Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens A. S. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eS2-11407-1029/2019 pagal Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus (duomenys neskelbtini) savivaldybėje prašymą išduoti teismo leidimą paimti vaiką iš jo atstovės pagal įstatymą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

5. Skunde dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutarties suinteresuotas asmuo (apeliantė) A. S. prašo teismo nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjos VTAS prašymo dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo atstovės pagal įstatymą netenkinti; priteisti 500 Eur išlaidų teisinėms paslaugoms. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

6.1. Prašymas dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo atstovės pagal įstatymą buvo pateiktas nuo vaiko paėmimo iš jam nesaugios aplinkos bei akto apie tai surašymo praėjus 8 dienoms, pažeidžiant Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 42 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą trijų dienų terminą. Pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi tenkindamas VTSA prašymą, netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 42 straipsnio 1 dalies normą bei pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Suinteresuoto asmens (apeliantės) atskirasis skundas netenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo tenkintas pareiškėjos prašymas išduoti leidimą paimti nepilnametį vaiką iš jo atstovės pagal įstatymą, pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad A. S. ir D. S. šeimoje auga keturi nepilnamečiai vaikai: S. I. ((duomenys neskelbtini)), G. S. ((duomenys neskelbtini)), V. S. ((duomenys neskelbtini)), D. L. S. ((duomenys neskelbtini)). N. S. I. tėvui A. I. nuo 2018 m. liepos 27 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-9218-952/2018 yra neterminuotai apribota jo, kaip tėvo, valdžia dukters atžvilgiu.

2019 m. rugpjūčio 19 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriuje buvo gauti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų telefoninis ir rašytinis pranešimai dėl nepilnametės S. I. galimai patirto fizinio smurto. A. S. pripažino, jog vaiko atžvilgiu naudojo fizines bausmes (2019 m. rugpjūčio 10 d. nenustatytu laiku ji sudavė dukrai ne mažiau kaip 4 smūgius diržu). A. S. buvo sulaikyta; nepilnamečių vaikų tėvai (A. I. (dėl neterminuoto jo, kaip tėvo, valdžios apribojimo), D. S. (buvo išvykęs į komandiruotę) pasirūpinti vaikais negalėjo, vaikai buvo paimti ir laikinai perduoti močiutės A. S. priežiūrai.

Dėl minėtų įvykių 2019 m. rugpjūčio 20 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini). Nustačius, kad A. S. smurtavo artimoje aplinkoje, tyčia savo šeimos nariui (dukrai S. I.) diržu sudavė ne mažiau keturi smūgius per abi kojas, tuo nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą, motinai A. S. buvo pareikšti įtarimai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį.

2019 m. rugpjūčio 22 d. įvertintas grėsmės vaikui lygis. Grėsmes vaikui lygio nustatymo anketoje užfiksuota: „S. paaiškino, kad labai nesutaria su mama, mama jai neleidžia pabūti su draugais, o jeigu leidžia, tai labai trumpai ir jeigu S. užtrunka, mama ją bara, šaukia, o prieš kelias dienas mušė diržu. Mergaitė pasakodama labai jaudinosi, ašarojo, jautėsi nuskriausta, nemylima. S. teigė, kad mama labiau myli kitus vaikus, o jos ne. Paprašyta mergaitė parodė maždaug 1 centimetro skersmens kraujosrūvą priekinėje šlaunies pusėje, kuri, jos teigimu, atsirado, kai mama jai sudavė diržu. Mergaitė teigė nenorinti gyventi šeimoje, kur norėtų gyventi ir su kuo, aiškios nuomonės neturėjo, „svarbu, kad ne namuose“. Paklausta, ar atleistų mamai, atsakė, kad „atleistų, jeigu mama jos atsisakytų“, ji nenori gyventi motinos ir patėvio D. S. šeimoje. Sutiko laikinai apsigyventi pas močiutę A. S.. Mergaitė teigė, kad su tėvu A. I. ilgus metus nebendravo, tačiau, kai tapo sunku bendrauti su motina ir jos sutuoktiniu apie naudojamą fizinį smurtą bei patiriamus neigiamus išgyvenimus ji pranešė tėvui“. Grėsmės lygio nustatymo anketoje pažymėti rizikos veiksniai: 1.1. (smurtas, patirtas iš vaiko atstovų; 1.4. (vaikas išreiškia pageidavimą būti paimtas iš atstovų pagal įstatymą – S. I. kategoriškai atsisako gyventi motinos šeimoje, nori būti paimta iš šeimos); 1.8. (kiti nenurodyti rizikos veiksniai, susiję su vaiko funkcionavimo rizikomis – pokalbio su vaiku metu pastebėta, kad mergaitė yra labai jautri, ji jaučiasi skriaudžiama, lyginama su kitais šeimoje augančiais vaikais. Mergaitė ne kartą paminėjo faktą, kad motina jos neišklauso, dažnai bara be pagrindo. Vaikas jaučiasi nesaugus); 2.5. (galimas smurtas artimoje aplinkoje – 2019-08-19 policijos pareigūnai informavo, kad dėl galimo smurto artimoje aplinkoje prieš S. I. pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį); 2.10. (agresyvus elgesys su vaiku, dėl kurio gali kilti grėsmė vaiko sveikatai ar gyvybei – A. S. kartais nekontroliuoja savo elgesio vaiko S. I. atžvilgiu, galimai ji panaudojo fizines bausmes, tuo sukeldama vaikui neigiamus išgyvenimus, fizinį ir psichologinį skausmą); 2.14. (kiti nenurodyti rizikos veiksniai, susiję su vaiko atstovu (vaiko motina galimai stokoja žinių vaiko auklėjimo klausimais, galimai negeba spręsti vaikų paauglystėje iškylančių elgesio bei ugdymosi problemų. Laiku nesikreipia pagalbos į kvalifikuotus specialistus); 3.1. (neigiamas santykis su vaiku – dukros ir motinos santykiai įtempti, mergaitė jaučiasi nemylima, atstumta, išskiriama iš kitų šeimos narių); 3.2. (vaiko priežiūros žinios ir įgūdžiai neatitinka vaiko raidos ir brandos (S. teigimu, mama riboja jos bendravimą su draugais, neįsigilina į jos išgyvenimus, nenori suprasti, nepasitiki ja. Galimai vaiko priežiūra bei auklėjimas neatitinka vaiko brandos); 3.3. (naudoja netinkamas vaiko auklėjimo priemones – vaiko atžvilgiu galimai naudojamos fizinės bei psichologinės bausmės, kurios neigiamai veikia mergaitę). A. S. pasirašė Grėsmės vaikui lygio nustatymo anketą, su ja sutikdama iš dalies.

