Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rūtos Mickevičienės,

gynėjams advokatams: Egidijui Bičkauskui, Romualdui Briliui, Arūnui Koskui, Grigorijui Leonovui, Girdučiui Vainiui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų S. M. , G. M. , S. G. , R. V. ir J. K. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2007 m. liepos 26 d. nuosprendžio, kuriuo:

S. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 182 str. 1 d. (dėl sukčiavimo panaudojant suklastotus UAB „X“ ir UAB „X“ dokumentus), 202 str. 1 d. (2003-04-10 įstatymo Nr. IX-1495 redakcija), 22 str. 1 d., 182 str. 1 d. (dėl pasikėsinimo sukčiauti panaudojant suklastotus UAB „X“ ir UAB „X“ dokumentus), 216 str. 1 d. (dėl nusikalstamu būdu įgyto turto – 16620 litrų dyzelinio kuro legalizavimo), 182 str. 1 d. (dėl sukčiavimo panaudojant suklastotus UAB „X“ ir ŪKB „X“ dokumentus), 182 str. 1 d. (dėl sukčiavimo panaudojant suklastotus UAB „X“ ir AB „X“ dokumentus), 216 str. 1 d. (dėl nusikalstamu būdu įgyto turto – 86,48 tonų mazuto legalizavimo), 22 str. 1 d., 182 str. 1 d. (dėl pasikėsinimo sukčiauti panaudojant suklastotus UAB „X“ ir G. M. IĮ dokumentus), 182 str. 1 d. (dėl sukčiavimo panaudojant suklastotus UAB „X“ ir A. B. firmos dokumentus), 216 str. 1 d. (dėl nusikalstamu būdu įgyto – 59000 litrų dyzelino legalizavimo), 182 str. 1 d. (dėl sukčiavimo panaudojant suklastotus UAB „X“ ir A. L. IĮ dokumentus), 22 str. d., 182 str. 1 d. (dėl pasikėsinimo sukčiauti panaudojant suklastotus UAB „X“ bei ūkininkų A. L. ir D. L. dokumentus), ir nuteistas:

pagal LR BK 182 str. 1 d. (dėl sukčiavimo panaudojant suklastotus UAB ,,X“ ir UAB ,,X“ dokumentus) - laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams;

pagal LR BK 202 str. 1 d. (2003-04-10 įstatymo NR. IX-1495 redakcija) (dėl neteisėto vertimosi ūkine-komercine veikla) - laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams;

pagal LR BK 22 str. 1 d., 182 str. 1 d. (dėl pasikėsinimo sukčiauti panaudojant suklastotus UAB ,,X“ ir UAB ,,X“ dokumentus) - laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams;

pagal LR BK 216 str. 1 d. (dėl nusikalstamu būdu įgyto turto – 16620 litrų dyzelinio kuro legalizavimo) - laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams 7 (septyniems) mėnesiams;

pagal LR BK 182 str. 1 d. (dėl sukčiavimo panaudojant suklastotus UAB ,,X“ ir ŪKB ,,X“ dokumentus) - laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams;

pagal LR BK 182 str. 1 d. (dėl sukčiavimo panaudojant suklastotus UAB ,,X“ ir AB ,,X“ dokumentus) - laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams;

pagal LR BK 216 str. 1 d. (dėl nusikalstamu būdu įgyto turto – 86,48 tonų mazuto legalizavimo) - laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams 7 (septyniems) mėnesiams;

pagal LR BK 22 str. 1 d., 182 str. 1 d. (dėl pasikėsinimo sukčiauti panaudojant suklastotus UAB ,,X“ ir G. M. IĮ dokumentus) - laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams;

pagal LR BK 182 str. 1 d. (dėl sukčiavimo panaudojant suklastotus UAB ,,X“ ir A. B. firmos dokumentus) - laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams;

pagal LR BK 216 str. 1 d. (dėl nusikalstamu būdu įgyto – 59000 litrų dyzelino legalizavimo) - laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams 7 (septyniems) mėnesiams;

pagal LR BK 182 str. 1 d. (dėl sukčiavimo panaudojant suklastotus UAB ,,X“ ir A. L. IĮ dokumentus) - laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams;

pagal LR BK 22 str. 1 d., 182 str. 1 d. (dėl pasikėsinimo sukčiauti panaudojant suklastotus UAB ,,X“ bei ūkininkų A. L. ir D. L. dokumentus) - laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams;

Vadovaujantis LR BK 63 str. 5 d. 1 p. bei taikant 65 str. 1 d. 1 p. b papunktį, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė S. M. paskirta laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 7 (septyniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

G. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 202 str. 1 d. (2003-04-10 įstatymo Nr. IX-1495 redakcija), 216 str. 1 d., 22 str., 182 str. 1 d., 300 str. 1 d., 203 str. 2 d., 222 str. 1 d., ir nuteistas:

pagal LR BK 202 str. 1 d. (2003-04-10 įstatymo redakcija) (dėl neteisėto vertimosi ūkine-komercine veikla) - laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams;

pagal LR BK 216 str. 1 d. (dėl nusikalstamu būdu įgyto turto - 86,48 tonų mazuto legalizavimo) - laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

pagal LR BK 22 str. 1 d., 182 str. 1 d. (dėl pasikėsinimo sukčiauti panaudojant suklastotus UAB ,,X“ ir G. M. IĮ dokumentus) - laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams;

pagal LR BK BK 300 str. 1 d. (dėl dokumentų suklastojimo ir suklastotų dokumentų panaudojimo) - areštu 50 parų;

pagal LR BK 203 str. 2 d. (dėl neteisėtos juridinio asmens veiklos) - areštu 50 parų;

pagal LR BK 222 str. 1 d. (dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo) - areštu 55 paroms;

Vadovaujantis LR BK 63 str. 5 d. 1 p. bei taikant 65 str. 1 d. 1 p. a ir b papunkčius, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė G. M. paskirta laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

R. V. pripažinta kalta padariusi nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 202 str. 1 d. (2003-04-10 įstatymo redakcija), 216 str. 1 d., 182 str. 1 d., ir nuteista:

pagal LR BK 202 str. 1 d. (2003-04-10 įstatymo redakcija) (dėl neteisėto vertimosi ūkine- komercine veikla) - laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams;

pagal LR BK 216 str. 1 d. (dėl nusikalstamu būdu įgyto turto - 59000 litrų dyzelino legalizavimo) - laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

pagal LR BK 182 str. 1 d. (dėl sukčiavimo panaudojant suklastotus UAB ,,X“ ir A. L. IĮ dokumentus) - laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p. bei taikant 65 str. 1 d. 1 p. b papunktį, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė R. V. paskirta laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

R. V. išteisinta dėl nusikaltimo, numatyto LR BK 203 str. 2 d., kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (LR Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 str. 5 d. 1 p.).

S. G. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus LR BK 24 str. 6 d. (dėl padėjimo nusikalstamu būdu įgyto turto – 86,48 tonų mazuto legalizavimo), 216 str. 1 d., 24 str. 6 d., 22 str. 1 d., 182 str. 1 d., 24 str. 6 d., 216 str. 1 d. (dėl padėjimo nusikalstamu būdu įgyto turto – 59000 litrų dyzelino legalizavimo), 24 str. 6 d., 182 str. 1 d., ir nuteistas:

pagal LR BK 24 str. 6 d. ir 216 str. 1 d. (dėl padėjimo nusikalstamu būdu įgyto turto - 86,48 tonų mazuto legalizavimo) - laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams;

pagal LR BK 24 str. 6 d., 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. (dėl padėjimo pasikėsinti sukčiauti panaudojant suklastotus UAB ,,X“ ir G. M. IĮ dokumentus) - laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams;

pagal LR BK 24 str. 6 d. ir 216 str. 1 d. (dėl padėjimo nusikalstamu būdu įgyto turto - 59000 litrų dyzelino legalizavimo) - laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams;

pagal LR BK 24 str. 6 d., 182 str. 1 d. (dėl padėjimo sukčiauti panaudojant suklastotus UAB ,,X“ ir A. L. IĮ dokumentus) - laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 5 d. 1 p. bei taikant 65 str. 1 d. 1 p. b papunktį, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė S. G. nustatyta – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

J. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 22 str. 1 d., 182 str. 1 d. (dėl pasikėsinimo sukčiauti panaudojant suklastotus UAB ,,X“ ir ūkininko A. L. ūkio, UAB ,,X“ ir ūkininko D. L. ūkio dokumentus), ir nuteistas laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis LR BK 48 str. 3 d. 1 p., J. K. įpareigotas be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

Iš S. M. priteista Telšių apskrities mokesčių inspekcijai 5400 Lt, Tauragės apskrities mokesčių inspekcijai - 4170 Lt.

Iš S. M. , G. M. , S. G. solidariai priteista Šiaulių apskrities mokesčių inspekcijai 5541 Lt.

Iš S. M. , R. V. , S. G. solidariai priteista Šiaulių mokesčių inspekcijai 14581 Lt.

Iš S. M. ir J. K. solidariai priteista Panevėžio apskrities mokesčių inspekcijai 3566,43 Lt.

Tuo pačiu nuosprendžiu taip pat nuteistas ir Ž. G. , tačiau nuosprendis dėl jo apeliacine tvarka neapskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. M. nuteistas už tai, kad neteisėtai vertėsi ūkine – komercine veikla, t. y. 2003 m. balandžio 16 d. - 2003 m. birželio 25 d. laikotarpiu nenustatytoje vietoje, neįsteigęs įmonės, veikdamas kaip fizinis asmuo, neturėdamas licencijos prekiauti naftos produktais, iš nenustatytų asmenų, už nenustatytą sumą, be dokumentų, nesumokėdamas jokių mokesčių, tarp jų ir pirkimo PVM, neteisėtai įgijo 29600 litrų tepalo, 16620 litrų dyzelinio kuro, pažeisdamas 2003-01-28 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 113 patvirtintų „Nefasuotų naftos produktų prekybos licencijavimo taisyklių“ 2 punkto nuostatą, kad “prekyba importuojamais nefasuotais naftos produktais (išleidimas laisvai cirkuliuoti Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje), prekyba eksportuojamais nefasuotais naftos produktais (negrąžinamas eksportas), didmeninė ir mažmeninė prekyba jais, (toliau vadinama – nefasuoti naftos produktai), leidžiama tik turint nustatytos formos licenciją”. Šiais savo veiksmais S. M. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 202 str. 1 d.

S. M. taip pat pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad pasikėsino sukčiauti, apgaule išvengdamas turtinės prievolės, tai yra 2003 m. balandžio 16 d. - 2003 m. birželio 12 d. laikotarpiu, nenustatytoje vietoje, žinodamas, kad UAB “X” faktiškai jokios veiklos nevykdo ir yra naudojama nusikalstamai veikai nuslėpti: prekėms, įsigytoms be dokumentų bei nesumokant pirkimo PVM, legalizuoti ir parduoti Lietuvos Respublikos ūkio subjektams, kartu su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnais L. K. ir R. T., veikusiais pagal nusikalstamos veiklos imitacijos modelius (2002-11-14 teikimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2003-03-03 teikimas Nr. (duomenys neskelbtini)) kaip L. S. ir UAB “X” direktorius A. G. , padedant nenustatytiems asmenims, iš anksto susitarė apgaule, žinodami, kad ūkinė operacija tarp UAB “X” ir UAB “X” realiai neįvyks ir PVM pagal šį tariamą sandorį nebus sumokėtas, panaudojant suklastotą UAB „X“ krovinio važtaraštį, PVM sąskaitą-faktūrą, joje įrašius prekių kainą su 18 procentų PVM, pardavus šias prekes ir po atsiskaitymo paėmus pinigus iš UAB „X“ sąskaitos grynaisiais pinigais, tokiu būdu apgaule išvengiant turtinės prievolės ir siekdamas užvaldyti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą mokėtiną PVM, tai yra S. M., veikdamas kaip fizinis asmuo, neįsteigęs įmonės, iš nenustatytų asmenų be pirkimo dokumentų, nesumokant pirkimo PVM, įgijo 29600 litrų tepalo ir perdavė L. K. ir R. T. duomenis apie tepalo kiekį ir kainą bei nurodė šiuos žinomai melagingus duomenis įrašyti į UAB “X” PVM sąskaitą-faktūrą ir krovinio važtaraštį, kaip neva įvykusią ūkinę operaciją tarp UAB “X” ir UAB “X”. R. T., veikdamas pagal nusikalstamos veiklos imitacijos modelius, į UAB “X” PVM sąskaitos-faktūros, serija LBB Nr. (duomenys neskelbtini), ir krovinio važtaraščio, SAC Nr. (duomenys neskelbtini), blankus įrašė žinomai melagingus duomenis apie UAB “X” 29600 litrų tepalo už 13321,54 Lt (tame tarpe PVM 2023,1 Lt) pardavimą UAB “X” ir juos patvirtino parašais. R. T. kartu su L. K. perdavė šiuos žinomai suklastotus dokumentus S. M. . Tęsdamas nusikalstamą veiką, S. M. per nenustatytus asmenis, UAB “X” atstovams perdavė iš nenustatytų asmenų, nesumokant pirkimo PVM, įsigytus 29600 litrų tepalo ir žinomai suklastotą PVM sąskaitą-faktūrą, serija LBB Nr. (duomenys neskelbtini), bei krovinio važtaraštį, SAC Nr. (duomenys neskelbtini). UAB “X” šią PVM sąskaitą-faktūrą, krovinio važtaraštį įtraukė į UAB “X” buhalterinę apskaitą, dalinai atsiskaitė už tepalą, pervedant mokėjimo pavedimu 6610,77 litų (tame tarpe 1003,96 Lt PVM) į UAB “X” sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB bankas Snoras, Vilniaus filiale, ir dėl blogos tepalo kokybės nesumokėjo 6710,77 litų (tame tarpe 1019,14 Lt PVM). L. K. ir R. T. iš UAB “X” bankinės sąskaitos paėmė grynais pinigais 6610,77 litų (tame tarpe 1003,96 Lt PVM), bet šios sumos S. M. neperdavė, dėl ko, žinant, kad UAB „X“ tepalo neturėjo ir jų UAB „X“ nepardavė, sandoris tarp UAB “X” ir UAB „X“ realiai neįvyko, PVM pagal šį tariamą sandorį į LR biudžetą nebus sumokėtas, S. M. kartu su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM pareigūnais L. K. ir R. T., veikusiais pagal nusikalstamos veiklos imitacijos modelius (2002-11-14 teikimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2003-03-03 teikimas Nr. (duomenys neskelbtini)) kaip L. S. ir UAB “X” direktorius A. G., padedant nenustatytiems asmenims, pasikėsino apgaule išvengiant turtinės prievolės įgyti Lietuvos Respublikos biudžeto 2023,1 Lt pridėtinės vertės mokesčio lėšų, tačiau nusikalstama veika nebuvo baigta dėl nuo S. M. valios nepriklausančių aplinkybių, nes dėl blogos tepalo kokybės UAB „X“ 6710,77 litų (tame tarpe 1019,14 Lt PVM), nesumokėjo, o L. K. ir R. T., veikdami pagal nusikalstamos veiklos imitacijos modelius (2002-11-14 teikimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2003-03-03 teikimas Nr. (duomenys neskelbtini)), neperdavė UAB „X“ sumokėtų 6610,77 litų (tame tarpe 1003,96 Lt PVM). Šiais savo veiksmais S. M. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d.

S. M. taip pat pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad legalizavo nusikalstamu būdu įgytą turtą, tai yra 2003 m. gegužės 29 d.– birželio 25 d. laikotarpiu, nenustatytoje vietoje, žinodamas, kad UAB “X” faktiškai jokios veiklos nevykdo ir yra naudojama nusikalstamai veikai nuslėpti: prekėms įsigytoms be dokumentų, nesumokant pirkimo PVM, legalizuoti ir parduoti LR ūkio subjektams, kartu su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM pareigūnais L. K. , R. T., D. K., veikusiais pagal nusikalstamos veiklos imitacijos modelį (2003-03-03 teikimas Nr. (duomenys neskelbtini)) kaip L. S. , UAB “X” direktorius R. J. ir komercijos direktorius D. K., padedant ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, iš anksto susitarė, panaudojant suklastotą UAB „X“ PVM sąskaitą-faktūrą, krovinio važtaraštį, žinant, kad ūkinė operacija tarp UAB „X“ ir ŪKB „X“ realiai neįvyks, turint tikslą įteisinti S. M. nusikalstamu būdu iš neteisėto vertimosi ūkine komercine veikla įgytą turtą, sudarant sandorį UAB „X“ vardu dėl 16620 litrų dyzelinio kuro pardavimo ŪKB “X“, t. y. S. M. , veikdamas kaip fizinis asmuo, neįsteigęs įmonės, neturėdamas licencijos prekiauti naftos produktais, iš nenustatytų asmenų be pirkimo dokumentų, nesumokant pirkimo PVM, įgijo 16620 litrų dyzelinio kuro, perdavė L. K. ir R. T. duomenis apie dyzelinio kuro kiekį, kainą ir nurodė šiuos žinomai melagingus duomenis įrašyti į UAB “X” PVM sąskaitą-faktūrą, krovinio važtaraštį kaip neva įvykusią ūkinę operaciją tarp UAB “X” ir ŪKB “X”. R. T., veikdamas pagal nusikalstamos veiklos imitacijos modelį, į UAB “X” PVM sąskaitos-faktūros, serija LEA Nr. (duomenys neskelbtini), ir krovinio važtaraščio, SAC Nr. (duomenys neskelbtini), blankus įrašė žinomai melagingus duomenis apie UAB “X” 16620 litrų dyzelinio kuro už 27338,57 Lt (tame tarpe PVM 4170,29 Lt) pardavimą ŪKB “X”, o D. K., veikdamas pagal nusikalstamos veiklos imitacijos modelį, šiuos žinomai melagingus duomenis patvirtino parašais. R. T. kartu su L. K. šiuos žinomai suklastotus dokumentus - PVM sąskaitą-faktūrą, serija LEA Nr. (duomenys neskelbtini), ir krovinio važtaraščio, SAC Nr. (duomenys neskelbtini), perdavė S. M. . Tęsdamas nusikalstamą veiką, S. M. per nenustatytus asmenis perdavė ŪKB “Xi” direktoriui V. D. iš nenustatytų asmenų, nesumokant pirkimo PVM, įsigytus 16620 litrų dyzelinio kuro ir žinomai suklastotus dokumentus: PVM sąskaitą-faktūrą, krovinio važtaraštį, kuriuos ŪKB “X” atstovai įtraukė į ŪKB “X” buhalterinę apskaitą. Tokiu būdu S. M. kartu su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM pareigūnais L. K. , R. T. ir D. K., veikusiais pagal nusikalstamos veiklos imitacijos modelį (2003-03-03 teikimas Nr. (duomenys neskelbtini)) kaip L. S., UAB “X” direktorius R. J. ir komercijos direktorius D. K., padedant nenustatytiems asmenims, Lietuvos Respublikos rinkoje įteisino nusikalstamu būdu įgytus 16620 litrų dyzelinio kuro. Šiais savo veiksmais S. M. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 216 str. 1 d.

