Kauno apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. O. ir jos atstovei advokato padėjėjai O. G.,

nedalyvaujant institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje J. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, dirbanti (duomenys neskelbtini) direktore, gyvenanti (duomenys neskelbtini), Kauno r. sav., turinti galiojančių administracinių nuobaudų, traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir ANK) 95 straipsnio 1 dalį, 162 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. O. 2018-01-03 apie 12.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, būdama (duomenys neskelbtini) direktore, sudarė sąlygas ir leido K. M., gim., ir M. S., gim., dirbti pagalbinių darbuotojų pareigose, atlikti paruošiamuosius betonavimo darbus nesudariusi su jais rašytinės darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešusi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą. Tokiais veiksmais J. O. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. XII-2603, 42 straipsnio reikalavimus. Be to, pagal pateiktus kasos dokumentus įmonės kasoje turėjo būti 2669,45 eurai, kurių kasininkė skaičiavimui nepateikė, neišrašė kasos išlaidų orderio. Tokiais veiksmais J. O. pažeidė „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179, 4 punkto reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. O. parodė, kad pilnai pripažįsta pažeidimą, numatytą ANK 162 straipsnio 1 dalyje, dėl jo labai gailisi. Dėl darbo krūvio nebuvo išrašytas kasos išlaidų orderis. Dėl nelegalaus darbo pažeidimo nepripažįsta, tačiau gailisi dėl susidariusios situacijos. K. M. anksčiau dirbo įmonėje ir turėjo darbo drabužius. 2018-01-02 su K. M. ir M. S. buvo kalbėta telefonu dėl darbo, jie norėjo įsidarbinti jos įmonėje. 2018-01-03 apie 8.30 val. K. M. ir M. S. atvažiavo pas ją į namus, pasirašė pranešimą apie darbo sąlygas. Ji paprašė darbų vykdytojo E. Z. nuvežti K. M. ir M. S. į objektą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, ir parodyti darbo sąlygas. Su jais buvo sutarta, kad jeigu jiems tiks darbo sąlygos, tuomet su jais bus pasirašytos darbo sutartys. Po kurio laiko paskambino E. Z. ir pranešė, kad į objektą atvyko VMI tikrintojai. K. M. ir M. S. darbo sąlygos tiko, todėl tą pačią dieną – 2018-01-03, apie 14-15 val. su jais buvo sudarytos darbo sutartys ir buvo pranešta Sodrai apie įdarbinimą. Sekanti diena – 2018-01-04 – buvo jų pirma darbo diena. Patikrinimo metu K. M. ir M. S. sėdėjo įmonei priklausančiame automobilyje Mercedes, nebuvo užfiksuota, kad jie dirbo. K. M. buvo apsirengęs darbo drabužiais, kuriuos turėjo iš anksčiau, kai dirbo jos įmonėje, o M. S. vilkėjo savo drabužius – džinsus, striukę.

Liudytojas E. Z. parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) darbų vykdytoju. 2018 m. sausio mėnesio pradžioje bendrovės direktorė telefonu paprašė nuvežti 2 darbuotojus į statybos objektą, esantį (duomenys neskelbtini) – K. M. ir kitą - naują darbuotoją, ir jiems parodyti darbo sąlygas. Ryte apie 8 val. Raudondvaryje direktorės kieme pamatė K. M., kuris vilkėjo darbo drabužius, ir antrą asmenį, kuris vilkėjo savo drabužius. Jis paprašė darbininko G. nuvežti minėtus asmenis į objektą įmonės automobiliu Mercedes. Pats ten turėjo nuvykti, kad parodyti K. M. ir antram asmeniui darbo sąlygas. Apie 12 val. jam paskambino Gabrielius ir pasakė, kad į objektą atvyko tikrintojai. Prieš vykstant į objektą K. M. ir antras asmuo parašė prašymus priimti į darbą.

Liudytojas K. M. parodė, kad anksčiau dirbo įmonėje (duomenys neskelbtini) apie metus laiko pagalbiniu darbininku. Antrą kartą kreipėsi į direktorę norėdamas įsidarbinti. Direktorė pasiūlė darbą už minimalų atlyginimą. 2018-01-03 apie 8 val. buvo darbovietės kieme, kur kalbėjosi su įmonės direktore dėl darbo. Po to su bendradarbiu važiavo įmonės automobiliu į objektą. Apie pietus, būnant statybos objekte, esančiame Šeštokų g., Kaune, su bendradarbiu, kurio vardo, pavardės nežino, sėdėjo įmonės automobilyje, kuriame sėdėjo ir vairuotojas. Objekto neapžiūrinėjo, jokių darbų tą dieną objekte nedirbo. Sėdėjo, nes nebuvo darbo, lijo lietus. Atvyko tikrintojai ir prašė pateikti dokumentus. Liepė jam parašyti paaiškinimą, kurį jis parašė ir pasirašė. Po patikrinimo ofise pasirašė darbo sutartį ir kitą dieną pradėjo dirbti.

