumentai buvo tinkami įteikti juos išsiunčiant atsakovo elektroniniu paštu. Atsakovas buvo suklaidintas, nes manė, kad siunčiami dokumentai yra susiję su kita byla.
Atsiliepimas
2.2. Atsakovas nesutinka su pareikštu ieškiniu, t. y. atsakovas neneigia, kad įsigijo langą iš ieškovės, tačiau nesutinka, kad, priimant skundžiamą sprendimą už akių, ieškovė ir teismas šalių santykius kvalifikavo taikant bendrąsias pirkimo–pardavimo normas. Atsakovas yra fizinis asmuo – vartotojas, kuris langą pirko savo asmeniniams poreikiams tenkinti, todėl nagrinėjamu atveju susiklosčiusiems teisiniams santykiams privalo būti taikomos nuostatos, reglamentuojančios vartojimo pirkimo–pardavimo santykius. Vartojimo pirkimo–pardavimo sutarčiai yra taikomos Lietuvos Respublikos mažmeninės prekybos taisykles (toliau – Taisyklės), kurių 26.2 punkte nurodyta, kad pardavėja (ieškovė) privalo parduoti prekes kartu su jų priklausiniais, priedais ir instrukcijomis tokios būklės, kuri atitiktų vartotojo išsirinktą pavyzdį ar modelį. Atsakovas jokių lango naudojimo ir priežiūros instrukcijų, patvirtintų lango techninių specifikacijų aprašymo pagal užsakytą modelį nėra gavęs. Taip pat ieškovė nesilaikė Taisyklių 26.4 punkte keliamo reikalavimo pateikti prekes, atitinkančias prekės kokybės garantiją. Galiausiai, langai netrukus po sumontavimo suskilo. Tai patvirtina, kad langai buvo su defektais arba buvo netinkamai sumontuoti. Todėl, kol pristatyta nekokybiška prekė nėra pakeista ir nėra užtikrinta tinkama prekės kokybė, atsakovas neturi pareigos apmokėti už netinkamos kokybės prekes. Dėl šios priežasties ieškovės ieškinys turėtų būti atmestas.
2. Ieškovė UAB „Nill Nill“ pateikė atsiliepimą į atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašė atsakovo pareiškimo netenkinti. Atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
3.1. Nesutinkama su pareiškime nurodoma aplinkybe, kad atsakovas nebuvo tinkamai informuotas apie nagrinėjamą civilinę bylą: ieškinio, jo priedų kopijos ir teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo atsakovui buvo siunčiami jo paties kitoje byloje nurodytu gyvenamosios vietos adresu; teismas procesinius dokumentus taip pat siuntė ir į atsakovo darbovietę, jo deklaruotu gyvenamosios vietos adresu ir paliekant pranešimą apie atsiimtinus procesinius dokumentus; ieškinys šioje civilinėje byloje atsakovui buvo išsiųstas el. pašto adresu (duomenys neskelbtini) , kurį kitose civilinėse bylose yra nurodęs pats atsakovas. Šios aplinkybės rodo, kad atsakovas sąmoningai nesidomėjo civiline byla, ignoravo jam siunčiamus pranešimus, mėgindamas išvengti atsiskaitymo ar siekdamas vilkinti sprendimo priėmimą šioje byloje.
