Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Laimos Garnelienės (pranešėjos),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. T. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2014 m. kovo 10 d. nuosprendžio, kuriuo J. T. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį (262,400 kilometras (duomenys neskelbtini)); BK 249 straipsnio 1 dalį, BK 249 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį bei BK 249 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį (159,747 kilometras (duomenys neskelbtini)), BK 249 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį ir BK 249 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 2 dalį (263,060 kilometras (duomenys neskelbtini)), BK 249 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį ir BK 249 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 2 dalį 176,293 kilometras (duomenys neskelbtini)), 253 straipsnio 1 dalį bei nuteistas:

pagal 178 straipsnio 3 dalį (262,400 kilometras (duomenys neskelbtini)) – laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams;pagal BK 187 straipsnio 2 dalį (262,400 kilometras (duomenys neskelbtini)) – laisvės atėmimo bausme 10 (dešimčiai) mėnesių;pagal BK 249 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimo bausme 3 (trejiems) metams 3 (trims) mėnesiams;pagal BK 249 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį (159,747 kilometras (duomenys neskelbtini)) – laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;pagal BK 249 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį (159,747 kilometras (duomenys neskelbtini)) – laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams;pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį (263,060 kilometras (duomenys neskelbtini)) – laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams;pagal BK 249 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį (263,060 kilometras (duomenys neskelbtini)) – laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams;pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį (176,293 kilometras (duomenys neskelbtini)) – laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams;pagal BK 249 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį (176,293 kilometras (duomenys neskelbtini)) – laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams;pagal BK 253 straipsnio 1 dalį – 30 (trisdešimčiai) parų arešto.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 4, 5 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bei dalino sudėjimo būdu ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2006 m. vasario 2 d., 2008 m. lapkričio 21 d. ir 2012 m. gegužės 23 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 6 (šešeriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į paskirtos bausmės atlikimo laiką įskaityta pagal Biržų rajono apylinkės teismo 2006 m. vasario 2 d., 2008 m. lapkričio 21 d. ir Biržų rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 23 d. nuosprendžius visiškai atliktas bausmes (4 (ketveriems) metus 8 (aštuoniems) mėnesius ir 30 (trisdešimt) parų).

Į paskirtos bausmės atlikimo laiką įskaitytas laikas, išbūtas sulaikyme šioje baudžiamojoje byloje nuo 2003 m. spalio 23 d. iki 2003 m. spalio 24 d., bei vienas mėnesis (30 dienų), išbūtas suėmime pagal Panevėžio apygardos teismo 2006 m. gegužės 9 d. nutartį.

Baudžiamoji byla dalyje dėl J. T. įvykdytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 245 straipsnyje (1961 m. red.) (262,400 km (duomenys neskelbtini)) nutraukta vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu, t. y. suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminui.

AB „Mažeikių nafta“ priteista 70 438,13 Lt (septyniasdešimt tūkstančių keturi šimtai trisdešimt aštuoni Lt 13 ct) žalos atlyginimo ((duomenys neskelbtini), 262,400 kilometras) iš J. T. solidariai su asmenimis, kuriems priteista atlyginti žalą Panevėžio apygardos teismo 2009 m. kovo 16 d. nuosprendžiu, – V. T., I. M. ir R. M..

AB „Mažeikių nafta“ priteista 4 987,52 Lt (keturi tūkstančiai devyni šimtai aštuoniasdešimt septyni Lt 52 ct) žalos atlyginimo ((duomenys neskelbtini), 159,747 kilometras) iš J. T. solidariai su asmenimis, kuriems priteista atlyginti žalą Panevėžio apygardos teismo 2009 m. kovo 16 d. nuosprendžiu, – V. T., B. V., E. S., T. B. ir R. M..

AB „Mažeikių nafta“ priteista 2 559,11 Lt (du tūkstančiai penki šimtai penkiasdešimt devyni Lt 11 ct) žalos atlyginimo ((duomenys neskelbtini), 263,060 kilometras) iš J. T., solidariai su asmenimis, kuriems priteista atlyginti žalą Panevėžio apygardos teismo 2009 m. kovo 16 d. nuosprendžiu, – V. T., B. V., E. S., T. B. ir R. V..

AB „Mažeikių nafta“ priteista 7 003,11 Lt (septyni tūkstančiai trys Lt 11 ct) žalos atlyginimo ((duomenys neskelbtini), 176,293 kilometras) iš J. T. solidariai su asmenimis, kuriems priteista atlyginti žalą Panevėžio apygardos teismo 2009 m. kovo 16 d. nuosprendžiu, – V. T., B. V., E. S., T. B., R. V. ir V. P..

RAB Latvijos–Rusijos įmonei „Lat Ros Trans“ priteista 69 622,92 Lt (šešiasdešimt devyni tūkstančiai šeši šimtai dvidešimt du Lt 92 ct) žalos atlyginimo ((duomenys neskelbtini), 262,400 kilometras) iš J. T., solidariai su asmenimis, kuriems priteista atlyginti žalą Panevėžio apygardos teismo 2009 m. kovo 16 d. nuosprendžiu, – V. T., B. V., R. B., R. M. ir I. M..

RAB Latvijos–Rusijos įmonei „Lat Ros Trans“ priteista 331 520,43 Lt (trys šimtai trisdešimt vienas tūkstantis penki šimtai dvidešimt Lt 43 ct) žalos atlyginimo ((duomenys neskelbtini), 159,747 kilometras) iš J. T., solidariai su asmenimis, kuriems priteista atlyginti žalą Panevėžio apygardos teismo 2009 m. kovo 16 d. nuosprendžiu, – V. T., B. V., E. S., T. B., P. D., R. B., V. B., R. V., V. P., V. D. ir R. M..

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. T. nuteistas už tai, kad 2002 m. rugpjūčio mėnesį, turėdamas tikslą neteisėtai prisijungti prie AB „Mažeikių nafta“ priklausančio magistralinio produktotiekio „(duomenys neskelbtini)“ vamzdyno ir pagrobti didelės vertės, RAB „Lat Ros Trans“ priklausantį dyzeliną, kartu su B. V. ir R. B. įsitraukė į V. T. 2002 m. birželio mėnesį suburtos ir vadovaujamos organizuotos grupės susidedančios iš R. M. (vadovaujantis (duomenys neskelbtini) straipsnio 7 punktu ir 214 straipsniu ikiteisminis tyrimas R. M. atžvilgiu 2005 m. sausio 10 d. prokuroro nutarimu, patvirtintu ikiteisminio tyrimo teisėjo, nutrauktas), R. M. prisiėmė V. T. jam priskirtą neteisėto prisijungimo prie vamzdyno vykdytojo ir dyzelino grobimo vykdytojo vaidmenį, kai tuo tarpu B. V. prisiėmė pagrobto dyzelino slėpėjo, saugotojo vaidmenį, o R. B. pagrobto dyzelino gabentojo vaidmenį ir dalyvavo šios organizuotos grupės veikloje. V. T., kartu su R. M. 2002 m. rugpjūčio mėnesį (tyrimo metu nenustatytą dieną) Latvijos Respublikoje įgijo aukšto slėgio žarnas ir siurblį, skirtus pumpuoti dyzelinui iš produktotiekio. R. M. V. T. nurodymu surado Latvijos Respublikos piliečius I. M. ir R. M. bei nenustatytą asmenį ir žadėdamas piniginį atlygį, įkalbėjo juos padėti atlikti neteisėtą prisijungimą prie produktotiekio. 2002 m. rugpjūčio mėnesį (tyrimo metu nenustatytą dieną) V. T. nurodymu, jo suburtos ir vadovaujamos organizuotos grupės nariai J. T., R. M., padedami R. M., I. M. ir nenustatyto asmens (duomenys neskelbtini) pragręžė AB „Mažeikių nafta“ produktotiekio „(duomenys neskelbtini)“ vamzdyną 262,400 kilometre, privirino ventilį ir nutiesė apie vieno kilometro ilgio aukšto slėgio žarną į (duomenys neskelbtini) esančioje sodyboje iš anksto įrengtą talpą, skirtą pagrobto dyzelino saugojimui bei prijungė dyzelino pumpavimui skirtą siurblį. R. M. ir J. T. surado vamzdį, jį atkasė ir užkasė, tiesė žarną nuo prisijungimo vietos iki sodybos. Toliau tęsiant nusikalstamą veiką, V. T. nurodymu J. T., būdamas sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), kontroliavo dyzelino grobimą. Pagrobtą dyzeliną perduodavo R. B., kuris jį automobiliais „Kamaz 5410“ ir „Mercedes Benz“ perveždavo slėpti į B. V. priklausančią lentpjūvę, esančią (duomenys neskelbtini)B. V. priėmęs dyzeliną iš R. B. lentpjūvėje jį laikė, slėpė ir pardavinėjo nenustatytiems asmenims. Per laikotarpį nuo 2002 m. rugpjūčio mėnesio iki tų pačių metų lapkričio mėnesio J. T., dalyvaudamas V. T. suburtos ir vadovaujamos organizuotos grupės veikloje, kartu su R. M., B. V., R. B., padedami R. M., I. M. ir nenustatyto asmens iš magistralinio produktotiekio „(duomenys neskelbtini)“ vamzdyno slapta pagrobti ne mažiau kaip 54 000 litrų didelės 69 622,92 Lt vertės „L-0,2-62“ markės dyzelino, priklausančio RAB „Lat Ros Trans“.

J. T. nuteistas už tai, kad tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, veikdamas aukščiau nurodytu būdu kartu su V. T. suburtos organizuotos grupės nariais R. M., R. M., I. M. ir nenustatytu asmeniu, pragręždami AB „Mažeikių nafta“ produktotiekio „(duomenys neskelbtini)“ vamzdyną 262,400 kilometre ir privirindami prie jo ventilį, visuotinai pavojingu būdu, gręsiančiu dideliu gamtos užteršimu, sugadino AB „Mažeikių nafta“ priklausantį turtą – magistralinio produktotiekio vamzdį ir AB „Mažeikių nafta“ padarė 21 446,13 Lt žalą.

