- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-09-04
- Bylos Nr.
- ATP-676-133/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-20-3-00224-2012-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Romualdas Lincevičius
- Kategorijos
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėjas Romualdas Lincevičius, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjęs G. K. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 21 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2012-06-21 nutarimu G. K. (toliau – pareiškėjas) pripažino kaltu padarius ATPK 128 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, skyrė jam 15 parų administracinį areštą, už tai, kad jis 2012-04-12, apie 15.15 val., Gedimino g. Kaišiadorių m., neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, kai teisė vairuoti yra atimta, vairavo J. K. vardu registruotą transporto priemonę ,,Lexus IS 200, v/n (duomenys neskelbtini) tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjo kaltė dėl pažeidimo, numatyto ATPK 128 str. 2 d. padarymu yra įrodyta: 2011-03-17 administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 63P-1576410-12 ir tarnybiniais pranešimais (b.l. 3-6), kuriuose užfiksuotas pažeidimo faktas bei 2012-04-12 pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (b.l. 7). Nors pareiškėjas nuo pat jo sulaikymo momento neprisipažino vairavęs savo motinai priklausančią transporto priemonę, teismas sprendė, jog jo kaltę patvirtina ir liudytojų policijos pareigūnų R. D. ir A. D. parodymai teismo posėdyje.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu G. K. prašo Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012-06-21 nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti arba administracinį areštą pakeisti į švelnesnę nuobaudą. Skunde nurodoma, jog nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas pateikė išsamius paaiškinimus, paneigiančius administracinio teisės pažeidimo padarymo faktą ir protokole nurodytas aplinkybes, tačiau pirmosios instancijos teismas į šiuos paaiškinimus nepagrįstai neatsižvelgė. Pareiškėjas paliudijo, kad 2012-04-12 jis lankėsi Kaišiadorių rajono savivaldybėje ir apie 14.45 val. pėsčias ėjo Birutės gatve. Pareiškėjas taip pat paaiškino, kad jam einant Birutės gatve, šalia sustojo policijos ekipažas. Pareigūnai nurodė sėstis į jų tarnybinį automobilį, kuriuo jis buvo nuvežtas į Kaišiadorių policijos komisariatą, administracinės teisės pažeidimo protokolui surašyti. Šiuos teiginius, apelianto nuomone, patvirtina aplinkybės, jog surašius protokolą, nebuvo sulaikyta transporto priemonė, iš jo nebuvo paimti transporto priemonės registravimo dokumentai bei rakteliai. Be to, įvykio objektyviai negalėję matyti policijos pareigūnai galėjo ir suklysti. Skirdamas administracinį areštą teismas neatsižvelgė ir į tai, kad: 1) nenustatyta nei viena pareiškėjo atsakomybę sunkinanti aplinkybė; 2) pareiškėjas dirba vadybininku UAB (duomenys neskelbtini), o dėl administracinio arešto gali netekti darbo arba vienintelio pragyvenimo šaltinio; 3) pareiškėjas rūpinasi neįgalia močiute J. O. K., gyvenančia adresu (duomenys neskelbtini), Kaišiadorys, kuriai yra reikalinga nuolatinė priežiūra, kadangi ji savarankiškai negali vaikščioti, negali pati nuvykti pas gydytoją ir pasirūpinti savo būtiniausiais poreikiais.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. ATPK 297 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Kartu teismas, nagrinėjantis skundą, turi patikrinti ar nuobauda paskirta pagal įstatymus ir ar ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, taip pat ar buvo laikomasi nustatytos administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Byloje surinktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad G. K. įvykdyta veika kvalifikuota tinkamai, jis pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 128 straipsnio 2 dalį, nuobauda paskirta laikantis ATPK 30² straipsnyje numatytų administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių nuostatų. Keisti veikos kvalifikaciją ar naikinti nutarimą nėra pagrindo.
Pažeidėjas neigia savo kaltę dėl jam inkriminuoto ATPK 128 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo, teigdamas, kad šio pažeidimo nepadarė. Tačiau apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino nepažeisdamas procesinių teisės normų reikalavimų. Pažeidėjo G. K. kaltė dėl ATPK 128 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo įrodyta surinkta byloje medžiaga. Apelianto kaltę dėl šio jam inkriminuojamo pažeidimo pagrindžia policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyti duomenys ir kita bylos medžiaga. Nors pažeidėjas nuo pradžių neigė padaręs aptariamą pažeidimą, tačiau policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai laikytini objektyviais įrodymais, nes jie tiesiogiai matė daromą pažeidimą ir jį tinkamai užfiksavo protokole. Byloje nėra jokių duomenų, kad minėti pareigūnai, kurie buvo tiesiogiai apklausti teismo posėdyje, būtų suinteresuoti bylos baigtimi, to nenurodė ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo. Liudytojų parodymų teisingumą netiesiogiai pagrindžia ir tai, jog Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012-06-11 nutarimu G. K. už analogiško teisės pažeidimo padarymą buvo nubaustas 2000 Lt bauda (dėl šio pažeidimo pareiškėjas savo kaltę pripažino). Taigi, ATPK 128 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtis apelianto veiksmuose įrodyta ne tik 2011-03-17 administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. 63P-1576410-12 duomenimis, pareigūnų tarnybiniais pranešimais (b.l. 3-6), kuriuose užfiksuotas pažeidimo faktas, 2012-04-12 pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (b.l. 7) bet ir policijos pareigūnų parodymais teismo posėdyje. Dėl to, aplinkybės, jog nustatinėjant teisės pažeidimą, nebuvo sulaikyta transporto priemonė, nebuvo paimti jos rakteliai ir registracijos dokumentai, pažeidimo padarymo fakto vienareikšmiškai nepaneigia, nes pats G. K. yra suinteresuotas bylos baigtimi, o jo versija, kad jis nevairavo savo motinai priklausančios transporto priemonės, vertintina ir kitų byloje surinktų įrodymų, kurių tikrumas nekelia abejonių, kontekste.
Apeliaciniame skunde taip pat keliamas neteisingas nuobaudos (administracinio arešto) paskyrimo klausimas.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinius teisės pažeidimus padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taigi, administracine nuobauda siekiama ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą. Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, siekiama užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu.
Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka ir su apylinkės teismo nurodytais motyvais, pagal kuriuos pažeidėjui administracinis areštas buvo skirtas dėl to, kad už analogišką teisės pažeidimą ankščiau jis buvo baustas net tris kartus. Visa tai rodo, jog ankstesnės nuobaudos tinkamo poveikio apeliantui nepadarė. Dėl to, atmestini neturintys reikšmės apeliacinio skundo argumentai, jog administracinis areštas apsunkins jo galimybes dirbti ar rūpintis šeimos nariais. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, byloje esančius rašytinius įrodymus, nubaustojo asmenybę, tinkamai taikė įstatymo nuostatas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, tai yra pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257, 284 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, todėl pagrindo tenkinti apeliacinį skundą nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas
nutaria:
G. K. apeliacinio skundo netenkinti ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 21 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.