3.2. Aplinkybių panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą nėra. Ieškovė nesutinka, jog atsakovas turi būti vertinamas kaip vartotojas, nes į bylą pateikti duomenys rodo, kad tarp ieškovės ir atsakovo sudaryta sutartis negali būti laikoma vartojimo sutartimi, kadangi ji sudaryta tarp dviejų verslininkų: (i) iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad atsakovas 2023 m. balandžio 28 d. pirkimo–pardavimo sutartimi įgijo negyvenamąją patalpą, esančią (duomenys neskelbtini), ją suremontavo ir netrukus po įrengimo, t. y. 2023 m. spalio 9 d., pradėjo ją pardavinėti ir tai tebedaro, t. y. atsakovas plėtoja veiklą, susijusią su nekilnojamųjų daiktų pirkimu, jų remontu (įrengimu) bei pardavimu kitiems asmenims už atlyginimą, kuria siekiama pelno; (ii) atsakovas, išrašydamas ieškovei sąskaitą už darbus, yra nurodęs savo individualios veiklos numerį, o tai aiškiai liudija, kad atsakovas yra verslininkas; (iii) atsakovas, teikdamas duomenis sąskaitai už langus išrašyti, nurodė savo individualios veiklos pažymėjimo numerį, kuris ir buvo įtrauktas į sąskaitas. Šie duomenys buvo nurodomi tam, kad patiriamos langų įrengimo išlaidos galėtų būti priskirtos prie veiklos išlaidų ir vėliau pardavus turtą atimamos iš pardavimo kainos skaičiuojant valstybei mokėtinus mokesčius.
3.3. Civilinėje byloje minimi langai buvo įrengti 2023 m. gegužės mėn. pradžioje. Nuo to laiko ieškovė iš atsakovo nebuvo gavusi jokių pretenzijų dėl langų, nors 2023 m. rugpjūčio 23 d. ieškovė išsiuntė atsakovui sąskaitas apmokėjimui, 2023 m. rugsėjo 12 d. jam taip pat buvo išsiųstas raginimas apmokėti sąskaitas. Apie durų vieno stiklo įskilimą informacija pateikiama tik atsakovo pareiškime, su kuriuo nėra pateikta jokių duomenų, patvirtinančių ieškovės informavimą apie įskilusį stiklą. Atsakovo pateiktos stiklo nuotraukos nepatvirtina, kad tai yra atsakovo patalpose įdėto ir esančio lango stiklo įskilimas. Taip pat nepatvirtina, kad atsakovo nurodomas stiklo skilimas būtų sąlygotas ieškovės veiksmų ar nekokybiškų langų. Be to, langai buvo įrengti vykstant šių patalpų remontui, todėl jų skilimą galėjo sąlygoti ir neatsargus kontaktas su stiklo paviršiumi remonto / įrengimo metu arba naudojant šias patalpas po minimo remonto / įrengimo. Nors pareiškime nurodomas tik durų vieno stiklo skilimas, tačiau atsakovas su ieškove neatsiskaito už visą langą, kuris susideda iš kelių stiklų paketų su rėmais. Atsakovas nenurodo jokių pretenzijų dėl karnizo ir susijusių paslaugų, tačiau jų taip pat neapmoka.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. balandžio 23 d. nutartimi netenkino atsakovo V. B. pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
4. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog atsakovas neįrodė aplinkybių, galinčių turėti tiesioginės įtakos sprendimo už akių pagrįstumui ir teisėtumui, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, dėl to atsakovo prašymą atmetė kaip nepagrįstą. Savo išvadą grindė šiais motyvais:
4.1. Apie pareikštą ieškinį atsakovas buvo informuotas tinkamai, procesiniai dokumentai atsakovui įteikti tinkamai 2024 m. sausio 30 d., kadangi (i) procesiniai dokumentai, prieš juos įteikiant el. paštu, atsakovui buvo įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, t. y. praėjus 30 d. nuo pranešimo apie įteiktus dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje; (ii) dokumentai atsakovui taip pat buvo siunčiami el. paštu, iš kurio 2024 m. sausio 30 d. buvo gautas atsakovo patvirtinimas apie jų gavimą; (iii) atsakovas, gavęs teismo siųstus procesinius dokumentus el. paštu, nenurodė teismui, kad nesutinka su tokiu dokumentų įteikimu, nesupranta lietuvių kalbos ir kokie dokumentai jam yra siunčiami. Kadangi atsiliepimo į ieškinį nepateikimo pasekmės atsakovui buvo išaiškintos įteikiant dokumentus, todėl teismas laikė, kad atsakovas netinkamai naudojosi savo procesinėmis teisėmis ir buvo pasyvus procese, todėl turi priimti iš to kylančias teisines pasekmes.