Be to, J. T. nuteistas už tai, kad 2003 m. gegužės mėnesį, turėdamas tikslą dalyvauti nusikalstamo susivienijimo veikloje ir ilgą laiką neteisėtai prisijungiant prie AB „Mažeikių nafta“ priklausančio produktotiekio „(duomenys neskelbtini)“ vamzdyno dideliais kiekiais grobti didelės vertės, RAB „Lat Ros Trans“ priklausantį dyzeliną, t. y. daryti sunkius ir ilgą laiko tarpą trunkančius nusikaltimus kartu su R. M. (vadovaujantis (duomenys neskelbtini) straipsnio 7 punktu ir 214 straipsniu ikiteisminis tyrimas R. M. atžvilgiu 2005 m. sausio 10 d. prokuroro nutarimu, patvirtintu ikiteisminio tyrimo teisėjo, nutrauktas), B. V., T. B., R. V., R. B., P. D., V. B. ir E. S. įsitraukė į V. T. 2003 m. balandžio-gegužės mėnesiais suburtą ir vadovaujamą nusikalstamą susivienijimą, kuriame V. T. atliko nusikalstamo susivienijimo vadovo ir veikų koordinatoriaus vaidmenį, R. M. atliko neteisėto prisijungimo organizatoriaus vaidmenį, B. V. buvo pavesta organizuoti dyzelino grobimą, pagrobto dyzelino slėpimą ir realizavimą bei piniginių lėšų, gautų realizavus pagrobtą dyzeliną, paskirstymą tarp nusikalstamo susivienijimo narių, E. S. pavesta betarpiškai atlikti prisijungimą prie vamzdyno ir grobti dyzeliną. Pats J. T., T. B., R. V., P. D., V. B., R. B. atliko jiems pavestas užduotis: T. B. betarpiškai dalyvavo prisijungimuose prie vamzdyno, vykdė dyzelino grobimą, gabeno pagrobtą dyzeliną ir realizavo jį, skirstė pinigines lėšas, gautas už realizuotą dyzeliną tarp nusikalstamo susivienijimo narių, R. V. betarpiškai dalyvavo prisijungimuose prie produktotiekio ir grobiant dyzeliną, P. D. saugojo ir realizavo pagrobtą dyzeliną, V. B. dalyvavo prisijungiant prie produktotiekio ir vykdė dyzelino grobimą, R. B. betarpiškai dalyvavo prisijungime prie produktotiekio, grobė dyzeliną ir jį gabeno bei realizavo, J. T. dalyvavo prisijungiant prie produktotiekio ir grobė dyzeliną.

J. T. kartu su kitais nusikalstamo susivienijimo nariais, vadovaujami V. T., siekdami palengvinti planuojamą nusikalstamą veiką, apsirūpino techninėmis ir ryšio priemonėmis bei nekilnojamu turtu, o būtent: grobiamam dyzelinui slėpti naudojo B. V. priklausančią lentpjūvę, esančią (duomenys neskelbtini); specialiai įgijo sodybą, esančią (duomenys neskelbtini)ir išsinuomojo prie šios sodybos esantį žemės sklypą; nelegaliam prisijungimui ir dyzelino grobimui įsigijo aukšto slėgio žarnas, siurblius ir kitą techniką; pagrobtam dyzelinui laikyti įgijo talpas; dyzelinui gabenti naudojo V. T. priklausantį automobilį „KAMAZ 5410“, v/n (duomenys neskelbtini) T. B. faktiškai priklausantį automobilį „Mercedes Benz“, v/n (duomenys neskelbtini) ir P. D. priklausantį automobilį „GAZ 3307“, v/n (duomenys neskelbtini) tarpusavio ryšiui palaikyti naudojo mobiliuosius telefonus; papirko policijos pareigūną K. T.; tarpininkaujant nusikalstamam susivienijimui padedančiam V. D., papirko valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnus V. K. ir V. D.; per V. K., papirkus policijos pareigūną A. K., ir tokiu būdu užsitikrino apsaugą nuo galimo teisėsaugos institucijų demaskavimo.

Tokiu būdu J. T., dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikoje, vykdydamas V. T. ir B. V. nurodymus ir atlikdamas savo vaidmenį bei užduotis, t. y. kartu su nusikalstamo susivienijimo nariais B. V., R. M., E. S., T. B., R. V., P. D., V. B., R. B., betarpiškai dalyvaudamas dyzelino grobime, darė sunkius ir ilgai trunkančius nusikaltimus, o būtent: nuo 2003 m. liepos mėnesio iki 2003 m. spalio 23 d. (duomenys neskelbtini), neteisėtai prisijungdami prie AB „Mažeikių nafta“ priklausančio produktotiekio „(duomenys neskelbtini)“ vamzdyno, slapta pagrobė ne mažiau kaip 255 500 litrus didelės 382 467,15 Lt vertės „L-0,2-62“ markės dyzelino, priklausančio RAB „Lat Ros Trans“. Be to, tuo pačiu metu prisijungdami prie produktotiekio, visuotinai pavojingu būdu, gręsiančiu dideliu gamtos užteršimu, sugadino AB „Mažeikių nafta“ produktotiekio vamzdį, padarant 4 987,52 Lt žalą; nuo 2003 m. rugpjūčio 23 d. iki 2003 m. rugsėjo 9 d. (duomenys neskelbtini) neteisėtai prisijungdami prie AB „Mažeikių nafta“ priklausančio produktotiekio „(duomenys neskelbtini)“ vamzdyno, pasikėsino slapta pagrobti didelį kiekį didelės vertės „L-0,2-62“ markės dyzelino, priklausančio RAB „Lat Ros Trans“. Be to, tuo pačiu metu, prisijungdami prie produktotiekio, visuotinai pavojingu būdu, gręsiančiu dideliu gamtos užteršimu, sugadino AB „Mažeikių nafta“ produktotiekio vamzdį, padarant 2 559,11 Lt žalą; nuo 2003 m. rugsėjo 9 d. iki 2003 m. spalio 23 d. (duomenys neskelbtini), neteisėtai prisijungdami prie AB „Mažeikių nafta“ priklausančio produktotiekio „(duomenys neskelbtini)“ vamzdyno pasikėsino slapta pagrobti didelį kiekį didelės vertės „L-0,2-62“ markės dyzelino, priklausančio RAB „Lat Ros Trans“. Tuo pačiu metu prisijungdami prie produktotiekio, visuotinai pavojingu būdu, gręsiančiu dideliu gamtos užteršimu, sugadino AB „Mažeikių nafta“ produktotiekio vamzdį, padarant 7 003,76 Lt žalą. Tai yra darė nusikaltimus, numatytus BK 178 straipsnio 3 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 3 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje.

J. T. nuteistas ir už tai, kad turėdamas tikslą neteisėtai prisijungti prie AB „Mažeikių nafta“ priklausančio produktotiekio „(duomenys neskelbtini)“ vamzdyno ir pagrobti didelės vertės RAB „Lat Ros Trans“ priklausantį dyzeliną, dalyvavo V. T. suburto ir vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo, susidedančio iš R. M. (vadovaujantis (duomenys neskelbtini) straipsnio 7 punktu ir 214 straipsniu ikiteisminis tyrimas R. M. atžvilgiu 2005 m. sausio 10 d. prokuroro nutarimu, patvirtintu ikiteisminio tyrimo teisėjo, nutrauktas), B. V., E. S., T. B., R. V., P. D., V. B., R. B. veikloje. Veikdami pagal iš anksto parengtą planą, 2003 m. gegužės – birželio mėnesiais, neteisėtam prisijungimui prie vamzdyno parinko vietovę, esančią (duomenys neskelbtini). Siekdami sukurti kuo palankesnes sąlygas planuojamam nusikaltimui daryti, 2003 m. gegužės 21 d. už nusikalstamo susivienijimo organizatoriaus V. T. ir B. V. pinigines lėšas toje vietovėje nupirko bei D. Ž., o nuo 2003 m. spalio 10 d. A. A. vardu įregistravo sodybą su ūkiniais pastatais ir išnuomojo šalia esantį žemės sklypą. Toliau tęsiant nusikalstamą veiką, už V. T., R. M. ir B. V. pinigines lėšas, įsigijo aukšto slėgio žarnas bei siurblius, skirtus dyzelinui iš vamzdyno grobti, įgijo talpas pagrobtam dyzelinui saugoti. R. M., vykdydamas V. T. nurodymą, 2003 m. birželio mėnesį surado Latvijos Respublikos pilietį R. M. ir tyrimo metu nenustatytą asmenį bei, žadėdamas jiems piniginį atlygį, palenkė juos įvykdyti neteisėtą ventilio ir aukšto spaudimo žarnų prijungimą prie vamzdyno ir tokiu būdu padėti V. T. suburtam nusikalstamam susivienijimui grobti dyzeliną. 2003 m. birželio mėnesį (tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną), J. T., kartu su nusikalstamo susivienijimo nariais B. V., R. M., E. S., T. B. bei kartu su nusikalstamo susivienijimo organizatoriumi ir vadovu V. T., padedant R. M. ir tyrimo metu nenustatytam asmeniui, (duomenys neskelbtini), pragręžė produktotiekio vamzdyno 159,747 kilometre esantį vamzdį ir privirino prie jo ventilį. Tęsdamas nusikalstamą veiką, kartu su nusikalstamo susivienijimo nariais B. V., E. S., R. M., T. B., R. B., R. V., V. B. bei dalyvaujant nusikalstamo susivienijimo organizatoriui ir vadovui V. T. tą pačią bei kitomis birželio mėnesio dienomis nuo neteisėto prisijungimo prie vamzdyno, nutiesė apie 3 kilometrų ilgio aukšto slėgio žarną į iš anksto įsigytos sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą. Ūkiniame pastate sumontavo siurblius bei įrengė saugyklas ir talpas, skirtas pagrobto dyzelino pumpavimui ir saugojimui. Vėliau, tęsdami nusikalstamą veiką, prie sodyboje esančio ūkinio pastato įrengė didelės talpos cisterną, kurią užmaskavo malkomis. Pagrobto dyzelino gabenimui V. T. priklausančiame automobilyje „KAMAZ 5410“, v/n (duomenys neskelbtini) įrengė talpas ir užmaskavo jas malkomis. Toliau J. T., tęsdamas nusikalstamą veiklą, kartu su nusikalstamo susivienijimo nariais T. B., V. B., E. S., R. V., R. B., R. M., vykdydamas nusikalstamo susivienijimo organizatoriaus ir vadovo V. T. nurodymus, kontroliuojamas nusikalstamo susivienijimo nario B. V., nuo 2003 m. liepos mėnesio iki 2003 m. spalio 23 d. įvairiais laikotarpiais būdamas sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), prižiūrėjo dyzelino grobimui sumontuotą įrangą, betarpiškai kontroliavo dyzelino pumpavimą į specialiai skirtas talpas, krovė pagrobtą dyzeliną į automobilius ir saugojo sodybą bei įrangą. Nusikalstamo susivienijimo nariai T. B. ir R. B., vykdydami V. T. jiems paskirtą vaidmenį, tuo pačiu laikotarpiu automobiliais „Mercedes Benz“, v/n (duomenys neskelbtini) „GAZ 3307“, v/n (duomenys neskelbtini) „KAMAZ 5410“, v/n (duomenys neskelbtini) iš minėtos sodybos pagrobtą dyzeliną periodiškai gabeno slėpimui ir realizavimui į B. V. priklausančią lentpjūvę, esančią (duomenys neskelbtini). Nusikalstamo susivienijimo nariai T. B., R. B., P. D., vadovaujami B. V., betarpiškai ieškodami klientų ir siūlydami jiems pirkti dyzeliną, pagrobtą kurą pardavinėjo E. G., S. G., V. P., V. G., R. S., V. K. ir kitiems tyrimo metu nenustatytiems asmenims. Gautas už parduotą kurą lėšas B. V. ir T. B. V. T. nurodymu paskirstydavo tarp nusikalstamo susivienijimo dalyvių. Be to, B. V., vykdydamas V. T. nurodymą, tuo pačiu laikotarpiu papirko policijos pareigūną K. T., tarpininkaujant nusikalstamam susivienijimui padedančiam V. D. papirko valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnus V. K. ir V. D., per V. K. papirko policijos pareigūną A. K. tam, kad gautų iš jų informaciją apie pareigūnų budėjimą bei planuojamus veiksmus ir taip būtų užtikrinta apsauga nuo galimo teisėsaugos institucijų nusikalstamo susivienijimo vykdomos veikos demaskavimo. B. V. pasinaudodamas giminystės ryšiai su policijos pareigūnu V. P. palenkė jį padėti nusikalstamo susivienijimo nariams grobti kurą teikiant informaciją apie policijos pareigūnų budėjimus ir planuojamus veiksmus, lydint vežamą pagrobtą kurą bei realizuojant pagrobtą kurą. Tokiu būdu J. T. kartu su V. T. suburtos ir vadovaujamos nusikalstamo susivienijimo nariais bei padedant R. M., V. D., V. P. ir tyrimo metu nenustatytam asmeniui iš produktotiekio „(duomenys neskelbtini)“ vamzdyno per nurodytą laikotarpį slapta pagrobė ne mažiau kaip 255 500 litrus didelės 382 467,15 Lt vertės „L-0,2-62“ markės dyzelino, priklausančio RAB „Lat Ros Trans“.

