Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Žaneta Škutienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. M. pareiškimą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuotas asmuo byloje R. M., išvadą duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. pareiškėja A. M. (toliau – pareiškėja) prašo atnaujinti praleistą trijų mėnesių terminą kreiptis į notarą dėl J. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikimo P. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai ir interesais. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) gimė P. P., kurios biologinis tėvas – A. P., o biologinė mama – A. M. (toliau – Pareiškėja). (duomenys neskelbtini) mirė P. P. tėvas A. P.. Pareiškėjai paaiškėjo aplinkybė, kad (duomenys neskelbtini) pradžioje mirė J. P. (toliau – Palikėjas), kuris buvo A. P. tėvas ir P. P. senelis. J. P. artimieji apie mirtį ir laidotuves nepranešė, o Pareiškėjai sužinojus ir pradėjus domėtis, įkalbinėjo ją nesikreipti dėl palikimo priėmimo, nes senelis neva nieko neturėjo, buvo skolingas. Artimieji neatskleidė jai, kuris notarų biuras tvarko paveldėjimo klausimą. Į Pareiškėją kreipėsi Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) atstovai teiraudamiesi, kodėl Pareiškėja nepriėmė Palikėjo palikimo P. P. interesais. Tuomet Pareiškėja kreipėsi į teisininkus ir sužinojo, kad ji vienasmeniškai negalinti priimti sprendimo nepriimti palikimo dukros interesais. Pareiškėjos žiniomis A. P. buvo vienintelis Palikėjo sūnus, o kadangi Palikėjas buvo išsiskyręs, jis turėjo būti ir vienintelis įpėdinis. Atsižvelgiant į tai, kad A. P. mirė anksčiau už Palikėją, tai P. P. turi teisę paveldėti tą dalį, kurią būtų paveldėjęs jos tėvas, proporcingai su kitais gyvais pirmos eilės įpėdiniais. Palikėjas nebuvo sudaręs testamento, dėl Palikėjo turto paveldėjimo taip pat kreipėsi jo sesuo R. M.. nurodė, kad palikimo priėmimo terminas praleistas ne dėl Pareiškėjos kaltės, o dėl to, kad ji objektyviai nežinojo ir negalėjo anksčiau sužinoti apie dukros teisės į palikimą atsiradimą, notarą, į kurį turi kreiptis. Kadangi A. P. mirė gerokai anksčiau, Pareiškėja su Palikėju nebendravo, todėl apie jo mirtį sužinojo tik iš buvusios šio sutuoktinės, o artimieji atsisakė jai suteikti informaciją apie notarą, į kurį reikia kreiptis.

2. Suinteresuotas asmuo R. M. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

3. Išvadą duodanti institucija teismo nustatytu terminu pateikė išvadą, kurioje nurodė, jog Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje (SPIS) nėra registruota pranešimų apie pareiškėjos šeimoje pažeidžiamas vaikų teises. Išvadą duodanti institucija neturi duomenų, kad pareiškėja netinkamai tenkina vaiko poreikius ar pažeidinėja jo teises. Išvadą duodančios institucijos vertinimu, pareiškėja praleido terminą palikimo priėmimui dėl svarbių priežasčių, todėl terminas turėtų būti atnaujintas ir tai neprieštarauja vaikų interesams. Atkreiptinas dėmesys, kad priimant palikimą vaikų vardu, rekomenduotina priimti palikimą pagal antstolio surašytą turto apyrašą. Ši sąlyga apsaugos vaiko turtinius interesus.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

4. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog pareiškėja yra P. P., (duomenys neskelbtini) mama, jos tėvas – A. P.. (duomenys neskelbtini) mirė P. P. tėvas A. P.. (duomenys neskelbtini) mirė P. P. senelis J. P. (toliau – palikėjas). Iš valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro duomenų nustatyta, kad palikėjo vardu registruotas nekilnojamasis turtas – ½ žemės sklypo bei ½ pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) bei ½ žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Palikėjas nebuvo sudaręs testamento, dėl palikėjo turto paveldėjimo į notarą kreipėsi jo sesuo R. M.. P. P. atstovams pagal įstatymą nesikreipus į notarą, notaras apie susiklosčiusią padėtį informavo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Institucijos specialistai atliko nepilnametės P. P. vaiko situacijos vertinimą ir 2025 m. liepos 15 d. priimtu Vaiko situacijos vertinimo sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) vaiko teisių pažeidimų nenustatė (buvo gauta informacija iš notaro apie tai, kad nepilnametė P. P. turi teisę priimti palikimą atstovavimo teise vietoje savo tėvo, tačiau vaiko atstovė nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo). Pareiškėja paaiškino, kad palikimo priėmimo terminas buvo praleistas ne dėl jos kaltės, bet dėl objektyvių priežasčių – ji nežinojo ir neturėjo galimybės anksčiau sužinoti apie dukters teisę į palikimą atsiradimą bei notarą, pas kurį reikia kreiptis. Pareiškėja taip pat nurodė, kad dėl ankstyvos vaiko tėvo A. P. mirties, ji su Palikėju nebendravo, todėl apie jo mirtį sužinojo tik iš netiesioginių šaltinių. Artimieji iš J. P. pusės atsisakė suteikti informaciją apie notarą, į kurį reikia kreiptis, ir net bandė ją atkalbėti nuo palikimo priėmimo vaiko vardu, teigdami, jog Palikėjas neva neturėjo jokio turto, o tik skolų.

5. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įpėdinio palikimo priėmimo ar atsisakymo palikimą priimti veiksmas turi būti atliktas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.57 straipsnyje nurodyta galimybė šį terminą atnaujinti, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. nustačius, kad tam tikros aplinkybės lėmė, jog įpėdinis tinkamai (laiku) negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių. Palikimo priėmimą patvirtinančių veiksmų per šį laiką neatlikus ir teismui termino neatnaujinus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę, išskyrus atvejus, kai kiti palikimą priėmę įpėdinai tam neprieštarauja (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidariusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Kokios priežastys laikytinos svarbiomis, įstatymai nenustato, dėl to kiekvienu atveju sprendžia bylą nagrinėjantis teismas.

6. Iš pareiškėjos nurodytų aplinkybių ir į bylą pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja nustatytu terminu į notarą dėl palikimo priėmimo nepilnamečio vaiko vardu nesikreipė, nes jai nebuvo žinoma vaiko senelio J. P. mirtį bei laidotuves, be to, artimieji vengė suteikti informaciją apie palikimo priėmimo tvarką ir notarą, pas kurį reikia kreiptis, klaidino pareiškėją, neva palikėjas neturėjo turto, bet turėjo skolų. Tiek pareiškėjos pareiškime nurodytos aplinkybės, tiek byloje surinkti rašytiniai įrodymai, taip pat išvadą teikiančios institucijos išvada patvirtina, kad pareiškėja terminą priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu praleido dėl ne nuo jos valios priklausančių, objektyvių priežasčių. Teismo nuomone, pareiškime išdėstytos priežastys gali būti laikomos svarbiomis.

7. Pareiškėja yra nepilnamečio įpėdinio P. P. atstovė pagal įstatymą (CK 3.157 straipsnis) ir teikdama pareiškimą teismui siekia užtikrinti ne savo, bet nepilnamečio vaiko interesus.

8. Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, pareiškėjos nurodytus argumentus, darytina išvada, jog dėl susiklosčiusių svarbių aplinkybių pareiškėja nustatytu terminu nerealizavo savo nepilnamečio vaiko teisių laiku priimti palikimą, atsiradusį po palikėjo mirties, todėl vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, atnaujintinas praleistas terminas pareiškėjai po palikėjo mirties priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu. Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjos reikalavimas dėl termino atnaujinimo laikytinas pagrįstu ir įrodytu, todėl tenkintinas (CK 1.5 straipsnis, 5.57 straipsnio 1 dalis, CPK 177straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

9. CK 5.52 straipsnyje numatyta, jog įpėdinis, priėmęs palikimą turto valdymo priėmimu arba padavęs pareiškimą dėl palikimo priėmimo notarui, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, tuo tarpu kreipęsis dėl paveldimo turto apyrašo sudarymo (CK 5.53 straipsnis) – tik paveldėtu turtu. Spręstina, jog palikimą priimančio asmens teisės labiausiai apsaugomos priimant palikimą pagal apyrašą. Todėl siekiant maksimaliai apsaugoti pareiškėjos nepilnamečio vaiko interesus, atnaujintinas terminas priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu pagal antstolio sudarytą turto apyrašą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniu, 578 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti terminą pareiškėjai A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko P. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu palikimui, atsiradusiam po palikėjo J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priimti pagal antstolio sudarytą turto apyrašą.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.