S. M. taip pat pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad sukčiavo, tai yra 2003 m. gegužės 29 d.-birželio 25 d., nenustatytoje vietoje, žinodamas, kad UAB “X” faktiškai jokios veiklos nevykdo ir yra naudojama nusikalstamai veikai nuslėpti: prekėms įsigytoms be dokumentų, nesumokant pirkimo PVM, legalizuoti ir parduoti LR ūkio subjektams, kartu su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM pareigūnais L. K. , R. T. ir D. K. , veikusiais pagal nusikalstamos veiklos imitacijos modelį (2003-03-03 teikimas Nr. (duomenys neskelbtini)) kaip L. S., UAB “X” direktorius R. J., komercijos direktorius D. K., padedant nenustatytiems asmenims, iš anksto susitarė apgaule, žinodami, kad ūkinė operacija tarp UAB “X” ir ŪKB “X” realiai neįvyks ir PVM pagal šį tariamą sandorį nebus sumokėtas, panaudojant suklastotą UAB „X“ krovinio važtaraštį, PVM sąskaitą-faktūrą, joje įrašius prekių kainą su 18 procentų PVM, pardavus šias prekes ir po atsiskaitymo paėmus grynuosius pinigus, tokiu būdu apgaule išvengiant turtinės prievolės ir siekiant užvaldyti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą mokėtiną PVM: S. M., veikdamas kaip fizinis asmuo, neįsteigęs įmonės, iš nenustatytų asmenų be pirkimo dokumentų, nesumokant pirkimo PVM, įgijo 16620 litrų dyzelinio kuro, perdavė L. K. ir R. T. duomenis apie dyzelinio kuro kiekį, kainą ir nurodė šiuos žinomai melagingus duomenis įrašyti į UAB “X” PVM sąskaitą-faktūrą, krovinio važtaraštį kaip neva įvykusią ūkinę operaciją tarp UAB “X” ir ŪKB “X”. R. T., veikdamas pagal nusikalstamos veiklos imitacijos modelį, į UAB “X” PVM sąskaitos-faktūros, serija LEA Nr. (duomenys neskelbtini), ir krovinio važtaraščio, SAC Nr. (duomenys neskelbtini), blankus įrašė žinomai melagingus duomenis apie UAB “X” 16620 litrų dyzelinio kuro už 27338,57 Lt (tame tarpe PVM 4170,29 Lt) pardavimą ŪKB “X”, o D. K., veikdamas pagal nusikalstamos veiklos imitacijos modelį, šiuos žinomai melagingus duomenis patvirtino parašais. L. K., veikdamas pagal nusikalstamos veiklos imitacijos modelį, suklastojo 2003-06-16 AB “Bankas Snoras” Vilniaus filialo mokėjimo kvitą, jame įrašydamas melagingus duomenis apie tai, kad ŪKB “X” atsiskaitė su UAB “X” už neva parduotą 16620 litrų dyzelinio kuro už 27338,57 Lt (tame tarpe PVM 4170,29 Lt). R. T. kartu su L. K. šiuos žinomai suklastotus dokumentus - PVM sąskaitą-faktūrą, serija LEA Nr. (duomenys neskelbtini), krovinio važtaraštį, SAC Nr. (duomenys neskelbtini), ir AB “Bankas Snoras” Vilniaus filialo mokėjimo kvitą perdavė S. M. , kuris per nenustatytus asmenis perdavė ŪKB “X” direktoriui V. D. iš nenustatytų asmenų, nesumokant pirkimo PVM, įsigytus 16620 litrų dyzelinio kuro ir žinomai suklastotus dokumentus: PVM sąskaitą-faktūrą, krovinio važtaraštį ir mokėjimo kvitą. ŪKB “X” atstovai šią PVM sąskaitą-faktūrą, krovinio važtaraštį ir mokėjimo kvitą įtraukė į ŪKB “X” buhalterinę apskaitą, per nenustatytus asmenis atsiskaitė už nupirktą dyzelinį kurą su S. M. grynais pinigais 27338,57 Lt (tame tarpe PVM 4170,29 Lt), o S. M. 4170,29 Lt PVM pasidalijo kartu su L. K. , R. T. , D. K. , dėl ko žinant, kad UAB „X“ dyzelinio kuro neturėjo ir jo ŪKB “X” nepardavė, sandoris tarp UAB „X” ir ŪKB “X” realiai neįvyko, PVM pagal šį tariamą sandorį į LR biudžetą nebus sumokėtas, S. M. kartu su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM pareigūnais L. K. , R. T. ir D. K., veikusiais pagal nusikalstamos veiklos imitacijos modelį (2003-03-03 teikimas Nr. (duomenys neskelbtini)) kaip L. S., UAB “X” direktorius R. J. ir komercijos direktorius D. K., padedant nenustatytiems asmenims, apgaule išvengiant turtinės prievolės įgijo Lietuvos Respublikos biudžeto 4170,29 Lt pridėtinės vertės mokesčio lėšų. Šiais savo veiksmais S. M. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 182 str. 1 d.

S. M. taip pat pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad sukčiavo, tai yra 2003 m. birželio 9 d.-liepos 7 d. nenustatytoje vietoje, žinodamas, kad UAB “X” faktiškai jokios veiklos nevykdo ir yra naudojama nusikalstamai veikai nuslėpti: prekėms įsigytoms be dokumentų, nesumokant pirkimo PVM, legalizuoti ir parduoti LR ūkio subjektams, kartu su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM pareigūnais L. K. , R. T. , D. K. , veikusiais pagal nusikalstamos veiklos imitacijos modelį (2003-03-03 teikimas Nr. (duomenys neskelbtini)) kaip L. S., UAB “X” direktorius R. J. ir komercijos direktorius D. K., iš anksto susitarė apgaule, žinodami, kad ūkinė operacija tarp UAB “X” ir A. B. firmos realiai neįvyks ir PVM pagal šį tariamą sandorį nebus sumokėtas, panaudojant suklastotus UAB „X“ sutartį ir PVM sąskaitą-faktūrą, joje įrašius paslaugų kainą su 18 procentų PVM, pardavus šias paslaugas ir po atsiskaitymo paėmus pinigus iš UAB “X” bankinės sąskaitos grynaisiais pinigais, tokiu būdu apgaule išvengiant turtinės prievolės ir siekiant užvaldyti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą mokėtiną PVM: S. M., surinkęs informaciją apie kompiuterizuotos buhalterinės apskaitos ir specializuotų programų, programinės įrangos klientus Lietuvos Respublikos teritorijoje ir, siekdamas legalizuoti šią informaciją, realizuojant veikiantiems LR ūkio subjektams, nesumokėjus jokių mokesčių, tame tarpe PVM, bei suradęs klientą - A. B. firmą, nurodė L. K. ir R. T. įrašyti į UAB “X” PVM sąskaitą-faktūrą, sutartį žinomai melagingus duomenis apie neva įvykusią ūkinę operaciją tarp UAB “X” ir A. B. firmos. R. T. , veikdamas pagal nusikalstamos veiklos imitacijos modelį, į UAB “X” PVM sąskaitos-faktūros, serija LEA Nr. (duomenys neskelbtini), blanką ir marketingo paslaugų sutartį įrašė žinomai melagingus duomenis apie UAB “X” suteikimą A. B. firmai marketingo paslaugų už 35400 Lt (tame tarpe PVM 5400 Lt). D. K., veikdamas pagal nusikalstamos veiklos imitacijos modelį, šiuos žinomai melagingus duomenis PVM sąskaitoje-faktūroje ir sutartyje patvirtino parašais. R. T. kartu su L. K. šiuos žinomai suklastotus dokumentus perdavė S. M., kuris paties surinktą informaciją apie kompiuterizuotos buhalterinės apskaitos ir specializuotų programų, programinės įrangos klientus Lietuvos Respublikos teritorijoje ir žinomai suklastotą PVM sąskaitą-faktūrą, serija LEA Nr. (duomenys neskelbtini), bei marketingo paslaugų sutartį perdavė A. B. firmos savininkui A. B., kuris PVM sąskaitą-faktūrą įtraukė į A. B. firmos buhalterinę apskaitą bei PVM atskaitą 5400 Lt pridėtinės vertės mokesčio, atsiskaitė už suteiktas marketingo paslaugas, pervedant mokėjimo pavedimu 35400 Lt (tame tarpe PVM 5400 Lt) į UAB “X” sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB bankas Nord/LB Lietuva Vilniaus skyriuje. L. K. ir R. T. iš šios UAB “X” bankinės sąskaitos paėmė grynais pinigais 35400 Lt (tame tarpe PVM 5400 Lt) ir juos perdavė S. M. , kuris PVM sumą - 5400 Lt pasidalijo su L. K. , R. T. , D. K. , prekės kainos sumą pasiliko sau, dėl ko žinant, kad UAB „X“ nesuteikė paslaugų A. B. firmai, sandoris tarp UAB “X” ir A. B. firmos realiai neįvyko, PVM pagal šį tariamą sandorį į LR biudžetą nebus sumokėtas, S. M. kartu su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM pareigūnais L. K. , R. T. , D. K. , veikusiais pagal nusikalstamos veiklos imitacijos modelį (2003-03-03 teikimas Nr. (duomenys neskelbtini)) kaip L. S., UAB “X” direktorius R. J. ir komercijos direktorius D. K. , apgaule išvengiant turtinės prievolės įgijo Lietuvos Respublikos biudžeto 5400 Lt pridėtinės vertės mokesčio lėšų. Šiais savo veiksmais S. M. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 182 str. 1 d.

S. M. taip pat pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad, padedant Ž. G. , sukčiavo, tai yra 2002 m. lapkričio 14 d.-balandžio 4 d., nenustatytoje vietoje, žinodami, kad UAB “X” faktiškai jokios veiklos nevykdo ir yra naudojama nusikalstamai veikai nuslėpti: prekėms įsigytoms be dokumentų, nesumokant pirkimo PVM, legalizuoti ir parduoti LR ūkio subjektams, kartu su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM pareigūnu L. K., veikusiu pagal nusikalstamos veiklos imitacijos modelius (2002-11-14 teikimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2003-03-03 teikimas Nr. (duomenys neskelbtini)) kaip L. S. ir UAB “X” direktorius A. G., iš anksto susitarė apgaule, žinodami, kad ūkinė operacija tarp UAB “X” ir AB “X” realiai neįvyks ir PVM pagal šį tariamą sandorį nebus sumokėtas, panaudojant suklastotą UAB „X“ PVM sąskaitą-faktūrą, joje įrašius prekių kainą su 18 procentų PVM, pardavus šias prekes ir po atsiskaitymo paėmus pinigus iš UAB „X“ sąskaitos grynaisiais pinigais, tokiu būdu apgaule užvaldyti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą mokėtiną PVM: Ž. G. iš nenustatytų asmenų be pirkimo dokumentų, nesumokant pirkimo PVM, įgijo 30 vnt. perjungiklių P9XSM70N 1-0-2, 300 metrų kabelio JZ500 3x1.5, 50 metrų rankovės PVC 25 mm, 2 vnt. nuleidėjų pisuarui, 4 vnt. ventilių “Naval” DU 25 NP, 3 vnt. sklendžių D50 GAR, ir duomenis apie prekių kiekį ir kainą perdavė S. M., iš anksto pažadėjusiam pateikti suklastotus šių prekių pardavimo AB „X“ dokumentus. Tęsdamas nusikalstamą veiką, S. M. nurodė L. K. įrašyti į UAB “X” PVM sąskaitą-faktūrą žinomai melagingus duomenis apie neva įvykusią ūkinę operaciją tarp UAB “X” ir AB “X”. L. K., veikdamas pagal nusikalstamos veiklos imitacijos modelius, į UAB “X” PVM sąskaitos-faktūros, serija LBB Nr. (duomenys neskelbtini), blanką įrašė žinomai melagingus duomenis apie UAB “X” prekių: 30 vnt. perjungiklių P9XSM70N 1-0-2 už 561 Lt, 300 metrų kabelio JZ500 3x1.5 už 411 Lt, 50 metrų rankovės PVC 25mm už 395 Lt, 2 vnt. nuleidėjų pisuarui už 41,38 Lt, 4 vnt. ventilių “Naval” DU 25 NP už 791,24 Lt, 3 vnt. sklendžių D50 GAR už 614,13 Lt, viso už 3320,23 Lt (tame tarpe PVM 506,48 Lt), pardavimą AB “X”, juos patvirtino parašu ir šį žinomai suklastotą dokumentą perdavė S. M., kuris žinomai suklastotą PVM sąskaitą-faktūrą perdavė Ž. G. . Tęsdamas nusikalstamą veiką, Ž. G. AB “X” atstovams perdavė iš nenustatytų asmenų, nesumokant pirkimo PVM, įsigytus 30 vnt. perjungiklių P9XSM70N 1-0-2, 300 metrų kabelio JZ500 3x1.5, 50 metrų rankovės PVC 25mm, 2 vnt. nuleidėjų pisuarui, 4 vnt. ventilių “Naval” DU 25 NP, 3 vnt. sklendžių D50 GAR ir žinomai suklastotą PVM sąskaitą-faktūrą, serija LBB Nr. (duomenys neskelbtini). AB “X” šią PVM sąskaitą-faktūrą įtraukė į AB “X” buhalterinę apskaitą, atsiskaitė už parduotas prekes, pervedant mokėjimo pavedimu 3320,23 Lt (tame tarpe PVM 506,48 Lt) į UAB “X” sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB bankas Snoras Vilniaus filiale. L. K. iš šios UAB “X” bankinės sąskaitos paėmė grynais pinigais 3320,23 Lt (tame tarpe PVM 506,48 Lt) ir juos perdavė S. M., kuris PVM sumą 506,48 Lt. pasidalijo su L. K., prekės kainos sumą perdavė Ž. G., dėl ko žinant, kad UAB „X“ prekių neturėjo ir jų AB „X“ nepardavė, sandoris tarp UAB “X” ir AB “X” realiai neįvyko, PVM pagal šį tariamą sandorį į LR biudžetą nebus sumokėtas, S. M. kartu su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM pareigūnu L. K., veikusiu pagal nusikalstamos veiklos imitacijos modelius (2002-11-14 teikimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2003-03-03 teikimas Nr. (duomenys neskelbtini)) kaip L. S. ir UAB “X“ direktorius A. G., padedant Ž. G., apgaule įgijo Lietuvos Respublikos biudžeto 506,48 Lt pridėtinės vertės mokesčio lėšų. Šiais savo veiksmais S. M. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 182 str. 1 d., o Ž. G. – LR BK 24 str. 6 d. ir 182 str. 1 d..

S. M. taip pat pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad padedant Ž. G. , sukčiavo, tai yra 2003 m. birželio 9 d.-birželio 25 d., nenustatytoje vietoje, žinodami, kad UAB “X” faktiškai jokios veiklos nevykdo ir yra naudojama nusikalstamai veikai nuslėpti: prekėms įsigytoms be dokumentų, nesumokant pirkimo PVM, legalizuoti ir parduoti LR ūkio subjektams, kartu su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM pareigūnais L. K., R. T., D. K., veikusiais pagal nusikalstamos veiklos imitacijos modelį (2003-03-03 teikimas Nr. (duomenys neskelbtini)) kaip L. S., UAB “X” direktorius R. J. ir komercijos direktorius D. K., iš anksto susitarė apgaule, žinodami, kad ūkinė operacija tarp UAB “X” ir AB “X” realiai neįvyks ir PVM pagal šį tariamą sandorį nebus sumokėtas, panaudojant suklastotą UAB „X“ PVM sąskaitą-faktūrą, joje įrašius prekių kainą su 18 procentų PVM, pardavus šias prekes ir po atsiskaitymo paėmus pinigus iš UAB „X“ bankinės sąskaitos grynaisiais pinigais, tokiu būdu apgaule išvengiant turtinės prievolės užvaldyti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą mokėtiną PVM: Ž. G. iš nenustatytų asmenų be pirkimo dokumentų, nesumokant pirkimo PVM, įgijo 112,16 kvadratinių metrų cinkuotos skardos, tris dėžutes savisriegių (4,8x35) ir duomenis apie prekių kiekį ir kainą perdavė S. M., iš anksto pažadėjusiam pateikti suklastotus šių prekių pardavimo AB „X“ dokumentus. Tęsdamas nusikalstamą veiką, S. M. nurodė L. K. ir R. T. įrašyti į UAB “X” PVM sąskaitą-faktūrą žinomai melagingus duomenis apie neva įvykusią ūkinę operaciją tarp UAB “X” ir AB “X”. R. T., veikdamas pagal nusikalstamos veiklos imitacijos modelį, į UAB “X” PVM sąskaitos-faktūros, serija LEA Nr. (duomenys neskelbtini), blanką įrašė žinomai melagingus duomenis apie UAB “X“ prekių: 112,16 kvadratinių metrų cinkuotos skardos už 2501,17 Lt, tris dėžutes savisriegių (4,8x35) už 165 Lt, viso už 3146,08 Lt (tame tarpe PVM 479,91 Lt) pardavimą AB “X”, D. K. , veikdamas pagal nusikalstamos veiklos imitacijos modelį, juos patvirtino parašu. R. T. kartu su L. K. šį žinomai suklastotą dokumentą perdavė S. M. , kuris suklastotą PVM sąskaitą-faktūrą perdavė Ž. G.. Tęsdamas nusikalstamą veiką, Ž. G. AB “X” atstovams perdavė iš nenustatytų asmenų, nesumokant pirkimo PVM, įsigytus 112,16 kvadratinių metrų cinkuotos skardos ir tris dėžutes savisriegių (4,8x35) ir žinomai suklastotą PVM sąskaitą–faktūrą, serija LEA Nr. (duomenys neskelbtini). AB “X” atstovai šią PVM sąskaitą-faktūrą įtraukė į AB “X” buhalterinę apskaitą ir PVM atskaitą 479,91 Lt pridėtinės vertės mokesčio, atsiskaitė už parduotas prekes, pervedant mokėjimo pavedimu 3146,08 Lt (tame tarpe PVM 479,91 Lt) į UAB “X” sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB bankas Nord/LB Lietuva Vilniaus skyriuje. L. K. ir R. T. iš šios UAB “X” bankinės sąskaitos paėmė grynais pinigais 3146,08 Lt (tame tarpe PVM 479,91 Lt) ir juos perdavė S. M., kuris PVM sumą 479,91 Lt pasidalijo su L. K. , R. T. ir D. K., prekės kainos sumą perdavė Ž. G., dėl ko žinant, kad UAB „X“ prekių neturėjo ir jų AB „X“ nepardavė, sandoris tarp UAB “X” ir AB “X” realiai neįvyko, PVM pagal šį tariamą sandorį į LR biudžetą nebus sumokėtas, S. M. kartu su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM pareigūnais L. K. , R. T. ir D. K., veikusiais pagal nusikalstamos veiklos imitacijos modelį (2003-03-03 teikimas Nr. (duomenys neskelbtini)) kaip L. S. ir UAB “X” direktorius R. J. ir komercijos direktorius D. K., padedant Ž. G., apgaule išvengiant turtinės prievolės įgijo Lietuvos Respublikos biudžeto 479,91 Lt pridėtinės vertės mokesčio lėšų. Šiais savo veiksmais S. M. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 182 str. 1 d., o Ž. G. – LR BK 24 str. 6 d. ir 182 str. 1 d.