J. T. kartu su nusikalstamo susivienijimo organizatoriumi ir vadovu V. T. bei nariais R. M., B. V., E. S., T. B. bei padedant R. M., 2003 m. birželio mėnesį (tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną) (duomenys neskelbtini), atlikdami aukščiau nurodytus veiksmus ir veikdami aukščiau nurodytu būdu, siekdami pagrobti didelį kiekį dyzelino pragręžė AB „Mažeikių nafta“ priklausantį magistralinio produktotiekio „(duomenys neskelbtini)“ vamzdyno vamzdį, esantį 159,747 kilometre, privirino prie jo ventilį ir taip, visuotinai pavojingu būdu, gręsiančiu dideliu gamtos užteršimu, sugadino AB „Mažeikių nafta“ priklausantį magistralinio produktotiekio vamzdyno vamzdį ir AB „Mažeikių nafta“ padarė 4 987,52 Lt žalą.

Be to, J. T., veikdamas kartu su nusikalstamo susivienijimo organizatoriumi ir vadovu V. T. bei nariais B. V., E. S., T. B., R. V., turėdami tikslą neteisėtai prisijungti prie AB „Mažeikių nafta“ priklausančio magistralinio produktotiekio ir pagrobti didelės vertės RAB „Lat Ros Trans“ priklausantį dyzeliną, veikdami pagal V. T. parengtą planą, 2003 m. rugpjūčio mėnesį neteisėtam prisijungimui prie produktotiekio parinko vietą, esančią (duomenys neskelbtini)V. T. už savo lėšas įgijo aukšto slėgio žarnas, skirtas grobiamam dyzelinui pumpuoti. Taip pat, surado du tyrimo metu nenustatytus asmenis, galinčius atlikti neteisėtą prisijungimą ir palenkė juos atlikti neteisėtą prisijungimą ir taip padėti nusikalstamam susivienijimui grobti dyzeliną. 2003 m. rugpjūčio mėnesį naktimis iš 23 į 24 ir iš 24 į 25 d. J. T. kartu su V. T. suburto ir vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo nariais B. V., E. S., T. B., R. V., bei nusikalstamam susivienijimui padedančiais dviem tyrimo metu nenustatytais asmenimis, (duomenys neskelbtini), pragręžė vamzdyno 263,060 kilometre esantį vamzdį, privirino ventilį, prijungė aukšto slėgio žarną ir nuo prisijungimo vietos ją nutiesė apie 250 m. Tokiu būdu pasikėsino pagrobti didelį kiekį didelės vertės RAB „Lat Ros Trans“ priklausantį dyzeliną, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes 2003 m. rugsėjo 8 d. neteisėtą prisijungimą prie vamzdyno nustatė AB „Mažeikių nafta“ vamzdynų eksploatavimo baro darbuotojai.

J. T. kartu su nusikalstamo susivienijimo nariais B. V., E. S., T. B., R. V., suburti ir vadovaujami V. T., bei nusikalstamam susivienijimui padedančiais dviem tyrimo metu nenustatytiems asmenims, 2003 m. rugpjūčio mėnesio naktimis iš 23 į 24 ir iš 24 į 25 d. (duomenys neskelbtini), atlikdami aukščiau nurodytus veiksmus ir veikdami aukščiau nurodytu būdu, siekdami pagrobti didelį kiekį didelės vertės dyzelino, pragręžė AB „Mažeikių nafta“ priklausančio magistralinio produktotiekio vamzdyno 263,060 kilometre esantį vamzdį, privirino ventilį ir taip, visuotinai pavojingu būdu, gręsiančiu dideliu gamtos užteršimu, sugadino AB „Mažeikių nafta“ priklausantį magistralinio produktotiekio vamzdyno vamzdį ir AB „Mažeikių nafta“ padarė 2 559,11 Lt žalą.

Be to, J. T. 2003 m. rugpjūčio mėnesį kartu su V. T. suburto bei vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo nariais, turėdamas tikslą neteisėtai prisijungti prie AB „Mažeikių nafta“ priklausančio magistralinio produktotiekio „(duomenys neskelbtini)“ vamzdyno ir pagrobti didelės vertės RAB „Lat Ros Trans“ priklausantį dyzeliną, veikdami pagal V. T. iš anksto parengtą planą, palenkė V. P. ir V. G. (vėliau savanoriškai atsisakiusį pabaigti nusikalstamą veiką) parinkti vietą neteisėtam prisijungimui prie vamzdyno. Tęsdami nusikalstamą veiką, kartu su nusikalstamo susivienijimo nariais V. T., B. V. ir E. S. bei organizuota grupe su nusikalstamu susivienijimu veikiančiais V. P. ir V. G., dyzelino grobimui parinko vietovę, esančią (duomenys neskelbtini). V. T. 2003 m. rusėjo mėnesį už savo lėšas įgijo aukšto slėgio žarnas, skirtas dyzelino grobimui. V. P. ir V. G., vykdydami bendrą su V. T. vadovaujamu nusikalstamu susivienijimu suplanuotą nusikalstamą sumanymą, iš anksto numatytoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), įkasė į žemę dvi talpas skirtas pagrobto dyzelino saugojimui. Toliau tęsiant nusikalstamą veiką, V. T. surado tyrimo metu nenustatytą asmenį, galintį atlikti neteisėtą prisijungimą prie produktotiekio ir palenkė jį atlikti neteisėtą prisijungimą ir tokiu būdu padėti nusikalstamam susivienijimui grobti dyzeliną. J. T., toliau tęsdamas nusikalstamą veiką ir vykdydamas V. T. nurodymą, 2003 m. naktį iš rugsėjo 9 į 10 d., kartu su nusikalstamo susivienijimo vadovu V. T. ir nariais B. V., E. S., R. V., T. B. bei organizuota grupe su nusikalstamu susivienijimu veikiančiu V. P. ir nusikalstamam susivienijimui padedančiu tyrimo metu nenustatytu asmeniu, (duomenys neskelbtini), pragręžė vamzdyno vamzdį, esantį 179,293 vamzdyno kilometre, privirino prie jo ventilį ir nutiesė apie 200 metrų aušto slėgio žarnos, skirtos pumpuoti dyzelinui. J. T., toliau tęsdamas nusikalstamą veiką ir vykdydamas V. T. nurodymus, 2003 m. antroje rugsėjo mėnesio pusėje (tyrimo ir teismo tiksliai nenustatytą dieną), kartu su nusikalstamo susivienijimo nariais E. S., T. B., R. V., bei bendrai su organizuota grupe su nusikalstamu susivienijimu veikusiu V. P., nutiesė dar apie 100 metrų aukšto slėgio žarnos, skirtos pumpuoti iš vamzdyno dyzeliną. Tokiu būdu pasikėsino pargobti didelį kiekį didelės vertės RAB „Lat Ros Trans“ priklausančio dyzelino, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes 2003 m. spalio 23 d. visus nusikalstamo susivienijimo narius sulaikė ikiteisminio tyrimo pareigūnai bei surado neteisėtą prisijungimą.

J. T. 2003 m. naktį iš rugsėjo mėnesio 9 į 10 d. (duomenys neskelbtini), kartu su nusikalstamo susivienijimo nariais B. V., E. S., R. V., T. B., suburti ir vadovaujami V. T. bei organizuota grupe su nusikalstamu susivienijimu veikiančiu V. P. ir nusikalstamam susivienijimui padedančiu tyrimo metu nenustatytu asmeniu, atlikdami auščiau nurodytus veiksmus ir veikdami aukščiau nurodytu būdu, siekdami pagrobti didelį kiekį dyzelino, pragręžė magistralinio produktotiekio „(duomenys neskelbtini)“ vamzdyno vamzdį, esantį 179,293 vamzdyno kilometre, privirino prie jo ventilį ir taip, visuotinai pavojingu būdu, gręsiančiu dideliu gamtos užteršimu, sugadino AB „Mažeikių nafta“ priklausantį magistralinio produktotiekio vamzdyno vamzdį bei padarė AB „Mažeikių nafta“ 7 003,76 Lt žalą.

J. T. nuteistas ir už tai, kad tyrimo metu nenustatytu laiku, V. T. priklausančiose patalpose, rado penkis šaudmenis, t. y. vieną 8 mm kalibro, du 7,62 mm kalibro ir du 5,45 mm kalibro šovinius, ir juos, neteisėtai, neturėdamas leidimo nuo radimo momento iki 2003 m. spalio 23 d. laikė savo gyvenamajame būste, esančiame (duomenys neskelbtini).

Nuteistasis J. T. apeliaciniame skunde nurodo, kad nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisingas, kadangi jame išdėstytos išvados kelia abejonių, nes grindžiamos prielaidomis bei spėjimais, iš teismo nuosprendyje nurodytų įrodymų analizės logiškai neišplaukia jo kaltė pagal nurodytus straipsnius, nebuvo paneigtos jo nekaltumą patvirtinančios aplinkybės. Pirmosios instancijos teismas neištyrė ir tinkamai, tiesiogiai, išsamiai, nešališkai bei teisingai neįvertino visų baudžiamosios bylos įrodymų ir dėl to nepagrįstai, neteisėtai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį ir tuo padarė esminius BPK 20 straipsnio 5 dalies, 242 straipsnio 1 dalies pažeidimus bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) suformuotos praktikos.

Pirmosios instancijos teismas aprioriškai konstatavo, kad apelianto veikos kvalifikuotinos pagal prieš tai nurodytus baudžiamojo įstatymo straipsnius. Nuosprendžio motyvuojamoji dalis be jokių motyvų, labai lakoniška, trumpa, neišsami. Be to, visos abejonės, kurių negalima pašalinti teisminio nagrinėjimo metu, turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai, o apkaltinamasis nuosprendis gali būti priimtas tik kategoriškai, neginčytinai ir neabejotinai byloje surinktais įrodymais nustačius kaltinamojo kaltę dėl inkriminuotų veikų padarymo, todėl konstatuotina, kad byloje esančių įrodymų viseto nepakanka įrodyti, kad būtent J. T. įvykdė jam inkriminuotas pagal BK veikas dėl didelės vertės svetimo turto pagrobimo, svetimo turto sugadinimo visuotinai pavojingu būdu ir aplinkos apsaugos taisyklių pažeidimo 2002 m. rugpjūčio-lapkričio mėnesiais (duomenys neskelbtini), ir dėl didelės vertės svetimo turto pagrobimo ir svetimo turto sugadinimo visuotinai pavojingu būdu 2003 m. balandžio - spalio mėnesiais (duomenys neskelbtini) epizoduose.

