Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2018-03-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1213-990/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-03-26
Bylos Nr.
1-1213-990/2018
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Mindaugas Ražanskas
Kaltinamasis
G. N.
Nukentėjusysis
R. N., E. K.
Advokatai
Liudmila Karvelienė
(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. kovo 26 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Ražanskas

sekretoriaujant Ievai Janulevičiūtei,dalyvaujant kaltinamajam G. N. (G. N.), jo gynėjai advokatei Liudmilai Karvelienei,nukentėjusiosioms R. N., E. K.,prokurorui Gediminui Juknai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. N., gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, asmens kodas (duomenys neskelbtini) rusas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nesusituokęs, teistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nusikalstamos veikos aplinkybės

G. N. 2018 m. kovo 11 d. apie 15.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu savo šeimos narei- kartu su juo gyvenusiai ir bendrai ūkį tvarkiusiai E. K. vieną kartą spyrė į dešinės pusės veido sritį ir kumščiu sudavė ne mažiau kaip penkis smūgius į veidą, taip E. K. sukeldamas fizinį skausmą, po ko triukšmą išgirdusiai ir atėjusiai savo šeimos narei- mamai R. N. ranka sugriebė už kaklo ir už rankos bei stipriai suspaudė, taip R. N. sukeldamas fizinį skausmą.

Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Teisiamojo posėdžio metu G. N. parodė, kad kaltinimą jis supranta, kaltę jis pripažįsta ir sutinka duoti parodymus. 2018 m. kovo 11 d. jis neblaivus grįžo namo. Jis nelabai gerai viską pamena. Jis galėjo smurtauti prieš savo šeimos narius. Jis šiuo metu nedirba. Alkoholiu jį vaišina draugai iš kiemo. Jis norėtų, kad jam nebūtų paskirta laisvės atėmimo bausmė, jis nori, kad jam padėtų. Jo smurtavimas susijęs su alkoholio vartojimu: kai jis būna blaivus, būna konfliktai, bet jis nesmurtauja. Jis gyvena pas tėvus. Šiuo metu prie išlaikymo jis neprisideda. Jis turi priklausomybę nuo alkoholio ir sutinka gydytis nuo alkoholio. Jis gailisi dėl savo poelgio.

Teisiamojo posėdžio metu G. N., kuris nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, teismui pareiškė, kad prisipažįsta esąs kaltas ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, prokuroras ir G. N. gynėja sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu, todėl teisiamojo posėdžio metu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau- ir BPK) 273 straipsnio 1 dalyje, 290 ir 291 straipsniuose nustatyta tvarka buvo paskelbti ikiteisminio tyrimo metu surašyti dokumentai.

Ikiteisminio tyrimo metu G. N. parodė, kad jis gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kartu su savo mama, tėčiu ir sugyventine E. K.. Anksčiau jų šeimoje yra buvę smurto atvejų, jis yra ne kartą dalyvavęs smurtinį elgesį keičiančioje programoje. Jis bando su savimi visaip kovoti, bet pats nemoka apibūdinti būsenos, kuri kartais jam būna. 2018 m. kovo 11 d. jis buvo išgėręs alkoholinių gėrimų. Kiek jis išgėrė, jis pasakyti negali, vidutiniškai. Alkoholį jis gėrė ne namuose. Maždaug per pietus jis grįžo namo ir nuo to momento jis nelabai ką atsimena. Jis atsimena, kad buvo pyktis, kad mama jam pasakė, kad iškvietė policiją ir kad neleido atsisveikinti su dukrele. Jis prisipažįsta, kad galėjo naudoti smurtą tiek prieš E. K., tiek prieš mamą. Dėl įvykio jis labai gailisi (b. l. 33).

Ikiteisminio tyrimo metu E. K. parodė, kad ji gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini). 2018 m. kovo 11 d. apie 12 val. jos sugyventinis G. N. išėjo iš namų ir namo grįžo apie 15 val. akivaizdžiai neblaivus. G. N. buvo agresyvus ir spyrė jai vieną kartą į dešinę veido pusę, po ko kumščiu sudavė jai apie 5-6 smūgius į veidą. Prie G. N. pribėgo pastarojo motina R. N., kuri G. N. apglėbė ir jai pasakė bėgti pas kaimynus kviesti policiją. Kas vyko toliau tarp G. N. ir pastarojo mamos, ji nematė, nes pabėgo pas kaimynus ir iškvietė policiją. Netrukus atvyko policijos pareigūnai, kurie sulaikė G. N. ir pastarąjį išvežė į policijos komisariatą. Dėl patirtų sužalojimų į teismo medicinos ekspertus ji nesikreips, nes sužalojimai nežymūs. Dėl šio įvykio ji patyrė fizinį skausmą (b. l. 13-15).