S. M. ir G. M. pripažinti kaltais ir nuteisti už tai, kad, padedant S. G. , sukčiavo, tai yra S. M. kartu su G. M. , 2003 metų birželio 3 d.-liepos 1 d., nenustatytoje vietoje, žinodami, kad UAB “X” faktiškai jokios veiklos nevykdo, ir yra naudojama nusikalstamai veikai nuslėpti: prekėms įsigytoms be dokumentų, nesumokant pirkimo PVM legalizuoti ir parduoti LR ūkio subjektams, ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM pareigūnais L. K. , R. T. , D. K. , veikusiais pagal nusikalstamos veiklos imitacijos modelį (2003-03-03 teikimas Nr. (duomenys neskelbtini)) kaip L. S. , UAB “X” direktorius R. J. ir komercijos direktorius D. K., iš anksto susitarė, panaudojant suklastotas UAB “X” PVM sąskaitas-faktūras, krovinio važtaraščius ir sutartį, žinant, kad ūkinės operacijos tarp UAB “X” ir G. M. IĮ realiai neįvyks, siekdami įteisinti G. M. nusikalstamu būdu iš neteisėto vertimosi ūkine komercine veikla įgytą turtą, sudarant sandorį UAB „X“ vardu dėl 86,48 tonų mazuto pardavimo G. M. IĮ: G. M., veikdamas kaip fizinis asmuo, neįsteigęs įmonės, neturėdamas licencijos prekiauti naftos produktais, iš nenustatytų asmenų be pirkimo dokumentų, nesumokant pirkimo PVM, įgijo 86,48 tonas mazuto, duomenis apie mazuto kiekį, kainą perdavė S. G. , iš anksto pažadėjusiam pateikti suklastotus šių prekių pardavimo G. M. IĮ dokumentus, ir nurodė šiuos žinomai melagingus duomenis įrašyti į UAB “X” PVM sąskaitas-faktūras, krovinio važtaraščius, sutartį kaip neva įvykusią ūkinę operaciją tarp UAB “X” ir G. M. IĮ. Tęsdamas nusikalstamą veiką, S. G. šiuos žinomai melagingus duomenis perdavė S. M., kuris nurodė L. K. ir R. T. įrašyti į UAB “X” PVM sąskaitas-faktūras, krovinio važtaraščius, sutartį žinomai melagingus duomenis apie neva įvykusias ūkines operacijas tarp UAB “X” ir G. M. IĮ. R. T., veikdamas pagal nusikalstamos veiklos imitacijos modelį, į UAB “X” PVM sąskaitų-faktūrų, serija LEA (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), krovinio važtaraščių, SAC Nr. (duomenys neskelbtini), SAC Nr. (duomenys neskelbtini), SAC Nr. (duomenys neskelbtini), blankus ir naftos produktų pardavimo-pirkimo sutartį įrašė žinomai melagingus duomenis apie UAB “X“ 86,48 tonų mazuto už 36321,58 Lt (tame tarpe PVM 5540,58 Lt) pardavimą G. M. IĮ, sutartį patvirtino parašu. D. K., veikdamas pagal nusikalstamos veiklos imitacijos modelį, patvirtino parašu šiuos žinomai melagingus duomenis PVM sąskaitose-faktūrose ir krovinių važtaraščiuose. R. T. kartu su L. K. šiuos žinomai suklastotus dokumentus - PVM sąskaitas-faktūras, krovinio važtaraščius, sutartį perdavė S. M. . Tęsdamas nusikalstamą veiką, S. M. suklastotas PVM sąskaitas-faktūras, LEA (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), krovinio važtaraščius, SAC Nr. (duomenys neskelbtini), SAC Nr. (duomenys neskelbtini), SAC Nr. (duomenys neskelbtini), ir sutartį perdavė S. G., kuris, vykdydamas išankstinį susitarimą, šiuos žinomai suklastotus dokumentus perdavė G. M. IĮ savininkui G. M. . Tęsdamas nusikalstamą veiką, G. M. PVM sąskaitas-faktūras, serija LEA (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) krovinio važtaraščius, SAC Nr. (duomenys neskelbtini), SAC Nr. (duomenys neskelbtini), SAC Nr. (duomenys neskelbtini), įtraukė į G. M. IĮ buhalterinę apskaitą, o iš nenustatytų asmenų, nesumokant pirkimo PVM, įsigytas 86,48 tonas mazuto G. M. IĮ vardu pagal PVM sąskaitas-faktūras, serija LGA Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pardavė UAB “X” už 38777,63 Lt (tame tarpe 5915,23 Lt PVM). Tokiu būdu S. M. kartu su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM pareigūnais L. K. , R. T. , D. K. , veikusiais pagal nusikalstamos veiklos imitacijos modelį (2003-03-03 teikimas Nr. (duomenys neskelbtini)) kaip L. S., UAB “X” direktorius R. J. ir komercijos direktorius D. K. , Lietuvos Respublikos rinkoje įteisino nusikalstamu būdu įgytas 86,48 tonas mazuto. Šiais savo veiksmais S. M. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 216 str. 1 d., G. M. – LR BK 216 str. 1 d., S. G. 24 str. 6 d. ir 216 str. 1 d.

S. M. ir G. M. taip pat pripažinti kaltais ir nuteisti už tai, kad padedant S. G., pasikėsino sukčiauti, tai yra, S. M. kartu su G. M. , 2003 m. birželio 3 d. - liepos 1 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, žinodami, kad UAB “X” faktiškai jokios veiklos nevykdo, ir yra naudojama nusikalstamai veikai nuslėpti: prekėms įsigytoms be dokumentų, nesumokant pirkimo PVM legalizuoti ir parduoti LR ūkio subjektams, ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM pareigūnais L. K. , R. T. , D. K. , veikusiais pagal nusikalstamos veiklos imitacijos modelį (2003-03-03 teikimas Nr. (duomenys neskelbtini)) kaip L. S., UAB “X” direktorius R. J. ir komercijos direktorius D. K. , iš anksto susitarė apgaule, žinodami, kad ūkinės operacijos tarp UAB “X” ir G. M. IĮ realiai neįvyks ir PVM pagal šį tariamą sandorį nebus sumokėtas, panaudojant suklastotus UAB „X“ sutartį, krovinio važtaraščius ir PVM sąskaitas-faktūras, jose įrašius prekių kainą su 18 procentų PVM, pardavus šias prekes ir po atsiskaitymo paėmus pinigus iš G. M. IĮ bankinės sąskaitos grynaisiais pinigais, tokiu būdu apgaule išvengiant turtinės prievolės ir siekiant užvaldyti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą mokėtiną PVM: G. M., veikdamas kaip fizinis asmuo, neįsteigęs įmonės, neturėdamas licencijos prekiauti naftos produktais, iš nenustatytų asmenų be pirkimo dokumentų, nesumokant pirkimo PVM, įgijo 86,48 tonas mazuto, duomenis apie mazuto kiekį, kainą perdavė S. G., iš anksto pažadėjusiam pateikti suklastotus šių prekių pardavimo G. M. IĮ dokumentus, ir nurodė šiuos žinomai melagingus duomenis įrašyti į UAB “X” PVM sąskaitas-faktūras, krovinio važtaraščius, sutartį kaip neva įvykusią ūkinę operaciją tarp UAB “X” ir G. M. IĮ. Tęsdamas nusikalstamą veiką, S. G. šiuos žinomai melagingus duomenis perdavė S. M., kuris nurodė L. K. ir R. T. įrašyti į UAB “X” PVM sąskaitas-faktūras, krovinio važtaraščius, sutartį žinomai melagingus duomenis apie neva įvykusias ūkines operacijas tarp UAB “X” ir G. M. IĮ. R. T., veikdamas pagal nusikalstamos veiklos imitacijos modelį, į UAB “X” PVM sąskaitų-faktūrų, serija LEA (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), krovinio važtaraščių, SAC Nr. (duomenys neskelbtini), SAC Nr. (duomenys neskelbtini), SAC Nr. (duomenys neskelbtini), blankus ir naftos produktų pardavimo-pirkimo sutartį įrašė žinomai melagingus duomenis apie UAB “X“ 86,48 tonų mazuto už 36321,58 Lt (tame tarpe PVM 5540,58 Lt) pardavimą G. M. IĮ, sutartį patvirtino parašu. D. K., veikdamas pagal nusikalstamos veikos imitacijos modelį, patvirtino parašu šiuos žinomai melagingus duomenis PVM sąskaitose-faktūrose ir krovinių važtaraščiuose. L. K., veikdamas pagal nusikalstamos veiklos imitacijos modelį, suklastojo 2003-07-01 AB “Bankas Snoras” Vilniaus filialo mokėjimo kvitą, jame įrašant melagingus duomenis apie G. M. IĮ atsiskaitymą UAB “X” pagal PVM sąskaitas-faktūras, serija LEA (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) už neva parduotą 57,65 tonų mazuto, pervedant 24212,99 Lt, tame tarpe PVM 3693,51 Lt., į UAB “X” bankinę sąskaitą. R. T. kartu su L. K. šiuos žinomai suklastotus dokumentus: PVM sąskaitas-faktūras, krovinio važtaraščius, sutartį, mokėjimo kvitą perdavė S. M. . Tęsdamas nusikalstamą veiką, S. M. suklastotas PVM sąskaitas-faktūras, LEA (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), krovinio važtaraščius, SAC Nr. (duomenys neskelbtini), SAC Nr. (duomenys neskelbtini), SAC Nr. (duomenys neskelbtini), sutartį ir mokėjimo kvitą perdavė S. G., kuris vykdydamas išankstinį susitarimą, šiuos žinomai suklastotus dokumentus perdavė G. M. IĮ savininkui G. M.. Tęsdamas nusikalstamą veiką, G. M. PVM sąskaitas-faktūras, serija LEA (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), krovinio važtaraščius, SAC Nr. (duomenys neskelbtini), SAC Nr. (duomenys neskelbtini), SAC NR. (duomenys neskelbtini), įtraukė į G. M. IĮ buhalterinę apskaitą ir 5541 Lt pridėtinės vertės mokesčio įtraukė į PVM atskaitą, o iš nenustatytų asmenų, nesumokant pirkimo PVM, įsigytas 86,48 tonas mazuto G. M. IĮ vardu pagal PVM sąskaitas-faktūras, serija LGA Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pardavė UAB “X” už 38777,63 Lt (tame tarpe 5915,23 Lt PVM). UAB “X” atstovai atsiskaitė už parduotą mazutą pagal PVM sąskaitą-faktūrą, serija LGA Nr. (duomenys neskelbtini), ir dalinai atsiskaitė už mazutą pagal PVM sąskaitą-faktūrą, serija LGA Nr. (duomenys neskelbtini), pervedant mokėjimo pavedimu į G. M. IĮ bankinę sąskaitą iš viso 19700 Lt (tame tarpe 3001 Lt PVM), ir neapmokėjo G. M. IĮ už mazutą pagal PVM sąskaitą-faktūrą, serija LGA Nr. (duomenys neskelbtini), ir už dalį mazuto pagal PVM sąskaitą-faktūrą, serija LGA Nr. (duomenys neskelbtini), nepervedant iš viso 19077 Lt (tame tarpe 2914 Lt PVM). Tęsdamas nusikalstamą veiką, G. M. iš G. M. IĮ bankinės sąskaitos paėmė grynais pinigais 19700 Lt (tame tarpe 3001 litų PVM), PVM 3001 Lt per S. G. perdavė S. M., kuris šią pinigų sumą pasidalijo su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM darbuotojais L. K., R. T., D. K., dėl ko žinant, kad UAB „X“ mazuto neturėjo ir jo G. M. IĮ nepardavė, sandoris tarp UAB “X” ir G. M. IĮ realiai neįvyko, PVM pagal šį tariamą sandorį į LR biudžetą nebus (nebuvo) sumokėtas, S. M. kartu su G. M. , Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM pareigūnais L. K. , R. T. , D. K., veikusiais pagal nusikalstamos veiklos imitacijos modelį (2003-03-03 teikimas Nr. (duomenys neskelbtini)) kaip L. S. , UAB “X” direktorius R. J. ir komercijos direktorius D. K., padedant S. G., pasikėsino apgaule išvengiant turtinės prievolės įgyti 5540,58 Lt pridėtinės vertės mokesčio lėšų, iš kurių apgaule išvengiant turtinės prievolės įgijo Lietuvos Respublikos biudžeto 3001 Lt pridėtinės vertės mokesčio lėšų, tačiau nusikalstama veika nebuvo baigta dėl nuo S. M. , G. M. , S. G. valios nepriklausančių aplinkybių, nes UAB „X“ už mazutą G. M. IĮ nesumokėjo 19077 Lt (tame tarpe 2914 Lt PVM). Šiais savo veiksmais S. M. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 22 str. 1d. ir 182 str. 1 d., G. M. - LR BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d., S. G. – LR BK 24 str. 6 d., 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d.

S. M. ir R. V. pripažinti kaltais ir nuteisti už tai, kad, padedant S. G. , sukčiavo, tai yra S. M. kartu su R. V. 2003 metų birželio 23 d. - liepos 3 d., nenustatytoje vietoje, žinodami, kad UAB “X” faktiškai jokios veiklos nevykdo ir yra naudojama nusikalstamai veikai nuslėpti: prekėms įsigytoms be dokumentų, nesumokant pirkimo PVM legalizuoti ir parduoti LR ūkio subjektams, ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM pareigūnais L. K. , R. T. ir D. K. , veikusiais pagal nusikalstamos veiklos imitacijos modelį (2003-03-03 teikimas Nr. (duomenys neskelbtini)) kaip L. S., UAB “X” direktorius R. J. ir komercijos direktorius D. K., iš anksto susitarė, panaudojant suklastotas UAB “X” PVM sąskaitas-faktūras, krovinio važtaraščius, sutartį, žinant, kad ūkinės operacijos tarp UAB “X” ir A. L. IĮ realiai neįvyks, siekdami įteisinti R. V. nusikalstamu būdu iš neteisėto vertimosi ūkine komercine veikla įgytą turtą, sudarant sandorį UAB „X“ vardu dėl 59000 litrų dyzelino pardavimo A. L. IĮ: R. V., veikdama kaip fizinis asmuo, neįsteigusi įmonės, neturėdama licencijos prekiauti naftos produktais, iš nenustatytų asmenų be pirkimo dokumentų, nesumokant pirkimo PVM, įgijo 59000 litrų dyzelino, duomenis apie dyzelino kiekį, kainą perdavė S. G., iš anksto pažadėjusiam pateikti suklastotus šių prekių pardavimo A. L. IĮ dokumentus, ir nurodė šiuos žinomai melagingus duomenis įrašyti į UAB “X” PVM sąskaitas-faktūras, krovinio važtaraščius, sutartį kaip neva įvykusią ūkinę operaciją tarp UAB “X” ir A. L. IĮ. Tęsdamas nusikalstamą veiką, S. G. šiuos žinomai melagingus duomenis perdavė S. M. , kuris nurodė L. K. ir R. T. įrašyti į UAB “X” PVM sąskaitas-faktūras, krovinio važtaraščius, sutartį žinomai melagingus duomenis apie neva įvykusias ūkines operacijas tarp UAB “X” ir A. L. IĮ. R. T., veikdamas pagal nusikalstamos veiklos imitacijos modelį, į UAB “X” PVM sąskaitų-faktūrų, serija LEA (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), krovinio važtaraščių, SAC Nr. (duomenys neskelbtini), SAC Nr. (duomenys neskelbtini), blankus, naftos produktų pardavimo-pirkimo sutartį įrašė žinomai melagingus duomenis apie UAB “X“ 37000 litrų dyzelino už 61053,06 Lt (tame tarpe PVM 9313,18 Lt) pardavimą A. L. IĮ, sutartį patvirtino parašu. D. K., veikdamas pagal nusikalstamos veikos imitacijos modelį, patvirtino parašu šiuos žinomai melagingus duomenis PVM sąskaitose-faktūrose ir krovinių važtaraščiuose. R. T. kartu su L. K. šiuos žinomai suklastotus dokumentus perdavė S. M., kuris žinomai suklastotas PVM sąskaitas-faktūras, LEA (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), krovinio važtaraščius, SAC Nr. (duomenys neskelbtini), SAC Nr. (duomenys neskelbtini), naftos produktų pardavimo-pirkimo sutartį perdavė S. G., kuris vykdydamas išankstinį susitarimą, šiuos žinomai suklastotus dokumentus perdavė R. V., A. L. šias PVM sąskaitas-faktūras, krovinio važtaraščius, sutartį patvirtinus savo parašu, R. V. PVM sąskaitas-faktūras, serija LEA (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), krovinio važtaraščius, SAC Nr. (duomenys neskelbtini), SAC Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2003-07-03 pažymą apie neva įvykusią ūkinę operaciją dėl UAB “X” 22000 litrų dyzelino pardavimo A. L. IĮ už 36301,82 Lt (tame tarpe PVM 5537,57 Lt) įtraukė į A. L. IĮ buhalterinę apskaitą, o iš nenustatytų asmenų, nesumokant pirkimo PVM, įsigytus 59000 litrus dyzelino A. L. IĮ vardu pagal PVM sąskaitas-faktūras, serija GEA Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pardavė UAB “X“ už 98294 Lt (tame tarpe PVM 14994 Lt). Tokiu būdu S. M. kartu su R. V., Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM pareigūnais L. K. , ir R. T., D. K., veikusiais pagal nusikalstamos veiklos imitacijos modelį (2003-03-03 teikimas Nr. (duomenys neskelbtini)) kaip L. S., UAB “X” direktorius R. J. ir komercijos direktorius D. K., padedant S. G., Lietuvos Respublikos rinkoje įteisino nusikalstamu būdu įgytus 59000 litrų dyzelino. Šiais savo veiksmais S. M. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 216 str. 1 d., R. V. – LR BK 216 str. 1 d., S. G. - LR BK 24 str. 6 d. ir 216 str. 1 d..