Teismas tinkamai neįvertino jo paties duotų parodymų apie įvykius, t. y. 2002 m. gyveno V. T. ūkyje ir nuo 16 metų dirbo pas V. T. jo nurodytus darbus. Buvo visiškai nuo jo priklausomas. Darbo sutartis su juo nebuvo sudaryta, tačiau atlyginimą mokėjo V. T., todėl be jo sutikimo ar leidimo negalėjo imtis kitų darbų. Iš V. T. gavo pasiūlymą prisijungti prie naftotiekio. Pas V. T. atvažiuodavo R. M.. Jų tarpusavio pokalbių negirdėjo, bet V. T. yra sakęs, kad su Redu planuoja prisijungti prie naftotiekio, todėl reikės truputį padirbėti. Naktį, kurią buvo atliekamas prisijungimas prie vamzdyno, V. T. liepė neiti iš namo ir nežiūrėti, kas atvyko. Girdėjo atvažiuojant mašiną, pro langą matė kažkokius žmones, kurie nuėjo link vamzdyno. Tuo metu buvo jau sutemę. Praėjus kelioms dienoms, o gal kitą dieną V. T. pasakė, kad jau prijungta, reikės tik nutiesti žarną. V. T. pabraižė, kaip reikia suvirinti ir pagal tai padarė prie traktoriaus pritaisomą padargą. Naktį prisikabino prie traktoriaus padargą, su kuriuo į žemę buvo įterpta žarna. Apeliantas tik vairavo traktorių, kas ten dar kartu buvo, nepamena. Už šią pagalbą tuo metu atlygio negavo. V. T. žadėjo atlygį pardavus dyzelį. V. T. nustatė pinigų sumą, kurią ir mokėdavo. Nebuvo pasakyta, kiek už kokį darbą bus mokama. V. T. ūkyje uždirbdavo minimalią algą. Už atliktus darbus prie naftotiekio mokėjo daugiau, apie 2 000 Lt į savaitę. J. T. teigia, kad 2002 m. (duomenys neskelbtini) nebuvo naftotiekio prisijungimo vietoje, jis buvo tik nuvestas prie sklendės. Iš viso buvo 2 sklendės: viena prie vamzdyno, o kita - arčiau miškelio, bet ne sodyboje. Matė kur tas dyzelinas tekėjo. Iš V. T. per tą laiką galėjo gauti apie 10 000 Lt. Pinigus visą laiką mokėjo tik V. T.. Sodyboje buvo didelė, gal 50 tonų kuro talpykla. Turėjo prižiūrėti, kaip dyzelinas bėga, pribėgus užsukti kraną ir pakrauti į mašiną. V. T. telefonu pranešdavo, kad atvyks tokie tai žmonės bei nurodydavo jų mašiną. Reikėdavo sulaukti tų žmonių, kurie paimdavo kurą. J. T. nurodo, kad prie produktotiekio vamzdyno nebuvo prisilietęs, bet dėl išsiliejusio dyzelino iš dalies jaučia savo kaltę. Kuras išsiliejo, sprogus žarnai. Tai pamatę, pranešė V. T., bet nieko negalėjo padaryti.

Apeliantas nesutinka ir su teismo nustatytu 90 t pagrobto kuro kiekiu laikotarpiu nuo 2002 m. rugpjūčio iki lapkričio, nes skaičiuojant kiekį buvo netinkamai pritaikytas mato vienetas. Nuteistasis nurodo, kad liudytojai ir kaltinamieji nežinodami, kad dyzelino tankis yra 0,8425 (7 t., b. l. 150-154), t. y. venoje tonoje yra 1 186,94 l dyzelino, kuro kiekį nurodydavo tonomis turėdami galvoje, kad t. y. 1 000 l. Akivaizdu, kad į penkias 200 l talpos statines, kurių bendra talpa yra 1 t, neįmanoma sutalpinti tokį pat kiekį dyzelino. Be to, objektyvių įrodymų kiek per tą laiką buvo pagrobta kuro, byloje nėra. Negalima remtis RAB „Lat Ros Trans” rašte Nr. 38-SD-2-232 pateiktais duomenimis, kad laikotarpiu nuo 2002 m. rugpjūčio mėnesio iki 2003 m. kovo mėnesio iš naftotiekio pagrobta 106 824,93 l dyzelino ir padaryta žala už 25 638,98 latų (50 t., b. l. 139), kadangi, kaip matyti iš paties rašto turinio, pagrobto kuro kiekį bendrovė nustatė pagal baudžiamosios bylos duomenis, t. y. rėmėsi tyrėjų atliktais paskaičiavimais. Iš bylos medžiagos bei RAB „Lat Ros Trans” atstovo teismo posėdyje duotų paaiškinimų matyti, kad bendrovė neturi duomenų, kiek kuro per minėtą laikotarpį buvo pagrobta būtent (duomenys neskelbtini). Todėl nustatant pagrobto kuro kiekį remiamasi tik kaltinamųjų bei liudytojų parodymais. Apie tai, kad buvo pagrobta apie 90 t kuro ikiteisminio tyrimo metu yra nurodęs tik kaltinamasis R. B.. Daugiau niekas nepatvirtino, jog buvo pagrobtas būtent toks kiekis, todėl laikyti, jog buvo pagrobtas būtent toks kiekis nėra pakankamo pagrindo. J. T. pažymi, kad bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamųjų naudai. Be to, kad teismo posėdžio metu R. B. pakeitė savo parodymus ir pareiškė, kad kuro buvo pagrobta tik apie 5 ar 10 tonų. Teismas nepagrįstai šiuos R. B. parodymus vertino kritiškai, nes iš J. T. parodymų matyti, jog jam buvo sumokėta apie 10 000 Lt, daugiau duomenų apie atlygį byloje nėra. Iš kitų bylos duomenų matyti, kad tuo laikotarpiu pagrobtas kuras buvo pardavinėjamas po 1-1,30 Lt. Dėl to galima daryti išvadą, kad per laikotarpį nuo 2002 m. rugpjūčio iki lapkričio mėn. buvo pagrobta ne mažiau kaip 10 000 l kuro.

J. T. nesutinka ir su teismo išvada, kad dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje. Pažymi, kad teismas neįvertino jo duotų parodymų, kurie jau buvo paiminėti šitame apeliaciniame skunde. Į tai, kad negalėjo nesutikti su V. T. prašymu, nes šis buvo nuo jo priklausomas bei bijojo būti išvytas iš V. T. sodybos su šeima. V. T. ūkis tuo metu buvo prie bankroto ribos, todėl gaudavo labai mažą atlyginimą už atliekamus ūkio darbus, buvo sunku išlaikyti šeimą. V. T. jam grasindavo, jo sutuoktinei pasakius, kad ši surasianti kitą darbą ir (J. T.) išeis, šis ant jos rėkė ir skėlė antausį. J. T. teigė, kad visi dirbę pas V. T. jo bijojo, nieks draugiškai su juo neišsiskirdavo, nes buvo karštakošis. Be to, jis nedavė sutikimo prisijungti prie nusikalstamo susivienijimo veiklos, aktyviai nedalyvavo planuojant, rengiant ar aprūpinant konkrečių nusikaltimų darymui, o tik dirbo V. T. ūkyje.

J. T. dėl prisijungimo (duomenys neskelbtini), paaiškina, kad buvo priverstas dalyvauti šiame nusikaltimo epizode. Jam teko pamainomis kasti, padėti nešti įrangą. Buvo nutiesta 100-200 m žarnų, tačiau nedalyvavo įrengiant talpas prie V. P. pirties. Kas iniciavo tą prisijungimą, tiksliai nežino. Už tuos prisijungimus atlygio negavo. Sutinka, kad buvo pasikėsinimas pagrobti dyzeliną ir produktotiekio sugadinimas, nes ten dalyvavo. Į šią vietą važiavo V. T. nurodymu, vežė V. P., visa tai darė tik bijodamas V. T..

Nuteistasis nesutinka su teismo padarytu bausmių bendrinimu ir nurodo, kad nusikalstamos veikos sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, už jas paskirtos bausmės turėjo būti bendrinamos bausmių apėmimo būdu, o ne teismų taikytu bausmių apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu (BK 63 straipsnio 4 dalis). Dėl šios priežasties teismo sprendimas turi būti pakeistas nustačius netinkama baudžiamojo įstatymo – BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkto – taikymo atvejį ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis, 383 straipsnis).

Apeliantas savo skunde nurodo, kad pagal BK 178 straipsnio 3 dalyje ir 187 straipsnio 2 dalyje (262,400 kilometras (duomenys neskelbtini)); BK 249 straipsnio 1 dalyje; BK 249 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 3 dalyje bei BK 249 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 2 dalyje (159,747 kilometras (duomenys neskelbtini)); BK 249 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje ir BK 249 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje (263,060 kilometras (duomenys neskelbtini)); BK 249 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje ir BK 249 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje (176,293 kilometras (duomenys neskelbtini)); 253 straipsnio 1 dalyje numatytas veikas yra suėjęs senaties terminas ir jo baudžiamosios atsakomybės klausimas jau nebegali būti sprendžiamas, o baudžiamasis procesas privalo būti nutrauktas, nes veikos padarytos 2002-2003 m., taigi sprendžiant baudžiamosios atsakomybės senaties termino trukmės klausimą turi būti vadovaujamasi 1961 m. BK. Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis turi būti panaikinta dėl padarytų esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Baudžiamoji byla nutrauktina suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.

Nuteistasis prašo pagal BK 178 straipsnio 3 dalyje ir 187 straipsnio 2 dalyje (262,400 kilometras (duomenys neskelbtini)), BK 249 straipsnio 1 dalyje, BK 249 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 3 dalyje bei BK 249 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 2 dalyje (159,747 kilometras (duomenys neskelbtini)), BK 249 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje ir BK 249 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje (263,060 kilometras (duomenys neskelbtini)), BK 249 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje ir BK 249 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje (176,293 kilometras (duomenys neskelbtini)), 253 straipsnio 1 dalyje numatytas veikas baudžiamąją bylą nutraukti suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.

Jeigu teismas prieitų išvados, jog senaties terminas nesuėjęs, prašo bausmę už nusikalstamas veikas skirti bausmių apėmimo būdu.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą patenkinti, o prokuroras prašo apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo J. T. apeliacinis skundas atmetamas.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei pagrįstai konstatavo, kad nuteistasis padarė skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, teisingai jas kvalifikavo, o taip pat teisingai paskyrė bausmes ir jas subendrino.

