- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-07-08
- Bylos Nr.
- A15.-1603-990/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01201-2020-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Mindaugas Ražanskas (pirm.)
- Pažeidėjas
- R. K.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba
- Kategorijos
- 1.4.4Bauda (ANK 25 str.)
- 1.5.7Administracinių nuobaudų ir administracinių poveikio priemonių skyrimas už padarytus kelis administracinius nusižengimus (ANK 38 str.)
- 16.9.3Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas (ANK 417 str.)
- 16.9.10Nepaklusimas reikalavimui sustabdyti transporto priemonę arba pasitraukimas iš eismo įvykio vietos (ANK 426 str.)
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Ražanskas, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. K. (R. K.), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltinamas padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 7 dalyje, 426 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. 2020 m. balandžio 3 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės Pirmosios kuopos Antrojo būrio vyriausiasis patrulis D. K. surašė administracinio nusižengimo protokolą, kuriuo R. K. patrauktas administracinėn atsakomybėn už administracinių nusižengimų, numatytų ANK 417 straipsnio 7 dalyje, 426 straipsnio 2 dalyje, padarymą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
2. 2020 m. balandžio 3 d. apie 20.24 val. Žėručio gatvėje, Vilniuje, ties pastatu Nr. 24 R. K., vairuodamas automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, nesilaikė tokio atstumo, kad neatsitrenktų į kitą transporto priemonę, bei nepaliko tokio tarpo iš šono, kad eismas būtų saugus, dėl ko atsitrenkė į stovintį automobilį „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei į automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuos apgadino. Po eismo įvykio R. K. nesustojo ir iš eismo įvykio vietos pasitraukė apie eismo įvykį nepranešęs policijai.
II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai
3. R. K. administracinio nusižengimo protokolu buvo informuotas apie administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo vietą ir laiką. R. K. 2020 m. gegužės 20 d. elektroniniu paštu nurodė susipažinęs su bylos medžiaga ir sutinkantis, kad byla būtų nagrinėjama jam nedalyvaujant, todėl, vadovaujantis ANK 629 straipsnio 1 dalimi, administracinio nusižengimo byla išnagrinėta R. K. nedalyvaujant.
4. K. D. 2020 m. balandžio 3 d. rašytiniame paaiškinime nurodė, jog 2020 m. balandžio 3 d. vakare jis stovėjo prie lango ir kalbėjo telefonu, kuomet pamatė į namo kiemą įvažiuojantį ir į kairę pusę sukantį automobilį, kuris atsitrenkė į kieme stovėjusį automobilį. Po susidūrimo minėtas automobilis įjungė atbulinį bėgį ir iš lėto išvažiavo iš įvykio vietos per kiemus. 20.30 val. paskambinęs bendruoju pagalbos numeriu 112 jis pranešė apie įvykį bei padiktavo matyto automobilio valstybinius numerius. Jis taip pat sulaukė nukentėjusio automobilio savininko, kuriam išėjusiam į kiemą jis papasakojo įvykio aplinkybes. Bekalbėdamas jis pamatė grįžtantį tą patį įvykio kaltininko automobilį ir apie tai informavo nukentėjusio automobilio savininką, kuris pabeldė į minėto automobilio langą, o šiam atsidarius sušuko, kad vairuotojas yra neblaivus. Kaltininkas toliau iš lėto važiavo per kiemus, o nukentėjusysis sekė kaltininką pėsčiomis ir tikriausiai skambino 112, ką taip pat darė ir jis pats. Vėliau iš toli jis pamatė, kad atvažiavo policijos ekipažas, kuris užtvėrė minėtam automobiliui kelią ir išlaipino vairuotoją. Šalia policijos ekipažo ir kaltininko automobilio buvo ir nukentėjusysis (b. l. 8).
5. R. S. 2020 m. balandžio 22 d. rašytiniame paaiškinime nurodė, jog 2020 m. balandžio 3 d. apie 20.30 val. jam paskambino kaimynas, kuris pranešė, kad į jo automobilį „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė automobilis „BMW“ ir išvažiavo iš įvykio vietos. Su kaimynu aiškinantis situaciją į namo, esančio Žėručio g. 12, Vilniuje, kiemą įvažiavo tas pats automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Į bandymus sustabdyti automobilio „BMW“ vairuotojas nereagavo ir važiavo kiemu. Jis paskambino bendruoju pagalbos numeriu. Atvykę policijos pareigūnai užblokavo minėtam automobiliui „BMW“ kelią (b. l. 15).