S. M. ir R. V. taip pat pripažinti kaltais ir nuteisti už tai, kad, padedant S. G. , sukčiavo, tai yra S. M. kartu su R. V. 2003 m. birželio 23 d. - 2003 m. liepos 3 d., nenustatytoje vietoje, žinodami, kad UAB “X” faktiškai jokios veiklos nevykdo ir yra naudojama nusikalstamai veikai nuslėpti: prekėms, įsigytoms be dokumentų, nesumokant pirkimo PVM, legalizuoti ir parduoti LR ūkio subjektams, ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM pareigūnais L. K. , R. T. , D. K., veikusiais pagal nusikalstamos veiklos imitacijos modelį (2003-03-03 teikimas Nr. (duomenys neskelbtini)) kaip L. S., UAB “X” direktorius R. J. ir komercijos direktorius D. K. , iš anksto susitarė apgaule, žinodami, kad ūkinės operacijos tarp UAB “X” ir A. L. IĮ realiai neįvyks ir PVM pagal šį tariamą sandorį nebus sumokėtas, panaudojant suklastotus UAB „X“ sutartį, krovinio važtaraščius ir PVM sąskaitas-faktūras, jose įrašius prekių kainą su 18 procentų PVM, pardavus šias prekes ir po atsiskaitymo paėmus grynuosius pinigus, tokiu būdu apgaule išvengiant turtinės prievolės ir siekiant užvaldyti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą mokėtiną PVM: R. V., veikdama kaip fizinis asmuo, neįsteigusi įmonės, neturėdama licencijos prekiauti naftos produktais, iš nenustatytų asmenų be pirkimo dokumentų, nesumokant pirkimo PVM, įgijo 59000 litrų dyzelino, duomenis apie dyzelino kiekį ir kainą perdavė S. G., iš anksto pažadėjusiam pateikti suklastotus šių prekių pardavimo A. L. IĮ dokumentus, ir nurodė šiuos žinomai melagingus duomenis įrašyti į UAB “X” PVM sąskaitas-faktūras, krovinių važtaraščius, sutartį kaip neva įvykusią ūkinę operaciją tarp UAB “X” ir A. L. IĮ, S. G. šiuos žinomai melagingus duomenis perdavė S. M. , kuris nurodė L. K. ir R. T. įrašyti į UAB “X” PVM sąskaitas-faktūras, krovinio važtaraščius, sutartį žinomai melagingus duomenis apie neva įvykusias ūkines operacijas tarp UAB “X” ir A. L. IĮ. R. T., veikdamas pagal nusikalstamos veiklos imitacijos modelį, į UAB “X” PVM sąskaitų-faktūrų, serija LEA (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), krovinio važtaraščių SAC Nr. (duomenys neskelbtini), SAC Nr. (duomenys neskelbtini), blankus, naftos produktų pardavimo-pirkimo įrašė žinomai melagingus duomenis apie UAB “X“ 37000 litrų dyzelino už 61053,06 Lt (tame tarpe PVM 9313,18 Lt) pardavimą A. L. IĮ, sutartį patvirtino parašu. D. K., veikdamas pagal nusikalstamos veikos imitacijos modelį, patvirtino parašu šiuos žinomai melagingus duomenis PVM sąskaitose-faktūrose ir krovinių važtaraščiuose. R. T. kartu su L. K. šiuos žinomai suklastotus dokumentus perdavė S. M., kuris žinomai suklastotas PVM sąskaitas-faktūras, LEA (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), krovinio važtaraščius, SAC Nr. (duomenys neskelbtini), SAC Nr. (duomenys neskelbtini), naftos produktų pardavimo-pirkimo sutartį perdavė S. G., kuris vykdydamas išankstinį susitarimą, šiuos žinomai suklastotus dokumentus perdavė R. V., o A. L. šias PVM sąskaitas-faktūras, krovinio važtaraščius, sutartį patvirtinus savo parašu, R. V. PVM sąskaitas-faktūras, serija LEA (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), krovinio važtaraščius, SAC Nr. (duomenys neskelbtini), SAC Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2003-07-03 pažymą apie neva įvykusią ūkinę operaciją dėl UAB “X” 22000 litrų dyzelino pardavimo A. L. IĮ už 36301,82 Lt (tame tarpe PVM 5537,57 Lt) įtraukė į A. L. IĮ buhalterinę apskaitą, 14851 Lt pridėtinės vertės mokesčio įtraukė į PVM atskaitą, o iš nenustatytų asmenų, nesumokant pirkimo PVM, įsigytus 59000 litrus dyzelino A. L. IĮ vardu pagal PVM sąskaitas-faktūras, GEA (duomenys neskelbtini), pardavė UAB “X” už 98294 Lt (tame tarpe PVM 14994 Lt), UAB “X” atstovai atsiskaitė už parduotą dyzeliną pagal PVM sąskaitas-faktūras, serija GEA (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pervedant mokėjimo pavedimu į A. L. IĮ bankinę sąskaitą 98294 Lt (tame tarpe PVM 14994 Lt). R. V., A. L. iš A. L. IĮ kasos paėmus grynais pinigais 97354,86 Lt (tame tarpe PVM 14850,75 Lt), PVM 14850,75 Lt per S. G. pasidalino su S. M. ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM darbuotojai L. K. , R. T. ir D. K., dėl ko žinant, kad UAB „X“ dyzelino neturėjo ir jo A. L. IĮ nepardavė, sandoris tarp UAB “X” ir A. L. IĮ realiai neįvyko, PVM pagal šį tariamą sandorį į LR biudžetą nebus sumokėtas, S. M. kartu su R. V., Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM pareigūnais L. K. , R. T. , D. K., veikusiais pagal nusikalstamos veiklos imitacijos modelį (2003-03-03 teikimas Nr. (duomenys neskelbtini)) kaip L. S., UAB “X” direktorius R. J. ir komercijos direktorius D. K., padedant S. G., apgaule išvengiant turtinės prievolės įgijo Lietuvos Respublikos biudžeto 14850,75 Lt pridėtinės vertės mokesčio lėšų. Šiais savo veiksmais S. M. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 182 str. 1 d., R. V. – LR BK 182 str. 1 d., S. G. – LR BK 24 str. 6 d. ir 182 str. 1 d.

S. M. ir J. K. pripažinti kaltais ir nuteisti už tai, kad pasikėsino sukčiauti, tai yra 2003 m. birželio 30 d. - liepos 7 d., nenustatytoje vietoje, žinodami, kad UAB “X” faktiškai jokios veiklos nevykdo ir yra naudojama nusikalstamai veikai nuslėpti: prekėms įsigytoms be dokumentų, nesumokant pirkimo PVM legalizuoti ir parduoti LR ūkio subjektams, ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM pareigūnais L. K., R. T., D. K., veikusiais pagal nusikalstamos veiklos imitacijos modelį (2003-03-03 teikimas Nr. (duomenys neskelbtini)) kaip L. S., UAB “X” direktorius R. J. ir komercijos direktorius D. K., padedant nenustatytiems asmenims, iš anksto susitarė apgaule, žinodami, kad ūkinės operacijos tarp UAB “X” ir ūkininko A. L. ūkio, UAB “X” ir ūkininko D. L. ūkio realiai neįvyks, PVM pagal šiuos tariamus sandorius nebus sumokėtas, panaudojant suklastotus UAB „X“ krovinio važtaraščius ir PVM sąskaitas-faktūras, jose įrašius prekių kainą su 18 procentų PVM, pardavus šias prekes ir po atsiskaitymo paėmus pinigus iš UAB „X“ bankinės sąskaitos grynaisiais pinigais, tokiu būdu apgaule išvengiant turtinės prievolės ir siekiant užvaldyti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą mokėtiną PVM: J. K. iš nenustatytų asmenų be pirkimo dokumentų, nesumokant pirkimo PVM įgijo 14000 litrų dyzelino bei siekdamas legalizuoti nusikalstamu būdu įgytą kurą LR rinkoje, duomenis apie dyzelino kiekį ir kainą perdavė S. M., iš anksto pažadėjusiam pateikti suklastotus dyzelino pardavimo ūkininko A. L. ūkiui ir ūkininko D. L. ūkiui dokumentus, ir nurodė šiuos žinomai melagingus duomenis įrašyti į UAB “X” PVM sąskaitas-faktūras, krovinių važtaraščius, kaip neva įvykusias ūkines operacijas tarp UAB “X” ir ūkininko A. L. ūkio, UAB “X” ir ūkininko D. L.. Tęsdamas nusikalstamą veiką, S. M. nurodė L. K. ir R. T. įrašyti į UAB “X” PVM sąskaitas-faktūras, krovinio važtaraščius žinomai melagingus duomenis apie neva įvykusias ūkines operacijas tarp UAB “X” ir ūkininko A. L. ūkio bei UAB “X” ir ūkininko D. L. ūkio. R. T., veikdamas pagal nusikalstamos veiklos imitacijos modelį, į UAB “X” PVM sąskaitų-faktūrų, serija LEA (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), krovinio važtaraščių, SAC Nr. (duomenys neskelbtini), SAC Nr. (duomenys neskelbtini), blankus įrašė žinomai melagingus duomenis apie UAB “X“ 6000 litrų dyzelino už 10019,97 Lt (tame tarpe PVM 1528,47 Lt) pardavimą ūkininko A. L. ūkiui, 8000 litrų dyzelino už 13359,96 Lt (tame tarpe PVM 2037,96 Lt) pardavimą ūkininko D. L. ūkiui. D. K., veikdamas pagal nusikalstamos veikos imitacijos modelį, patvirtino parašu šiuos žinomai melagingus duomenis PVM sąskaitose-faktūrose ir krovinių važtaraščiuose. R. T. kartu su L. K. šiuos žinomai suklastotus dokumentus perdavė S. M., kuris žinomai suklastotas PVM sąskaitas-faktūras, serija LEA (duomenys neskelbtini), LEA (duomenys neskelbtini), krovinio važtaraščius, SAC Nr. (duomenys neskelbtini), SAC Nr. (duomenys neskelbtini), perdavė J. K. , kuris šiuos žinomai suklastotus dokumentus ir iš nenustatytų asmenų, nesumokant pirkimo PVM, įsigytus 14000 litrų dyzelino per nenustatytus asmenis perdavė ūkininkui A. L. ir ūkininkui D. L. . Ūkininkas A. L. įtraukė suklastotą UAB “X” PVM sąskaitą-faktūrą, LEA Nr. (duomenys neskelbtini), krovinio važtaraštį, SAC Nr. (duomenys neskelbtini), į ūkininko A. L. ūkio buhalterinę apskaitą ir 1528,47 Lt pridėtinės vertės mokesčio į PVM atskaitą, o ūkininkas D. L. įtraukė suklastotą UAB “X” PVM sąskaitą-faktūrą, LEA Nr. (duomenys neskelbtini), į ūkininko D. L. ūkio buhalterinę apskaitą ir 2037,96 Lt pridėtinės vertės mokesčio į PVM atskaitą. Ūkininkai A. L. ir D. L. atsiskaitė už dyzeliną, pervedant mokėjimo pavedimais 23379,93 Lt (tame tarpe PVM 3566,43 Lt) į UAB “X” sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB bankas Nord/LB Lietuva Vilniaus skyriuje. L. K. ir R. T. paėmė iš UAB “X” bankinės sąskaitos grynais pinigais 23379,93 Lt (tame tarpe PVM 3566,43 Lt) ir 2003-07-07 Panevėžyje juos perdavė S. M. , kuris turėjo perduoti nenustatytą šios sumos dalį J. K. , dėl ko žinant, kad UAB „X“ dyzelino neturėjo ir jo ūkininko A. L. ūkiui bei ūkininko D. L. ūkiui nepardavė, sandoriai tarp UAB “X” ir ūkininko A. L. ūkio, tarp UAB “X” ir ūkininko D. L. ūkio realiai neįvyko, PVM pagal šį tariamą sandorį į LR biudžetą nebus sumokėtas, S. M. kartu su J. K. , Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM pareigūnais L. K. , R. T. , D. K., veikusiais pagal nusikalstamos veiklos imitacijos modelį (2003-03-03 teikimas Nr. (duomenys neskelbtini)) kaip L. S., UAB “X” direktorius R. J. ir komercijos direktorius D. K., padedant nenustatytiems asmenims, pasikėsino apgaule išvengiant turtinės prievolės įgyti Lietuvos Respublikos biudžeto 3566,43 Lt pridėtinės vertės mokesčio lėšų, tačiau nusikalstama veika nebuvo baigta dėl nuo S. M., J. K. valios nepriklausančių aplinkybių, nes po pinigų perdavimo S. M. sulaikė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM pareigūnai. Šiais savo veiksmais S. M. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d., J. K. – LR BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d.

G. M. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad neteisėtai vertėsi ūkine-komercine veikla, tai yra 2003 metų birželio 3 d.- liepos 1 d., nenustatytoje vietoje neįsteigęs įmonės, veikdamas kaip fizinis asmuo, neturėdamas licencijos prekiauti naftos produktais, iš nenustatytų asmenų už nenustatytą sumą, be dokumentų, nesumokėdamas jokių mokesčių, tame tarpe ir pirkimo PVM, neteisėtai įgijo 86,48 tonas mazuto, pažeisdamas 2003-01-28 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 113 patvirtintų „Nefasuotų naftos produktų prekybos licencijavimo taisyklių“ 2 punkto nuostatą, kad “prekyba importuojamais nefasuotais naftos produktais (išleidimas laisvai cirkuliuoti Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje), prekyba eksportuojamais nefasuotais naftos produktais (negrąžinamas eksportas), didmeninė ir mažmeninė prekyba jais, (toliau vadinama – nefasuoti naftos produktai), leidžiama tik turint nustatytos formos licenciją”. Šiais savo veiksmais G. M. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 202 str. 1 d.

G. M. taip pat pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2003 metų birželio 3 d. - liepos 1 d., Pakruojo mieste, būdamas G. M. individualios įmonės, (duomenys neskelbtini) registruotos (duomenys neskelbtini), savininku, žinodamas, kad UAB “X” faktiškai jokios veiklos nevykdo ir yra naudojama nusikalstamai veikai nuslėpti: prekėms įsigytoms be dokumentų, nesumokant pirkimo PVM legalizuoti ir parduoti LR ūkio subjektams, per padėjėją S. G., suklastojo iš S. M. gautus dokumentus: UAB “X” 2003-06-15 PVM sąskaitas-faktūras, serija LEA Nr. (duomenys neskelbtini), 2003-06-16 serija LEA Nr. (duomenys neskelbtini), 2003-06-17 serija LEA Nr. (duomenys neskelbtini), krovinio važtaraščius 2003-06-17 SAC Nr. (duomenys neskelbtini), 2003-06-16 SAC Nr. (duomenys neskelbtini), 2003-06-15 SAC Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2003-06-13 naftos produktų pardavimo-pirkimo sutartį, juose pasirašydamas bei sutartį patvirtindamas G. M. IĮ antspaudu ir tokiu būdu patvirtindamas žinomai melagingus duomenis apie UAB “X“ 86,48 tonų mazuto už 36321,58 Lt (tame tarpe PVM 5540,58 Lt) pardavimą G. M. IĮ. G. M. panaudojo šiuos suklastotus tikruosius dokumentus ir 2003-07-01 AB “Bankas Snoras” Vilniaus filialo mokėjimo kvitą su jam žinomai įrašytais melagingais duomenimis apie G. M. IĮ atsiskaitymą UAB “X” pagal PVM sąskaitas-faktūras, serija LEA (duomenys neskelbtini) už neva parduotą 57,65 tonas mazuto, pervedant 24212,99 Lt (tame tarpe PVM 3693,51 Lt) į UAB “X” bankinę sąskaitą, juos įtraukdamas į G. M. IĮ buhalterinę apskaitą. Šiais savo veiksmais G. M. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 300 str. 1 d.

G. M. taip pat pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad neteisėtai vertėsi ūkine – komercine veikla, tai yra 2003 metų birželio 3 d. - liepos 1 d., Pakruojo mieste, būdamas G. M. individualios įmonės, (duomenys neskelbtini) registruotos (duomenys neskelbtini), savininku, žinodamas, kad UAB “X” faktiškai jokios veiklos nevykdo ir yra naudojama nusikalstamai veikai nuslėpti: prekėms įsigytoms be dokumentų, nesumokant pirkimo PVM legalizuoti ir parduoti LR ūkio subjektams, siekdamas legalizuoti iš tyrimo metu nenustatytų asmenų be pirkimo dokumentų, nesumokant pirkimo PVM, įsigytas 86,48 tonas mazuto, panaudojo suklastotas UAB “X” PVM sąskaitas-faktūras, LEA (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) krovinio važtaraščius, SAC Nr. (duomenys neskelbtini), SAC Nr. (duomenys neskelbtini), SAC Nr. (duomenys neskelbtini), naftos produktų pardavimo-pirkimo sutartį su žinomai melagingais duomenimis apie UAB „X“ 86,48 tonas mazuto už 36321,58 Lt (tame tarpe PVM 5540,58 Lt) pardavimą G. M. IĮ, žinant, kad sandoriai tarp UAB “X” ir G. M. IĮ realiai neįvyks. Po to, G. M. neteisėtai įsigytas 86,48 tonas mazuto G. M. IĮ vardu pagal PVM sąskaitas-faktūras, serija LGA Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pardavė UAB “X” už 38777,63 Lt (tame tarpe 5915,23 Lt PVM), o UAB „X“ dalinai atsiskaitė už parduotą mazutą, pervedant 19700 Lt (tame tarpe 3001 Lt PVM), kuriuos G. M. paėmė grynais iš G. M. IĮ bankinės sąskaitos, o UAB „X“ nepervedė 19077 Lt (tame tarpe 2914 Lt PVM), t. y. G. M. pasikėsino apgaule įgyti 5540,58 Lt pridėtinės vertės mokesčio lėšų, iš kurių apgaule įgijo Lietuvos Respublikos biudžeto 3001 Lt pridėtinės vertės mokesčio lėšų. Tokiu būdu G. M. vadovavo juridiniam asmeniui - G. M. individualiai įmonei, naudojamai neteisėtai ir nusikalstamai veiklai nuslėpti - legalizuoti neteisėtai įgytas 86,48 tonas mazuto ir apgaule įgyti Lietuvos Respublikos biudžeto pridėtinės vertės mokesčio lėšas. Šiais savo veiksmais G. M. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 203 str. 2 d.