Dėl įrodymų vertinimo

Nuteistasis J. T. apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį (dėl įrodymų vertinimo, pagrįstu išsamiu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu), 242 straipsnio 1 dalį (dėl teismo pareigos tiesiogiai ištirti įrodymus) bei nukrypo nuo LAT suformuotos praktikos dėl nuosprendžio surašymo. Apeliantas aiškina, jog pagal LAT suformuotą praktiką nuosprendis yra pagrįstas, kai įrodymai yra išsamiai ištirti ir teisingai įvertinti. Apelianto manymu nuosprendžio motyvuojamoji dalis dėl veikos kvalifikavimo iš esmės yra be jokių motyvų, labai lakoniška, trumpa, neišsami. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, šie pažeidimai siejami su neteisingu apelianto manymu teismo atliktu įrodymų vertinimu, argumentuojant teiginiais apie tai, kad esą bylos įrodymai nepatvirtina nuteistojo kaltės padarius nusikalstamas veikas, teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, tiesiog nesutinkama su teismo padarytomis išvadomis dėl nusikalstamų veikų buvimo bei nuteistojo kaltės padarius atitinkamas veikas.

Pagal BPK 20 straipsnį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti įrodymais duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Teismas įrodymus turi vertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas BPK 20 straipsnio reikalavimų nepažeidė, o kaltininkui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, faktinių bylos aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui. Tuo labiau, kad ir apeliacinio skundo argumentai dėl šio baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimo yra nekonkretūs, deklaratyvūs.

Panevėžio apygardos teismas 2008 m. balandžio 2 d. nutartimi, vadovaudamasis (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalimi, 234 straipsnio 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, iš baudžiamosios bylos, kurioje buvo teisiami 18 kaltinamųjų (tame tarpe ir J. T.) į atskirą bylą išskyrė bylos dalį dėl J. T. ir šioje dalyje bylos nagrinėjimą atidėjo iki pastarasis pasveiks (t. 69, b. l. 197-199). Iki išskiriant baudžiamosios bylos dalį J. T. atžvilgiu 2006 m. balandžio 19 d. – 2007 m. gruodžio 11 d. laikotarpiu vyko teisiamieji posėdžiai, kuriuose dalyvavo ir apeliantas (t. 71, b. l. 23-158). Šiuose posėdžiuose buvo apklausti beveik visi liudytojai ir kaltinamieji. Kaltinamasis V. B. buvo apklaustas 2008 m. balandžio 2 d. teisiamajame posėdyje, o liudytojas R. M. – 2008 m. gegužės 12 d. teisiamajame posėdyje jau nedalyvaujant kaltinamajam J. T. (t. 71, b. l. 161-169). Taip pat pastarajam nedalyvaujant buvo išvardinti bylos dokumentai (t. 71, b. l. 169-179) bei pasakytos baigiamosios kalbos, kaltinamieji pasinaudojo paskutinio žodžio teise (t. 71, b. l. 191-239). 2013 m. lapkričio 25 d. – 2014 m. kovo 10 d. nagrinėjant baudžiamąją bylą dėl J. T. apygardos teismas, sutinkant visiems proceso dalyviams, tame tarpe ir apeliantui, perskaitė pirmiau apklaustų liudytojų ir kaltinamųjų parodymus ir išvardino bylos dokumentus (t. 79, b. l. 83-85). Baigiant įrodymų tyrimą nei J. T., nei jo gynėja nepareiškė jokių prašymų jį papildyti. Tai atitinka (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalies nuostatas, kad teisiamajame posėdyje gali būti balsu perskaityti asmenų, apklaustų teisme atidėjus bylos nagrinėjimą ar padarius pertrauką. Apeliantas prašyme Apeliaciniam teismui išreiškė tik papildomą prašymą apklausti jo žmoną A. T. (t. 79, b. l. 161), nenurodydamas jokių argumentų. Šis jo prašymas apeliacinės instancijos teisme buvo atmestas. Taigi, nebuvo pažeistos BPK nuostatos, reglamentuojančios tiesioginį ir žodinį bylos įrodymų tyrimą (nagrinėjimą) teisme ((duomenys neskelbtini) straipsnis), ir niekaip neapribotos bylos nagrinėjime dalyvavusio kaltinamojo (nuteistojo) J. T. teisės.

Nuosprendžio lakoniškumas ar motyvų trumpumas taip pat negali būti laikoma baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje išdėstė nusikalstamų veikų, pripažintų įrodytomis, aplinkybes, kokius konkrečius veiksmus atliko nuteistasis, įrodymus, kuriais grindė savo išvadas, motyvus, kuriais vadovavosi kvalifikuodamas nusikalstamas veikas bei parinkdamas bausmes. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apygardos teismo išvadomis ir šių išvadų pagrįstumą aptaria pasisakydamas dėl kiekvienos skundžiamos veikos. Tokiu būdu teismas nepažeidė ir (duomenys neskelbtini) straipsnio reikalavimų.

Dėl nusikalstamo susivienijimo

Pagal BK 249 straipsnį atsako tas, kas dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje. Nusikalstamas susivienijimas, kaip viena iš bendrininkavimo darant nusikalstamą veiką (ar veikas) formų, pagal BK 25 straipsnio 4 dalyje nurodytą apibrėžimą yra tada, kai bendrai nusikalstamai veiklai – vienam ar keliems sunkiems ar labai sunkiems nusikaltimams daryti – susivienija trys ar daugiau asmenų, kuriuos sieja pastovūs tarpusavio ryšiai bei vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas. Taigi, šiai bendrininkavimo formai būdingas grupės asmenų ryšys, jų veiklos apjungimas, sutelktos pastangos, kurių dėka, pasiskirsčius vaidmenis ar užduotis, įgyvendinamas nusikalstamas ketinimas, t. y. įvykdomas sunkus ar labai sunkus nusikaltimas. Kiekvieno bendrininko veikla susijusi priežastiniu ryšiu su pavojingais padariniais, kurie yra vieningo jungtinio dalyvavimo rezultatas. Nusikalstamo susivienijimo dalyviai nepriklausomai nuo jų turėto vaidmens, priskirtų užduočių atsako pagal BK 249 straipsnį už dalyvavimą tokio susivienijimo veikloje. Baudžiamoji atsakomybė kyla, kai nustatoma tiesioginė tyčia, t. y. kai asmuo suvokia tampantis tokios grupės, sukurtos (ar kuriamos) turint tikslą daryti sunkų ar labai sunkų nusikaltimą (arba nusikaltimus), nariu ir nori taip veikti (paprastai – kaip nagrinėjamu atveju – nusikalstamo susivienijimo dalyviai dalyvauja padarant vieną ar daugiau sunkių ar labai sunkių nusikaltimų, numatytų ir atitinkamai kituose BK specialiosios dalies straipsniuose). Nusikalstamo susivienijimo požymių buvimo konstatavimą lemia BK 25 straipsnio 4 dalyje nurodytas šios bendrininkavimo formos apibrėžimas. Vienas iš požymių, skiriantis nusikalstamą susivienijimą nuo organizuotos grupės (BK 25 straipsnio 3 dalis) – nusikaltimų sunkumas. Apie baudžiamajame įstatyme nurodytų nusikalstamo susivienijimo požymių buvimą sprendžiama atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes. Tokiomis reikšmingomis aplinkybėmis gali būti grupės dalyvių tarpusavio ryšių ilgalaikiškumas (trukmė priklauso ir nuo tikslų, daromų nusikaltimų skaičiaus, tam reikalingo laiko ir pan.), veiklos planavimas, dalyvių specializacija, visų veiksmų koordinavimas ir kontrolė, lėšų turėjimas, panaudojimas priemonių (pvz., ryšių, transporto, saugyklų, kitokio turto), reikalingų nusikalstamiems ketinimams įgyvendinti, tikslingas informacijos kaupimas bei panaudojimas nusikaltimams daryti ar nuslėpti ir kt. Taigi nusikalstamam susivienijimui būdingas aukštas organizuotumo lygis ir tai yra vertinimo dalykas, kurį nulemia konkrečios bylos ypatybės, joje nustatytų aplinkybių visuma.

Nuteistasis J. T. apeliaciniame skunde teigia, kad nedalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje, nes nežinojo apie jo egzistavimą, nesupranta, kas yra nusikalstamas susivienijimas. Jis pažymi, kad tik vykdė V. T. prašymus, nes buvo nuo jo priklausomas bei bijojo būti išvytas iš V. T. sodybos su šeima. Pastarasis grasindavo ir apeliantui, ir jo sutuoktinei. Visi dirbę pas V. T. jo bijojo, niekas draugiškai su juo neišsiskirdavo. Be to, jis nedavė sutikimo prisijungti prie nusikalstamo susivienijimo veiklos, aktyviai nedalyvavo planuojant, rengiant ar aprūpinant konkrečių nusikaltimų darymui, o tik dirbo V. T. ūkyje.

Paties nusikalstamo susivienijimo egzistavimas, jo veikla yra konstatuoti įsiteisėjusiu Panevėžio apygardos teismo 2009 m. kovo 16 d. nuosprendžiu, Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 19 d. ir LAT 2013 m. vasario 26 d. nutartimis. Tokiu būdu spręstinas klausimas tik apie tai, ar nuteistasis dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje ir kokia apimtimi. Skundžiamame nuosprendyje taip pat detaliai aptarta kada ir kieno iniciatyva buvo sukurtas šis susivienijimas, kaip keitėsi jo sudėtis, kokius vaidmenis atliko kiekvienas nusikalstamo susivienijimo narys ir kada jo (susivienijimo) veikla buvo nutraukta. Pirmosios instancijos teismo nustatyti faktiniai duomenys rodo tiek formaliuosius nusikalstamo susivienijimo požymius (trys ir daugiau asmenų; susitarimas vienam ar keliems sunkiems ar labai sunkiems nusikaltimams daryti; pastovūs grupės tarpusavio ryšiai, vaidmenų ir užduočių pasiskirstymas), tiek ir neformaliuosius požymius, leidžiančius daryti išvadą apie šios bendrininkavimo formos (nusikalstamo susivienijimo) buvimą (vadovavimas, veikos planavimas, pelno siekimas, drausmės, ryšių su teisėsaugos pareigūnais palaikymas, jų papirkinėjimas, ryšio ir kitos technikos, palengvinančios nusikaltimų padarymą įgijimas ir kt.).

