- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-07-17
- Bylos Nr.
- e2S-2238-565/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-04503-2017-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Burdulienė
- Ieškovas
- J. V.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės J. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 16 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė J. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui J. V., prašydama nutraukti šalių santuoką dėl atsakovo kaltės, nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš atsakovo išlaikymą ieškovei ir nepilnamečiams vaikams kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, priteisti išlaikymo ieškovei ir nepilnamečiams vaikams įsiskolinimą, neturtinės žalos atlyginimą, neterminuotai apriboti atsakovo tėvo valdžią, padalinti santuokoje įgytą turtą, išspręsti kitus su santuokos nutraukimu susijusius reikalavimus.Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 15 d. nutartimi ieškovės J. V. prašymu buvo taikyta laikinoji apsaugos priemonė – iš atsakovo J. V. priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams K. V., gim. (duomenys neskelbtini) ir B. A. V., gim. (duomenys neskelbtini) po 150 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2017 m. vasario 15 d. iki bus priimtas teismo sprendimas šioje civilinėje byloje.Teisme buvo gautas ieškovės J. V. prašymas pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 15 d. nutartimi priteisto išlaikymo dydį, priteisiant iš atsakovo laikiną išlaikymą kiekvienam vaikui po 500 EUR kas mėnesį. Prašyme nurodyta, kad priteisto išlaikymo nepakanka net vaikų maisto poreikiui patenkinti, nekalbant apie išlaidas vaikų laisvalaikiui, atostogoms, tobulėjimui, pamokėlėms, teatrui ir kitiems žmogaus pilnaverčiam gyvenimui reikalingiems poreikiams.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gegužės 16 d. nutartimi prašymą patenkino iš dalies ir pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 15 d. nutartimi paskirtą laikinąją apsaugos priemonę – iš atsakovo J. V. priteistą laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams K. V., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) ir B. A. V. padidino iki 200 EUR kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2018 m. gegužės 16 d. iki bus priimtas teismo sprendimas byloje.Teismas nurodė, kad preliminariai įvertinęs tikėtinai pagrįstus ieškinio reikalavimus, atsižvelgdamas į vaikų amžių bei jų amžių atitinkančius poreikius, į tai, kad ieškovė šiuo metu negauna jokių pajamų (2017 m. vasario 15 d. nutarties priėmimo metu ieškovei buvo mokama vaiko priežiūros išmoka, kuri šiuo metu nebemokama), taip pat į tai, kad nors teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutartimi iš atsakovo priteistas laikinas išlaikymas ieškovei po 300 EUR kas mėnesį, tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovas tinkamai vykdo šią nutartį, ieškovės prašymą tenkina iš dalies, nustatydamas po 200 EUR kas mėnesį laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams K. V. ir B. A. V.. Teismas padarė išvadą, kad toks laikinas išlaikymas užtikrins būtinų nepilnamečių vaikų poreikių patenkinimą kol teisme bus išnagrinėta byla ir priimtas sprendimas bei nepagrįstai ir neproporcingai nesuvaržys abiejų šalių turtinės padėties.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
Ieškovė J. V. pateiktu atskiruoju skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 16 d. nutartį ir padidinti priteisto laikino išlaikymo dydį nuo 200 EUR iki 500 EUR kiekvienam vaikui. Nurodo, kad, skaičiuodama išlaikymą vienam vaikui, paskaičiavo tik būtinų prekių ir paslaugų išlaidas. Ieškovės paskaičiuotoje 500 EUR išlaikymo vienam vaikui sumoje nėra vaiko išlaidų laisvalaikiui, atostogoms, tobulėjimui, pamokėlėms, teatrui ir kitiems žmogaus pilnaverčiam gyvenimui reikalingiems poreikiams. Teismas neatsižvelgė, kad šių būtinųjų išlaidų suma laikui bėgant nuolat didėja. Nepriteisus ieškovės prašomos sumos vaikų išlaikymui iš atsakovo, visa reali finansinė našta vaikams išlaikyti gula ant vienos ieškovės pečių.Atsakovas nuo 2018 m. sausio 24 d. iki kovo 8 d. dirbo UAB „Ergolain projektai“. Per nurodytą laikotarpį atsakovas gavo 2 633,91 EUR pajamas. Nuo 2017 m. vasario 15 d. iki 2018 m. sausio 15 d. atsakovo įsiskolinimas vaikams išlaikyti sudarė 2 804 EUR. Po to, kai antstolė I. K. iš atsakovo sąskaitos nurašė dalį įsiskolinimo, atsakovas išėjo iš darbo. 2018 m. kovo 29 d. teismo posėdžio metu atsakovas teigė, kad po to, kai jis savo noru išėjo iš darbo UAB „Ergolain projektai“, jo finansinė padėtis yra gera, jis dirba ir gyvena trijų kambarių bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Nors atsakovas , čia gyvens neterminuotai, kol įsigys nuosavą būstą. Nors atsakovas teigė, kad jis bando susirasti labiau geriau apmokamą darbą, tačiau nėra pateikęs jokių šį faktą patvirtinančių objektyvių įrodymų. Atsakovas melagingai teigia, kad jokio likvidaus turto neturi, nes gyvendamas santuokoje su ieškove, kolekcionavo auksines monetas. Jis tai darė ir iki santuokos su ieškove. Atsakovas atsiliepimu į skundą prašo ieškovės J. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 16 d. nutarties atmesti. Nurodė, kad ieškovės deklaratyvūs aiškinimai buvo įvertinti priimant 2017 m. vasario 15 d. nutartį, kuria taikyta laikinoji apsaugos priemonė – laikino išlaikymo vaikams priteisimas, taip pat aptarti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 9 d. nutartyje bei skundžiamoje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 16 d. nutartyje. Jokių naujų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą keisti jau pritaikytą ir padidintą laikinąją apsaugos priemonę (nustatant visiškai neadekvačius, niekuo nepagrįstus ir tėvų realios turtinės padėties neatitinkančius išlaikymo dydžius, kaip to visiškai nepagrįstai prašoma atskirajame skunde), ieškovė nenurodė. Šalių vaikai yra dar labai maži, sveiki, neturi jokių specialių poreikių, yra geros sveikatos būklės. Vaikai neužsiima jokia didelių išlaidų reikalaujančia laisvalaikio veikla. Be to, turi nuolatinį, naujos statybos ir gan prabangiai įrengtą būstą, pilnai aprūpintą gerbūvį. Vaikų poreikiai nėra dideli ar specifiniai, todėl akivaizdu, kad ieškovės prašoma priteisti suma neatitinka protingų vaikų poreikių, o ieškovės nurodomos tariamos išlaidos nėra pagrįstos ir racionalios ir realiai neatitinka tėvų turtinės padėties. Ieškovės nurodomos tariamos išlaidos vaikų poreikiams yra akivaizdžiai „išpūstos“, perdėtos. Ieškovė siekia gyventi prabangų gyvenimą, pirkti prabangias prekes, brangius žaislus ir kt. Ieškovės finansinė padėtis yra gera, netgi geresnė nei atsakovo. Ieškovei nuosavybės teise priklauso butas, kuris yra pilnai ir gan prabangiai įrengtas, kuriame ji ir vaikai šiuo metu nuolatos gyvena. Dabartiniu metu ieškovė negauna pajamų tik dėl jos pačios subjektyvaus pasirinkimo, o ne dėl objektyvių, nuo ieškovės valios nepriklausančių priežasčių. Priešingai nei teigiama ieškovės skunde, ieškovė turi nuolatinį darbą, jos darbo sutartis nėra nutraukta. Šiuo metu nėra jokių objektyvių kliūčių ieškovei grįžti į darbą, kurį ji dirbo iki gimstant vaikams. Ieškovė visiškai klaidingai teigia, jog neva buvo bendras sprendimas / sutarimas vaikų neleisti į ikimokyklinę ugdymo įstaigą iki vaikai sukaks mokyklinio amžiaus. Priešingai, būtent ieškovė vienašališkai nusprendė, kad vaikai nelankys lopšelio / darželio, nes, kaip nuolat kartodavo ieškovė, ten neva jiems yra pavojinga, juos gali užgauti kiti vaikai, jie nuolatos sirgs ir turės vartoti vaistus.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 329 str.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmos instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatė. Byloje iš esmės kilo ginčas dėl to, kad pirmosios instancijos teismas ieškovės prašymą dėl išlaikymo padidinimo tenkino tik iš dalies, t.y., pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 15 d. nutartimi paskirtą laikinąją apsaugos priemonę – iš atsakovo priteistą laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams K. V., gim. (duomenys neskelbtini)., ir B. A. V., gim. (duomenys neskelbtini), padidino iki 200 EUR kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2018 m. gegužės 16 d. iki bus priimtas teismo sprendimas byloje, vietoj ieškovės prašytų 500 EUr kiekvienam vaikui.CPK 144 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, jog teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šeimos bylose bei apskritai šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose be kitų tikslų yra siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai bei turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011).Pažymėtina, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nesprendžia šalių ginčo, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti. Dėl šios priežasties teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisdamas laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui, neatlieka įrodymų vertinimo pagal ieškinį, nepasisako dėl ginčo esmės. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės visapusiškai išsiaiškinti reikalingo ir būtino išlaikymo vaikui (vaikams) dydžio bei atsakovo galimybių teikti tam tikro dydžio išlaikymą. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y., tiek tikrieji vaikų poreikiai, tiek tėvų galimybės teikti konkretaus dydžio išlaikymą bus įvertinti išnagrinėjus bylą iš esmės (išklausius šalių paaiškinimų, įvertinus byloje pateiktus įrodymus, surinktą medžiagą). Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios atsakovo pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtinieji vaikų poreikiai. Taikant laikinąją apsaugos priemonę – laikiną išlaikymą, laikinas išlaikymas bet kokiu atveju turi būti tokio dydžio, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus, galėtų patenkinti bent minimalius ir būtiniausius savo poreikius. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, kurios bus nustatytos tik iš esmės išnagrinėjus bylą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013).Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minimaliai mėnesinei algai laikinųjų apsaugos priemonių taikymo metu esant 400 Eur, pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos ir atsižvelgdamas į tai, jog byloje nėra pakankamai duomenų apie atsakovo turimą turtą bei gaunamas pajamas, siekdamas užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą, vadovaudamasis proporcingumo principu, kol nėra išsiaiškinta reali šalių turtinė padėtis, nepilnamečių vaikų poreikių mastas (įvertinant vaikų amžių, būtinuosius ir specialiuosius jų poreikius), kol neįvertinti abiejų šalių veiksmai imantis priemonių gauti jų amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams, pagrįstai vertino, kad 200 EUR kas mėnesį kiekvienam vaikui laikinas išlaikymas yra protingas, pagrįstas ir būtinas esminiams (būtiniesiems) nepilnamečių vaikų poreikiams bylos nagrinėjimo teisme laikotarpiu patenkinti.Pažymėtina, kad ieškovė, atskirajame skunde nurodydama, jog yra būtina vaikams teikti po 500 Eur laikiną išlaikymą, niekaip nepagrindė, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta 200 EUR suma yra nepakankama nepilnamečių vaikų būtinųjų poreikių užtikrinimui. Esant nustatytoms aplinkybėms, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 16 d. nutartį palikti nepakeistą.