Ikiteisminio tyrimo metu R. N. parodė, kad ji gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini). 2018 m. kovo 11 d. jos sūnus G. N. išėjo iš namų apie 12 val. ir namo grįžo apie 15 val. Grįžęs namo sūnus nuėjo į sugyventinės E. K. kambarį, kur taip pat buvo pastarųjų dukra M. N., gimusi 2011 m. Ji girdėjo, kad kambaryje kilo konfliktas. Ji nuėjo į kambarį, kur pamatė, kaip jos sūnus vieną kartą spyrė E. K. į galvą. Ji pasakė, kad iškvies policiją. Tuomet sūnus rankomis sudavė E. K. apie 5-6 smūgius į įvairias vietas galvos srityje. Ji apglėbė sūnų ir E. K. pasakė bėgti, bet sūnus laikė ir nenorėjo paleisti E. K.. Po kurio laiko E. K. pavyko išsilaisvinti ir pastaroji išbėgo pas kaimynus, iškvietė policiją. Kai ji laikė sūnų, pastarasis sugriebė jai už kaklo, taip pat stipriai sugriebė jai kairę ranką ir spaudė, suplėšė megztinį. Tokiais veiksmais sūnus jai sukėlė fizinį skausmą. Netrukus atvyko policijos pareigūnai, kurie sulaikė sūnų ir pastarąjį išvežė į policijos komisariatą (b. l. 19).

Motyvuojamoji dalis

Teismas pažymi, kad G. N. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamajame posėdyje išnagrinėti duomenys- E. K., R. N. ikiteisminio tyrimo metu duoti ir teisiamojo posėdžio metu paskelbti parodymai- kurie yra gauti teisėtais būdais BPK nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad G. N. 2018 m. kovo 11 d. apie 15.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu savo šeimos narei- kartu su juo gyvenusiai ir bendrai ūkį tvarkiusiai E. K. vieną kartą spyrė į dešinės pusės veido sritį ir kumščiu sudavė ne mažiau kaip penkis smūgius į veidą, taip E. K. sukeldamas fizinį skausmą, po ko triukšmą išgirdusiai ir atėjusiai savo šeimos narei- mamai R. N. ranka sugriebė už kaklo ir už rankos bei stipriai suspaudė, taip R. N. sukeldamas fizinį skausmą.

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

G. N. sudavė smūgius E. K., dėl ko pastarajai sukėlė fizinį skausmą. E. K. nagrinėjamo įvykio metu buvo ir šiuo metu yra jo šeimos narė- jie kartu gyvena, bendrai tvarko ūkį. Taip pat G. N. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo mamai R. N., taigi G. N. veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, sudėtį.

Bausmės skyrimo motyvai

G. N. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, už kurio padarymą numatyta viešųjų darbų arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmė.

Spręsdamas dėl G. N. skirtinos bausmės rūšies bei dydžio teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Nors G. N. teismo posėdžio metu prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, teismas neturi pagrindo manyti, kad G. N. nuoširdžiai gailisi padaręs šią veiką: kaip matyti iš G. N. charakterizuojančios medžiagos, G. N. teistas septynis kartus, iš jų penkis kartus- už nusikaltimų prieš savo šeimos narius padarymą, kas leidžia pagrįstai teigti, kad G. N. nedaro jokių socialiai naudingų išvadų: periodinis G. N. traukimas teisinėn atsakomybėn, viena vertus, patvirtina jo polinkį nusikalsti, kita vertus, paneigia teisiamojo posėdžio metu G. N. išsakytus teiginius apie jo nuoširdų gailėjimąsi. Taigi teismas nenustatė G. N. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. G. N. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas G. N. padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas pažymi, kad už nusikaltimų, padarytų prieš savo šeimos narius padarymą, G. N. buvo skirtos laisvės apribojimo bausmės, kurios nesulaikė jo nuo naujų nusikalstamų veikų prieš savo šeimos narius darymo, taigi jam skirtos laisvės apribojimo bausmės nepadėjo pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų tikslų, dėl ko teismas įsitikinęs, kad bausmės paskirtis bus pasiekta G. N. skyrus trumpalaikio laisvės atėmimo- arešto bausmę. Atsižvelgiant į tai, kad socialiai nepriimtinas G. N. elgesys tęsiasi jau pakankamai ilgą laiką, G. N. skirtina devyniasdešimties parų arešto bausmė.