4.2. Atsakovo pateikti dokumentai negali paneigti atsakovo pareigos sumokėti už parduotas ir perduotas prekes - langą su montavimo paslauga ir užuolaidų karnizus su papildoma komplektacija: (i) iš atsakovo pateiktų nuotraukų nėra galimybės nustatyti nuotraukų darymo laiko ir adreso, kurioje vietoje yra fotografuotas langas, lango stiklo skilimo priežasties, todėl atsakovo pateikta nuotrauka niekaip neįrodo, kad ieškovės parduotos prekės buvo netinkamos kokybės; (ii) nors atsakovas nurodo, jog yra užsakęs eksperto išvadą dėl langų defektų atsiradimo priežasties, tačiau nėra pateikiami įrodymai apie atliktą užsakymą ar nurodomos priežastys, dėl kurių nebuvo galima užsakyti eksperto išvados anksčiau; (iii) atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad dėl galimai netinkamos daiktų kokybės jis kreipėsi į ieškovę, reiškė jai pretenzijas dėl suskilusio lango stiklo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Atskiruoju skundu apeliantas (atsakovas) V. B. nesutinka su pirmosios instancijos teismo 2024 m. balandžio 23 d. priimta nutartimi, prašo nutartį panaikinti. Atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
5.1. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti tinkamai:
5.1.1. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog procesinių dokumentų išsiuntimas gyvenamosios vietos adresu, kai asmuo faktiškai procesinių dokumentų neatsiėmė iš esmės yra įteikimo fikcija, todėl nagrinėjamu atveju teismas turėjo dėti visas pastangas, siekdamas atsakovui asmeniškai įteikti procesinius dokumentus.
Žemesnės instancijos teismas
5.1.2. Teismui turėjo būti žinoma apie tame pačiame teisme nagrinėjamą atsakovo skyrybų bylą, kurioje atsakovas yra aktyvus, turi savo atstovą, todėl teismas šiuo atveju galėjo dokumentus atsakovui įteikti per jo atstovą, tačiau nepagrįstai procesinius dokumentus lietuvių kalbos nemokančiam asmeniui pateikė elektroninių ryšių priemonėmis, nusiųsdamas į atsakovo el. paštą. Be to, atsakovas niekada nėra nurodęs ir nėra davęs sutikimo, kad jam procesiniai dokumentai būtų įteikiami elektroninių ryšių priemonėmis.
5.1.3. Atsakovas nemoka lietuvių kalbos, todėl procesiniai dokumentai teismui turėjo būti pateikti išversti į atsakovui suprantamą kalbą. Procesinių dokumentų pateikimo valstybinės kalbos nemokančiam asmeniui reikalavimai nustatyti tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys galėtų susipažinti su procesinių dokumentų esme, tinkamai ir laiku pasinaudotų procesinėmis gynybos priemonėmis.
5.1.4. Nagrinėjamu atveju atsakovas, gavęs iš teismo procesinius dokumentus, kurių turinio esmės dėl lietuvių kalbos nemokėjimo nesuprato, pamanė, kad gavo dokumentus, susijusius su tame pačiame teisme nagrinėjama jo skyrybų byla, dėl to su jais susipažino vėliau. Tik išsivertęs dokumentus į rusų kalbą, kreipėsi teisinės pagalbos, taip pat į ekspertus. Atsakovas negalėjo surinkti ir pateikti visų įrodymų, kuriuos būtų galėjęs pateikti kaip atsikirtimus, jei procesiniai dokumentai jam būtų įteikti tinkamai.
5.2. Nagrinėjamu atveju ieškovė, kaip pardavėja, neįvykdė savo pareigos perduoti daiktus pirkėjui (atsakovui), nes jie nėra tinkamos kokybės, todėl sutartis negali būti laikoma įvykdyta iš ieškovės pusės. Tad atsakovas turi teisę stabdyti sutarties vykdymą tol, kol bus tinkamai įvykdyta iš ieškovės pusės.
