Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teismo teisėja Irena Varžinskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. S. skundą atsakovei Rokiškio rajono savivaldybės administracijai dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos Panevėžio apygardos skyriaus sprendimo panaikinimo, administracinio akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos R. S. skundas atmetamas.

Pareiškėja 2021 m. lapkričio 24 d. prašymu kreipėsi į Rokiškio rajono savivaldybės administraciją, prašydama inicijuoti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Rokiškis, formavimo ir pertvarkymo projekto procedūrą, o suformavus ir parengus minimą projektą- išnuomoti pareiškėjai žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Rokiškis. Rokiškio rajono savivaldybės administracija skundžiamu 2022 m. balandžio 1 d. raštu Nr. SD-5.38-822 pareiškėjos prašymo netenkino. Pareiškėja, nesutikdama su šiuo sprendimu, pateikė skundą Komisijai.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau- ir ABTĮ) 26 straipsnio 1 dalį prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. ABTĮ 26 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas suponuoja, jog asmeniui kreipiantis į teismą po to, kai jis pasinaudojo išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, į teismą persikelia ginčas dėl pažeistos ar ginčijamos teisės. Esminis teisinio išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarkos aiškinimo aspektas yra tai, kad teismas neatlieka apeliacinės funkcijos tikrindamas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos priimto sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, o nagrinėja ginčą dėl teisės iš esmės. Tai tuo pačiu reiškia, kad teismas savo sprendimo motyvuojamoje dalyje turi ne vertinti išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendime išdėstytų argumentų ir padarytų išvadų pagrįstumą bei teisėtumą, o išspręsti ginčą dėl teisės laikantis visų ABTĮ taisyklių bei reikalavimų, keliamų teismo sprendimui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3620-415/2020; 2020 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-310-415/2020).