Liudytojas M. S. parodė, kad 2018-01-02 telefonu skambino pagal skelbimą dėl įsidarbinimo ir kitą dieną ryte įmonėje, esančioje Raudondvaryje, pasirašė dokumentą dėl supažindinimo su darbo sąlygomis, po to automobiliu Mercedes, kurį vairavo G., jį ir K. nuvežė į objektą apsižiūrėti darbo sąlygas. Atvyko į objektą, sėdėjo automobilyje, laukdami kol paims darbų vykdytojas. Vaikščiojo po objektą, apžiūrinėjo, nelijo. Padėjo kažkokiam darbininkui tempti žarną smėlio putimui, nes jam buvo sunku. Apie 11-12 val. atvyko VMI tikrintojai, kurie paėmė iš jo paaiškinimą, grasino, tardė jį. VMI tikrintojai nevertė rašyti paaiškinimą, jį surašė pats. Po 12 val. atvyko darbų vykdytojas ir tuomet važiavo į ofisą pasirašyti darbo sutarties, kurią pasirašė po pietų, buvo įdarbintas pagalbiniu darbininku už minimalų atlyginimą. Tą dieną vilkėjo savo drabužius – džinsus ir striukę.

Liudytojas V. J. parodė, kad jis dirba VMI vyr. specialistu. 2018-01-03, apie 12 val. su kolege patikrino (duomenys neskelbtini) objektą, esantį (duomenys neskelbtini), kur dirbo K. M. ir M. S., nors jie nebuvo įdarbinti įmonėje. Jie parašė paaiškinimus, kad dirba pirmą dieną. Patikrinimo metu jie sėdėjo automobilyje, pietavo. Jie vilkėjo darbinius drabužius.

Liudytojas G. M. parodė, kad jis apie 8 val. buvo (duomenys neskelbtini) ofise. Vadybininkas nurodė važiuoti dirbti į objektą, jis vairavo automobilį Mercedes, kuriuo kartu su M. ir K. nuvyko į objektą apie 10 val. Ten tampė žarną betonui pūsti, tuo metu jie vilkėjo darbo drabužius, tai yra savo asmeninius drabužius. Iki pietų dirbo, po to prie mašinos pietavo. Apie 12 val. atvažiavo mokesčių inspekcijos tikrintojai.

Motyvuojamoji dalis

ANK 95 straipsnio 1 dalies, 162 straipsnio 1 dalies pažeidimų faktą ir J. O. kaltę įrodo: administracinio nusižengimo protokolas, iš kurio matyti, jog jame yra užfiksuotos visos esminės padarytų administracinių nusižengimų aplinkybės (b. l. 1), operatyvaus patikrinimo pažyma (b. l. 2), faktų fiksavimo pažyma (b. l. 3-5), J. O. paaiškinimai, iš kurių matyti, kad (duomenys neskelbtini) vykdo taksi, statybos darbų, aplinkos tvarkymo ir krovinių pervežimo veiklas. Įmonėje dirba iš viso 36 darbuotojai. Kadangi statybos objekte atlikti statybos darbams trūko darbuotojų, todėl susitarė su K. M. ir M. S., kad šie atvyks 2018-01-03 į objektą apsižiūrėti darbo sąlygų. Į vietą juos nuvežė E. Z.. Taip pat prisipažino, kad minėtą dieną įmonės kasoje nebuvo 2669,45 eurų, nes jie buvo išleisti neišrašius kasos išlaidų orderio (b. l. 6-9), E. Z. paaiškinimas, iš kurio matyti, kad (duomenys neskelbtini) dirba nuo 2012 metų darbų vykdytoju, minėtą dieną M. S. ir K. M. buvo atvykę į objektą apsižiūrėti darbo vietos, kur pradėti dirbti jie turėjo kitą dieną, pats turėjo juos išvežti iš objekto, tačiau nespėjo, nes atvyko VMI atstovai (b. l. 10), M. S. paaiškinimas, iš kurio matyti, kad atvykęs į (duomenys neskelbtini) 2018-01-03 pateikė direktorei savo dokumentus dėl įdarbinimo, su kuria ir tarėsi dėl darbo užmokesčio. Į statybos objektą nuvežė G. M. su įmonės automobiliu MB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 11), K. M. paaiškinimas, iš kurio matyti, kad jo paprašė atlikti betonavimo darbus dėl ko 2018-01-03 buvo atvežtas į statybos objektą. Dėl darbo užmokesčio tarėsi su įmonės direktore, tačiau kur atlikti darbus nurodė E. Minėtą dieną turėjo atlikti betonavimo darbus (b. l. 12), G. M. paaiškinimas, iš kurio matyti, kad (duomenys neskelbtini) dirba nuo 2017 m. rugsėjo mėnesio plataus profilio statybininko pareigose, gauna minimalų atlyginimą. Minėtą dieną (duomenys neskelbtini), Kaune turėjo atlikti betonavimo darbus, kuriuos atlikti buvo nurodęs E. Į minėtą objektą atvažiavo įmonės automobiliu MB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 13), administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už vienerius metus, iš kurio matyti, kad J. O. turi galiojančią nuobaudą už KET pažeidimą (b. l. 14), įsakymai (b. l. 25-27), pranešimai (b. l. 28-29), žiniaraštis (b. l. 30-32), darbo sutartys (b. l. 33-36), statybos rangos sutartis (b. l. 37-47), kita bylos medžiaga.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens J. O. versija apie tai, kad valstybinės mokesčių inspekcijos atlikto patikrinimo metu jos įmonės statybos objekte rasti K. M. ir M. S. nedirbo, vertintina kritiškai, kaip nepagrįstas siekis išvengti administracinės atsakomybės.

