Kauno apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant pareiškėjo - Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atstovui Aleksejui Bugajui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje V. A., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenanti (duomenys neskelbtini)., Lietuvos Respublikos pilietė, dirbanti UAB „Juviga“, administracine tvarka bausta, traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Uždaroji akcinė bendrovė „Juviga“, į. k. 300091743 (toliau - Bendrovė), yra Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skolininkė. VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2017-01-17 duomenimis, Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui yra 8366,85 Eur.

2016 m. lapkričio 28 d. buvo pradėtas Bendrovės operatyvus patikrinimas, kuris baigtas 2016 m. gruodžio 16 d. Atlikus Bendrovės pateiktų dokumentų patikrą, nustatyta, kad Bendrovė atsiskaitymus atliko kitiems kreditoriams, nors pagal įstatyminį reglamentavimą pirmiausia turėjo padengti susidariusią mokestinę nepriemoką.

Iš pateiktų apyvartos žiniaraščių už laikotarpį nuo 2016-03-01 iki 2016-10-30 matyti, kad AB Swedbank atsiskaitomojoje sąskaitoje Nr. LT60 7300 0101 0643 3196 Bendrovė gavo 194700,04 Eur pajamų ir turėjo 194312,83 Eur išlaidų. Bendrovė atliko žemiau nurodytus atsiskaitymus, kurie pažeidė VMI interesus:

1) 2016-03-03 buvo išmokėta 500 Eur D. Lesausko įmonei “Jauna reklama”. Remiantis CK 6.930¹ straipsniu ši suma turėjo būti panaudota atsiskaitymui su VMI, kadangi atsiskaitymo dieną Bendrovė VMI prie FM buvo skolinga 300 Eur;

2) 2016-04-18 buvo išmokėta 2616,76 Eur UAB “Leipurin”. Remiantis CK 6.930¹ straipsniu ši suma turėjo būti panaudota atsiskaitymui su VMI, kadangi atsiskaitymo dieną Bendrovė VMI prie FM buvo skolinga 3540,00 Eur;

3) 2016-05-22 buvo išmokėta 1985,37 Eur UAB “Leipurin”. Remiantis CK 6.930¹ straipsniu ši suma turėjo būti panaudota atsiskaitymui su VMI, kadangi atsiskaitymo dieną Bendrovė VMI buvo skolinga 6413,72 Eur;

4) 2016-06-27 buvo išmokėta 2934,11 Eur UAB “Leipurin”. Remiantis CK 6.930¹ straipsniu ši suma turėjo būti panaudota atsiskaitymui su VMI, kadangi atsiskaitymo dieną Bendrovė VMI buvo skolinga 43120,80 Eur;

5) 2016-07-25 buvo išmokėta 2272,48 Eur UAB “Sanitex”. Remiantis CK 6.930¹ straipsniu ši suma turėjo būti panaudota atsiskaitymui su VMI, kadangi atsiskaitymo dieną Bendrovė VMI buvo skolinga 43091,61 Eur;

6) 2016-08-12 buvo išmokėta 2609,28 Eur UAB “Leipurin”. Remiantis CK 6.930¹ straipsniu ši suma turėjo būti panaudota atsiskaitymui su VMI, kadangi atsiskaitymo dieną Bendrovė VMI buvo skolinga 43237,82 Eur ir kt.

Operatyvaus patikrinimo metu nustatyta, kad nuo 2012 metų Bendrovė yra suteikusi paskolų akcininkams G. B.(2016-10-30 paskolos likutis - 51858,20 Eur) ir V. A. (2016-10-30 paskolos likutis 45003,01 Eur) bei R. P. (2016-10-30 paskolos likutis -14481,00 Eur). Paskolos buvo suteiktos metams, o jiems pasibaigus, paskolų grąžinimo terminas buvo pratęsiamas. 2016 m. spalio 30d. esant 111342,21 Eur sumai negrąžintų paskolų, Bendrovė VMI skolinga 41009,02 Eur.