G. M. taip pat pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad apgaulingai tvarkė apskaitą, tai yra 2003 metų birželio 3 d. - birželio 30 d., Pakruojo mieste, būdamas G. M. individualios įmonės, (duomenys neskelbtini) registruotos (duomenys neskelbtini), savininku ir vadovu, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalies nuostatą būdamas atsakingu už buhalterinės apskaitos organizavimą ir tvarkymą, apgaulingai tvarkė G. M. IĮ buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti 2003 m. sausio 1 d. - 2003 m. birželio 30 d. laikotarpio G. M. IĮ veiklos, jos ūkinės, komercinės, finansinės būklės ir įvertinti turto, t. y. G. M. , siekdamas legalizuoti iš nenustatytų asmenų be pirkimo dokumentų, nesumokant pirkimo PVM, neteisėtai įsigytas 86,48 tonas mazuto, įtraukė į G. M. IĮ buhalterinę apskaitą PVM sąskaitas-faktūras, serija LEA Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), su žinomai melagingais duomenimis apie UAB “X“ 86,48 tonas mazuto už 36321,58 Lt (tame tarpe PVM 5540,58 Lt) pardavimą G. M. IĮ, žinodamas, kad UAB “X” faktiškai jokios veiklos nevykdo ir yra naudojama nusikalstamai veikai nuslėpti: prekėms įsigytoms be dokumentų, nesumokant pirkimo PVM legalizuoti ir parduoti LR ūkio subjektams, UAB „X“ mazuto neturėjo ir jo G. M. IĮ nepardavė, ūkinė operacija tarp UAB “X” ir G. M. IĮ realiai neįvyko. Tokiu būdu G. M. IĮ buhalterinėje apskaitoje fiksavo neįvykusiais ūkines operacijas, pažeidžiant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies nuostatą, kai į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, ir 12 straipsnio 1 dalies nuostatą, kai visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. Kadangi PVM sąskaitose-faktūrose, serija LEA Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys, nėra galimybės nustatyti ūkinių operacijų tapatumo, negalima nustatyti, iš kur G. M. IĮ įsigijo 86,48 tonas mazuto, kam ir kiek sumokėjo už mazutą. Į 2003 m. birželio mėn. PVM atskaitą G. M. , žinodamas, kad pagal šį tariamą sandorį tarp UAB „X“ ir G. M. IĮ dėl 86,48 tonų mazuto įpirkimo-pardavimo PVM į LR biudžetą nebus sumokėtas, įtraukė 5541 Lt daugiau pirkimo PVM, tuo sumažindamas mokėtiną į biudžetą PVM sumą ir pažeidė 2002-03-05 Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 64 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad pirkimo PVM gali būti įtraukiamas į PVM ataskaitą tik tuo atveju, jeigu PVM mokėtojas turi PVM sąskaitą-faktūrą arba kitą šiame įstatyme nurodytą apskaitos dokumentą, kuris nustatyta tvarka gali būti naudojamas prekių tiekimui ir (arba) paslaugų teikimui. Šiais savo veiksmais G. M. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 222 str. 1 d.

R. V. pripažinta kalta ir nuteista už tai, kad neteisėtai vertėsi ūkine – komercine veikla, tai yra 2003 m. birželio 23 d. - 2003 metų liepos 3 d., nenustatytoje vietoje, neįsteigusi įmonės, veikdama kaip fizinis asmuo, neturėdama licencijos prekiauti naftos produktais, iš nenustatytų asmenų už nenustatytą sumą, be dokumentų, nesumokėdama jokių mokesčių, tame tarpe ir pirkimo PVM, neteisėtai įgijo 59000 litrus dyzelino, pažeisdama 2003-01-28 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 113 patvirtintų „Nefasuotų naftos produktų prekybos licencijavimo taisyklių“ 2 punkto nuostatą, kad “prekyba importuojamais nefasuotais naftos produktais (išleidimas laisvai cirkuliuoti Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje), prekyba eksportuojamais nefasuotais naftos produktais (negrąžinamas eksportas), didmeninė ir mažmeninė prekyba jais, (toliau vadinama – nefasuoti naftos produktai), leidžiama tik turint nustatytos formos licenciją”. Šiais savo veiksmais R. V. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 202 str. 1 d.

Skunde nurodoma, pirmosios instancijos teismą netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą ir pripažinus kaltu pagal LR BK 300 str. 1d. už tai, kad jis, pasirašydamas PVM sąskaitas-faktūras bei pirkimo-pardavimo sutartį, pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo 14 str. 2 d. nuostatas, pagal kurias už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys. Pažymi, kad šiuo atveju dokumentus surašė ir pasirašė FNTT pareigūnai. Byloje nėra duomenų apie tai, kad į PVM sąskaitą-faktūrą buvo įrašyti neteisingi duomenys apie ūkinę operaciją dėl 86, 48 tonų mazuto pardavimo tarp UAB ,,X“ ir G. M. IĮ. Teismo išvada, kad ūkinė operacija neįvyko - neatitinka bylos aplinkybių, nes iš tikrųjų ši aplinkybė nenustatyta. Specialisto išvadoje Nr. 140-(744)-181-963 (t. 5, b.l. 17) konstatuota, kad siekiant nustatyti ūkinius ryšius tarp UAB ,,X“ ir G. M. IĮ, t. t.y ar tarp šių ūkinių subjektų yra atliktos ūkinės operacijos (mazuto pardavimas), ar jos tapačios, ar užfiksuotos apskaitos registruose, galima taikant priešpriešinio patikrinimo metodą. Pabrėžia, jog tą patį teigė ir teisiamajame posėdyje apklausta specialistė V. Č. . Tačiau, apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas atmetė gynėjų prašymą atlikti patikrinimą ir reviziją UAB ,,X“ ir tuo iš esmės pažeidė LR BPK 10 str. 2 d. ir 369 str. nuostatas, suvaržė įstatymų garantuotas kaltinamojo teises, ir tai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą sprendimą.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi neteisėto NVIM pagalba surinktais įrodymais, tuo pažeidžiant LR BPK 20 str. 1 d., 4 d. nuostatas. Atkreipiamas dėmesys, kad tariama nusikalstama veika buvo padaryta 2005-05-01, t. y. įsigaliojus naujajam LR BK, tuo tarpu pagal NVIM pareigūnams leista daryti nusikaltimus, numatytus LR BK, galiojusiame iki 2005-05-01. Visus tariamus nusikaltimus šiuo atveju padarė UAB ,,X“ bei UAB ,,X“ (tuo tikslu naudoti ir jų dokumentai), t. y. juridiniai asmenys, nors leidimas daryti nusikalstamas veikas juridinių asmenų vardu ir nebuvo duotas. Visi duomenys, gauti neteisėto NVIM pagalba, neturėjo būti laikomi įrodymais, o teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, negalėjo jais remtis. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliantas mano, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas ir turėtų būti panaikintas.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistųjų S. G. , J. K. , G. M. ir R. V. apeliaciniai skundai atmetami, o nuteistojo S. M. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies ir Šiaulių apygardos teismo 2007 m. liepos 26 d. nuosprendis keičiamas dėl nuosprendyje išdėstytų išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 326 str. 1 d. 1 p., 3 p., 328 str. 3 p.).

Dėl nuteistųjų S. M. ir S. G. apeliacinių skundų

Atsižvelgdama į tai, kad nuteistųjų S. M. ir S. G. apeliacinių skundų argumentai iš esmės yra analogiški, kolegija iš karto atsikirtinės į šiuos abu skundus. Pažymėtina, jog abiejų apeliantų skundai yra pakankamai platūs, juose dėstoma daug teorinės medžiagos, cituojamos įvairios įstatymų nuostatos, aptariami teismų sprendimai, darant kategoriškas išvadas apie analogijos taikymą šioje byloje ir tt. Nors LR BPK 320 str. numato, kad byla apeliacinės instancijos teisme patikrinama tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, tačiau kolegija atkreipia dėmesį, kad tokio reikalavimo negalima suprasti kaip pažodinio atsakymo į visus apeliacinio skundo motyvus, kadangi atsakymai į juos turi logiškai išplaukti iš apeliacinės instancijos teismo sprendimo, ką ne kartą yra pabrėžęs ir LAT.

Kiekvienu atveju, kai susiduriame su byla, kurioje buvo taikomas NVIM, būtina kruopščiai ištirti, ar tokio pobūdžio veiksmai buvo taikomi teisėtai, t. y. būtina nustatyti ne tik sankcionavimo, bet ir vykdymo pagrindų teisėtumą, kur antruoju atveju pagrindiniu reikalavimu laikytina tai, jog griežtai draudžiama asmenį provokuoti nusikalsti.

Toliau, analizuojant pirminę operatyvinę medžiagą, paminėtinas 2002-11-14 tarp S. M. ir L. K. įvykęs telefoninis pokalbis, iš kurio aiškiai matyti, kad S. M. nori pradėti dirbti su L. K. ir jo žmonėmis, nors kiek prisibijo, kadangi jų nepažįsta („pasakysiu tiesiai šviesiai. Aš jeigu reiškia mes čia galim protingai dirbt...aš čia iki pusės milijono galėčiau suvartyti į mėnesį, bet aš bijau, supranti, bijau, vat aš nebuvau su jumis dirbęs iš viso, supranti“, „reiškia supranti, va, jeigu mes pastoviai dirbam, tai aš sakau, aš jum garantuoju darbą ant dvidešimt metų į priekį“), neslepia, kad tokio pobūdžio veikla jam yra gerai pažįstama, jis ja užsiima ir jam gerai sekasi („tai vat aš galiu tau pasakyti, aš vat reiškia praeitą savaitę du šimtus septyniasdešimt suvariau jiems < ... > ir jie man reiškia vat išgrynino, viskas tvarkoj ir aš problemų nematau“, „aš sakau, aš padarau į savaitę mažiausiai šimtą tūkstančių, tai čia yra pati mažiausia, pati minimaliausia suma, kokia begali būti < ... > pas mane apyvarta didžiulė, aš negaliu sakyti kiek, bet sakau, šimtas tai būtų mažiausiai į savaitę“), nurodo, kad L. K. turėtų bendrovę su licencija verstis didmenine prekyba naftos produktais. Šio pokalbio metu S. M. nurodo, kokia data būtina išrašyti fiktyvias PVM sąskaitas-faktūras, pažada, jog „pinigai įkris kažkur tai po sąskaitos išrašymo per savaitę“ (t. 2, b. l. 135-139). Su minėto pokalbio turiniu gynyba susipažino ne apeliacinės instancijos teismo metu, kuomet buvo gauta išslaptinta pirminė operatyvinė medžiaga, o daug anksčiau, t. y. pabaigus ikiteisminį tyrimą. Būtent po šio pokalbio FNTT pareigūnai kreipėsi dėl NVIM sankcionavimo bei leidimo imituoti nusikalstamus veiksmus, kur 2002-11-14 buvo patvirtintas NVIM Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 14, b. l. 237-238). Vadinasi, priešingai negu tvirtina apeliantai, NVIM sankcionavimo metu buvo surinkta pirminė operatyvinė operacija apie S. M. rengiamus atlikti nusikalstamus veiksmus, prie kurių darymo pareigūnai prisijungė, o ne išprovokavo nuteistąjį nusikalsti. Pareigūnai turėjo objektyvią informaciją apie S. M. rengiamus nusikaltimus, jo, taip pat ir kitų nuteistųjų neprovokavo, priešingai – tiek S. M. , tiek ir kiti nuteistieji niekieno nelenkiami priėmė sprendimą nusikalsti. Atribojant leistinus tyrimo veiksmus nuo provokacijos, atsižvelgiama ir į tai, ar atitinkama veika būtų buvusi atlikta be NVIM dalyvių įsikišimo, taip pat į tai, kokio dydžio materialinis skatinimas taikytas tam, kad nusikalstama veika būtų tęsiama. Kolegijos įsitikinimu, S. M. savo nusikalstamus sumanymus būtų įgyvendinęs ir be valstybės pareigūnų įsikišimo, kadangi, kaip matyti iš bylos medžiagos, jis jau ir iki pažinties su FNTT darbuotojais užsiėmė analogiško pobūdžio veikla, o tai, kad nusprendė „bendradarbiauti“ su FNTT darbuotojais, kurie veikė UAB „X“ ir UAB „X“ vardu, manydamas juos esant Vilniaus verslininkus, nereiškia, kad pastarasis nebūtų susiradęs kitų asmenų savo nusikalstamiems tikslams įgyvendinti. Nenustatyta, kad pareigūnai piniginiu atlygiu būtų skatinę pradėti ar tęsti nusikalstamą veiką. Priešingai, tai S. M. mokėjo pastariesiems tam tikrą procentą nuo dokumentuose išrašytos sumos (į klausimą „o kiek procentų tu nori pats turėti, kiek mums atiduoti“, atsako - „nu aš sakau..aš...jūs pasakykite reiškia savo pasiūlymą ir dirbam, supranti, ir dirbam!“) (t. 2, b. l. 135-138).

Kaip pažeidimą apeliantai nurodo, jog neegzistuoja kaltinime nurodytas teikimas dėl 2003-03-03 NVIM sankcionavimo. Akivaizdu, kad ši aplinkybė nesudaro jokio pažeidimo ir neturi jokios įtakos nuosprendžio teisėtumui bei pagrįstumui. Tai, kad teikimo minėtam modeliui sankcionuoti numeriu yra įvardintas NVIM numeris (teikimo Nr. (duomenys neskelbtini), jo pagrindu sankcionuotas NVIM Nr. (duomenys neskelbtini), o kaltinamajame akte ir nuosprendyje nurodoma, kad teikimo Nr. (duomenys neskelbtini)), nereiškia, kad modelis buvo sankcionuotas byloje nesančio teikimo pagrindu. Šiuo atveju yra kalbama apie vieną ir tą patį dokumentą ir teikimo numerio nurodymas pagal NVIM suteiktą numerį tėra techninė klaida.

Kolegija su tokiais apeliantų teiginiais nesutinka ir atmeta juos kaip nepagrįstus. Iš skundų turinio matyti, kad apeliantai išsamiai aptartų įstatymų nuostatų privalomumą taiko ir byloje veikusioms UAB „X“ ir UAB „X“. Apeliantai, neįsigilinę arba sąmoningai ignoruodami esminę aplinkybę, išdėstytų įstatymų nuostatas automatiškai įvardija kaip privalomas laikytis ir minėtoms bendrovėms. Klaidingas aukščiau nurodytų bendrovių statuso suvokimas ir nulemia tokius nepagrįstus apeliantų teiginius. Esminė reikšmė analizuojamu atveju tenka tai aplinkybei, kad FNTT pareigūnai, veikdami NVIM pagrindu, turėjo teisę savo veikloje panaudoti bendroves UAB „X“ ir UAB „X“ (taip pat UAB „X“ pagal NVIM Nr. (duomenys neskelbtini)). Tokią teisę jiems suteikė Operatyvinės veiklos įstatymo 7 str. 3 d., tokie veiksmai numatyti ir NVIM, sankcionuotose nepažeidžiant įstatymų numatytos tvarkos. Byloje surinktais neginčijamais įrodymais nustatyta, kad nei UAB „X“, nei UAB „X“ prekių netiekė, o tik S. M. prašymu išrašė fiktyvias PVM sąskaitas-faktūras. Bendrovės nevykdė jokios realios ūkinės veiklos, neatliko jokių ūkinių operacijų, pateiktos PVM sąskaitos-faktūros nepagrindžia šių operacijų. Bendrovės tiesiog buvo panaudotos imituojant nusikalstamus veiksmus, kas ir buvo numatyta sankcionuotose NVIM. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, suprantama, kad UAB „X“ ir UAB „X“ neturėjo pareigos mokėti mokesčius. Šiuo atveju apeliantai tik formaliai bei deklaratyviai išdėsto įstatymų nuostatas, nevertindami konkrečios situacijos ypatumo. Dėl tos pačios priežasties nepagrįsti skundų teiginiai dėl bendrovių ūkinės veiklos patikrinimo, taip pat priešpriešinių patikrinimų neatlikimo. Nelogiška būtų atlikti ūkinės veiklos patikrinimą ūkio subjektui, kuris tokios veiklos nevykdo, o tik ją imituoja. Taip pat netikslingi ir priešpriešiniai patikrinimai, kadangi akivaizdu, jog dokumentai neatspindi ūkinių operacijų, o tik sukuria ūkinės veiklos fikciją bei realiai neįvykusių sandorių regimybę. Šiuo atveju apeliantai neteisingai vertina specialistės V. Č. išvadą bei jos teisme duotus parodymus. Tiesa, kad specialistė nurodė, jog siekiant nustatyti, ar tarp UAB „X“ bei kitų ūkio subjektų buvo atliktos ūkinės operacijos, galima taikant priešpriešinio patikrinimo metodą. Tačiau šiuo atveju, kaip minėta, toks patikrinimas būtų betikslis, kadangi nustatyta, jog ūkinė operacija buvo fiktyvi. UAB „X“ buvo panaudota imituojant nusikalstamus veiksmus, ji S. M. prašymu išrašė fiktyvias sąskaitas-faktūras. Vadinasi, toks priešpriešinis patikrinimas neatspindėtų realios tikrovės, kadangi, kaip nurodė specialistė V. Č. , ji viską sprendė ir vertino tik pagal pateiktus dokumentus (t. 17, b. l. 239-240).