J. O. kaltę dėl aptariamo pažeidimo patvirtina ne tik byloje esantys aukščiau išvardinti rašytiniai įrodymai, bet ir tiesiogiai pažeidimą mačiusio valstybinės mokesčių inspekcijos atstovo V. J. parodymai, iš kurių nustatyta, kad 2018-01-03, apie 12 val. patikrinimo metu (duomenys neskelbtini) statybos objekte rado K. M. ir M. S., nors jie nebuvo įdarbinti įmonėje. Minėti asmenys parašė paaiškinimus, kad dirba pirmą dieną.

Teismui nebuvo pateikta duomenų, patvirtinančių, kad V. J. su J. O. sietų konfliktiški, priešiški asmeninio pobūdžio ar dėl nurodyto asmens atliekamų tarnybinių pareigų susiklostę santykiai, todėl teismas neturi pagrindo abejoti jo parodymais ir vertina juos kaip patikimus J. O. kaltės įrodymus.

Iš 2018-01-03 faktų fiksavimo pažymos matyti, jog 2018-01-03 Kauno AVMI pareigūnams atlikus UAB „Modesta“ statybos objekto adresu Šeštokų g. 39, Kaunas, patikrinimą, statybos objekto teritorijoje pamatė stovintį automobilį MB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su prikabinama betono maišykle ir darbo įrankiais. Automobilyje pietavo trys darbuotojai, kurie nurodė, kad dirba (duomenys neskelbtini), tai yra G. M., M. S. ir K. M., iš kurių paimti paaiškinimai. K. M. nurodė, kad jo paprašė atlikti darbus įmonės direktorė, dėl darbo užmokesčio nesitarė, kur atlikti darbus nurodė vadybininkas Eugenijus, šiame objekte yra pirmą dieną, atvažiavo įmonės automobiliu valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo G. M.. Darbą pradėjo 10 val., darbo rūbai priklauso jam. M. S. įmonėje pradėjo dirbti pirmą dieną, dėl darbo užmokesčio tarėsi su direktore, kuri mokės minimalų darbo užmokestį. Į darbą atvežė abu darbuotojus įmonės automobiliu G. M. (b. l. 3-4).

Nelegalaus darbo faktą taip pat patvirtina ir liudytojo G. M. parodymai, iš kurių matyti, kad jis vadybininko nurodymu apie 10 val. kartu su M. S. ir K. M. nuvyko į objektą, kur jie tampė žarną betonui pūsti, iki pietų dirbo, po to prie mašinos pietavo.

Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo abejoti minėtuose dokumentuose patvirtintų faktinių aplinkybių teisingumu, o taip pat ir M. S. paaiškinimu, kuriame jis nurodė, kad atvykęs į (duomenys neskelbtini) 2018-01-03 pateikė direktorei savo dokumentus dėl įdarbinimo, su kuria ir tarėsi dėl darbo užmokesčio. Į statybos objektą nuvežė G. M. su įmonės automobiliu MB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 11), bei K. M. paaiškinimu, kuriame jis nurodė, kad jo paprašė atlikti betonavimo darbus ir 2018-01-03 jis buvo atvežtas į statybos objektą. Dėl darbo užmokesčio tarėsi su įmonės direktore, tačiau kur atlikti darbus nurodė E. (b. l. 12).