Atsiliepimas
6. Ieškovė UAB „Nill Nill“ pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė atsakovo atskirąjį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 23 d. nutartį; priteisti iš apelianto ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
6.1. Pirmosios instancijos teismas išnaudojo visas jam prieinamas protingas priemones, kad realiai informuotų atsakovą apie jo atžvilgiu inicijuotą civilinį procesą, t. y. procesinius dokumentus siuntė atsakovui visais teismo žinomais (taip pat ir kitoje nagrinėjamoje byloje nurodytais) atsakovo faktiškai gyvenamosios / deklaruotos gyvenamosios vietos adresais, darbovietės adresu, taip pat ir el.pašto adresu. Taigi, teismas ėmėsi protingų papildomų priemonių, todėl siųsti procesiniai dokumentai laikytini atsakovui įteiktais adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje.
6.2. Nėra pagrindo sutikti, kad atsakovas nemoka lietuvių kalbos, dėl to procesiniai dokumentai jam turėjo būti pateikti išversti į rusų kalbą. Pirma, kitoje teisme nagrinėjamoje atsakovo skyrybų byloje yra pateikta sutartis Dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuri surašyta lietuvių kalba ir atsakovo bei jo sutuoktinės pasirašyta, kas suponuoja išvadą, kad atsakovas turi galimybę susipažinti su dokumentais lietuvių kalba. Antra, apie tai, kad atsakovui reikia procesinių dokumentų vertimo į lietuvių kalbą ieškovė nežinojo, kadangi iki tol ieškovės atsakovui siųsti dokumentai niekada nebuvo verčiami į rusų kalbą ir iš atsakovo nebuvo gauta jokių pastabų dėl dokumentų vertimo į rusų kalbą reikalingumo. Be to, pats atsakovas ieškovei yra siuntęs dokumentus lietuvių kalba, tad ieškovei tikrai nėra ir negalėjo būti žinoma, kad atsakovas nemoka ar nesupranta valstybinės kalbos.
6.3. Atskirajame skunde pripažįstama, kad skyrybų byloje atsakovas turėjo advokatą, tad atsakovas, kaip galvojantis, jog tai yra su jo skyrybomis susiję dokumentai, ir kaip apdairus asmuo, šiuos dokumentus turėjo pateikti advokatui, atstovaujančiam jį skyrybų byloje, bei išsiaiškinti jų turinį bei reikšmę jo skyrybų bylai.
Atsiliepimas
6.4. Ginčo langai atsakovo patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), buvo įrengti 2023 m. gegužės mėn. pradžioje. Nuo to laiko ieškovė iš atsakovo nebuvo gavusi jokių pretenzijų dėl langų, nors 2023 m. rugpjūčio 23 d. ieškovė išsiuntė atsakovui sąskaitas apmokėjimui, o 2023 m. rugsėjo 12 d. atsakovui buvo išsiųstas raginimas apmokėti sąskaitas. Informacija apie durų vieno stiklo įskilimą pateikiama tik 2024 m. kovo 12 d. pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, todėl šių aplinkybių pagrindu galima spręsti, kad atsakovas, nurodydamas šias aplinkybes, tik siekia atnaujinti bylos nagrinėjimą ir tokiu būdu užvilkinti sprendimo vykdymą. Be to, atsakovas su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nenurodė ir nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų ir (ar) leistų suabejoti Vilniaus miesto apylinkės teismo priimto sprendimo už akių pagrįstumu ir teisėtumu. Atsakovui, siekiančiam sprendimo už akių peržiūrėjimo, nepakanka pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodyti savo nesutikimą ar abejones priimtu sprendimu – atsakovo pateikti įrodymai turi besąlygiškai patvirtinti tai, jog priimtas sprendimas yra akivaizdžiai neteisingas ir turėtų būti panaikintas nepaisant atsakovo netinkamo naudojimosi procesinėmis teisėmis. Tokių įrodymų ir argumentų atsakovas nepateikė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškime nurodytus prašymus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacininės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
8. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovo V. B. pareiškimas dėl 2024 m. vasario 20 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Žemesnės instancijos teismas