Pirmosios instancijos teismas labai išsamiai aptarė, kuo pasireiškė J. T. dalyvavimas nusikalstamo susivienijimo veikloje. Pats nuteistasis, duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme, pilnai patvirtino savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 22, b. l. 76-80) bei papildė juos. Jis nurodė, kad klojant žarnas (duomenys neskelbtini) bei prisijungiant prie vamzdyno, dalyvavo V. B., R. B., E. S., B. V. ir du rusiškai su akcentu kalbantys vyrai. Atlikus prisijungimą ir pradėjus leisti kurą, sodyboje budėdavo jis pats, V. B., R. B.. Vėliau pabudėti atvažiuodavo ir R. V.. Kas atvežė žarnas, kurias ištiesė, tiksliai nežino, tačiau matė, kad kartą jas vežė R. M.. Taip pat, yra atvežęs ir B. V. bei V. T.. R. B. iš sodybos kurą išveždavo su automobiliu „KAMAZ“, kuriame po malkomis buvo paslėptos dvi talpos po 5 t kiekviena. Tas automobilis priklausė V. T.. Kurą išveždavo ir T. B. su automobiliais GAZ-53 ir ZIL. Sodyboje lankydavosi V. D.. Iš pradžių jis įsipildavo kuro sau. Vėliau išgirdo kaip V. D. sako kada galima vežti kurą, o kada ne. Iš to suprato, kad jis irgi dalyvauja kuro grobime. Kiek žino, tai kuras buvo vežamas į B. V. lentpjūvę Vabalninko miestelyje. Ten dirbo P. D., kuris remontuodavo automobilius, priimdavo atvežamą kurą, bei parduodavo jį pirkėjams. Sodyboje daugiausiai lankydavosi B. V.. Jis duodavo nurodymus kam kada budėti sodyboje, kada vežti kurą ir t. t. Kartais atvažiuodavo ir V. T.. Jis viską apžiūrėdavo, pasikalbėdavo su B. V. ir vėl išvažiuodavo. Kaip matyti iš kitų nuteistųjų bei liudytojo R. M. parodymų, kai tik buvo susitarta kartu grobti kurą, buvo pasiskirstyta užduotimis. R. M. privalėjo įkalbėti R. M., kad šis atliktų prisijungimą prie produktotiekio bei Latvijoje surastų kokybiškų žarnų. B. V. ir E. S. buvo įpareigoti surasti sodybą Zarasų rajone, netoli naftotiekio, kuria galima būtų nupirkti ir išmatuoti atstumą iki naftotiekio. Be to, kaip nurodo E. S., jam buvo paaiškinta, kad jis turės užtikrinti priedangą, t. y. informuoti apie slėgį produktotiekyje bei apie apsaugos darbuotojų reidus ir patruliavimus. Jam buvo nurodyta, kad ryšį palaikytu su B. V.. Tam tikslui buvo duotas mobilaus ryšio telefonas.

Vėliau, vykstant tolimesniems nusikaltimo darymo paruošiamiesiems darbams bei pradėjus grobti kurą, į jau egzistuojančio nusikalstamo susivienijimo veiklą buvo įtraukta daugiau žmonių – tai T. B., P. D., R. B., V. B. ir J. T.. Visi jie betarpiškai dalyvavo nusikaltimų (tame tarpe ir sunkių) daryme, buvo pasiskirstę vaidmenis. Kaip matyti iš visumos nuteistųjų bei liudytojų parodymų, V. B. ir J. T. daugiausiai budėjo sodyboje (duomenys neskelbtini) ir prižiūrėjo kuro leidimą į talpas. Juos kartais pavaduodavo E. S., R. M., T. B.. Prileistą kurą iš sodybos (duomenys neskelbtini) automobiliais išveždavo pirkėjams bei į B. V. priklausančią lentpjūvę Vabalninko miestelyje R. B. ir T. B.. P. D. lentpjūvėje priimdavo atvežtą kurą ir jį parduodavo pirkėjams. E. S. toliau teikė informaciją apie produktotiekio apsaugos darbuotojų patruliavimo maršrutus, apie slėgį vamzdyne. B. V. vadovavo visam kuro leidimui bei jo išgabenimui, nurodydavo kam ir kada budėti sodyboje ir prižiūrėti kuro leidimą, rūpinosi pagrobto kuro realizavimu, užsiėmė paieška ir papirkinėjimu pareigūnų, galinčių užtikrinti saugų kuro grobimą. Visi šie asmenys (tame tarpe ir J. T.) šia nusikalstama veika užsiėmė nuolatos ilgą laiko tarpą iki buvo sulaikyti policijos pareigūnų. Tai buvo pagrindinė jų veikla ir vienintelis pragyvenimo šaltinis. Visa tai rodo pastovius ir stiprius jų tarpusavio ryšius.

Užduočių ir vaidmenų pasiskirstymo nusikalstamo susivienijimo veikloje požymio buvimas nustatytas R. M., V. D., V. P., V. K., K. T., A. K., S. L., V. K., D. B., V. G., V. D., A. K., M. Z., D. Ž., A. A. parodymais, telekomunikacijos tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolais. Skundžiamame nuosprendyje aptartais nuteistųjų, liudytojų parodymais ir kitais įrodymais neabejotinai nustatyta, kad tokio masto, pobūdžio ir sudėtingumo svetimo turto grobimas galimas tik suvienijus visų bendrininkų pastangas, siekiant maksimalaus nusikalstamos veiklos rezultato. Pats dyzelino grobimo būdas (neteisėtas prisijungimas prie produktotiekio) leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad visi asmenys, tame tarpe ir nuteistasis J. T. suvokė, jog bus grobiamas ir realiai buvo pagrobtas didelės vertės svetimas turtas. Bylos duomenimis nustatyta, kad nusikalstamo susivienijimo nariai, siekdami palengvinti nusikalstamų veikų padarymą ar išvengti planuojamų daryti ar daromų veikų demaskavimo, apsirūpino techninėmis ir ryšio priemonėmis bei nekilnojamuoju turtu, t. y. grobiamam dyzelinui slėpti naudojo B. V. priklausančią lentpjūvę, specialiai įsigijo sodybą ir išsinuomojo prie šios sodybos esantį žemės sklypą; nelegaliam prisijungimui ir dyzelino grobimui įsigijo aukšto slėgio žarnas, siurblius ir kitą techniką; pagrobtam dyzelinui laikyti įsigijo talpas; dyzelinui vežioti pirkėjams naudojo V. T. priklausantį automobilį „KAMAZ 5410“ bei T. B. faktiškai priklausantį automobilį ,,Mercedes Benz“, P. D. priklausantį automobilį - ,,GAZ 3307“, tarpusavio ryšiui palaikyti naudojo mobiliuosius telefonus; papirko policijos pareigūnus K. T. ir V. P. ir tokiu būdu palenkė juos padėti nusikalstamo susivienijimo nariams grobti dyzeliną bei, tarpininkaujant nusikalstamam susivienijimui padedančiam V. D., papirko valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnus V. K. ir V. D.; per nusikalstamam susivienijimui padedantį V. K., papirko policijos pareigūną A. K. ir tokiu būdu užsitikrino apsaugą nuo galimo teisėsaugos institucijų nusikalstamo susivienijimo vykdomos veiklos demaskavimo.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pačių nuteistųjų, liudytojų parodymais, daiktiniais ir kitais įrodymais nustatyta, kad 2003 m. balandžio mėnesį V. T. ir B. V. pradėjo planuoti dyzelino grobimą iš produktotiekio. Šį sumanymą realizuoti pradėjo 2003 m. gegužės mėnesį, kai prie jų sutiko prisidėti R. M.. Kad būtent tuo metu prie rengiamo nusikaltimo sutiko prisidėti R. M. parodo tiek pat R. M., tiek V. T.. Šioje dalyje jų parodymai sutampa ir netikėti jais nėra pagrindo. Tam, kad palengvinti planuojamų nusikaltimų padarymą, į šią veiką įtraukė ir E. S., tuo metu dirbusį naftotiekio apsaugoje. Tokiu būdu jau 2003 m. gegužės mėnesį susivienijo daugiau nei trijų asmenų grupė, kuri turėjo tikslą grobti didelės vertės svetimą turtą, daryti kitus nusikaltimus, t. y. daryti sunkų nusikaltimą bei kitus nusikaltimus. Tai, kad tikslas buvo būtent toks, parodė tolimesni įvykiai. BK 249 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse numatytos formaliosios nusikaltimų sudėtys, nereikalaujančios kokių nors padarinių – t. y. siekiamų, planuojamų nusikaltimų realaus padarymo, todėl atsakomybei už baigtą nusikaltimą, numatytą šiame straipsnyje, pakanka vien nusikalstamo susivienijimo organizavimo, vadovavimo jam arba dalyvavimo jo veikoje. Todėl būtent 2003 m. gegužės mėnuo laikytinas nusikalstamo susivienijimo susikūrimo laiku. Vėliau, vykstant tolimesniems nusikaltimo darymo paruošiamiesiems darbams bei pradėjus grobti kurą, į jau egzistuojančio nusikalstamo susivienijimo veiklą buvo įtraukta daugiau žmonių – tai T. B., P. D., R. B., V. B. ir J. T.. Visi jie betarpiškai dalyvavo nusikaltimų (tame tarpe ir sunkių) daryme, buvo pasiskirstę vaidmenis. J. T. kartu su kitais nusikalstamo susivienijimo nariais šia nusikalstama veika užsiėmė nuolatos, ilgą laiko tarpą iki buvo sulaikyti policijos pareigūnų. Tai buvo pagrindinė jų veikla ir vienintelis pragyvenimo šaltinis. Visa tai rodo pastovius ir stiprius jų tarpusavio ryšius. Dalyvavimas nusikalstamo susivienijimo veikloje – tai asmens sutikimas prisijungti ir prisijungimas prie tokios susivienijimo veiklos, aktyvus dalyvavimas planuojant, rengiant ar aprūpinant konkrečių nusikaltimų darymą. Tai gali pasireikšti ir vykdant kitų susivienijimo narių valią ir nurodymus. Susivienijimo dalyviai identifikuoja save kaip nusikalstamos struktūros narius, suvokia, kad yra arba bus daromi sunkūs nusikaltimai, bei yra pasirengę vykdyti jiems paskirtus vaidmenis. Dalyvavimas susivienijimo veikloje, be abejo, yra ir dalyvavimas padarant konkrečias nusikalstamas veikas. J. T. bei kiti nuteistieji neneigia, jog suprato, kad dalyvauja nusikaltimo daryme. Apygardos teismas įvertinęs visus įrodymus padarė pagrįstą išvadą, kad J. T. priklausė nusikalstamam susivienijimui, dalyvavo jo veikloje nuo 2003 m. gegužės mėnesio iki 2003 m. spalio 23 d., kada buvo sulaikyti policijos pareigūnų, todėl J. T. veiką teisingai kvalifikavo pagal BK 249 straipsnio 1 dalį (2003 m. liepos 4 d. redakcija).

Teismas įvertino apeliaciniame skunde nurodomą aplinkybę, jog J. T. nusikalstamų veikų padarymo metu dirbo ir gyveno nusikalstamo susivienijimo organizatoriaus ir vadovo V. T. ūkyje, kitų pajamų bei kitos gyvenamosios vietos neturėjo ir todėl buvo priklausomas nuo pastarojo. Į tai apygardos teismas atsižvelgė skirdamas nuteistajam bausmę.