6. A. M. 2020 m. balandžio 24 d. rašytiniame paaiškinime nurodė, jog 2020 m. balandžio 4 d. ryte atėjusi prie savo automobilio „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ji pamatė, kad jos automobilis yra apgadintas, o prie lango valytuvo ji rado pritvirtintą policijos pranešimą apie eismo įvykį. Ji savo automobilį 2020 m. balandžio 3 d. vakare paliko aikštelėje netoli namo, esančio Žėručio g. 8, Vilniuje. Automobilį ji paliko neapgadintą, o kitos dienos rytą rado subraižytą vairuotojo pusės sparną, bamperį bei pažeistą žibintą (b. l. 20).
7. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės Pirmosios kuopos Antrojo būrio vyriausiasis patrulis E. P. 2020 m. balandžio 3 d. tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2020 m. balandžio 3 d. apie 20.26 val. buvo gautas pranešimas, kad maždaug prieš penkias minutes namo, esančio Žėručio g. 24, Vilniuje, kieme tamsios spalvos automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į stovintį automobilį „Škoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir nuvažiavo gilyn į kiemą. Įvažiavęs į pastato, esančio Žėručio g. 6, Vilniuje, kiemą jis pastebėjo juodos spalvos automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Sustabdžius šį automobilį paaiškėjo, kad pastarąjį vairavo R. K., kurio judesiai buvo nekoordinuoti, kalba nerišli, be to, nuo R. K. sklido stiprus alkoholio kvapas. Vairuotojui alkoholio kiekio matuokliu buvo nustatytas 2,78 promilių, o antru tikrinimu – 1,54 promilių neblaivumas. Teisės vairuoti R. K. neturi, dėl įvykio vairuotojas nieko nepaaiškino. Įvykio liudininkas M. B. nurodė, kad automobilio „BMW“ vairuotojas ties pastatu, esančiu Žėručio g. 24, Vilniuje, apgadino automobilį „Škoda“, (duomenys neskelbtini) o ties pastatu, esančiu Žėručio g. 6, Vilniuje – automobilį „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Apžiūrėjus minėtus automobilius buvo nustatyta, kad šiuos automobilius apgadino automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) minėtų automobilių apgadinimų pobūdis atitiko, o prie automobilio „Škoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo likusios automobilio „BMW“ priekinės dešinės pusės žibinto šukės (b. l. 3).
8. AB „Lietuvos draudimas“ 2020 m. balandžio 29 d. žalos sąmatoje nurodyta, kad automobilio „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remonto kaina yra 581,03 eurų (b. l. 12-14).
9. 2020 m. balandžio 9 d. UAB „Automobilių dažymo sistemos“ PVM sąskaitoje – faktūroje nurodyta, kad automobilio „Škoda Octavia“, (duomenys neskelbtini) remonto kaina – 1 240,95 eurų (b. l. 16).
10. Jungtinėje Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystėje 2018 m. rugpjūčio 17 d. R. K. išduotas vairuotojo pažymėjimas, galiojantis iki 2021 m. lapkričio 8 d., kuriame nurodyta, kad R. K. turi teisę vairuoti kelių transporto priemones (AM, A, B1, B, f, k, p, q kategorijas; b. l. 23).
11. Teismas pažymi, kad šie duomenys yra gauti teisėtais būdais įstatymų nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Administracinio nusižengimo teisenos metu surinktų ir ištirtų įrodymų pakanka išvadai, kad 2020 m. balandžio 3 d. apie 20.24 val. Žėručio gatvėje, Vilniuje, ties pastatu Nr. 24 R. K., vairuodamas automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, nesilaikė tokio atstumo, kad neatsitrenktų į kitą transporto priemonę, bei nepaliko tokio tarpo iš šono, kad eismas būtų saugus, dėl ko atsitrenkė į stovintį automobilį „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei į automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuos apgadino. Po eismo įvykio R. K. nesustojo ir iš eismo įvykio vietos pasitraukė apie eismo įvykį nepranešęs policijai.
12. Nors R. K., be kita ko, buvo kaltinamas automobilį vairavęs neturėdamas tam teisės, tačiau iš teismui pateiktos 2018 m. rugpjūčio 17 d. R. K. Jungtinėje Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystėje išduoto vairuotojo pažymėjimo, galiojančio iki 2021 m. lapkričio 8 d., kopijos matyti, jog nagrinėjamų įvykių metu R. K. turėjo teisę vairuoti automobilį, nes Jungtinėje Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystėje išduotas vairuotojo pažymėjimas galioja visoje Europos Sąjungoje.