Toliau skunduose išsakoma nuomonė, jog nei Operatyvinės veiklos įstatyme, nei LR BPK 158 str., 159 str. nenumatyta galimybė panaudoti NVIM išaiškinant nusikaltimus, numatytus LR BK 182 str. 1 d., plačiau neišdėstant tokią poziciją pagrindžiančių motyvų. Analizuojamoje byloje visi NVIM sankcionuoti pagal Operatyvinės veiklos įstatymą. Iš teikimų dėl NVIM turinio matyti, kad pareigūnai, disponuodami pirmine informacija, turėjo pagrindą manyti, jog dėl galimai neteisėtų nurodytų asmenų veiksmų gali būti užvaldomas svetimas turtas stambiu mastu (sukčiavimas), taip pat įvykdytos kitos veikos. Operatyvinės veiklos įstatyme, įvardijant operatyvinio tyrimo pagrindus, yra nurodoma, kad operatyvinis tyrimas atliekamas, kai turima informacijos apie rengiamą, daromą ar padarytą sunkų nusikaltimą (9 str. 1 d.). 1961 m. LR BK 8¹ str. sukčiavimą stambiu mastu (LR BK 274 str. 3 d.) priskyrė sunkių nusikaltimų kategorijai. Vadinasi, operatyvinis tyrimas dėl minėtos veikos buvo panaudotas teisėtai, o tai, jog S. M. ir S. G. buvo nuteisti pagal LR BK 182 str. 1 d. (atitinka senojo LR BK 274 str. 1 d.), taip pat LR BK 22 str. 1 d., 182 str. 1 d., t. y. pagal pagrindinę sukčiavimo sudėtį be kvalifikuojančio požymio (švelnesnį baudžiamąjį įstatymą), nereiškia, jog nesilaikyta operatyvinio tyrimo pagrindų.

Kolegija nepasisakys dėl tų skundų argumentų, kuriais S. M. ir S. G. gretina 1961 m. LR BK 281 str. su naujojo LR BK 216 str. Iš skundų turinio matyti, kad apeliantai senojo LR BK 281 str. klaidingai sutapatina su 2000 m. LR BK 216 str., dėl ko pateikia iš esmės neteisingus argumentus. Be jokios abejonės nusikalstamu būdu gauto turto įgijimas arba realizavimas (1961 m. LR BK) neatitinka nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimo nusikaltimo sudėties (2000 m. LR BK 216 str.). Šiais nusikaltimais yra pažeidžiamos skirtingos baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės (pirmu atveju pažeidžiama nuosavybė, antruoju – finansų sistema) ir jie jokiu būdu negali būdu tapatinami. Tyrimo metu surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais pilnai įrodyta apeliantų kaltė dėl nusikalstamu būdu įgytų naftos produktų legalizavimo ar padėjimo juos legalizuoti: S. M. dėl 16620 litrų dyzelinio kuro, 86,48 tonų mazuto ir 59000 litrų dyzelinio kuro legalizavimo, o S. G. dėl padėjimo legalizuoti 86,48 tonas mazuto ir 59000 litrus dyzelinio kuro (apie tai pasisakoma nuosprendžio 79-84 lapuose arba t. 19, b. l. 109-114).

Baudžiamasis įstatymas bendrininkavimą įtvirtina kaip ypatingą tyčinės nusikalstamos veikos padarymo formą, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis (LR BK 24 str. 1 d.). Kiekvieno bendrininkavimo atveju yra bent dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tą patį objektą, taip pat suvokia ir kitus bendrai daromos nusikalstamos veikos, numatytos LR BK specialiojoje dalyje, požymius ir tt. Pažymėtina, jog įstatymas nenumato, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad būtų konstatuotas bendrininkų susitarimas. Vadinasi, kiekvieno bendrininkavimo atveju teismas šį būtiną bendrininkavimo požymį turi konstatuoti, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes. Teismų praktikoje yra įsitvirtinusi nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais, todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, jog visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales. Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas.

Nesuprantamas S. G. teiginys, jog kaltinime jis buvo įvardintas kaip pagalbininkas, o nuosprendyje jo veika pripažinta kaip vykdytojo veikiant bendrininkų grupe. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad S. G. pripažintas kaltu ir nuteistas už padėjimą įvykdyti arba padėjimą pasikėsinti įvykdyti nurodytus nusikaltimus, t. y. pritaikant nuorodą į LR BK 24 str. 6 d.

Skunde apeliantas S. G. akcentuoja tą aplinkybę, kad A. L. buvo išteisintas, pripažįstant nesant įrodymų, kad jis realizavo jo motinos R. V. žinomai nelegaliai įgytą kurą ir kartu su S. M. , R. V. , FNTT pareigūnais, padedant S. G. apgaule užvaldė PVM lėšas. Taip pat atkreipia dėmesį, jog teismas nesivadovavo FNTT pareigūnų parodymais, kad A. L. turėjo suprasti, jog kuro pardavimo dokumentai yra suklastoti. Iš tiesų Pakruojo rajono apylinkės teismas 2006 m. rugpjūčio 17 d. nuosprendžiu išteisino A. L. dėl nusikaltimų, numatytų LR BK 300 str. 1 d., 182 str. 1 d., nenustačius jo dalyvavimo padarant šias veikas (t. 17, b. l. 169-174). Tačiau minėta aplinkybė niekaip nepaneigia S. G. kaltės dėl nusikaltimų, kurių padarymu jis pripažintas kaltu ir nuteistas. Apeliantas sugretina A. L. ir savo baudžiamąsias bylas, tikėdamasis sau palankaus įvertinimo, tačiau tokios pastangos yra nepagrįstos. S. G. neteisingai interpretuoja A. L. atveju priimtą išteisinamąjį nuosprendį, teigdamas „ kai yra A. L. išteisinantis nuosprendis (kuriame minimas ir aš ir kuris paminėtas išteisinamojoje plotmėje), A. L. ir vėl pagal tą patį epizodą minimas mano kaltinime ir aš kaltinamas už tai, dėl ko A. L. jau išteisintas, t. y. už tą pačią veiką“ (t. 19, b. l. 216). S. G. kaltė yra įrodyta skundžiamame nuosprendyje išdėstytais įrodymais, konkrečiai nuosprendžio 62-73, 79-84 lapuose (t. 19, b. l. 92-102, 109-114) ir aplinkybė dėl A. L. išteisinimo tokiai išvadai jokios įtakos neturi. Iš esmės neteisingas S. G. teiginys, jog jis A. L. išteisinamajame nuosprendyje minimas „išteisinamojoje plotmėje“ ar jis kaltinamas dėl to, už ką A. L. yra išteisintas. Visi su S. G. susiję įrodymai buvo vertinami šioje byloje (ne A. L. ar kažkurioje kitoje), kurių pagrindu ir padarytos teismo išvados.

Tad kolegija, vadovaudamasi aukščiau išdėstytais argumentais, taip pat pirmosios instancijos teismo motyvais, konstatuoja, kad S. M. ir S. G. kaltė dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų yra pilnai įrodyta ir jokių abejonių nekelia. Pagal LR BPK 305 str. 1 d. 2 p. nuostatas teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis LR BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Įrodymų vertinimas ne taip, kaip norėjo ir tikėjosi apeliantai, anaiptol, neleidžia tvirtinti teismą buvus šališką. Pažymėtina ir tai, jog aukštesnės instancijos teismas ėmėsi visų priemonių, siekdamas pašalinti bet kokias abejones dėl nusikalstamų veikų imitacijos modelio sankcionavimo bei vykdymo teisėtumo. Kolegija nenustatė pažeidimų, susijusių su tyrimo metu panaudotais NVIM, kaip nepagrįsta atmesta apeliantų versija dėl provokacijos.

Dėl nuteistiesiems S. M. ir S. G. paskirtos bausmės

Baigdama atsikirtinėti į apeliantų skundus, kolegija galiausiai aptars nuteistiesiems paskirtos bausmės klausimą. Nuteistasis S. M. atskirai neskundė nuosprendžio dalies, kuria jam paskirta bausmė, kadangi prašė jį apskritai išteisinti. Nesant jokių teisinių pagrindų tenkinti tokį prašymą, kolegija pasisakys dėl S. M. paskirtos bausmės. Pažymėtina, kad apeliacinio proceso metu S. M. , sakydamas paskutinį žodį, nurodė, jog tuo atveju, jei teismas jo neišteisins, prašė jam netaikyti realios laisvės atėmimo bausmės. Toks prašymas apeliuoja į keletą galimybių: pirmiausia į švelnesnės, negu įstatymo numatytos bausmės, paskyrimą, antra – į LR BK 54 str. 3 d. nuostatų pritaikymą bei galiausiai į paskirtos bausmės vykdymo atidėjimą.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad terminuota laisvės atėmimo bausmė S. M. yra paskirta už LR BK 216 str. numatytą nusikaltimą. Minėto baudžiamojo įstatymo straipsnio sankcija numato tik vienos rūšies bausmę, t. y. laisvės atėmimą, kurios dydis gali būti nustatytas iki 7 metų. S. M. buvo paskirta sankcijos vidurkiui artima bausmė – 3 metai 7 mėnesiai laisvės atėmimo. Atsižvelgiant į anksčiau išreikštą apelianto prašymą, būtina aptarti LR BK 62 str. bei 54 str. 3 d. nuostatų taikymą.

Taigi LR BK 62 str. taikymas galimas tokiu atveju, kai be LR BK 62 str. 2 d. konkrečius punktus tenkinančių aplinkybių, yra mažiausiai bent dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jei ji buvo padaryta. Apeliantas nenurodo, kokiu pagrindu jam turėtų būti paskirta švelnesnė, negu įstatymo numatyta bausmė, tačiau iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad tai galėtų būti LR BK 62 str. 2 d. 2 p., t. y. išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti. Apeliacinės instancijos teismui buvo pateiktas Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus 2009-08-17 raštas, išduotas nuteistojo gynėjo prašymu, kuriame nurodoma, jog S. M. su sugyventine N. Ž. susilaukė sūnaus E. M., gimusio (duomenys neskelbtini). Sugyventiniai kartu gyveno iki 2009 m. rugpjūčio mėn., po to N. Ž. išsikraustė bei „nusišalino nuo vaiko priežiūros ir auginimo“. Skyriaus darbuotojai lankėsi S. M. nurodytu adresu, kuriame jo žiniomis gyvena N. Ž., tačiau ji ten nerasta, nurodytame bute gyvena visai kita šeima. Rašte taip pat nurodoma, jog S. M. namuose mažamečiui vaikui yra sudarytos puikios sąlygos augti, materialinė padėtis gera, tėvas rūpinasi vaiku. Pažymima, jog S. M. paskyrus laisvės atėmimo bausmę, gali tekti mažamečiui E. M. steigti laikinąją globą, kadangi nebus kam prižiūrėti vaiko (t. 21, b. l. 56). LR civilinio kodekso (toliau – CK) 3.163 str. numato, jog nepilnamečių vaikų teisių įgyvendinimą užtikrina tėvai (tėvas ir motina), kurių teisės ir pareigos vaikams yra lygios (LR CK 3.156 str.). Vadinasi, mažamečiu E. M. privalo rūpintis tiek S. M. , tiek N. Ž. . Teismas neturi jokių duomenų apie tai, kad vaiko motinos N. Ž. teisės dėl vaiko auklėjimo bei priežiūros būtų apribotos. Tokiu būdu jai išlieka pareiga rūpintis savo sūnumi. Raštą išdavęs Vaikų teisių apsaugos skyrius taip pat nenurodė duomenų dėl motinos teisių apribojimo vaiko atžvilgiu, o tik išreiškė hipotetinę nuostatą dėl galimai skirtinos globos. Nėra jokio juridinio įforminimo dėl motinos valdžios laikino ar neterminuoto apribojimo ir vien ta aplinkybė, jog vienu metu vaiku rūpinosi tik tėvas, pati savaime dar nereiškia motinos atsisakymo ateityje rūpintis savo vaiku. Nuteistasis S. M. iš ankstesnės santuokos turi dar vieną mažametį vaiką – dukrą E. M., gim. (duomenys neskelbtini), kurią, negalint tėvams pasirūpinti, globoti ir pilnai išlaikyti yra apsiėmusi J. Kč. (t. 17, b. l. 285). Tad teismas šiuo metu neturi pagrindo konstatuoti, jog S. M. išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos bausmės nebus kam prižiūrėti.

LR BK 62 str. 2 d. 2 p. (taip pat ir kitų numatytų punktų) taikymas negalimas ir dėl to, jog nenustatytos bent dvi apelianto atsakomybę švelninančios aplinkybės. Atskirai aptartina sąlyga dėl žalos atlyginimo, su kuria susijusios aplinkybės pasikeitė nuo to laiko, kai byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme. Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktų dokumentų matyti, kad apeliantas dėjo realias pastangas atlyginti žalą, t. y. savo noru pagal solidarinės atsakomybės principu priteistus ieškinius atlygino Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai ir Tauragės apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai padarytą žalą (t. 21, b. l. 6-9, 57). Be to, A. B. firmai sumokėjus į valstybės biudžetą 5400 Lt, Telšių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsisakė nuo S. M. pareikšto ieškinio (t. 21, b. l. 1). Tad šios aplinkybės išties rodo, kad S. M. laisvanoriškai atlygino žalą, toks sprendimas padarytas iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme, todėl kolegija pripažįsta tai S. M. atsakomybę švelninančia aplinkybe (LR BK 59 str. 1 d. 3 p.). Vis dėlto to neužtenka norint taikyti LR BK 62 str. nuostatas, kadangi šiuo atveju būtina mažiausiai dar bent viena apelianto atsakomybę švelninanti aplinkybė, be to, švelnesnės, negu įstatymo numatytos bausmės paskyrimas, negalimas nesant nė vienos konkrečius LR BK 62 str. 2 d. punktus tenkinančios sąlygos, ką teismas aptarė ankstesniais argumentais.

Kita galimybė skirti švelnesnę už įstatymo numatytą bausmę yra įtvirtinta LR BK 54 str. 3 d., kuri taikoma tais atvejais, kai nėra pagrindų paskirti švelnesnę bausmę pagal LR BK 62 str., tačiau straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Skirdami švelnesnę, negu straipsnio sankcijoje numatytą, bausmę, teismai, remdamiesi LR BK 54 str. 3 d., turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas kaltininkui aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Šiuo atveju kolegija nemato nė vienos išimtinės aplinkybės, kurios pagrindu būtų galima švelninti bausmę. Aukštesnės instancijos teismo manymu, nuteistajam S. M. skundžiamu nuosprendžiu paskirta tinkama ir ne per griežta bausmė. Apygardos teismas, skirdamas bausmę, bendrųjų bausmės pagrindų, numatytų LR BK 54 str. 2 d., nepažeidė. Už LR BK 216 str. numatytą nusikaltimą S. M. buvo paskirta bausmė, savo dydžiu lygi sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui, o už LR BK 182 str. 1 d., 202 str. 1 d. parinkta švelnesnė nei laisvės atėmimas bausmės rūšis, t. y. laisvės apribojimas, kurio trukmė tik nežymiai viršija galimo skirti laisvės apribojimo vidurkį.

Taip pat nėra galimybių atidėti S. M. paskirtos bausmės vykdymą. LR BK 75 str. 1 d., reglamentuojanti bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas ir pagrindus, numato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Kaip matyti, taikant bausmės vykdymo atidėjimą, lemiamą reikšmę turi nusikaltimo pavojingumas, t. y. minėtų nuostatų taikymas galimas tik esant nesunkiems ar apysunkiams nusikaltimams. Tuo tarpu S. M. yra nuteistas už 3 sunkius nusikaltimus (kiti nusikaltimai – nesunkūs) ir ši aplinkybė rodo, jog nėra net formalaus pagrindo taikyti bausmės vykdymo atidėjimą.

Toliau kolegija pasisakys dėl S. G. paskirtos bausmės. Apeliaciniame skunde nuteistasis išreiškia nuomonę, jog apygardos teismas, nesilaikydamas LAT suformuotos praktikos, kaltės neprisipažinimą palaikė sunkinančia aplinkybe, be to, rėmėsi gandais apie kitoje byloje priimtą nuosprendį. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apeliantas nepagrįstai tvirtina esą apygardos teismas jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis neigė savo kaltę. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistojo S. G. atsakomybę sunkinančia aplinkybe yra pripažinta tik tai, kad jis nusikalto, veikdamas bendrininkų grupe (LR BK 60 str. 1 d. 1 p.). Jokių kitų atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Tas faktas, kad S. G. , taip pat nuteistieji S. M. , R. V. , G. M. , J. K. neprisipažino nusikaltę ir nuoširdžiai nesigailėjo, yra aptartas motyvuotai pasisakant dėl to, kodėl teismas neturi pagrindo pripažinti LR BK 59 str. 1 d. 2 p. numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, o ne traktuojant tai, kaip nuteistųjų atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Tokia galimybė netgi nėra numatyta LR BK 60 str., kuriame įtvirtintas išsamus (baigtinis) tokių aplinkybių sąrašas. Tiesa, vėliau teismas, pasisakydamas dėl konkrečiai S. G. skiriamos bausmės, dar kartą pažymi tą aplinkybę, kad nuteistasis nepripažino savo kaltės bei nuoširdžiai nesigailėjo, tačiau tai nesudaro pagrindo teigti, jog teismas šia aplinkybe pasirėmė kaip pagrindu skirti griežtesnę bausmę. Nuteistajam S. G. paskirta bausmė aiškiai rodo, kad teismas apeliantui paskyrė sankcijos vidurkio nesiekiančią bausmę arba artimą numatytam vidurkiui.

Tas faktas, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas S. G. bausmę, paminėjo tai, jog kitame teisme yra nagrinėjama byla dėl analogiškų nusikaltimų, nereiškia nekaltumo prezumpcijos principo pažeidimo, kaip bando įteigti apeliantas. Nors teismas, aptardamas nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, ir užsiminė apie analogišką procesą kitame teisme, tačiau šiai aplinkybei nesuteikė išskirtinės reikšmės, ji nepaskatino teismo skirti griežtesnę bausmę. Be to, teismas tik nurodė tokį faktą, nedarydamas jokių išvadų dėl S. G. kaltės.