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog versiją, kad K. M. ir M. S. atvyko į (duomenys neskelbtini) statybos objektą tik susipažinti su darbo sąlygomis pagal pasirašytus pranešimus apie darbo sąlygas, J. O. iškėlė tik administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo teisme metu pateikdama pranešimus apie darbo sąlygas, kuriuose nurodyta data – 2018-01-02. Tačiau administracinio nusižengimo padarymo dieną nei J. O., nei K. M., M. S. tikrintojams pranešimų pateikę nebuvo. Nors liudytoja M. S. ir K. M. teisme neigė pirminiuose paaiškinimuose nurodytas aplinkybes apie darbą statybos objekte, tačiau byloje esančių įrodymų visuma patvirtina nelegalaus darbo faktą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad pagrindiniai įrodymai aptariamos kategorijos bylose yra pirminiai nelegaliai dirbančio asmens paaiškinimai, liudytojų, pareigūnų, mačiusių pažeidimą, tiesiogiai bendravusių su nelegaliai dirbusiu darbuotoju, parodymai. Nelegaliai dirbę asmenys dažnai keičia savo parodymus, duodamus administracinio teisės pažeidimo protokolą surašančiam pareigūnui, todėl pareigūnų parodymai yra itin svarbūs teisingam bylos išnagrinėjimui (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-535/2012).

Liudytojo E. Z. parodymai vertintini kritiškai, nes jis dirba J. O. priklausančioje įmonėje ir teismo posėdyje davė jai palankius parodymus.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (šio kodekso 34 straipsnis); 2 dalyje numatyta, kad nelegaliu darbu laikytina ir tai, jeigu darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią <...>; 4 dalyje numatyta, kad darbdavys leidžia darbuotojui pradėti dirbti tik tada, kai pasirašytinai supažindina darbuotoją su darbo sąlygomis, tvarką darbovietėje nustatančiomis darbo teisės normomis, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimais.

Darbdavys užtikrina, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį ir įteikus jam antrą sutarties egzempliorių, o darbo sutartis laikytina sudaryta, kada darbdavys yra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios (DK 42 str., 43 str.).

Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje nelegaliu darbu laikoma, kai fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiam kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba asmuo, kuris nėra E. S. pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl E. S. veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmuo, kuris pagal E. S. teisės aktus naudojasi judėjimo laisve (toliau – trečiosios šalies pilietis), įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos.

Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179, 4 punkte numatyta, kad pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį. Pinigai išmokami ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraštį, prašymą išduoti pinigus, sąskaitas ir kitus dokumentus), išrašius kasos išlaidų orderį.

Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad J. O., būdama UAB „Modesta“ direktore, sudarė sąlygas ir leido K. M. ir M. S. dirbti pagalbinių darbuotojų pareigose, atlikti paruošiamuosius betonavimo darbus nesudariusi su jais rašytinės darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešusi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą. Be to, pagal pateiktus kasos dokumentus įmonės kasoje turėjo būti 2669,45 eurai, kurių kasininkė skaičiavimui nepateikė, neišrašė kasos išlaidų orderio, tokiais veiksmais padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 95 straipsnio 1 dalyje, 162 straipsnio 1 dalyje, todėl yra baustina.

J. O. turi galiojančią administracinę nuobaudą. Jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe dėl pažeidimo, numatyto ANK 162 str. 1 d., laikytina tai, kad ji nuoširdžiai gailisi (ANK 35 str. 1 d. 1 p.). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, J. O. skirtinos baudos, numatytos ANK 95 straipsnio 1 dalies, 162 straipsnio 1 dalies sankcijų ribose. Manytina, kad pritaikius būtent tokias nuobaudas, bus pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis šio kodekso straipsnius ar straipsnio dalis, taip pat kai asmuo padarė du ar daugiau su eismo sauga susijusių administracinių nusižengimų, kurių duomenys gauti iš stacionarių ar mobiliųjų teisės pažeidimų fiksavimo sistemų, galutinė nuobauda šiam asmeniui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų. Šiuo atveju asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti paskirta ir administracinio poveikio priemonė (priemonės), numatyta (numatytos) už bet kurį padarytą administracinį nusižengimą (ANK 38 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 25 straipsniu, 32 straipsniu, 95 straipsnio 1 dalimi, 162 straipsnio 1 dalimi, 629 straipsniu, 635 straipsniu, 636 straipsniu, teismas

nutaria:

J. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, 162 straipsnio 1 dalyje, ir:

- už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, skirti 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) baudą;

- už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 162 straipsnio 1 dalyje, skirti 70 Eur (septyniasdešimt eurų) baudą.

Pritaikyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalį ir paskirti nuobaudą sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių nusižengimų, ribose, tai yra galutinę nuobaudą paskirti 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) baudą.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300 AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 1001, mokėjimo kodo laukelyje nurodyti - ROIK: 18077012377.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 str. 3 d.). Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 str. 1 d., 2 d.).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.