III. Veikų kvalifikavimo motyvai
13. Eismo keliais tvarką visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje nustato Kelių eismo taisyklės (Kelių eismo taisyklių 1 punktas). Kelių eismo taisyklių 126 punkte numatyta, kad vairuotojas privalo, be kita ko, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į kitą transporto priemonę, bei palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Minėta, kad R. K., vairuodamas automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono, kliudė automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilį „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuos apgadino, t. y. R. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 126 punkto reikalavimus, dėl ko buvo apgadintas kitiems asmenims priklausantis turtas, taigi R. K. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 7 dalyje.
14. Kelių eismo taisyklių 222 punkte numatyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, - policijai. Minėta, kad R. K. padarytais Kelių eismo taisyklių pažeidimais sukeltų eismo įvykių metu buvo apgadintas kitiems asmenims priklausantis turtas, tokiu būdu buvo padaryta 1 821,98 eurų dydžio, t. y. viršijanti penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, žala, po eismo įvykių R. K. iš eismo įvykių vietos pasišalino, tokiu būdu pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 222 punkto reikalavimus. Administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala viršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, numatyta ANK 426 straipsnio 2 dalyje, taigi R. K. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 2 dalyje.
IV. Administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonės skyrimo motyvai
15. R. K. padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 7 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalyje.
16. Už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 7 dalyje, padarymą numatyta baudos nuo dešimt iki dvylikos eurų administracinė nuobauda.
17. Už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 2 dalyje, padarymą numatyta baudos nuo vieno tūkstančio vieno šimto iki dviejų tūkstančių eurų administracinė nuobauda, o neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – baudos nuo dviejų tūkstančių iki dviejų tūkstančių šešių šimtų eurų administracinė nuobauda. Be to, vadovaujantis ANK 426 straipsnio 7 dalimi, už ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą gali būti skiriama administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų.
18. Skirdamas administracines nuobaudas teismas atsižvelgia į tai, kad R. K. prisipažino padaręs administracinius nusižengimus ir nuoširdžiai gailisi, kas laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). R. K. atsakomybę sunkina tai, kad administracinius nusižengimus jis padarė neblaivus ir ši aplinkybė turėjo įtakos administracinių nusižengimų padarymui (ANK 36 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Teismas įvertina ir tai, kad R. K. praeityje vieną kartą baustas administracine nuobauda, kuri yra įvykdyta, nagrinėjamų nusižengimų padarymo metu R. K. turėjo vieną galiojančią nuobaudą, praeityje jis nėra padaręs šiurkščių Kelių eismo taisyklių pažeidimų. Atsižvelgiant į šias aplinkybes R. K. skirtinos ANK 417 straipsnio 7 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalies sankcijose numatytų minimalių dydžių administracinės nuobaudos – baudos: už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 7 dalyje, padarymą R. K. skirtina dešimties eurų dydžio bauda; už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 2 dalyje, padarymą R. K. skirtina vieno tūkstančio vieno šimto eurų bauda. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalies nuostatomis šios administracinės nuobaudos bendrintinos jas apimant ir R. K. skirtina galutinė subendrinta administracinė nuobauda – vieno tūkstančio vieno šimto eurų dydžio bauda.
19. Minėta, kad už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 2 dalyje, padarymą gali būti skiriama administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų. Minėta, kad R. K. praeityje šiurkščių Kelių eismo taisyklių pažeidimų nėra padaręs, paskirtą administracinę nuobaudą jis įvykdė, dėl padarytų administracinių nusižengimų savo kaltę jis pripažino, byloje nėra duomenų apie tai, kad R. K. sistemingai pažeidinėtų Kelių eismo taisykles. Atsižvelgiant į R. K. asmenybę apibūdinančius duomenis darytina išvada, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti R. K. neskiriant ANK 426 straipsnio 7 dalyje numatytos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34, 38, 635- 637, 644 straipsniais, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 675 straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
Pripažinti R. K. (R. K.) kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 7 dalyje, ir skirti jam dešimties eurų dydžio baudą.
Pripažinti R. K. (R. K.) kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam vieno tūkstančio vieno šimto eurų dydžio baudą.
Šias administracines nuobaudas subendrinti jas apimant ir R. K. (R. K.) skirti galutinę subendrintą administracinę nuobaudą – vieno tūkstančio vieno šimto eurų dydžio baudą.
Išaiškinti R. K., kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jai dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, - ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančias „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyriuje, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB banke“, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos banke“, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių banke“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) 20112845431. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.