9. CPK 285 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių.
10. Teismo sprendimo už akių instituto specifika ir tikslai lemia, kad šalis, dėl kurios priimtas toks sprendimas, negali jo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka. Remiantis CPK 287 straipsnio 1 dalimi, šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, be kitų privalomų CPK 287 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų reikalavimų, turi būti nurodytos aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su byla (CPK 287 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Kartu su pareiškimu turi būti pateikti visi šalies turimi įrodymai, susiję su byla, ir pareikšti prašymai teismui padėti išreikalauti turinčius bylai reikšmės įrodymus, kurių šalis pati negali gauti; teismas turi teisę atsisakyti priimti pavėluotai pateiktus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti anksčiau ir dėl kurių vėlesnio pateikimo bus vilkinamas bylos nagrinėjimas (CPK 287 straipsnio 3 dalis).
11. Pagal CPK 288 straipsnio 4 dalį, išnagrinėjęs pareiškimą, teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.
12. Nagrinėjamu atveju tiek pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tiek ir atskirajame skunde apeliantas (atsakovas) įrodinėjo abi aplinkybes, kurios, anot jo, sudaro pagrindą 2024 m. vasario 20 d. priimtą sprendimą už akių panaikinti, t. y. (i) procesiniai dokumentai atsakovui nebuvo tinkamai įteikti, dėl ko pastarasis negalėjo tinkamai pasinaudoti savo procesine teise ir pateikti atsikirtimus bei juos pagrindžiančius įrodymus; (ii) pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas rungimosi principą, netinkamai vertino bylos medžiagą ir darė nepagrįstą išvadą, kad atsakovo pateikti įrodymai (nuotraukos) neįrodo atsakovo nurodytų aplinkybių apie ginčo lango skilimo priežastį.
13. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentu, jog procesiniai dokumentai jam nebuvo tinkamai įteikti ir dėl to jis neturėjo objektyvios galimybės tinkamai naudotis procesinėmis teisėmis šioje byloje. Kaip matyti iš bylos procesinės eigos, pirmosios instancijos teismas procesinius dokumentus – ieškinį su priedais bei pranešimą dėl atsiliepimo pateikimo, siuntė atsakovui: 2023 m. spalio 26 d. ieškovo nurodytu atsakovo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) (pažymėtina, kad ir kitoje pirmosios instancijos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-914-1018/2024, kurioje sprendžiamas atsakovo santuokos nutraukimo klausimas, procesiniuose dokumentuose nurodomas būtent šis atsakovo gyvenamosios vietos adresas); neįteikus šiuo adresu, procesinius dokumentus teismas 2023 m. lapkričio 17 d. ir gruodžio 6 d. siuntė atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini), kas pagal CPK 123 str. apskritai laikoma tinkama procesinių dokumentų įteikimu; nepavykus įteikti ir šiais adresais, dokumentai atsakovui 2024 m. sausio 15 d. buvo siųsti darbovietės UAB „(duomenys neskelbtini)“ adresu (duomenys neskelbtini); nepavykus procesinių dokumentų įteikti registruota pašto siunta visais nurodytais adresais, pirmosios instancijos teismas juos išsiuntė atsakovui elektroninio ryšio priemonių pagalba – el. paštu (duomenys neskelbtini). Svarbu tai, kad teisme 2024 m. sausio 30 d. gautas atsakovo el. laiškas su patvirtinimu, jog procesinius dokumentus jis gavo. Šios nurodytos aplinkybės dėl aktyvių ir maksimaliai įmanomų ginčo situacijoje teismo veiksmų, siekiant įteikti atsakovui procesinius dokumentus, paneigia apelianto atskirojo skundo argumentus dėl procesinių dokumentų fiktyvaus įteikimo, kadangi matyti, jog teismas ėmėsi visų toje situacijoje objektyviai įmanomų priemonių, siekdamas informuoti atsakovą apie jo atžvilgiu pradėtą civilinį procesą. Tad nėra pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, jog procesinius dokumentus atsakovas gavo būtent 2024 m. sausio 30 d.