Dėl ginčo esmės

CK 3.254¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai yra šio kodekso 3.254 straipsnyje nustatyti pagrindai, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nustatyta tvarka gali paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą. Valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, paėmusi vaiką šio straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju, privalo per tris darbo dienas, o išimtiniais atvejais, kai tai objektyviai neįmanoma, – per penkias darbo dienas, kreiptis į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą. Prašymas išduoti leidimą paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjamas Civilinio proceso kodekso XXXIX skyriuje nustatyta tvarka (CK 3.254¹ straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, gavęs žodžiu, raštu ar bet kokiomis nuotolinio ryšio priemonėmis pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, kuo skubiau, tačiau ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo pranešimo gavimo, pradeda nagrinėti pranešimą ir susitinka su vaiku, užsitikrindamas galimybę pabendrauti su juo be apribojimų, jeigu yra poreikis, – nedalyvaujant vaiko atstovams pagal įstatymą, atsižvelgęs į vaiko amžių ir brandą išklauso vaiką jam priimtinu būdu apie galimą jo teisių pažeidimą, taip pat įvertina vaiko gyvenamąją ir socialinę aplinką bei vaiko santykius su jo tėvais ar kitais vaiko atstovais pagal įstatymą. Jeigu yra įtarimų, kad vaikas patyrė smurtą, vaikas pagal poreikį turi būti išklausytas psichologo. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikęs šioje dalyje nurodytus veiksmus šio įstatymo 38 straipsnyje nustatyta tvarka, nustato grėsmės vaikui lygį. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatęs realų pavojų vaiko saugumui, sveikatai, gyvybei jo gyvenamojoje aplinkoje ir antrąjį grėsmės vaikui lygį, skubiai laikinai paima vaiką iš jam nesaugios aplinkos, pasitelkdamas policijos pareigūnus dėl šio straipsnio 4 dalyje nurodytų aplinkybių, ir vadovaudamasis šio įstatymo 42 straipsniu, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas Civilinio kodekso 3.254¹ straipsnyje nustatyta tvarka kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar vaiko atstovų pagal įstatymą išdavimo (Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 36 straipsnio 5 dalies 3 punktas). Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, gavęs atvejo vadybininko siūlymą paimti vaiką iš jam nesaugios aplinkos ir įvertinęs jo pagrįstumą arba savarankiškai nustatęs, kad toje aplinkoje iškilo pavojus vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei ne vėliau kaip per 3 darbo dienas Civilinio kodekso 3.254¹ straipsnyje nustatyta tvarka kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą išdavimo (Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 42 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad grėsmės vaikui lygiai yra du: pirmojo ir antrojo lygio grėsmės. Grėsmės vaikui lygių kriterijus ir Grėsmės vaikui lygio nustatymo tvarkos aprašą tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras. Antrasis grėsmės vaikui lygis nustatomas, kai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius nustato pavojų vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei, kuris yra susijęs su vaiko funkcionavimo ir socialinės aplinkos rizikos veiksniais bei rizikos veiksniais, susijusiais su vaiko tėvais ar kitais jo atstovais pagal įstatymą ir jų santykiais su vaiku (Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 38 straipsnio 3 dalis). Minėto įstatymo 40 straipsnyje reglamentuoti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos veiksmai, nustačius antrąjį grėsmės vaikui lygį; šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, įvertinęs socialinės aplinkos rizikos veiksnius bei rizikos veiksnius, susijusius su vaiko tėvais ar kitais vaiko atstovais pagal įstatymą ir jų santykiais su vaiku, jeigu jie kelia realų pavojų vaiko saugumui, sveikatai ir gyvybei, arba nustatęs, kad vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą nesiima reikiamų veiksmų vaiko saugumui užtikrinti ir taip sudaro sąlygas atsirasti grėsmei vaiko sveikatai ar gyvybei, bei nustatęs antrąjį grėsmės vaikui lygį, nedelsdamas: 1) paima vaiką iš jam nesaugios aplinkos, prireikus tam pasitelkdamas policijos pareigūnus; 2) socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka inicijuoja atvejo vadybininko paskyrimą, jeigu jis nebuvo paskirtas anksčiau, ir kartu su atvejo vadybininku teikia prašymą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovui ar jo įgaliotam asmeniui dėl mobiliosios komandos sudarymo. Mobiliųjų komandų sudarymo, specialistų atrankos ir jų darbo tvarkos aprašą tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras.