Didelės vertės svetimo turto grobimas, svetimo turto sugadinimas visuotinai

pavojingu būdu 2002 m. rugpjūčio-lapkričio mėn. (duomenys neskelbtini)

Nuteistasis J. T. neginčija pačių prisijungimo prie naftotiekio, naftos išsiliejimo faktų, tačiau neigia savo kaltę, argumentuodamas priklausomumu nuo V. T., o taip pat ginčija pagrobto turto kiekį. Pirmosios instancijos teisme apeliantas dėl šio kaltinimo kaltu prisipažino ir paaiškino, kad iš V. T. gavo pasiūlymą prisijungti prie naftotiekio. Gal kitą dieną V. T. pasakė, kad jau prijungta, reikės tik nutiesti žarną. V. T. pabraižė, kaip reikia suvirinti ir pagal tai padarė prie traktoriaus specialų padargą. Naktį prisikabino prie traktoriaus padargą, į žemę buvo įterpta žarna. Nuteistasis teigia, kad tik vairavo traktorių, kas ten dar buvo kartu, nepamena. Buvo ir V. T.. Už šią pagalbą tuo metu atlygio negavo. V. T. žadėjo atlygį pardavus dyzelį. Jis nustatė pinigų sumą, kurią ir mokėdavo. Nebuvo pasakyta, kiek už kokį darbą bus mokama. Už atliktus darbus prie naftotiekio mokėjo daugiau, apie 2 000 Lt į savaitę. Iš V. T. per tą laiką galėjo gauti apie 10 000 Lt. Pinigus visą laiką mokėjo tik V. T.. Sodyboje buvo didelė, gal 50 tonų kuro talpykla. Turėjo prižiūrėti, kaip dyzelinas bėga, pribėgus užsukti kraną ir pakrauti į mašiną. V. T. telefonu pranešdavo, kad atvyks tokie tai žmonės bei nurodydavo jų mašiną. Reikėdavo sulaukti tų žmonių, kurie paimdavo tą kurą. J. T. nurodo, kad prie produktotiekio vamzdyno nebuvo prisilietęs, bet dėl išsiliejusio dyzelino iš dalies jaučia savo kaltę. Kuras išsiliejo, sprogus žarnai. Tai pamatę, pranešė V. T., bet nieko negalėjo padaryti.

Nuteistojo V. T. parodymais nustatyta, kad jis, gavęs R. M. pasiūlymą, pasiūlė J. T. ir R. B. prisijungti prie naftotiekio ir pastarieji sutiko. Jokių nurodymų jiems dėl dalyvavimo prisijungime nedavė. Sekančių metų pavasarį sužinojo, kad netoli jo sodybos išsiliejo dyzelinis kuras. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino J. T. parodymus ir R. B. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Iš J. T. parodymų matyti, jog iš R. B. sužinojo, jog pagrobtas kuras buvo vežamas į B. V. lentpjūvę. Šie liudytojo parodymai sutampa su R. B. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo pareigūnams (t. 24, b. l. 17-18), iš kurių seka, jog B. V. apie pagrobto kuro atvežimą į jam priklausančią lentpjūvę buvo informuotas. Skundžiamame nuosprendyje išsamiai aptarti J. T., V. T., R. M. parodymai dėl jų visų kartu su B. V., R. B., R. M. ir I. M. dalyvavimo organizuotoje grupėje didelės vertės turto grobime. Teismas padarė abejonių nekeliančią išvadą, kad šių asmenų parodymų įrodomoji vertė yra aiški. Dėl nuteistojo J. T. teiginių, jog dalyvavo šios organizuotos grupės daromoje nusikalstamoje veikloje, tik todėl, kad buvo priklausomas nuo V. T. ir pastarojo bijojo, jau buvo aptarta pirmiau.

Šios organizuotos grupės, kurios veikloje dalyvavo ir nuteistasis J. T., pagrobto kuro kiekis nustatytas įsiteisėjusiu Panevėžio apygardos teismo 2009 m. kovo 16 d. nuosprendžiu, Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 19 d. ir LAT 2013 m. vasario 26 d. nutartimis ir tai šioje byloje turi prejudicinę galią. Nepriklausomai nuo to skundžiamame nuosprendyje nurodytos aplinkybės, iš kurių teismas sprendė apie pagrobto turto kiekį ir apie jo didelę vertę. Teisėjų kolegija sutinka su šiuo vertinimu.

Byloje nustatyta, kad darant vagystes iš AB „Mažeikių nafta“ priklausančio produktotiekio „(duomenys neskelbtini)“ vamzdyno buvo pragręžiamas (įvairiose vietose) vamzdis, prie jo privirinami ventiliai, prijungiamos žarnos dyzeliniam kurui pumpuoti. Taip ne tik sugadinamas svetimas turtas – vamzdynas (produktotiekis), bet ir kyla grėsmė gamtai, augmenijai, gyvūnijai bei žmonių sveikatai, nes buvo pažeidžiamas produktotiekis, kuriuo, naudojant aukštą spaudimą, transportuojamas degus naftos produktas galėjo užsidegti, sprogti ar išsilieti į aplinką, ją užteršti. Taigi, minėto įrenginio sugadinimas padarytas visuotinai pavojingu būdu. Tokio pavojaus realumą, be kita ko, parodo ir faktai apie atsiradusius padarinius, kai tuo pačiu būdu 2002 m. rugpjūčio mėn. prisijungus prie produktotiekio (duomenys neskelbtini) 262,400 km, trūko prijungta aukšto slėgio žarna ir išsiliejęs dyzelinas užteršė šioje vietovėje esančius Šilinės upelį, Jonavos ežeriuką, melioracijos griovį bei Apaščios upę, taip padaryta žala vandens ekosistemai, galėjo kilti pavojus žmonių sveikatai. Būtent už tokių veikų padarymą – svetimo turto sugadinimą visuotinai pavojingu būdu – pirmiau nurodytu Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu nuteisti V. T., B. V., R. V. ir E. S.. Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju tyčinį turto sugadinimą kvalifikuojantis požymis yra veikos padarymo būdas. Taigi, pagal byloje nustatytas aplinkybes baudžiamasis įstatymas nuteistojo veikai taikytas tinkamai.

Apygardos teismas rezoliucinėje dalyje dėl šių nusikalstamų veikų padarė rašymo apsirikimo klaidą nekeičiančią nuosprendžio esmės. Teismas J. T. pripažino kaltu įvykdžius nusikaltimus numatytus BK 178 straipsnio 3 dalyje ir 187 straipsnio 2 dalyje (262,400 kilometras (duomenys neskelbtini)), tačiau skirdamas bausmes už konkretaus nusikaltimo padarymą prie kiekvieno iš jų nurodė 262,400 kilometrą (duomenys neskelbtini) Nuosprendžio aprašomojoje dalyje visur teisingai nurodyta (duomenys neskelbtini) Ši klaida gali būti ištaisyta (duomenys neskelbtini) straipsnio tvarka, jei kiltų neaiškumų vykdant nuosprendį.

Didelės vertės svetimo turto grobimas ir svetimo turto sugadinimas

visuotinai pavojingu būdu 2003 m. balandžio-spalio mėn. (duomenys neskelbtini), bei pasikėsinimas pagrobti didelės vertės svetimą turtą ir svetimo turto sugadinimas

Nuteistasis J. T. iš esmės neginčija pačių nusikalstamų veikų padarymo, tačiau vėl gi teigia, jog buvo priverstas jas daryti dėl priklausomybės nuo nusikalstamo susivienijimo organizatoriaus ir vadovo V. T.. Taip pat, pripažindamas, kad dalyvavo prisijungime prie naftotiekio (duomenys neskelbtini), tačiau nedalyvavo įrengiant talpas prie V. P. pirties. Nuteistojo J. T. teiginiai, jog dalyvavo šių nusikaltimų padaryme tik todėl, kad buvo priklausomas nuo V. T. ir pastarojo bijojo, jau buvo aptarta pirmiau, todėl šie argumentai nekartojami. Pirmosios instancijos nuosprendyje nenurodyta, jog J. T. dalyvavo įrengiant talpas prie V. P. pirties, tačiau apeliantas buvo nusikalstamo susivienijimo, pasikėsinusio pagrobti didelės vertės svetimą turtą, sugadinusio svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu, narys.

Apeliantas dėl prisijungimo (duomenys neskelbtini), pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje paaiškino, kad jam teko dalyvauti tame prisijungime: kasė, padėjo nešti įrangą, tiesti žarnas. Dėl šių nusikalstamų veikų teisme iki bylos išskyrimo, J. T. nurodė, kad dalyvavo prisijungime prie produktotiekio (duomenys neskelbtini) Į šią vietą važiavo V. T. nurodymu, vežė V. P.. Jis pats atkasinėjo ir užkasinėjo vamzdį. Kasė ir V. T.. Prisijungimą, t. y. virinimo darbus atliko rusiškai kalbantis anksčiau jam nematytas žmogus. Ką darė kiti žmonės, nepamena. Tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Apklausiamas kaip įtariamasis, 2003 m. spalio 24 d. (t. 22, b. l. 79–80) dėl šio epizodo J. T. paaiškino, kad prisijungimui prie naftotiekio (duomenys neskelbtini) už (duomenys neskelbtini) jį vežė V. T.. Prisijungime dalyvavo R. V., T. B., B. V., E. S. ir latvis. Atlikus prisijungimą, buvo nutiesta ir užmaskuota apie 50 m žarnos. V. T. pasakė, kad kurį laiką reikės palaukti tam, jog įsitikintų, kad niekas prisijungimo nerado. Nuteistasis V. T. nurodė, kad prisijungime (duomenys neskelbtini) dar dalyvavo B. V., V. P., J. T., E. S.. Nuteistasis T. B. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 19, b. l. 33). Iš jų seka, jog jis 2003 m. rugsėjo mėnesį V. T. ar B. V. prašymu dalyvavo prisijungiant prie produktotiekio (duomenys neskelbtini) Į nurodytą vietą važiavo kartu su J. T.. Su jais nuvyko į laukus J. T. smaigo pagalba surado vamzdį. Bendromis jėgomis tą vamzdį atkasė.

Apygardos teismas išanalizavęs kitų nuteistųjų, liudytojų parodymus, rašytinius įrodymus padarė pagrįstą išvadą, jog rengiant pasikėsinimą grobti didelės vertės didelį kiekį dyzelinio kuro (duomenys neskelbtini), J. T. su kitais nuteistaisiais (išskyrus V. P.) veikė būdamas nusikalstamo susivienijimo nariu. Šį nusikalstamą susivienijimą subūrė ir jam vadovavo V. T.. Iš parodymų visumos matyti, kad atliekant neteisėtą prisijungimą prie produktotiekio (duomenys neskelbtini), V. T. vadovavo šiai veikai bei dalyvavo atliekant prisijungimą (savo automobiliu atvežė žmones iš Latvijos, kurie atliko virinimo darbus), B. V., E. S., T. B., R. V., V. P. ir J. T. vykdė kitus darbus atliekant prisijungimą (surado vamzdį, atkasė jį, užkasė duobę, įkasinėjo žarną). Suvirinimo darbus atliko nenustatyti asmenys.

Panevėžio apygardos teismas pagrįstai pripažino, kad visiškai įrodyta, jog J. T. kartu su V. T., E. S., B. V., T. B., R. V., veikdami kaip nusikalstamo susivienijimo nariai (V. T. – to susivienijimo organizatorius ir vadovas), bei V. P., veikdamas kartu su nusikalstamo susivienijimo vadovu V. T. bei išvardytais to nusikalstamo susivienijimo nariais, pasikėsino pagrobti didelį kiekį didelės vertės svetimo turto, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, nes visi jie buvo sulaikyti teisėsaugos pareigūnų ir prisijungimas buvo surastas.