Anksčiau nurodytos finansinės operacijos pagrindžia faktą, kad Bendrovės vadovė V. A. atsiskaitymo prioritetą teikė kitiems Bendrovės kreditoriams, paskoloms, o ne VMI. Dėl tokių Bendrovės vadovės veiksmų buvo pažeisti VMI interesai, o mokestinė nepriemoka nepadengta. Tokiais savo veiksmais V. A., kaip Bendrovės vadovė, būdama skolinga valstybės biudžetui ir tai žinodama, pirmenybę teikė atsiskaitymams su kitais kreditoriais ir nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau -CK) 6.930¹ straipsnyje numatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo bei taip pažeidė kreditoriaus – VMI teises. Bendrovės vadovė V. A., žinodama apie tai, kad Bendrovė turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsikaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. A. kaltę dėl padaryto nusižengimo pripažino, gailisi dėl jo ir paaiškino, kad įmonėje buvo susiklosčiusi sunki ekonominė situacija, buvo apyvartinių lėšų trūkumas, tiekėjai grasino, kad jeigu nebus sumokėta, Bendrovei bus keliama bankroto byla arba bus atjungta elektra. Nurodyti mokėjimai buvo atlikti tiekėjams, kad nenutrūktų darbas. Bendrovėje dirba apie 170 žmonių, jie būtų netekę darbo, todėl mokėjo visiems pagal išgales, kreipėsi du kartus į VMI dėl mokėjimų išdėstymo grafiko sudarymo, bet VMI prašymą atmetė. Įmonės vadove yra jau antri metai. Bendrovė šiai dienai nieko neskolinga VMI, nes Bendrovė sumokėjo mokesčius nuo 2016-11-16 iki 2017-01-16. Skolą V. A. sumokėjo paėmusi asmeninę paskolą. Baudos buvo likę nuo 2015 metais vykdyto patikrinimo.

Pareiškėjo - Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas Aleksejus Bugajus teismo posėdžio metu palaikė pareiškėjo pareiškime išdėstytas aplinkybes bei paaiškino, kad UAB „Juviga“ pažeidė atsiskaitymo su kreditoriais tvarką ir pažeidė kreditoriaus VMI teises. Nustatytas pažeidimo padarymo laikotarpis nuo 2016-05-22 iki 2016-12-16. Bendrovė 2017-01-16 sumokėjo visus mokesčių įsiskolinimus, tačiau nesumokėjo baudų, todėl VMI yra tinkamas kreditorius.

Byloje surinkti rašytiniai įrodymai: Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimas dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo bei nuostolių atlygini priteisimo (b. l. 1-4), mokesčių mokėtojo – juridinio vieneto aktualių duomenų išrašo kopija (b. l. 5-12), 2016-12-16 operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (23.30-08)-FR1042-8588 (b. l. 13-15), mokestinės nepriemokos balansų kopijos (b. l. 16-23), UAB „Juviga“ apyvartos žiniaraščiai (b. l. 24-43), pažyma apie asmens baustumą (b. l. 54), UAB „Juviga“ pažyma apie sumokėtų mokesčių Valstybinei mokesčių inspekcijai (b. l. 100)2017-01-09 VMI sprendimas pripažinti netekusiu galios nurodymą nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) ( b. l. 101).

V. A., pateikdama teismui rašytinius paaiškinimus kvestionavo VMI, kaip galimo kreditoriaus, statusą bei reikalavimų pagrįstumą pareiškimo teismui pateikimo dienai. Nurodė, kad kreiptis į teismą dėl ATPK 50⁶ straipsnyje nustatytos nuobaudos skyrimo gali ne bet koks asmuo, o tik turintis konkretų statusą, taip pat nurodė, kad asmuo turi kreditoriaus statusą iki to momento, kol prievolė nėra įvykdyta.