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. A1-221 patvirtintas Grėsmės vaikui lygių kriterijų ir grėsmės vaikui lygio nustatymo tvarkos aprašo 3 dalyje nustatyta, kad Valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, gavusi pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, vertina grėsmės vaikui lygį, atsižvelgdama į grėsmės vaikui rizikos veiksnių grupes ir grėsmės vaiko saugumui, gyvybei ir (ar) sveikatai vertinimo kriterijus, nurodytus Aprašo 1 priede. Nustatomos šios grėsmės vaikui rizikos veiksnių grupės: vaiko funkcionavimo rizikos veiksniai; rizikos veiksniai, susiję su vaiko atstovais pagal įstatymą; rizikos veiksniai, susiję su tėvystės įgūdžiais ir bendravimu (santykiu) su vaiku; rizikos veiksniai, susiję su socialine aplinka. Aprašo 1 priede numatytas grėsmės vaikui lygio nustatymas, atsižvelgiant į jo amžių – vaikas yra 7–15 metų ir vaiko atžvilgiu iš aukštos rizikos veiksnių nustatyti ne mažiau nei penki rizikos veiksniai. Aprašo 5.4. punkte nustatyta, jog jei kyla pavojus vaiko ir (ar) specialisto gyvybei bei sveikatai, vaikas paliktas be priežiūros arba paliktas prižiūrėti asmenims, kurie netinkamai juo rūpinasi ir dėl to kyla grėsmė jo saugumui, sveikatai ar gyvybei, arba yra CK 3.254 straipsnio 1 ir 2 punktuose nurodytų aplinkybių, specialistas paima vaiką iš jam nesaugios aplinkos ir užpildo Vaiko paėmimo iš jam nesaugios aplinkos aktą; specialistas Grėsmės vaikui lygio nustatymo anketą užpildo per 2 darbo dienas nuo vaiko paėmimo iš jam nesaugios aplinkos.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, konstatavo, kad S. I. nenori likti gyventi su motina, nes ji jos atžvilgiu taikė fizines bausmes ir konfliktavo; motina prisipažino sudavusi dukrai ne mažiau kaip 4 smūgius diržu; motinos atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas; Grėsmės vaikui lygio nustatymo anketoje nustatytas antrasis grėsmės vaikui lygis; nuo grėsmės lygio nustatymo momento iki kreipimosi į teismą su prašymu dėl leidimo išdavimo paimti vaiką iš įstatyminės atstovės situacija nepasikeitė – vaikas pakartotinio pokalbio metu patvirtino, kad gyvendama motinos A. S. ir jos sutuoktinio D. S. šeimoje jaučiasi skriaudžiama. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog buvo kilęs realus pavojus vaiko saugumui ir sveikatai jo gyvenamojoje aplinkoje, buvo nustatytas antrasis grėsmės vaikui lygis (Grėsmės lygio nustatymo anketoje pažymėti penki aukštos rizikos veiksniai: 1.1, 1.4, 2.10, 3.1, 3.2 punktai). Nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju egzistavo objektyvios priežastys priimti procesinį sprendimą leisti paimti vaiką iš jo įstatyminės atstovės – suinteresuoto asmens (apeliantės) A. S..