14. Atskirojo skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo procesinius dokumentus atsakovui siųsti el. paštu, kadangi tokio leidimo atsakovas nėra davęs, apeliantas galėtų remtis tuo atveju, jei procesiniai dokumentai jam būtų išsiųsti tik tokiu būdu, t. y. tik el. paštu ir byloje nebūtų duomenų apie jų realų įteikimą. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju teismas tik išnaudojęs visas turimas priemones, t. y. išsiuntęs procesinius dokumentus atsakovui visais žinomais pastarojo gyvenamosios / deklaruotos vietos / darbovietės adresais ir nepavykus jų įteikti, ėmėsi visų įmanomų veiksmų informuoti atsakovą, išsiuntęs dokumentus el. paštu. Šiuo atveju svarbus aspektas yra tas, kad pats atsakovas patvirtino procesinių dokumentų gavimą, todėl tai dar kartą patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, nepavykus dokumentų įteikti CPK 123 straipsnio 1, 3 dalyse nustatytu būdu, pagrįstai ėmėsi kitų priemonių ir įteikęs dokumentus el. paštu, tinkamai įvykdė proceso šalies informavimo pareigą.
15. Nepagrįsti ir apelianto argumentai, jog procesiniai dokumentai jam turėjo būti pateikti išversti į rusų kalbą, kadangi apeliantas nemoka valstybinės kalbos. Visų pirma, teismas negali pradinėje stadijoje, tik gavęs ieškinį, žinoti, kad šalis galimai nemoka / nesupranta valstybinės kalbos. Antra, teismas neturi pareigos prisiimti atsakomybę už tai, kad šalis (nagrinėjamu atveju – atsakovas) nemoka / nesupranta valstybinės kalbos. Priešingai, būtent atsakovas, nemokėdamas lietuvių kalbos ir gavęs iš teismo procesinius dokumentus, turėjo pareigą domėtis jų turiniu ir būti aktyviam, juo labiau, kad šiuo metu, kaip nurodė ir pats atsakovas ir ką patvirtina teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, teismuose vyksta ne viena civilinė byla, kurioje kaip šalis dalyvauja atsakovas.
16. Apelianto argumentai, kad teismo el. paštu siųstus ir apelianto gautus šios nagrinėjamos bylos procesinius dokumentus jis laikė kitos tame pačiame teisme nagrinėjamos skyrybų bylos Nr. e2-914-1018/2024 dokumentais, dėl to užtruko tiek suvokimas, tiek kitų procesinių veiksmų atlikimas (įrodymų rinkimas ir pan.), kas, anot apelianto, sąlygojo nesavalaikį kreipimąsi į teismą šioje nagrinėjamoje byloje, teismas laiko nepagristais, nes, visų pirma, procesiniuose dokumentuose (ieškinyje ir jo prieduose) akivaizdžiai nurodytos šalys, tame tarpe ir ieškovė UAB „Nill Nill“, kas ir be atitinkamo vertimo atsakovui, kaip atsakingam ir pareigingam asmeniui, turėjo kelti pagrįstų klausimų dėl pareikšto kito (bet ne santuokos nutraukimo) reikalavimo teisme, turint omeny, kad su šia bendrove nebuvo tinkamai atsiskaityta; antra, pats apeliantas nurodė ir tai patvirtina LITEKO duomenys, kad santuokos nutraukimo byloje atsakovą atstovauja advokatas, todėl teismui nėra suprantama, kodėl atsakovas nesikreipė į savo atstovą minėtoje byloje, kad jam būtų išverstas gautų procesinių dokumentų turinys.