Nuteistasis S. G. įvykdė 4 nusikalstamas veikas – 2 sunkias (LR BK 11 str. 5 d.), dvi – nesunkias (LR BK 11 str. 3 d.). Už LR BK 24 str. 6 d., 216 str., už kurį numatyta tik vienos rūšies bausmė – laisvės atėmimas, teismas S. G. skyrė mažesnę laisvės atėmimo bausmę, negu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės vidurkis. Už LR BK 24 str. 6 d., 182 str. 1 d., parinkta švelnesnė bausmės rūšis, paskirto laisvės apribojimo trukmė neviršija galimos skirti šią bausmės rūšį vidurkio. Apeliantas skunde tvirtina esą teismas neatsižvelgė į tai, kad jis dirba, išlaiko 4 vaikus, tačiau iš nuosprendžio matyti, kad teismas kaip tik šias aplinkybes įvertino (nuosprendžio 89 lapas arba t. 19, b. l. 119). Nors apeliantas ir augina 4 vaikus, tačiau teismas neturi pagrindo taikyti LR BK 62 str. 2 d. 2 p. Šiuo atveju nenustatytos dvi S. G. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, be to, apeliantas neatlygino padarytos žalos. Maža to, nėra pagrindo teigti, kad S. G., paskyrus laisvės atėmimo bausmę, nebus kam prižiūrėti jo vaikų. Mažamečių apelianto vaikų, t. y. D. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir Ž. G., gim. (duomenys neskelbtini), motinai G. N. nėra apribotos teisės dėl dukterų auklėjimo bei priežiūros, todėl ji turi pareigą jas auginti, prižiūrėti bei jomis rūpintis. Kiti du apelianto vaikai (A. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. G., gim. (duomenys neskelbtini) šiuo metu jau yra pilnamečiai, todėl šiuo atveju juo labiau nėra galimybės taikyti minėto įstatymo nuostatas, be to, vaikai turi motiną V. G.

Kolegija neturi pagrindo konstatuoti esant išimtines aplinkybes, kurių pagrindu būtų galima taikyti LR BK 54 str. 3 d. (tokių aplinkybių nenurodo ir pats apeliantas), taip pat, atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų pavojingumą, nėra galimybės spręsti bausmės vykdymo atidėjimo klausimą. Kolegija mano, kad nuteistajam S. G. paskirta bausmė yra teisinga, nėra jokio juridinio pagrindo ją švelninti.

Dėl nuteistųjų G. M. ir R. V. apeliacinių skundų

Atsižvelgdama į tai, kad didesnė dalis nuteistųjų G. M. ir R. V. skundų argumentų yra analogiški, kolegija šiuos skundus analizuos lygiagrečiai. Abu nuteistieji prašo išteisinti juos dėl nusikaltimų, kurių padarymu yra pripažinti kaltais ir nuteisti. Visų pirma yra skundžiama nuosprendžio dalis, dėl, apeliantų įsitikinimu, nepagrįsto nuteisimo pagal LR BK 202 str. 1 d. Tvirtinama, jog apygardos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, kadangi byloje nėra įrodymų, patvirtinančių versliškumo bei stambaus masto požymius. Kolegija su tokiais nuteistųjų teiginiais nesutinka, jų kaltė įvykdžius minėtą nusikalstamą veiką yra pilnai įrodyta. Aptariant LR BK 202 str. numatytą versliškumo požymį, tenka pažymėti, jog versliškumas reiškia, kad ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla yra užsiimama sistemingai ar nuolat, t. y. paprastai ne mažiau kaip tris kartus, ir ši veikla yra nuolatinis arba papildomas kaltininko pajamų šaltinis. Taigi nuteistieji kaip tik ir apeliuoja į tai, kad jų atveju nebuvo jokios sistemingos nuolatinės veiklos, tačiau bylos medžiaga rodo buvus priešingai. Nustatyta, kad nelicencijuoto mazuto bei dyzelino įsigijimas be dokumentų, nesumokant į valstybės biudžetą PVM, vyko tam tikru laikotarpiu: G. M. atveju nuo 2003 m. birželio 3 d. iki liepos 1 d., o R. V. atveju – nuo 2003 m. birželio 23 d. iki liepos 3 d. Reikšminga aplinkybe laikytina tai, kad apklausiami apeliantai patvirtino, jog degalai buvo įgyjami per kelis kartus. Štai apklausiamas nuteistasis G. M. parodė, kad mazutas buvo vežamas tris kartus: „pirmas mazuto vežimas buvo 2003-06-15, antras – 2003-06-16 ir trečias – 2003-06-17“ (t. 11, b. l. 16-18). Iš R. V. parodymų matyti, jog dyzelinis kuras taip pat įsigytas per keletą kartų, pristatytas skirtingu metu, skirtingose talpose: „šie pirkimai buvo 2003 m. vasarą, vežė viso keturis kartus. 2003 m. birželio 19 d., vakare, ir 2003 m. birželio 20 d., ryte, maždaug po 15 tonų dyzelinio kuro < ... > buvo pristatytos dvi nedidelės ir viena didelė mašina su kuru“ (t. 11, b. l. 35-37; t. 15, b. l. 105-106). Vadinasi, tiek mazuto, tiek dyzelinio kuro įgijimui buvo reikalinga sisteminga veikla, kas vėliau apeliantams atnešė pajamas. Išdėstytos aplinkybės kaip tik ir pagrindžia versliškumo požymį apeliantams neteisėtai verčiantis ūkine - komercine veikla.

Pagrįstai apeliantams inkriminuotas ir kitas šios veikos požymis – stambus mastas. Tai yra vertinamasis požymis, kuris nustatomas kiekvienu individualiu atveju, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Vertinant, ar nurodyto pobūdžio veika, neturint tokiai veiklai reikalingos licencijos arba kitokiu neteisėtu būdu yra padaryta stambiu mastu, būtina atsižvelgti į gaunamų pajamų dydį, kaltininko gaunamos produkcijos ar paslaugų dydį, veikos apimtis, trukmę ir pan. Aptariamu atveju stambaus masto kriterijų pagrindžia produkcijos kiekis, vertė, veiklos apimtis. Pirmiausia pažymėtina, kad įgyvendinant tokius nusikalstamus tikslus buvo reikalingos ne vieno, o kelių asmenų bendros pastangos. Nustatyta, jog kaltininkai įgijo itin didelį kiekį naftos produktų, kurių vertė skaičiuojama dešimtimis tūkstančių litų. G. M. įgijo 86,48 tonas mazuto, o R. V. – 59000 litrus dyzelinio kuro. Įstatymas nenumato konkrečios piniginės išraiškos, kuri apibrėžtų stambaus masto požymį finansinio kriterijaus prasme. Šiuo atveju, kaip minėta, kiekvienos bylos aplinkybės yra vertinamos individualiai. Nuteistųjų G. M. ir R. V. įgytos produkcijos vertė siekia 36321,58 Lt ir atitinkamai – 97354,88 Lt, kas neabejotinai rodo, kad ūkine – komercine veikla buvo verstasi išties didele apimtimi, o tai kaip tik ir įrodo stambaus masto požymį.

Tad apeliantai G. M. ir R. V. pagrįstai nuteisti už tai, kad versliškai ir stambu mastu ėmėsi ūkinės – komercinės veiklos, neturėdami tam leidimo, t. y. pažeisdami minėtų Taisyklių 2 punkto nuostatą. Nuteistųjų kaltę patvirtinantys įrodymai yra išdėstyti nuosprendžio 73-79 lapuose (t. 19, b. l. 103-109). Kolegija nepagrįstais pripažino aukščiau aptartus G. M. ir R. V. argumentus, susijusius su minėta veika, tuo tarpu kitų konkrečių nuosprendyje aptartų jų kaltės įrodymų apeliantai neginčija. Plačiau neanalizuotini R. V. teiginiai esą ji tik kaip motina patarinėjo verslą pradėjusiam sūnui, pati jokių ūkinių – komercinių operacijų nevykdė, sandorių nesudarinėjo. Akivaizdu, kad tokie apeliantės teiginiai tėra bandymas išvengti atsakomybės už savo nusikalstamus veiksmus. Apklausiama ikiteisminiame tyrime R. V. pripažino, jog būtent ji, o ne sūnus tvarkė A. L. IĮ reikalus: „ir buhalterinę apskaitą, ir pirkimus bei pardavimus“. Parodė, kad tik jai yra žinomos aplinkybės dėl dyzelinio kuro: „mano sūnus A. L. šiuo metu gyvena konkrečiai su manimi, bet jis nieko konkrečiai pagal šiuos faktus < ... > (dėl 59000 litrų dyzelinio kuro) < ... > nepaaiškins, kadangi dėl minėtų pirkimų nieko nežino, nes realiai įmonės veikla tuo metu rūpinausi aš“ (t. 11, b. l. 35-37. Tad apeliantė aiškiai pripažino, kad būtent ji tvarkė visus reikalus, o ne formaliai padėjo savo sūnui, kaip tą bandė teigti teisme, neva „tik mokė sūnų dirbti, kaip užlipti ant cisternos, kaip pamatuoti“ (t. 15, b. l. 105-106). Tai, kad tokie teisme duoti parodymai nėra teisingi, paneigia ir byloje surinkti bei teisme ištirti įrodymai, kurie aptarti nuosprendžio 77-78 lapuose (t. 19, b. l. 107-107).

Toliau kolegija pasisakys dėl R. V. skundo argumento esą nuosprendžio aprašomojoje dalyje yra nurodyta tik viena veika (LR BK 202 str. 1 d.), kurios padarymu ji pripažinta kalta, tuo tarpu rezoliucinėje dalyje ji pripažinta kalta ir nuteista už tris nusikalstamas veikas, t. y. ne tik pagal LR BK 202 str. 1 d., bet ir pagal LR BK 216 str. 1 d., 182 str. 1 d. Apeliantės manymu, tokiu būdu teismas, nesilaikydamas LR BPK 305 str., 307 str. nuostatų, padarė esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą. Su tokiu nuteistosios tvirtinimu kategoriškai negalima sutikti, kadangi iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas aiškiai ir konkrečiai išdėstė įrodytomis pripažintų visų trijų nusikalstamų veikų aplinkybes, tame tarpe nurodydamas ir visus R. V. atliktus veiksmus, kurių padarymu ji pripažinta kalta. Štai nuosprendžio 10-11 lapuose (t. 19, b. l. 40-41) yra nurodyti R. V. veiksmai, kuriuos ji atliko kartu su S. M., padedant S. G., taip pat kartu su pagal NVIM veikusiais FNTT pareigūnais, ir, apgaule išvengiant turtinės prievolės, įgijo PVM lėšas, t. y. padarė LR BK 182 str. 1 d. numatytą nusikaltimą. Analogiškai yra išdėstytos ir įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 216 str. 1 d., aplinkybės. Tam skirti nuosprendžio 9-10 lapai (t. 19, b. l. 39-40), kur nurodoma, kokius konkrečiai veiksmus atliko R. V., kuomet kartu su S. M., padedant S. G., taip pat kartu su pagal NVIM veikusiais FNTT pareigūnais Lietuvos Respublikos rinkoje įteisino nusikalstamu būdu įgytus 59000 litrus dyzelino. Tai, kad tyrimo metu liko nenustatytos kai kurios aplinkybės (vieta, tikslus laikas), nereiškia, jog pareikštas kaltinimas yra nekonkretus ar pagrįstas prielaidomis. Teismas nuosprendžio aprašomoje dalyje nurodė esmines įrodytomis pripažintų veikų aplinkybes, padarytas išvadas pagrindė įrodymais, motyvuotai pasisakė dėl nusikalstamų veikų kvalifikacijos. Kolegija laiko, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai išdėstė nusikalstamų veikų aplinkybes, dėl kurių padarymo R. V. (taip pat ir kiti nuteistieji) buvo pripažinta kalta, todėl apeliantės skundo argumentas dėl LR BPK 305 str., 307 str. nuostatų pažeidimo atmetamas.

Kolegija neatsikirtinės į apeliantų G. M. ir R. V. skundų argumentus, susijusius su NVIM sankcionavimu ir įgyvendinimu bei šio įgyvendinimo metu gautais įrodymais. Visos aplinkybės dėl įrodymų leistinumo ir liečiamumo yra aptartos, pasisakant dėl nuteistųjų S. M. ir S. G. apeliacinių skundų. Kolegija nenustatė jokių pažeidimų dėl NVIM teisėtumo (panaudojimo būdas tinkamas, veikimo ribos neviršytos), todėl priimant skundžiamą nuosprendį pagrįstai remtasi NVIM vykdymo metu surinktais įrodymais.

Nuteistoji R. V. nurodo esanti nuteista už veikas, numatytas naujajame LR BK, tuo tarpu NVIM sankcionuoti, galiojant senajam baudžiamajam įstatymui. Analogiška aplinkybė jau buvo aptarta, analizuojant kitų nuteistųjų skundus. Tad šiuo atveju dar kartą pažymėtina, jog sankcionuotose NVIM buvo numatytos visos imituotinos veikos, dėl kurių R. V. buvo nuteista, t. y. LR BK 274 str. (sukčiavimas) atitinka 2000 m. LR BK 182 str.; LR BK 306 str. (vertimasis neteisėta komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla) atitinka 2000 m. LR BK 202 str.; LR BK 326 str. (pinigų plovimas) atitinka 2000 m. LR BK 216 str. (nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimas). Naujojo baudžiamojo įstatymo įsigaliojimas neįpareigojo iš naujo sankcionuoti NVIM, kadangi tiek senajame, tiek ir naujajame įstatyme numatytų nusikalstamų veikų aplinkybės, kurios kaip tik ir buvo įvardintos NVIM, yra analogiškos arba iš esmės tapačios. Ankstesniais kolegijos argumentais atsakyta ir į R. V. bei G. M. teiginius dėl juridinio asmens atsakomybės įforminimo.

G. M. nesutinka su jo nuteisimu pagal LR BK 300 str. 1 d., pabrėždamas, jog dokumentus surašė ir pasirašė ne jis, o FNTT pareigūnai, be to, nenustatyta, kad į PVM sąskaitą- faktūrą buvo įrašyti neteisingi duomenys dėl 86,48 tonų mazuto pardavimo tarp UAB „X“ bei G. M. IĮ. Akivaizdu, kad tokie apelianto teiginiai yra iš esmės neteisingi. Iš byloje esančių dokumentų (t. 6, b. l. 49-68) matyti, kad G. M. savo parašu bei įmonės antspaudu patvirtino žinomai melagingus duomenis apie neva parduotą mazutą. Šie jo veiksmai yra išdėstyti aprašant įrodyta pripažintos veikos aplinkybes (nuosprendžio 13 lapas arba t. 19, b. l. 43). Vėliau apeliantas šiuos suklastotus dokumentus panaudojo, įtraukdamas juos į buhalterinę apskaitą. Nustatyta, kad UAB „X“ apelianto įmonei jokio mazuto nepardavė, vadinasi, G. M., patvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis, suklastojo tikrus dokumentus – PVM sąskaitas-faktūras, krovinio važtaraščius, naftos produktų pirkimo-pardavimo sutartį, dėl ko jo veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 300 str. 1 d. Skunde apeliantas bando teigti esą iš tiesų nenustatyta, ar ūkinė operacija įvyko ar ne, tokią aplinkybę, jo manymu, galėjo paneigti arba patvirtinti priešpriešiniai patikrinimai bendrovėje „X“. Aplinkybę, kad UAB „X“ jokio mazuto nepardavė, patvirtina techninių priemonių, atliekant operatyvinius veiksmus, protokole užfiksuoti duomenys, liudytojų parodymai, taip pat pačių nuteistųjų S. M., S. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kurie yra aptarti ir įvertinti skundžiamame nuosprendyje. Priešpriešiniais patikrinimas nebuvo tikslingas, kadangi UAB „X“ jokios realios ūkinės veiklos nevykdė, o tik sudarė jos fikciją, t. y. dokumentuose buvo sudaroma tik realiai neįvykusių sandorių regimybė.

Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas suklastotus dokumentus su žinomai melagingais duomenimis įtraukė į savo individualios įmonės buhalterinę apskaitą, tokiu būdu užfiksuodamas realiai neįvykusias operacijas, šie veiksmai pagrįstai įvertinti kaip apgaulingas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas, dėl ko negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos ūkinės, komercinės, finansinės būklės bei įvertinti turto už 2003 m. sausio 1 d. - 2003 m. birželio 30 d. laikotarpį. G. M. IĮ apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai yra nustatyti 2004-03-26 specialisto išvadoje Nr. 5-1/38 (t. 6, b. l. 114-117). Šioje išvadoje kaip tik ir nurodyta, kokie teisės aktai pažeisti buhalterinėje apskaitoje fiksuojant neįvykusias ūkines operacijas, konstatuota, jog dėl dokumentuose įrašytų tikrovės neatitinkančių duomenų nėra galimybės nustatyti ūkinių operacijų tapatumo, nustatyti, iš kur G. M. IĮ įgijo mazutą, kam ir kiek už jį sumokėjo ir tt. Tad apelianto veiksmai pilnai atitinka LR BK 222 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėtį, dėl to kaip nepagrįsti atmetami tokie argumentai neva jis nuteistas už tokią veiką, kuri nenumatyta įstatyme ar tai, kad įmonės ūkinė, komercinė, finansinė būklė nustatyta, kadangi pilnai apskaičiuota, kiek mokesčių jis nesumokėjo.

Iš nuteistojo G. M. skundo turinio matyti kad jis nesutinka ir jo veiksmų kvalifikavimu pagal LR BK 203 str. 2 d. Anot apelianto, šiuo atveju teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, t. y. jis nuteistas vadovavęs savo įmonei, naudojamai neteisėtai ir nusikalstamai veikai nuslėpti – legalizuoti neteisėtai įgytas 86,48 tonas mazuto bei apgaule įgyti PVM lėšas, nors nuosprendyje jam neinkriminuota nei nusikalstamu būdu įgyto turto legalizavimas, nei sukčiavimas (apie šiuos nusikaltimus neva neužsimenama nei nuosprendžio aprašomojoje, nei rezoliucinėje dalyse). Tokie apelianto teiginiai yra sunkiai suprantami ir prieštaraujantys bylos medžiagai. Skundžiamo nuosprendžio 7-8 lapuose (t. 19, b. l. 37-38) yra išdėstytos įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės pagal LR BK 216 str. 1 d., o nuosprendžio 8-9 lapuose (t. 19, b. l. 38-39) – pagal LR BK 22 str. 1 d., 182 str. 1 d. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados dėl minėtų veikų, taip pat kvalifikavimą pagrindžiantys argumentai, aptarti nuosprendžio 62-73, 79-83 lapuose (t. 19, b. l. 92-103, 109-114). Tokius neteisingus apelianto teiginius galimai nulėmė tai, kad jo veiksmai dėl minėtų nusikaltimų yra išdėstyti kartu su kitų nuteistųjų, taip pat pagal NVIM veikusių pareigūnų veiksmais. Atitinkamai nuosprendžio rezoliucine dalimi G. M. yra pripažintas kaltu ir nuteistas tiek pagal LR BK 216 str. 1 d., tiek ir pagal 22 str. 1 d., 182 str. 1 d. (nuosprendžio 94 lapas arba t. 19, b. l. 124). Pažymėtina, kad G. M. inkriminuota ne baigtinė veika - sukčiavimas, o pasikėsinimas sukčiauti, t. y. veika nebuvo pilnai įvykdyta, kadangi UAB „X“ apelianto įmonei nesumokėjo dalies pinigų – 19077 Lt (tame tarpe 2914 Lt PVM). Įrodžius G. M. kaltę dėl minėtų nusikaltimų, jam pagrįstai inkriminuota ir LR BK 203 str. 2 d. numatyta veika, t. y. vadovavimas juridiniam asmeniui (G. M. IĮ), naudojamam neteisėtai veiklai nuslėpti (legalizuoti mazutą bei įgyti Lietuvos Respublikos biudžeto PVM lėšas).