Prie kreditorių yra priskiriamos mokesčius renkančios institucijos, kai atsiradusi mokestinė skola dar nesumokėta. VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2017-01-17 duomenimis, Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui buvo 8366,85 Eur, kurį sudarė 8312,73 Eur baudos ir 54,12 Eur delspinigių (b. l. 23). Teismo posėdžio metu V. A. taip pat pripažino, kad 2017-01-17 Bendrovė buvo sumokėjusi visus einamuosius mokesčius, tačiau nebuvo padengusi 8366,85 Eur įsiskolinimo, kurį sudarė baudos ir delspinigiai, paskirti ir priskaičiuoti po 2015 metais atlikto patikrinimo. Be to iš pareiškimo bei integruoto kliento informacijos-balanso 2016-10-30 datai (b .l. 22) matyti, kad Bendrovė VMI buvo skolinga 41009,02 Eur ir nurodytą įsiskolinimą sudarė gyventojų pajamų mokestis, pelno mokestis, pridėtinės vertės mokestis, baudos ir delspinigiai. Įvertinus nustatytą, konstatuotina, kad Bendrovė yra VMI skolininkė, o VMI yra Bendrovės kreditorius, turintis teisę kreiptis į teismą ATPK 262 straipsnio 2 dalies pagrindu. Pažymėtina, kad teismų praktika taip pat patvirtina, kad dėl specifinio mokesčių mokėjimo teisinio reguliavimo, valstybė negali teisės pažeidimo išaiškinti mokesčio nesumokėjimo dieną (2016 m. kovo 1 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. e2AT-30-696/2016).

Iš rašytinės bylos medžiagos matyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. A., būdama UAB „Juviga“ vadove, suprato, kad turėjo galimybę sumažinti ar pilnai padengti mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, tačiau pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais, t. y. 2016-03-03 buvo išmokėtas 500 Eur D. Lesausko įmonei “Jauna reklama”, kuomet Bendrovė VMI buvo skolinga 300 Eur; 2016-04-18 buvo išmokėta 2616,76 Eur UAB “Leipurin”, kuomet Bendrovė VMI buvo skolinga 3540,00 Eur; 2016-05-22 buvo išmokėta 1985,37 Eur UAB “Leipurin”, kuomet Bendrovė VMI buvo skolinga 6413,72 Eur; 2016-06-27 buvo išmokėta 2934,11 Eur UAB “Leipurin”, kuomet Bendrovė VMI buvo skolinga 43120,80 Eur; 2016-07-25 buvo išmokėta 2272,48 Eur UAB “Sanitex”, kuomet Bendrovė VMI buvo skolinga 43091,61 Eur ir 2016-08-12 buvo išmokėta 2609,28 Eur UAB “Leipurin”, kuomet Bendrovė VMI buvo skolinga 43237,82 Eur.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnis numato atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Minėto straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, jog skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 1 dalies 5 punkte numatyta, jog penktąja eile privalo atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Iš pareiškėjo pareiškimo matyti, kad jame prašoma iškelti administracinio teisės pažeidimo bylą V. A. atžvilgiu pagal ANK 120 straipsnio 1dalį ir 2017 m. sausio 31d. Kauno apylinkės teismo nutartimi (b. l. 47) buvo nutarta pradėti administracinio nusižengimo bylą V. A. atžvilgiu pagal ANK 120 straipsnio 1dalį. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas administracinio nusižengimo bylą V. A. atžvilgiu prašo iškelti už kreditoriaus VMI teisių pažeidimą už laikotarpį nuo 2016-03-01 iki 2016-12-16, t. y. operatyvaus patikrinimo pabaigos bei operatyvaus patikrinimo pažymos surašymo. Iš bylos duomenų matyti, kad atliekant operatyvų patikrinimą, buvo tikrinami Bendrovės finansiniai dokumentai už laikotarpį nuo 2016-03-01 iki 2016-10-30, t. y. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) galiojimo metu, kuris neteko galios nuo 2017 m. sausio 1d.

Teismas pažymi, kad 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK), patvirtintas 2015 m. birželio 25 d. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymu Nr. XII-1869 (toliau – Įstatymas). Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą ANK straipsnį tik tokiu atveju, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. To paties įstatymo 3 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, kad iki 2017 m. sausio 1 d. padarytos ANK numatytų administracinių nusižengimų požymius atitinkančios veikos, už kurių padarymų ANK numatyta tokia pati arba griežtesnė administracinė atsakomybė negu ATPK, pagal atitinkamą ANK straipsnį neperkvalifikuojamos ir skiriamos ATPK numatytos nuobaudos. V. A. veika atitinka ANK 120 straipsnio 1 dalį. Įvertinus ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalies ir ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijas, tai, kad ANK numatyta griežtesnė sankcija, laikytina, kad vadovaujantis Įstatymo 3 straipsnio 8 dalimi V. A. veika perkvalifikuotina iš ANK 120 straipsnio 1 dalies į ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalį.

ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) – užtraukia baudą įmonių ir įstaigų administracijų vadovams ar administratoriams nuo vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų. ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje numatytas nusižengimas padaromas tyčia, t. y. įmonės vadovas turi suvokti, kad įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su visais kreditoriais. Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas gali būti konstatuojamas tada, kai skolininkas, neturėdamas pakankamai lėšų įvykdyti visus atsiradusius piniginius įsipareigojimus, pirmiau patenkina reikalavimą, priklausantį žemesnei eilei arba tai pačiai eilei, tačiau atsiradusį vėliau.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. A. neneigia vykdyto „atrankinio“ atsiskaitymo kreditoriams siekiant išsaugoti verslo ir veiklos tęstinumą. Tokios atsiskaitymo tvarkos pažeidimas užtraukia administracinę atsakomybę pagal ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalį. Pažymėtina, jog atrankinis atsiskaitymo kreditoriams pobūdis, taip pat patvirtina, jog Bendrovė negalėjo vienu metu patenkinti visų kreditorių reikalavimų. Pažymėtina, jog kreditorių reikalavimai, susiję su mokesčiais valstybei, turi būti tenkinami pirmiau negu kitų kreditorių reikalavimai. Taigi iš to akivaizdu, kad V. A., žinodama savo vadovaujamos bendrovės finansinę padėtį, t. y. kad gaunamų pajamų nepakanka atsiskaityti su visais kreditoriais, bei žinodama apie įmonės skolą valstybės biudžetui, suprato, jog pirmiau atsiskaitydama su kitais įmonės kreditoriais, kurie pagal eiliškumą CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies prasme yra žemiau nei VMI, o ne su VMI, nesilaikė CK 6.930¹ straipsnyje nustatytos atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais tvarkos ir tuo pažeidė kreditorės VMI teises bei kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumą ir tvarką. Pirmiau aptartos aplinkybės kartu leidžia spręsti ir dėl V. A. kaltės padarius šį teisės pažeidimą, t. y. kad tokie Bendrovės vadovės veiksmai, kuomet ji, būdama skolinga VMI, pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais, pažeisdama įstatymo reglamentuojamą atsiskaitymo eiliškumą, buvo sąmoningi.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad byloje pilnai įrodyta, jog V. A. padarė ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje nurodytą administracinį teisės pažeidimą, todėl yra baustina.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

V. A. administracine tvarka bausta (b. l. 54). Jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltininkė prisipažino padariusi administracinį teisės pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (ATPK 32 straipsnis).

Nustatant skirtinos baudos dydį, atsižvelgiama į tai, kad V. A. praeityje nebuvo bausta už analogiškus pažeidimus, kad yra nustatyta jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė bei nėra nustatyta jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, taip pat į jos paaiškinimus dėl skolos susidarymo priežasčių, t. y. kad jie susidarė dėl sunkios įmonės finansinės padėties bei į tai, kad Bendrovė prieš pat pradedant operatyvų patikrinimą pradėjo dengti įsiskolinimus valstybės biudžetui ir iki pareiškėjo kreipimosi į teismą dėl bylos pradėjimo V. A. atžvilgiu padengė didžiąją dalį įsiskolinimo, tačiau vien aplinkybė, kad įmonės materialinė padėtis yra sunki ar susidaręs įsiskolinimas didžiąja dalimi sumokėtas po VMI kreipimosi į teismą, nesudaro pagrindo administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį atleisti nuo atsakomybės ar švelninti jo atsakomybę.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, V. A. skirtina nuobauda – minimalaus dydžio bauda, numatyta ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalies sankcijoje. Išskirtinių aplinkybių, leidžiančių taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnio nuostatas ir skirti švelnesnę nuobaudą, nenustatyta. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, 8 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

V. A., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁶ straipsnio 1 dalyje, ir ją nubausti 1448 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų) bauda.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300 AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 1001. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per šio kodekso 313 straipsnyje nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d.).

Nutarimas per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.