Bylos medžiaga nustatyta, kad Rokiškio miesto tarybos 1992 m. kovo 12 d. sprendimu pareiškėjos sutuoktiniui V. S. individualaus gyvenamojo namo statybai buvo suteiktas 15 a žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Rokiškis (vėliau (duomenys neskelbtini), Rokiškis, dabartinis adresas– (duomenys neskelbtini), Rokiškis). V. S. 1992 m. balandžio 27 d. Rokiškio rajono Rokiškio miesto valdybai pateikė prašymą jam suteiktą žemės sklypą parduoti, kartu pateikdamas Rokiškio miesto tarybos 1992 m. kovo 12 d. sprendimą bei sklypo situacijos planą. Byloje nėra duomenų, kad už minėtą žemės sklypą būtų mokėtos įmokos ( Nacionalinės žemės tarnybos Rokiškio skyriaus 2018-10-18 raštas Nr.25SD-4938-(14.25.104.). V. S. su Rokiškio miesto taryba 1992 m. liepos 15 d. sudarė žemės sklypo naudojimo (nuomos) individualiai statybai sutartį, pagal kurios 2.1 punktą statytojas (V. S.) įsipareigojo pradėti individualią statybą per vienerius metus ir baigti ją per trejus nuo leidimo statybai išdavimo dienos, o 3 punkte buvo numatayta, kad tuo atveju, jeigu statytojas nevykdo šios sutarties sąlygų, ji laikoma nutraukta įstatymų nustatyta tvarka. Taigi, 1992 m. liepos 15 d. žemės sklypo naudojimo (nuomos) individualiai statybai sutartis galiojo iki 1995 m. rugpjūčio 20 d. ir nebuvo pratęsta. Pagal Valstybinės teritorijų palanavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Panevėžio teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriuje saugomos 1992 m. Leidimų individualių gyvenamųjų namų, ūkinių pastatų, garažų ir kitų statinių statybos bei rekonstrukcijos Rokiškio, Juodupės, Pandėlio, Obelių miestuose registracijos knygos įrašus, V. S. 1992 m. rugpjūčio 20 d. buvo išduotas Statybos leidimas gyvenamojo namo ir ūkinio pastato statybai, kuris galiojo iki 1995 m. rugpjūčio 20 d. Statybos leidimas ir projektas nėra išsaugotas. Uždarosios akcinės bendrovės „4sezonai“ parengtos nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos duomenimis Žemės sklype statyba buvo pradėta 1992 metais – paklota dalis pamatų (pamatų baigtumas yra 25 procentai, sudarantys 9 procentus gyvenamojo namo baigtumo). Rokiškio rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu V. S. paskelbtas mirusiu, jo mirties data nustatyta teismo sprendimo įsiteisėjimo dieną. Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2018-01-18 išduotame mirties įraše Nr.40 nurodyta, kad V. S. mirė (duomenys neskelbtini). Po V. S. mirties fakto pripažinimo jo palikimą priėmė pareiškėja. Pareiškėjos užsakymu uždaroji akcinė bendrovė atliko Žemės sklype pradėtos statybos kadastrinius matavimus, 2011 metais parengė Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą. Pareiškėja kreipėsi į Valstybės įmonę Registrų centrą, prašydama įrašyti nekilnojamojo daikto, esančio Žemės sklype, kadastro duomenis nekilnojamojo turto kadastre bei įregistruoti nuosavybės teises į gyvenamąjį namą. Valstybės įmonė Registrų centras 2012 m. spalio 19 d. sprendimu atsisakė įrašyti nekilnojamojo daikto, esančio Žemės sklype, kadastro duomenis nekilnojamojo turto kadastre, nes nebuvo pateiktas teisės aktų nustatyta tvarka priimtas viešojo administravimo subjekto sprendimas nekilnojamąjį daiktą suformuoti; 2012 m. spalio 24 d. sprendimu Nr.7626 atsisakė įregistruoti nuosavybės teises, kadangi nekilnojamojo turto registre neįregistruotas minėtas statinys. Pareiškėja 2012-2013 metais kreipėsi į Rokiškio rajono savivaldybės administraciją ir jos archyvų skyrių, prašydama išduoti 1992 m. statybos leidimo ir projekto kopijas, tačiau minėtos institucijos pareiškėjai teiktuose atsakymuose nurodė, jog minėtų dokumentų neturi, todėl jų išduoti negali. Byloje pateiktas Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir paveldosaugos skyrius 2011 m. balandžio 8 d. raštas Nr. SD-135, adresuotas Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Archyvų skyriui, jog 1997 metais Rokiškio rajono savivaldybės pastatui buvo tvarkomas stogas, buvo nuimta bituminė danga ir esant liūčiai, nutekėjęs lietaus vanduo užliejo kabinetus, ko pasekoje buvo nepataisomai sugadinti nuolatinio saugojimo 1990-1995 metų dokumentai. Pareiškėja kreipėsi į Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pastatas– nebaigtas statyti gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Rokiškis, (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso pareiškėjai bei jos mirusiam sutuoktiniui V. S.. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmai 2020 m. kovo 26 d. sprendimu nutarė pareiškėjos pareiškimo netenkinti, nes sprendė, jog nėra visų įstatymu nustatytų pagrindų, kuriems esant galimas prašomo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas teismo sprendimu. Pareiškėja atsakovei 2021 metais pateikė prašymą atsižvelgti į susidariusią situaciją, inicijuoti žemės sklypo, esančio Rokiškis, (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo procedūrą, o suformavus sklypą ir parengus projektą– jį išnuomoti pareiškėjai. Atsakovė 2021 m. spalio 18 d. raštu Nr. SD-5.29-2655 „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto regimo“ pareiškėjos prašymą atmetė. Pareiškėja 2021 m. lapkričio 24 d. pateikė atsakovei naują prašymą inicijuoti žemės sklypo, esančio Rokiškis, (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo procedūrą, o suformavus sklypą ir parengus minimą projektą, jį išnuomoti pareiškėjai. Atsakovė 2021 m. gruodžio 13 d. raštu Nr. SD-5.38-3139, prašymą paliko nenagrinėtu. Nesutikdama su atsakovės 2021 m. gruodžio 13 d. raštu Nr. SD-5.38-3139, pareiškėja pateikė skundą Lietuvos administracinių ginčų komisijos Panevėžio apygardos skyriui, kuris priėmė sprendimą pareiškėjos skundą tenkinti, panaikindamas atsakovės 2021 m. gruodžio 13 d. raštą Nr. SD-5.38-3139 ir įpareigodamas atsakovę išnagrinėti pareiškėjos 2021 m. lapkričio 24 d. prašymą. Atsakovė 2022 m. balandžio 1 d. skundžiamu raštu Nr. SD-5.38-822 „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“, pareiškėjos prašymo netenko, konstatavusi, kad pažymėtas laisvos valstybinės žemės plotas neatitinka Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių; parengtoje kadastrinių matavimų byloje, Žemės sklype esantys pamatai Nekilnojamojo turto registre neįregistruoti ir jie neatitinka Statybos įstatyme statiniui keliamų reikalavimų, statinio naudojimas (eksploatavimas) neatitinka teisės aktų reikalavimų ir statinys nėra naudojamas pagal paskirtį, statinio naudotojo poreikiams tenkinti, todėl toks statinio statusas neatitinka Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų, o tuo pačiu šio teisinio santykio subjektams nesukuria atitinkamų subjektinių teisių ir pareigų (fiziniam arba juridiniam asmeniui teisės išsinuomoti konkretų valstybės žemės sklypą, o valstybei pareigos šį žemės sklypą šiam asmeniui išnuomoti); namo pamatai negali būti pripažinti pastato naudojimu.

Aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėja, prašydama atsakovės inicijuoti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo procedūrą, siekia šį Žemės sklypą, ne aukciono būdu nuomotis iš valstybės. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Žemės įstatymas bei su jo įgyvendinimu susiję kiti teisės aktai. Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte nustatyta, jog valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui). <...>. Žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių (toliau- ir Taisyklės) 2.4 punktas nustato, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas rengiamas, kai formuojami žemės sklypai esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Pagal Taisyklių 46 punktą atskiru žemės sklypu neformuojami žemės plotai, kuriuose nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik laikinieji statiniai arba neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui, taip pat žemės plotai, kuriuos užima elektros linijų stulpai ir kiti inžinerinės infrastruktūros statiniai, kuriems prižiūrėti reikalingas ne didesnis kaip 0,01 ha žemės plotas; šios žemės naudojimo apribojimai nustatomi teisės aktų nustatyta tvarka. Tuo atveju, kai minėtiems statiniams prižiūrėti reikalingas didesnis kaip 0,01 ha žemės plotas, atskiri žemės sklypai gali būti neformuojami, jei nėra galimybės suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypų.Esamiems inžineriniams tinklams ir susisiekimo komunikacijoms eksploatuoti arba būsimiems tiesti ir eksploatuoti projektuojami servitutai ir (arba) nustatomos teritorijos, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos.

Pagal nurodytą teisinį reglamentavimą būtina prielaida atsirasti asmens teisei be aukciono nuomotis valstybinės žemės sklypą, yra tai, jog žemės sklypas turi būti užstatytas šiam asmeniui priklausančiais naudojamais statiniais. Tai reiškia, kad asmeniui priklausančių statinių konkrečiame žemės sklype buvimas, yra ta juridinę reikšmę turinti aplinkybė, kurios pagrindu šio teisinio santykio subjektams (valstybei ir fiziniam arba juridiniam asmeniui) gali būti sukurtos teisės bei pareigos valstybinių žemės sklypų naudojimo srityje, o būtent, fizinio arba juridinio asmens teisė nuomotis konkretų valstybinės žemės sklypą, o valstybės pareiga šį žemės sklypą šiam asmeniui išnuomoti. Be to, pagal aukščiau aptartą teisinį reglamentavimą gali būti išnuomojamas tik tokio dydžio žemės sklypas, kuris yra būtinas, sklype esantiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, t. y. jame nustatyta sąlyga, kad žemės sklype esantys statiniai turi būti naudojami (eksploatuojami) pagal jų tiesioginę paskirtį, įrašytą Nekilnojamojo turto kadastre.

Statybos įstatymo 2 straipsnio 59 dalyje nustatyta, kad statinio paskirtis yra viešajame registre nurodytas statinio naudojimo tikslas (žmonėms gyventi, ūkinei komercinei ar kitai veiklai), kai statinys atitinka saugos ir jame planuojamos (atliekamos) veiklos (technologijos proceso) privalomuosius reikalavimus, nustatytus normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose. Statybos įstatymo 2 straipsnio 54 dalyje nustatyta, kad statinio naudojimas yra esminių statinių reikalavimų pagrindu sukurto statinio panaudojimas statinio naudotojo poreikiams tenkinti. Tai yra statinys pripažįstamas naudojamu, kai yra sukurtas laikantis esminių statinių reikalavimų ir yra naudojamas statinio naudotojo poreikiams tenkinti.