Tuo tarpu nuteistoji R. V. LR BK 216 str. 1 d. inkriminavimą skundžia tuo aspektu, jog byloje esą neįrodytas nusikaltimo tikslas, taip pat tai, jog turtas buvo įgytas neteisėtu būdu, akcentuoja, jog A. L. ĮĮ turėjo licenciją verstis tokia veikla. Teigdama, jog neįrodyta jos kaltė įvykdžius šį nusikaltimą, apeliantė neginčija konkrečių įrodymų, kuriais remiantis ji pripažinta ir nuteista dėl nusikalstamu būdu įgyto turto legalizavimo. Tokie įrodymai yra išdėstyti nuosprendžio 79-84 lapuose (t. 19, b. l. 109-114), o tai, kad ji nesutinka su tuo, kaip įvertinti šie įrodymai, nereiškia, kad teismas nepagrįstai ją nuteisė. Aptariant LR BK 216 str. numatytą nusikalstamą veiką, paminėtina, jog nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimo sampratoje yra išskiriami du esminiai momentai: 1) legalizuojant pinigus yra naudojamos pajamos, kurių šaltinis nusikalstamas (pajamos gaunamos nusikalstamu būdu); 2) šiomis pajamomis yra disponuojama arba jomis atliekamos finansinės operacijos, siekiant jas įteisinti, kaip gautas iš legalių šaltinių. R. V. veikoje kaip tik ir nustatyti abu šie momentai. Bylos medžiaga patvirtina, jog nuteistoji, veikdama su kitais asmenimis, iš anksto žinodama, kad sandoris tarp UAB „X“ ir A. L. IĮ realiai neįvyks, fiktyvių dokumentų pagrindu, įformino ūkinę operaciją dėl 59000 litrų dyzelinio kuro pirkimo. Nustatyta, kad apeliantė šio kuro iš UAB „X“ nepirko, kadangi jį jau buvo įgijusi nusikalstamu būdu, neteisėtai versdamasi ūkine-komercine veikla. Siekdama legalizuoti šį nusikalstamu būdu įgytą dyzeliną, R. V. ir sudarė fiktyvų sandorį tarp UAB „X“ bei A. L. IĮ (visos su šiuo fiktyviu sandoriu susijusios ūkinės operacijos buvo įtrauktos į įmonių buhalterinę apskaitą). Taigi tokiu būdu šios operacijos pagrindu iš nenustatytų asmenų įgytas kuras buvo legalizuotas ir jį R. V. vėliau pardavė UAB „X“. Tai, kad sandoris tarp UAB „X“ ir A. L. IĮ buvo fiktyvus, patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duoti nuteistųjų S. G. (pastarasis patvirtino, kad R. V. dyzelino nepirko, jį jau turėjo, netgi siūlė pirkt jam, prašė tik „padaryti“ pirkimo-pardavimo dokumentus), S. M. (patvirtino, jog S. G. išties prašė fiktyvių dokumentų A. L. IĮ) parodymai, taip pat FNTT pareigūnų, imitavusių nusikalstamus veiksmus, parodymai, techninių priemonių panaudojimo, atliekant operatyvinius veiksmus, metu surinkti įrodymai. Apeliantės atlikti veiksmai pilnai atitinka LR BK 216 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėtį. Teiginys neva neįrodyta, kad A. L. IĮ kurą pirko neteisėtai, kadangi įmonė turėjo licenciją tokiai veiklai, yra nepagrįstas. R. V. tik deklaratyviai išsako tokį teiginį, kurio nepagrindžia objektyviais argumentais. Suprantama, kad tokių argumentų apeliantė ir negali pateikti. Nustatyta, kad dyzelinį kurą įgijo ne A. L. IĮ, o pati apeliantė, veikdama kaip fizinis asmuo, neįsteigusi įmonės ir neturėdama licencijos prekiauti naftos produktais. Tolesniame dyzelino legalizavimo procese, A. L. IĮ vaidmuo buvo tik formalus, įmonė realiai neatliko dokumentuose užfiksuotų operacijų. Priešingai nei nurodo apeliantė, R. V. veikla sūnaus įmonėje apsiribojo ne patarimais, o būtent ji (veikdama kartu su kitais asmenimis) atliko objektyvius veiksmus, kurių metu, pasinaudojant A. L. IĮ, Lietuvos Respublikos rinkoje buvo įteisintas iš neteisėto vertimosi ūkinė-komercine veikla įgytas dyzelinas.

Dėl nuteistiesiems G. M. ir R. V. paskirtos bausmės

Nepagrįstais pripažinusi nuteistųjų prašymus išteisinti, kolegija pasisakys dėl apeliantams paskirtos bausmės. LR BK 54 str. 2 d. yra nurodytos aplinkybės, į kurias teismas, skirdamas bausmę, turi atsižvelgti. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas kaip tik ir įvertino šias aplinkybes: įvykdytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nusikalstamų veikų stadiją, nuteistųjų asmenybę, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę (nuosprendžio 86-90 lapai arba t. 19, b. l. 116-120). Vadovaudamasis LR BK 61 str. 2 d., teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas LR BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. To paties straipsnio 4 dalis aptaria laisvės atėmimo arba su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės skyrimą, esant atsakomybę lengvinančioms aplinkybėms, ir nesant atsakomybę sunkinančios aplinkybės – tokiu atveju yra skiriamas numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis arba su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė. Nagrinėjamoje byloje išimtinai laisvės atėmimo bausmė, nenumatant kitokios bausmės rūšies alternatyvos, yra numatyta tik už vieną veiką, t. y. LR BK 216 str. Tiek G. M. , tiek R. V. už šį nusikaltimą buvo paskira laisvės atėmimo bausmė 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Straipsnio sankcijoje yra įtvirtinta galimybė kaltininkui skirti laisvės atėmimo bausmę iki 7 (septynerių) metų. Vadinasi, apeliantams buvo paskirta sankcijos vidurkiui lygi bausmė, nors ir nebuvo pripažinta nė vienos nuteistųjų atsakomybę lengvinančios aplinkybės, o jų atsakomybę sunkino tai, kad jie nusikalto, veikdami bendrininkų grupe. Tokiu būdu apygardos teismas nuteistiesiems paskyrė išties ne per griežtą bausmę, kurios švelninimui nėra jokių objektyvių pagrindų.

Už nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 202 str. 1 d., 182 str. 1 d., o G. M. LR BK 22 str. 1 d., 182 str. 1 d., taip pat G. M. atveju ir pagal LR BK 300 str. 1 d., 203 str. 2 d., 222 str. 1 d., buvo parinktos švelnesnės bausmės rūšys: už LR BK 202 str. 1 d., 182 str. 1 d., 22 str. 1 d., 182 str. 1 d. – laisvės apribojimas; už LR BK 300 str. 1 d., 203 str. 2 d., 222 str. 1 d. – areštas, nors straipsnių sankcijos numatė galimybę skirti ir laisvės atėmimo bausmę. Teismas šiuo atveju įvertino kaltininkų asmenybes, atsižvelgė, kad abu anksčiau neteisti, nusikalto pirmą kartą, taip pat įvertino nusikalstamos veikos baigtumo momentą, vaidmenį (paskutinės dvi aplinkybės reikšmingos parenkant G. M. bausmę pagal LR BK 300 str. 1 d., 203 str. 2 d., 222 str. 1 d.). Parinktų bausmių dydis yra artimas galimo skirti laisvės apribojimo bei arešto (ši bausmė skirta už likusias G. M. nusikalstamas veikas) vidurkiui. Kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismas tinkamai individualizavo nuteistiesiems G. M. ir R. V. paskirtas bausmes. Paskirtos bausmės yra teisingos, jos atitinka tiek padarytų nusikaltimų pavojingumą, tiek pačių kaltininkų asmenybes. Apygardos teismas motyvuotai pasisakė, kodėl nėra pagrindo skirti nuteistiesiems švelnesnę, negu įstatymo numatytą bausmę, t. y. taikyti LR BK 62 str. nuostatas. Galimybė skirti švelnesnę bausmę yra įtvirtinta ir LR BK 54 str. 3 d., tačiau šiuo atveju kolegija nenustatė nė vienos išimtinės aplinkybės, leidžiančios priimti tokį sprendimą. Pažymėtina, jog apeliacinės instancijos teisme buvo gauti duomenys apie nuteistosios R. V. sveikatos būklę. Iš medicininių dokumentų matyti, jog R. V. yra diagnozuotas panikos sutrikimas. Vienu metu apeliantė negalėjo dalyvauti teismo posėdyje dėl jai paskirto aktyvaus gydymo, jį pabaigus jai buvo numatytas palaikomasis (ilgalaikis) gydymas (1-2 metams), kuris netrukdė nuteistajai toliau dalyvauti procese (t. 21, b. l. 43, 53-54). Tad turimi medicininiai duomenys nesudaro pakankamo pagrindo spręsti klausimą dėl R. V. atleidimo nuo bausmės dėl ligos arba švelninti paskirtą bausmę.

Taip pat nuteistiesiems netaikytinos ir LR BK 75 str. nuostatos, kadangi G. M. ir R. V. yra pripažinti kaltais bei nuteisti ir už sunkaus nusikaltimo padarymą, o tai reiškia, kad šiuo atveju nėra net galimybės svarstyti paskirtos bausmės vykdymo atdėjimo klausimą.

Dėl nuteistojo J. K. apeliacinio skundo

Galiausiai kolegija aptars paskutinį apeliacinį skundą, kurį padavė nuteistasis J. K. . Skundo turinys liudija, jog apeliantas apygardos teismo nuosprendį skundžia teisės taikymo pagrindais. Taigi apeliantas kategoriškai nesutinka su jo nuteisimu pagal LR BK 22 str. 1 d., 182 str. 1 d., nurodydamas, kad nuosprendyje jo kaltė nepagrįsta įrodymais, tokiu būdu pažeidžiant LR BPK 305 str. 1 d. 2 p. nuostatas. Pabrėžia, jog viso proceso metu jis nurodė nežinojęs, kad UAB „X“ veiklos nevykdo ir yra naudojama nusikalstamai veiklai slėpti. Nuosprendyje jo kaltė grindžiama vien tik tuo, kad jis bendravo su S. M. bei tai, jog jis pastarąjį supažindino su A.. Kategoriškai neigia dalyvavęs kuro pristatyme, dokumentų perdavime, o tai, kad jis telefonu derėjosi ir bendravo S. M. , tikrai neįrodo jo kaltės.

Nuteistojo objektyvieji veiksmai, kurių padarymu jis pripažintas kaltu ir nuteistas, yra išdėstyti nuosprendžio aprašomojoje dalyje: jis, kartu su S. M., žinodami, kad UAB „X“ nevykdo ūkinės veiklos ir yra naudojama nusikalstamai veikai nuslėpti, (taip pat kartu su pagal NVIM veikusiais pareigūnais), iš anksto susitarė, žinodami, kad ūkinės operacijos tarp UAB „X“ bei ūkininkų A. ir D. L. ūkių realiai neįvyks, PVM nebus sumokėtas, suklastotų dokumentų pagalba, parduoti prekes, o po atsiskaitymo grynaisiais paimti pinigus iš UAB „X“ bankinės sąskaitos ir tokiu būdu apgaule išvengiant turtinės prievolės ir siekiant užvaldyti į valstybės biudžetą mokėtiną PVM; J. K. perdavė S. M. duomenis apie iš nenustatytų asmenų, be pirkimo dokumentų įgytus 14000 litrų dyzelino, siekdamas juos legalizuoti Lietuvos Respublikos rinkoje, nurodė šiuos duomenis įrašyti į UAB „X“ sąskaitas-faktūras, krovinių važtaraščius kaip tariamai įvykusias ūkines operacijas tarp nurodytų ūkio subjektų. Vėliau jis šiuos suklastotus dokumentus paėmė iš S. M. ir per trečiuosius asmenis dokumentus ir dyzelinį kurą perdavė ūkininkams A. L. ir D. L.. Pastariesiems atsiskaičius už patiektą naftos produkciją ir pagal NVIM veikusiems pareigūnams iš bankinės sąskaitos paėmus pinigus bei perdavus juos S. M., šis dalį sumos turėjo perduoti J. K., tačiau to nespėjo padaryti, kadangi buvo sulaikytas. Tokiu būdu J. K. (kartu su S. M. ) pasikėsino apgaule išvengiant turtinės prievolės įgyti LR biudžeto 3566,43 Lt PVM lėšų (t. 19, b. l. 41-42). Taigi teismas aiškiai nurodė, kokiu būdu J. K. realizavo dalį objektyviųjų nusikalstamos veikos požymių: nusikalstamu būdu įgijo dyzeliną, surado tarpininką įforminti fiktyvius dokumentus (S. M.), tuomet surado pirkėjus (ūkininkus A. ir D. L.), perdavė tarpininkui duomenis, įrašytinus į fiktyvius dokumentus, ir tt. Tokie J. K. veiksmai pilnai atitinka sukčiavimo sudėtį, o, atsižvelgiant į tai, kad veika nebuvo baigta dėl nuo nuteistųjų valios nepriklausančių aplinkybių, teisingai kvalifikuota su nuoroda į atitinkamą baudžiamojo įstatymo bendrosios dalies straipsnį, t. y. pagal LR BK 22 str 1 d., 182 str. 1 d.

Tolesni argumentai yra iš esmės susiję su subjektyviosios pusės požymiais. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas iš viso neaptaria konkrečių įrodymų, kuriais teismas grindė jo kaltę, o vėlgi deklaratyviai tvirtina nesupratęs, jog UAB „X“ faktiškai jokios veiklos nevykdo ir yra naudojama nusikalstamai veikai nuslėpti. Skundžiamo nuosprendžio 67-68 lapuose yra konkrečiai aptarti J. K. kaltę pagrindžiantys įrodymui. Atsižvelgdama į tai, kad apeliantas neginčija konkrečių įrodymų, kolegija jų iš naujo nedėstys. Iš techninių priemonių panaudojimo, atliekant operatyvinius veiksmus, protokole užfiksuotų įrodymų aiškiai matyti, kad J. K. puikiai suprato atliekantis neteisėtus veiksmus ir to siekė. Telefoninių pokalbių suvestinės rodo, kad jis ne tik perdavė S. M. duomenis, bet ir tarėsi dėl fiktyvaus apmokėjimo, pats bendravo su ūkininkais, iš S. M. prašė pastarųjų pervestų pinigų ir kt. Pokalbių metu surinktą informaciją patvirtina ir kiti objektyvūs duomenys: J. K. su S. M. aptarta kaina sutampa su ta, kuri buvo nurodyta FNTT pareigūnams; į elektroninę pašto dėžutę atsiųsti duomenys, kurie turėjo būti įrašyti į fiktyvius dokumentus; dokumentų išsiuntimas, bankiniai pervedimai, S. M. sulaikymo metu rasti pažymėti pinigai, tarp kurių buvo ir sumokėti ūkininkų A. ir D. L.. Pats apeliantas kaip tik ir važiavo susitikti su S. M., pamatęs pareigūnus bandė perspėti bendrininką (t. 2, b. l. 140), tačiau pastarasis buvo sulaikytas. Be to, pats S. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog J. K. jo prašė būtent fiktyvių dokumentų („gavau J. K. užsakymą padaryti fiktyvius pardavimo dokumentus ūkininkams A. ir D. L.“), pastarasis elektoriniu paštu atsiuntė jam reikalingus duomenis, kuriuos jis (S. M. ) perdavė L. K., išrašiusiam fiktyvius pardavimo dokumentus, pripažino J. K. davęs pinigus fiktyvaus atsiskaitymo atlikimui (t. 10, b. l. 38-47). Kaip liudytojais apklaustų FNTT pareigūnų parodymai taip pat patvirtina aplinkybes dėl pasikėsinimo sukčiauti. Tad kolegija laiko, kad apelianto J. K. kaltė pagal LR BK 22 str. 1 d., 182 str. 1 d. yra pilnai įrodyta ir jokių abejonių nekelia.

Plačiau nenagrinėtinas skundo argumentas, jog nors proceso metu ir nebuvo tirtos galimos J. K. sąsajos su UAB „X“, tačiau nuosprendžio 87-ame lape konstatuojama, kad nusikalstama veika nebuvo baigta dėl nuo jo valios nepriklausančių priežasčių. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad veika, kurios metu pasikėsinta sukčiauti panaudojant UAB „X“ ir UAB „X“ dokumentus, buvo aptarta kalbant ne apie J. K., o S. M. . Tuo tarpu J. K. (taip pat ir S. M. ) pasikėsino sukčiauti, panaudodami UAB „X“ ir ūkininkų A. ir D. L. ūkių dokumentus (t. 19, b. l. 117).

Pirmosios instancijos teismas už apelianto įvykdytą nusikaltimą, numatytą LR BK 22 str. 1 d., 182 str. 1 d., paskyrė tinkamą bausmę. Teismas įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir parinko vieną švelnesnių sankcijoje numatytų bausmės rūšių, jos dydį nustatydamas kiek žemesnį nei galimo skirti laisvės apribojimo vidurkis. Tokia bausmė yra teisinga, ne per griežta, todėl nėra jokio teisinio pagrindo šią bausmę švelninti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., 3 p., 328 str. 3 p.

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2007 m. liepos 26 d. nuosprendį pakeisti:

pripažinti nuteistojo S. M. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis savo noru atlygino padarytą žalą (LR BK 59 str. 1 d. 3 p.).

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuteistųjų S. G. , J. K. , G. M. ir R. V. apeliacinius skundus atmesti.