Ši baudžiamoji byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, G. N. prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą, dėl ko, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, G. N. skirtinos arešto bausmės terminas trumpintinas vienu trečdaliu- trisdešimčia parų.

G. N. nuo 2018 m. kovo 11 d. 15.30 val. iki 2018 m. kovo 13 d. 09.20 val., kas prilyginama dviem paroms, buvo laikinai sulaikytas (b. l. 26, 28 ), taigi vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis G. N. laikinai sulaikytam išbūtas laikas įskaitytinas į jam skirtiną bausmę, vieną dieną prilyginant vienai arešto parai.

G. N. šį nusikaltimą padarė neatlikęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 13 d. teismo baudžiamuoju įsakymu jam skirtos šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmės, todėl, vadovaujantis BK 64 straipsnio nuostatomis, šiuo nuosprendžiu skirtina bausmė bendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 13 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 13 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmė keistina devyniasdešimties parų arešto bausme, vieną arešto parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktis). BK 63 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad galutinė subendrinta bausmė negali viršyti BK nustatyto tos rūšies bausmės maksimalaus dydžio. BK 49 straipsnio 3 dalyje nustatytas maksimalus arešto bausmės terminas- devyniasdešimt parų, dėl ko šiuo nuosprendžiu G. N. skirtiną bausmę subendrinus su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 13 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir šiuo nuosprendžiu į arešto bausmę pakeista bausme G. N. skirtina galutinė subendrinta devyniasdešimties parų arešto bausmė. Į bausmę įskaitytinas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 13 d. teismo baudžiamuoju įsakymu įskaitytas G. N. laikino sulaikymo laikas.

Baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo motyvai

BK 42 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių.

BK 67 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kartu su bausme gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės- teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi įgyvendinti bausmės paskirtį, taigi svarstydamas baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo klausimą teismas turi atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nurodytas BK 54 straipsnyje.

BK 72² straipsnyje nustatyta, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą.

G. N. nusikalstama veika pasireiškė smurtinio pobūdžio veiksmais prieš šeimos narius- sugyventinę ir mamą. Pažymėtina, kad G. N. smurtinio pobūdžio veiksmai prieš šeimos narius kartojosi ir anksčiau, dėl ko teismas mano esant tikslinga G. N. skirti BK 72² straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonę- dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per aštuonis mėnesius nuo arešto bausmės atlikimo dienos.

Procesinės prievartos priemonės

Ikiteisminio tyrimo metu G. N. skirta kardomoji priemonė- rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. 1. 34-35), kuri paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę- naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 straipsnio 3 dalimi, 63 straipsnio 1, 2, 4, 7 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu, 66, 72² straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139, 297, 298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, 313 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

Pripažinti G. N. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam devyniasdešimties parų arešto bausmę.

Bausmę sumažinti vienu trečdaliu- trisdešimčia parų.

Į bausmę įskaityti G. N. laikinai sulaikytam išbūtą laiką- dvi paras.

Šią bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 13 d. teismo baudžiamuoju įsakymu skirta šešių mėnesių laisvės apribojimo bausme: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 13 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmę pakeisti devyniasdešimties parų arešto bausme ir šiuo nuosprendžiu G. N. skirtą bausmę subendrinus su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 13 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir šiuo nuosprendžiu į arešto bausmę pakeista bausme G. N. skirti galutinę subendrintą devyniasdešimties parų arešto bausmę.

Į bausmę įskaityti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 13 d. teismo baudžiamuoju įsakymu įskaitytą G. N. laikino sulaikymo laiką.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo G. N. sulaikymo vykdant bausmę dienos.

Skirti G. N. baudžiamojo poveikio priemonę- dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per aštuonis mėnesius nuo arešto bausmės atlikimo dienos.

G. N. skirtą kardomąją priemonę- rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę- panaikinti.

Išaiškinti G. N., kad asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Mindaugas Ražanskas