17. Apibendrinant nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad toks atsakovo elgesys, kuomet yra gauti procesiniai dokumentai iš teismo, nesuprantant dokumentų turinio ir nesiėmus jokių veiksmų tam, kad išsiaiškinti dokumentų esmės, laikytinas pasyviu atsakovo elgesiu, todėl pritartina pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad buvo visos įstatyme numatytos prielaidos sprendimui už akių priimti, o atsiliepimas į ieškinį nepateiktas išskirtinai dėl paties atsakovo neveikimo.
18. Bet kuriuo atveju, svarbių priežasčių, dėl kurių šalis neatvyko į teismo posėdį (ar nepateikė procesinio dokumento), buvimas nėra viena sprendimo už akių panaikinimo sąlygų (CPK 288 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-1075/2021, 33 punktas). Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad šalies neatvykimo į teismo posėdį arba procesinių dokumentų (atsiliepimo) nepateikimo priežasčių ir jų svarumo teismas neturėtų vertinti lygiavertiškai ar svarbiau negu pateiktų argumentų ir įrodymų, turinčių esminę reikšmę teisingam bylos išnagrinėjimui; kad vien teismo sprendimo nepagrįstumo aplinkybė yra pagrindas naikinti teismo sprendimą už akių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-421/2018, 40 punktas).
19. Taigi, nei įstatyme, nei teismų praktikoje nėra įtvirtinta galimybė, panaikinus sprendimą už akių, atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės tuo atveju, jei teismui nėra pateikiami jokie įrodymai, galintys turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, todėl net ir nustačius, jog atsakovas neatvyko į teismo posėdį / nepateikė atsiliepimo ar parengiamojo procesinio dokumento dėl svarbių priežasčių, apie kurias negalėjo laiku informuoti teismo, priimtas sprendimas už akių negali būti naikinamas vien dėl šios priežasties, nesant jokių įrodymų, leidžiančių pagrįstai abejoti šio sprendimo pagrįstumu. Tokia įstatymų leidėjo pozicija paaiškinama tuo, jog iš esmės teisingai išspręstos bylos proceso atnaujinimas dėl formalių priežasčių neatitiktų civilinio proceso ekonomiškumo principo reikalavimų, kuo greitesnės teisinės taikos atkūrimo tikslo.
20. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovo pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytos aplinkybės negali paneigti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 20 d. priimto sprendimo už akių teisėtumo ir pagrįstumo.
21. Pirma, byloje esantys duomenys patvirtina ieškovės nurodomas aplinkybes, jog ginčo langai atsakovui buvo įrengti dar 2023 m. gegužės mėn.; 2023 m. rugpjūčio 23 d. ieškovė išsiuntė atsakovui sąskaitas faktūras Serija Nr. NN_001420 ir Nr. NN_001421, o 2023 m. rugsėjo 12 d. atsakovui buvo išsiųstas raginimas apmokėti šias sąskaitas. Byloje nėra duomenų, kad per visą nurodytą laikotarpį atsakovas būtų pareiškęs ieškovei kokias nors pretenzijas ar dėl paties lango kokybės, ar dėl jo įrengimo, ar dėl atsiskaitymo ir kitų klausimų. Apie vieno durų stiklo įskilimą atsakovas informavo tik 2024 m. kovo 12 d. pareikšdamas pareiškimą teismui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, t. y. tik šio teismo proceso rėmuose. Tuo tarpu į bylą kartu su pareiškimu pateiktos nuotraukos, kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, nepagrindžia, jog lango skilimą sąlygojo paties lango galimai netinkama kokybė arba ieškovės atlikti montavimo darbai. Be to, apeliantui vis dėlto manant, jog langas skilo būtent dėl jo kokybės arba netinkamo montavimo, atsakovas gali ginti savo, kaip pirkėjo, teises atitinkamais civilinių teisių gynimo būdais.
