Vilniaus apygardos teismo nutartis

Teisėja V.Lučkauskaitė Teisminio proceso Nr. 1-01-1-38137-2016-4

2017 m. kovo 24 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. Š. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nuosprendžio, kuriuo V. Š.pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 180 str. 1d. ir nuteistas laisvės atėmimu 1 metams šešiems mėnesiams, atliekant bausmę pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., V. Š. paskirtą bausmę sumažinus 1/3, paskirta jam bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d. ir 3 d., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinus su Trakų rajono apylinkės teismo 2016-07-13 ir 2016-08-01 nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, paskirta V. Š. galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Taip pat šiuo nuosprendžiu iš dalies patenkinus byloje pareikštą civilinį nuosprendį, iš V. Š. nukentėjusiojo A. P. naudai priteista 200 eurų nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti, kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Š. nuteistas už tai, kad jis plėšimo būdu pagrobė svetimą turtą, o būtent: jis 2016 m. rugpjūčio 12 d., apie 15.00 val., plėšimo tikslu atėjo pas A. P., gyvenantį (duomenys neskelbtini), Elektrėnuose, Elektrėnų sav. A. P. atidarius buto duris ir įėjus į buto vidų, jas užrakino bei įsidėjo raktus į savo kišenę. Tokiu būdu atėmęs galimybę A. P. priešintis, V. Š. pareikalavo atiduoti turimą auksą ir pinigus. Įbaugintam A. P. sutikus atiduoti turimus pinigus ir einant jų pasiimti į kitą kambarį, V. Š., tęsdamas nusikalstamą veiką, nuplėšė koridoriuje buvusio stacionaraus telefono laidą ir, įėjęs į kambarį, pasiėmė A. P. atiduotus 400 eurų. Tokiu būdu V. Š., atimdamas galimybę priešintis, pagrobė nukentėjusiajam A. P. priklausančius 400 eurų.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. Š. apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės aktų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (kasacinė nutartis Nr. 2K-204/ 2008).

Kolegija nuteistojo V. Š. apeliacinio skundo argumentus vertina kritiškai kaip prieštaringus, neatitinkančius faktinių bylos aplinkybių.

Nors V. Š. savo kaltę neigia, jo kaltę neginčijamai įrodyta viešame teismo posėdyje ištirtais ir įvertintais byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir nukentėjusiojo bei pačio nuteistojo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teismo posėdyje.

Atkreiptinas dėmesys, kad apklaustas ikiteisminio tyrimo metu ir Vilniaus miesto apylinkės posėdyje V. Š. savo kaltę pripažino pilnai, todėl pirmosios instancijos teismas tai pripažino A. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir tuo pagrindu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str.,1/3 buvo sumažino paskirtą jam laisvės atėmimo bausmę.

Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, jog 2013-07-02 įstatymu Nr. XII-499 Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas papildytas 64¹ straipsniu (įsigaliojo nuo 2013-07-13), kuriame nustatyta, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Ši taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. V. Š. apeliaciniame skunde neigdamas savo kaltę, tuo pačiu pripažįsta, kad jo atžvilgiu, pritaikius Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., paskirta jam bausmė nepagrįstai buvo sumažinta1/3.

Dėl nuteistojo prašymo taikyti jo atžvilgiu Lietuvos Respublikos BK 75 str., pakeisto 2015-03-19 įstatymu Nr. XII-1554 (įsigaliojo nuo 2015-03-24)(TAR, 2015, Nr. 2015-04087), nuostatas, pažymėtina, jog taikyti BK 75 str. nuostatas yra teismo prerogatyva, bet ne pareiga. Įvertinus tai, kad V. Š., būdamas daugelį kartų baustas administracine tvarka (t.1, b.l. 83-91), 3 kartus teistas, paskutinį kartą Trakų rajono apylinkės teismo 2016-08-01 nuosprendžiu už plėšimą, atidedant paskirtos jam vienerių metų bausmės vykdymą dvejiems metams, 2016-08-12 padarė naują plėšimą, kas rodo, jog V. Š. nepateisino valstybės pasitikėjimo, nepadarė teisingų išvadų ir yra linkęs nusikalsti, todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Dėl nuteistojo prašymo paskirti jam švelnesnę bausmę, konstatuotina, jog BK 54 straipsnyje reglamentuojami bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. BK 54 straipsnio 1 dalyje suformuluota bendra taisyklė, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Išimtis iš šios bendros taisyklės numato BK 62 straipsnis ir 54 straipsnio 3 dalis. BK 62 straipsnyje konkrečiai nurodytos sąlygos, kurioms esant nuteistajam gali būti paskirta švelnesnė nei taikomo BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta bausmė. Tuo tarpu, BK 54 straipsnio 3 dalis suformuluota taip: jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Tiek tokia šios normos formuluotė, tiek jos vieta kitų bausmės skyrimą reglamentuojančių normų sistemoje, sąlygojo tai, kad teismų praktikoje ji taikoma tik išimtinais atvejais. Todėl spręsdamas švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės paskyrimo klausimą teismas pirmiausia turi nustatyti, ar nėra BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytų sąlygų pritaikyti kaltinamajam BK 62 straipsnio 3 dalies nuostatas. Tik tokių sąlygų nenustačius, gali būti pritaikyta BK 54 straipsnio 3 dalis. Tačiau tokiu atveju teismas turi nustatyti ir nurodyti nuosprendyje išimtines aplinkybes, dėl kurių straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas kaltininkui aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinė nutartis Nr. 2K-376/2008).

Nagrinėjamo skundo kontekste, pažymėtina, jog nėra BK 62 str. 1 d. ir 2 d. būtinų sąlygų, kad V. Š. atžvilgiu būtų galima taikyti BK 62 str. 3 d. nuostatas. Taip pat nėra nustatyta, jokių išimtinių aplinkybių, kad jo atžvilgiu būtų galima taikyti BK 54 str. 3 d. ir paskirti jam švelnesnę bausmę.

Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, įvertinęs visas reikšmingas bylai aplinkybes – padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį – V. Š. padarė apysunkį nusikaltimą (BK 11 str. 4 d.), kaltės formą ir rūšį (veikė tiesiogine tyčia), nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė bei V. Š. asmenybę charakterizuojančius duomenis – bent 3 kartus teistas, tame tarpe ir už analogiško pobūdžio nusikalstamą veiką, naują tyčinę nusikalstamą veiką padarė, turėdamas neišnykusį ir įstatymo nepanaikintą teistumą, daug kartų baustas administracine tvarka, nedirba, nėra saistomas stipriais socialiniais ryšiais, praėjus labai trumpam laikotarpiui po teismo sprendimo atidėti paskirtos jam laisvės atėmimo bausmės vykdymą, vėl nusikalto, kas rodo, kad jis nedaro teisingų išvadų ir yra linkęs nusikalsti, pagrįstai paskyrė V. Š. realią laisvės atėmimo bausmę, kurią, pritaikęs BK 64¹ str., sumažino vienu trečdaliu ir tinkamai subendrino su ankstesniais teismo nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis. Paskirta V. Š. galutinė vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra aiškiai ne per griežta, atitinka siekiamus bausmės tikslus, dar labiau ją švelninti nėra įstatyminio pagrindo.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Trakų rajono apylinkės teismo 2016-12-14 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, skundo argumentai nesudaro pagrindo jį keisti ar naikinti.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Nuteistojo V. Š. apeliacinį skundą atmesti.