Kolegija daro išvadą, kad pats pasikėsinimo pasisavinti svetimą turtą būdas, paruoštų pagrobto dyzelino cisternų talpa (50 m³) neabejotinai rodo, kad dyzeliną nuteistieji kėsinosi grobti itin dideliais kiekiais ir ilgą laiką.

Atliekant prisijungimą prie vamzdyno buvo sugadintas AB „Mažeikių nafta“ turtas – padaryta 7 003,76 Lt žala. Buvo pragręžtas vamzdis, kuriuo dideliu spaudimu pumpuojamas dyzelinis kuras. Buvo atliekami suvirinimo darbai prie labai degios medžiagos – dyzelinio kuro. Visa tai sukėlė realią grėsmę, kad kuras gali išsilieti, užsidegti ar sprogti, o tai galėjo sukelti didelį gamtos užteršimą. Apygardos teismas teisingai konstatavo, kad turtas buvo sugadintas visuotinai pavojingu būdu. Tai, kad J. T. tiesiogiai dalyvavo atliekant šį prisijungimą, įrodyta parodymų visuma, kurie iš esmės sutampa tarpusavyje bei papildo vieni kitus. Apeliantas ir pats neneigia, jog dalyvavo atliekant prisijungimo darbus. Nors vamzdyno pragręžimo ir ventilio privirinimo darbus atliko nenustatyti asmenys, tačiau J. T. ir kiti pirmiau išvardyti asmenys, veikdami tiesiogine tyčia, siekdami bendro tikslo, aktyviais veiksmais prisidėjo prie nusikalstamo sumanymo realizavimo, todėl už svetimo turto sugadinimą visuotinai pavojingu būdu visi atsako kaip bendrininkai.

Kaip seka iš apeliacinio skundo turinio apeliantas neginčija savo kaltės dėl pasikėsinimo pagrobti didelės vertės svetimą turtą ir svetimo turto sugadinimo visuotinai pavojingu būdu 2003 m. rugpjūčio-rugsėjo mėn. (duomenys neskelbtini) (263,060 kilometras), bei dėl neteisėto šaudmenų įgijimo ir laikymo. Jo kaltė ir dėl šių nusikalstamų veikų padarymo įrodyta nuosprendyje aptartais įrodymais, veikos teisingai kvalifikuotos.

Nuteistasis J. T. apeliaciniame skunde nurodo, kad už BK 178 straipsnio 3 dalyje ir 187 straipsnio 2 dalyje (262,400 kilometras (duomenys neskelbtini)); BK 249 straipsnio 1 dalyje; BK 249 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 3 dalyje bei BK 249 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 2 dalyje (159,747 kilometras (duomenys neskelbtini)); BK 249 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje ir BK 249 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje (263,060 kilometras (duomenys neskelbtini)); BK 249 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje ir BK 249 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje (176,293 kilometras (duomenys neskelbtini)); 253 straipsnio 1 dalyje numatytas veikas yra suėjęs senaties terminas ir jo baudžiamosios atsakomybės klausimas jau nebegali būti sprendžiamas, o baudžiamasis procesas privalo būti nutrauktas, nes veikos padarytos 2002-2003 m., taigi sprendžiant baudžiamosios atsakomybės senaties termino trukmės klausimą turi būti vadovaujamasi 1961 m. BK.

Apelianto argumentai yra nepagrįsti. Paskutinė nusikalstama veika – neteisėtas šaudmenų įgijimas ir laikymas, už kurią jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu padaryta 2003 m. spalio 23 d. Nuo šios datos turėtų būti skaičiuojama apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis pagal nusikalstamą veiką – dalyvavimą nusikalstamo susivienijimo veikloje, už kurio padarymą ir pagal 1961 m. BK, ir pagal 2000 m. BK nustatyta griežčiausia atsakomybė. 2000 m. BK 95 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jeigu asmuo iki šiame straipsnyje nurodytų terminų pabaigos padaro naują tyčinę nusikalstamą veiką, senaties eiga nutrūksta. Šiuo atveju senaties eiga už pirmą nusikalstamą veiką pradedama skaičiuoti nuo tos dienos, kurią padarytas naujas tyčinis nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas. 1961 m BK 49 straipsnio 2 dalyje buvo numatyta, kad senaties eiga nutrūksta, jeigu, prieš sueinant šiame straipsnyje nurodytiems terminams, asmuo padaro naują nusikaltimą, už kurį pagal įstatymą gali būti skiriamas laisvės atėmimas daugiau kaip dvejiems metams. Senatis šiuo atveju pradedama skaičiuoti nuo to momento, kai buvo padarytas naujasis nusikaltimas. Iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo (t. 79, b. l. 23–30) matyti, kad J. T. laikotarpiu nuo 2006 m. vasario 2 d. iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo buvo teistas šešis kartus už veikas, kurias padarė po nusikalstamų veikų, kurios nagrinėjamos šioje byloje. Iš jų penkis kartus nubaustas arešto bei laisvės atėmimo bausmėmis, o už kai kurias veikas (BK 178 straipsnio 1 ir 2 dalys, 260 straipsnio 1 dalis) jam grėsė laisvės atėmimas daugiau kaip dvejiems metams. Taigi, nei pagal 1961 m. BK, nei pagal 2000 m. BK negali būti taikoma apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis. Be to, 2000 m. BK įsigaliojo 2003 m. gegužės 1 d. Iki naujojo BK įsigaliojimo J. T. buvo padaręs tik didelės vertės svetimo turto grobimą ir svetimo turto sugadinimą visuotinai pavojingu būdu 2002 m. rugpjūčio-lapkričio mėn. (duomenys neskelbtini). Kitos gi nusikalstamos veikos padarytos jau galiojant naujajam BK ir todėl apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis turi būti skaičiuojama pagal 2000 m. BK 95 straipsnio nuostatas.

Apygardos teismas, skirdamas bausmes J. T., vadovavosi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir, nustatydamas bausmės rūšį ir parinkdamas jos dydį atsižvelgė į BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytas bausmių nustatymo taisykles, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Taip pat, teismas atsižvelgė į tai, kad nuo nusikalstamų veikų padarymo yra praėję labai daug laiko – daugiau nei dešimt metų. J. T. padarė 10 nusikalstamų veiku, iš kurių viena priskiriama labai sunkių, keturios – sunkių, o likusios – apysunkių nusikaltimų kategorijai. Taip pat, įvertinta tai, jog dvi nusikalstamos veikos nutrūko pasikėsinimo stadijoje. J. T. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažino tai, kad jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. J. T. teistas, jo teistumai neišnykę. J. T. charakterizuojamas teigiamai (t. 23, b. l. 115), vedęs, dirba pas ūkininką. Atsižvelgta ir į tai, kad J. T. buvo pakankamai aktyvus nusikalstamo susivienijimo dalyvis, tačiau taip pat įvertino ir tai, jog nusikalstamų veikų padarymo metu jis dirbo ir gyveno V. T. ūkyje, kitų pajamų bei kitos gyvenamosios vietos neturėjo ir todėl buvo priklausomas nuo nusikalstamo susivienijimo organizatoriaus ir vadovo V. T.. Atsižvelgus į ilgą laiką praėjusį nuo veikų padarymo, į kitas išvardytas aplinkybes, bausmių dydis buvo parinktas artimas minimaliam.

Pirmosios instancijos teismas paskirtas bausmes subendrino jas apimant bei iš dalies sudedant, po to, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 4 ir 9 dalimis, subendrino su 2006 m. vasario 2 d., 2008 m. lapkričio 21 d. ir 2012 m. gegužės 23 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, o taip pat įskaitė bausmes atliktas pagal šiuos nuosprendžius. Apeliantas prašo taikyti tik bausmių apėmimą.

Apygardos teismas vadovaudamasis BK 63 straipsnio 2, 4 ir 5 dalimis teisingai subendrino bausmes paskirtas skundžiamu nuosprendžiu jas apimdamas ir iš dalies sudėdamas, nes dalis veikų – didelės vertės svetimo turto vagystė, o taip pat pasikėsinimas ją padaryti ir svetimo turto sugadinimas visuotinai pavojingu būdu, padarytos esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai. Griežčiausia bausmė paskirta pagal BK 249 straipsnio 1 dalį ir prie jos, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalį, teisingai iš dalies pridėtos švelnesnės bausmės.

Pirmosios instancijos teismas bendrindamas galutinę bausmę, paskirtą skundžiamu nuosprendžiu, su bausmėmis paskirtomis anksčiau priimtais nuosprendžiais, suklydo nurodydamas, jog bendrina su bausme paskirta 2008 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu. Tokio nuosprendžio byloje nėra, jis neatsispindi ir skundžiamo nuosprendžio įžanginėje dalyje. Čia turi būti nurodytas 2008 m. rugsėjo 8 d. Biržų rajono apylinkės teismo nuosprendis. Tai laikytina rašymo apsirikimo klaida nekeičiančia nuosprendžio esmės, nes bausmės subendrintos ir atliktų bausmių įskaitymai atlikti teisingai. Ši gali būti ištaisyta (duomenys neskelbtini) straipsnio tvarka, jei kiltų neaiškumų vykdant nuosprendį.

2006 m. vasario 2 d., 2008 m. rugsėjo 8 d. ir 2012 m. gegužės 23 d. Biržų rajono apylinkės teismo nuosprendžiais bausmės buvo paskirtos už nesunkių (BK 259 straipsnio 1 d., 178 straipsnio 1 d.) ir sunkaus (BK 260 straipsnio 1 dalis) nusikaltimų padarymą. Skundžiamu nuosprendžiu bausmės paskirtos už apysunkių (BK 187 straipsnio 2 dalis, 253 straipsnio 1 dalis), sunkių (BK 178 straipsnio 3 dalis) ir labai sunkaus (BK 249 straipsnio 1 dalis) nusikaltimų padarymą. Pirmosios instancijos teismas negalėjo bausmes bendrinti apėmimo būdu. BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkte nurodyta, jog bausmių apėmimą teismas taiko, kai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius. Nagrinėjamojoje byloje, kaip seka iš pirmiau aptartų nusikalstamų veikų sunkumo laipsnio, tokios išvados padaryti negalima. Taigi bausmės teisingai subendrintos iš dalies jas sudedant.

Pirmosios instancijos teismas subendrinęs bausmes, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaitė visiškai atliktas bausmes pagal 2006 m. vasario 2 d., 2008 m. rugsėjo 8 d. (klaidingai nurodyta 2008 m. lapkričio 21 d. nuosprendis) ir 2012 m. gegužės 23 d. Biržų rajono apylinkės teismo nuosprendžius, o taip pat sulaikyme (2 dienas) ir suėmime (1 mėnesį) išbūtą laiką. Bendrai įskaityta 4 (ketveri) metai 10 (mėnesių) ir 2 (dvi) dienos.

Taigi, pirmosios instancijos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas. Tenkinti nuteistojo J. T. apeliacinio skundo pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo J. T. apeliacinį skundą atmesti.