22. Antra, iš atsakovui pateiktų 2023 m. rugpjūčio 23 d. sąskaitų faktūrų matyti, kad sąskaita faktūra Serija Nr. NN_001420 (4 106,76 Eur sumai) išrašyta už langą ir jo montavimą, sąskaita faktūra Serija Nr. NN_001421 (523,23 Eur sumai) išrašyta už užuolaidinius karnizus, papildomą komplektaciją bei pamatavimus. Šiuo atveju matyti, kad atsakovas neatsiskaitė su ieškove pagal abi 2023 m. rugpjūčio 23 d. išrašytas sąskaitas faktūras bendrai 4 629,99 Eur sumai, nors, kaip jis deklaruoja, suskilęs yra tik vienas iš durų langų.
23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apeliantui, siekiančiam sprendimo už akių peržiūrėjimo, nepakanka pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodyti savo nesutikimą ar abejones teismo priimtu sprendimu – apelianto pateikti įrodymai turi besąlygiškai patvirtinti tai, jog priimtas sprendimas yra akivaizdžiai neteisingas ir turėtų būti panaikintas. Tokių įrodymų ir argumentų ieškovas nepateikė. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad atsakovo pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytos aplinkybės neturi įtakos teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teismas neturėjo pagrindo panaikinti 2024 m. vasario 20 d. priimto sprendimo už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, kadangi tam nebuvo nei vienos iš CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų sąlygų.
24. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).
25. Esant išdėstytiems argumentams, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines aplinkybes, tinkamai taikė proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, nėra pagrindo atskirojo skundo motyvais skundžiamą nutartį naikinti ar keisti, todėl atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 23 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
26. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti priskiriamos prie bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Jos yra atlyginamos vadovaujantis CPK 98 straipsniu. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.
27. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti iš atsakovo bendrą 552,50 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą, tačiau iš pateiktų rašytinių įrodymų (išrašytų sąskaitų, atliktų mokėjimų nurodymų) matyti, kad 325 Eur suma pagal 2024 m. balandžio 11 d. sąskaitą Nr. RR-2024-012 yra už advokato paslaugas, suteiktas pirmosios instancijos teisme, t. y. už atsiliepimo į atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimą parengimą. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi bylinėjimosi išlaidos ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai turi būti pateikti teismui iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, kas reiškia, jog 2024 m. balandžio 11 d. sąskaita Nr. RR-2024-012 už atsiliepimo į atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimą parengimą turėjo būti pateikta pirmosios instancijos teismui iki bylos išnagrinėjimo iš esmės ir šių išlaidų paskirstymo klausimas turėjo būti sprendžiamas būtent pirmosios instancijos teisme. Tačiau to padaryta nebuvo, dėl ko pirmosios instancijos teismas šių išlaidų nepaskirstė tarp bylos šalių. Todėl atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas vykdo pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimą, o šiuo atveju skundžiamoje nutartyje, minėta, nebuvo sprendžiamas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo / priteisimo, apeliacinės instancijos teismas, neturi teisinio pagrindo šias išlaidas (325 Eur pagal 2024 m. balandžio 11 d. sąskaitą Nr. RR-2024-012) skirstyti apeliacinėje instancijoje.
28. Ieškovės patirtos 227,50 Eur bylinėjimosi išlaidos pagal 2024 m. gegužės 19 d. sąskaitą Nr. RR-2024-018 už atsiliepimo į atsakovo atskirąjį skundą parengimą yra pagrįstos, jų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakyme Nr. 1R–85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nurodyto dydžio, todėl iš apelianto (atsakovo) ieškovės naudai priteistina 227,50 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų suma (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Apelianto (atsakovo) V. B. (V. B.) atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo V. B. (V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nill Nill“ (juridinio asmens kodas 302581169) naudai 227,50 Eur (du šimtus dvidešimt septynis eurus 50 ct) dydžio bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.