Iš aukščiau aptarto teisinio reglamentavimo matyti, kad statiniui ir jame planuojamai (atliekamai) veiklai, visų pirma, yra keliamas teisėtumo reikalavimas, tai yra reikalaujama, kad statinio sukūrimas ir jo naudojimas (eksploatavimas) atitiktų teisės aktų reikalavimus, taikomus atitinkamo pobūdžio statiniams. Todėl, tais atvejais, kai statinys yra sukurtas neteisėtai, ar jo naudojimas (eksploatavimas) neatitinka teisės aktų reikalavimų, arba kai statinys nėra naudojamas pagal paskirtį, statinio naudotojo poreikiams tenkinti, toks statinio statusas neatitinka Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų, o tuo pačiu šio teisinio santykio subjektams nesukuria atitinkamų subjektinių teisių ir pareigų (fiziniam arba juridiniam asmeniui teisės nuomotis konkretų valstybinės žemės sklypą, o valstybei pareigos šį žemės sklypą šiam asmeniui išnuomoti).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja siekia nuomotis Žemės sklypą, kuriame yra pastatyti tik gyvenamojo namai pamatai (pamatų baigtumas yra 25 procentai), sudarantys 9 procentus gyvenamojo namo baigtumo. Pažymėtina, kad pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio nuostatas, vienas iš būtinų reikalavimų apsprendžiančių statybos teisėtumą yra, statybą leidžiančio dokumento nustatyta tvarka išdavimas. Nors statybą leidžiantis dokumentas nėra išlikęs, iš byloje pateiktų rašytinių dokumentų (Valstybinės teritorijų palanavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Panevėžio teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriuje saugomos 1992 m. Leidimų individualių gyvenamųjų namų, ūkinių pastatų, garažų ir kitų statinių statybos bei rekonstrukcijos Rokiškio, Juodupės, Pandėlio, Obelių miestuose registracijos knygos įrašo) galima spręsti, kad leidimas pareiškėjos sutuoktiniui V. S. Žemės sklype vykdyti gyvenamojo namo statybą buvo išduotas 1992 m. rugpjūčio 20 d. ir galiojo iki 1995 m. rugpjūčio 20 d. Iki šios datos pareiškėjos sutuoktinis V. S. buvo įpareigotas Žemės sklype pastatyti gyvenamąjį namą, tačiau pradėjęs statybos darbus, jų nebaigė ( kaip minėta, Žemės sklype iki šiol tėra įvykdyti tik 9 procentai statybos darbų), minėto statybą leidžiančio dokumento galiojimas yra pasibaigęs. Byloje nėra surinkta duomenų, kad statybą leidžiančio dokumento galiojimas būtų pratęstas ar būtų išduotas naujas statybą leidžiantis dokumentas. Tokių aplinkybių nenurodo ir pareiškėja. Pradėtas statyti statinys teisės aktų nustatyta tvarka nėra įteisintas, Nekilnojamojo turto kadastre nėra įregistruotas, tuo pačiu nenustatyta jo paskirtis. Akivaizdu, jog dalis statinio pamatų niekaip nenaudojami pagal kokią nors paskirtį.

Aplinkybė, jog pareiškėja mokėjo Žemės sklypo nuomos mokestį, nagrinėjamoje bylos kontekste teisinės reikšmės neturi, nes nuomos mokesčio mokėjimas (ar nemokėjimas) nėra Žemės įstatymo bei Taisyklių normose numatyta sąlyga žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektui rengti bei žemės sklypui išnuomoti be aukciono, be to, bylos medžiaga nėra nustatytas tokio mokesčio mokėjimo pagrindas (pagal bylos duomenis V. S. su Rokiškio miesto taryba 1992 m. liepos 15 d. sudarė žemės sklypo naudojimo (nuomos) individualiai statybai sutartį, kuri galiojo iki 1995 m. rugpjūčio 20 d., ir kuri nebuvo pratęsta).

Atsižvelgus į aukščiau aptartas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pareiškėja nėra sukūrusi prielaidų bei įvykdžiusi sąlygų, numatytų Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto dispozicijoje, kurios sudarytų pagrindą atsirasti jos subjektinei teisei – be aukciono nuomotis Žemės sklypą. Dėl nurodytų argumentų teismas konstatuoja, kad atsakovės Rokiškio rajono savivaldybės administracijos 2022 m. balandžio 1 d. raštas Nr. SD-5.38-822 „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra pagrindo. Pripažinus Raštą teisėtu ir pagrįstu, nėra pagrindo tenkinti ir išvestinį reikalavimą- įpareigoti atsakovę atlikti veiksmus.

Dėl aukščiau nurodytų motyvų, laikytina, kad Lietuvos administracinių ginčų komisijos Panevėžio apygardos skyriaus 2022 m. birželio 7 d. sprendimu Nr. 21R4-70 (AG4-46/22-2022) pareiškėjos skundas buvo atmestas pagrįstai.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas pareiškėjos skundą atmeta kaip nepagrįstą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86, 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjos R. S. skundą atsakovei Rokiškio rajono savivaldybės administracijai dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos Panevėžio apygardos skyriaus sprendimo panaikinimo, administracinio akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.