Dėl grėsmės vaikui lygio vertinimo termino pareiškėja atsiliepime į atskirąjį skundą paaiškino, jog A. S. prašė atidėti grėsmės vaikui lygio vertinimą iki 2019 m. rugpjūčio 22 d., kadangi išreiškė pageidavimą apgyvendinti vaiką kitoje aplinkoje (kitų asmenų, norinčių bei galinčių pasirūpinti vaiku neatsirado). Minėtose teisės normose numatyta, jog specialistas Grėsmės vaikui lygio nustatymo anketą užpildo per 2 darbo dienas nuo vaiko paėmimo iš jam nesaugios aplinkos (nagrinėjamu atveju vaikai buvo paimti 2019-08-19, o anketa užpildyta 2019-08-22); Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, gavęs atvejo vadybininko siūlymą paimti vaiką iš jam nesaugios aplinkos ir įvertinęs jo pagrįstumą arba savarankiškai nustatęs, kad toje aplinkoje iškilo pavojus vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei ne vėliau kaip per 3 darbo dienas Civilinio kodekso 3.254¹ straipsnyje nustatyta tvarka kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą išdavimo (nagrinėjamu atveju antrasis grėsmės vaikui lygis nustatytas 2019-08-22, į teismą kreiptasi 2019-08-27). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, sprendžia, kad egzistavus objektyvioms priežastims leisti paimti vaiką iš jo atstovės pagal įstatymą, formalus procesinis pažeidimas dėl Grėsmės vaikui lygio anketos užpildymo nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Kaip minėta, prašymas išduoti leidimą paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjamas Civilinio proceso kodekso XXXIX skyriuje nustatyta tvarka (CK 3.254¹ straipsnio 2 dalis). CPK 582 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad bylos dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjamos žodinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai teismui pakanka byloje esančių įrodymų, reikalingų bylai išnagrinėti rašytinio proceso tvarka, ir pats teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, nusprendžia bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Byla dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjama žodinio proceso tvarka, kai yra bent vieno byloje dalyvaujančio asmens prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog 2019 m. rugpjūčio 19 d. nepilnametė S. I. išreiškė nenorą likti gyventi motinos gyvenamojoje vietoje, kadangi jos atžvilgiu buvo taikomos fizinės bausmės ir nuolat konfliktuojama; 2019 m. rugpjūčio 22 d. vaikas kategoriškai atsisakė gyventi su motina šeimoje, nurodė, jog nori būti paimta iš šeimos; 2019 m. rugpjūčio 27 d. kreiptasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš įstatyminės atstovės; 2019 m. rugpjūčio 29 d. priimtas procesinis sprendimas nagrinėjamu klausimu. Akcentuotina, kad pirmosios instancijos teismui pateikti rašytinai įrodymai liudijo, jog buvo kilęs realus pavojus vaiko saugumui ir sveikatai jo gyvenamojoje aplinkoje, buvo nustatytas antrasis grėsmės vaikui lygis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui pakako byloje esančių įrodymų, reikalingų bylai išnagrinėti rašytinio proceso tvarka ir jų pagrindu padaryti išvadą, kad iki kreipimosi į teismą su prašymu dėl leidimo išdavimo paimti vaiką iš įstatyminės atstovės situacija nepasikeitė. Pažymėtina, kad suinteresuotas asmuo (apeliantė) prašymo bylą dėl leidimo paimti vaiką nagrinėti žodinio proceso tvarka nereiškė. Nepilnametis vaikas ne kartą buvo išreiškęs nuomonę gyventi skyriumi nuo savo motinos, todėl pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus, pagrįstai sprendė, jog yra būtina užtikrinti vaiko buvimą saugioje aplinkoje, kuri nekelia pavojaus jo saugumui, sveikatai ir gyvybei.

Dėl procesinės bylos baigties

Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, minėtas teisės normas ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos tinkamai įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes, tinkamai taikė procesinės bei materialinės teisės normas, ir, priimdamas procesinį sprendimą, atsižvelgė išimtinai į vaiko interesus. Todėl keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, tad atskirasis skundas atmestinas, o Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Apeliacinės instancijos teismui konstatuojant, kad suinteresuoto asmens (apeliantės) A. S. atskirasis skundas atmestinas, nėra pagrindo spręsti dėl jos patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo, juolab, kad XXXIX skyriuje (bylos dėl teismo leidimų išdavimo ar faktų patvirtinimo, turto administravimo, paveldėjimo procedūrų taikymo ir kitos bylos, kurios pagal Civilinį kodeksą bei kirus įstatymus nagrinėtinos supaprastinto proceso tvarka) nustatyta tvarka nagrinėtoje byloje dalyvaujančių asmenų turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 582 straipsnio 12 dalis).

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.