Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2019-05-06 · Civilinė byla Nr. e2-1829-892/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-05-06
Bylos Nr.
e2-1829-892/2019
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-00128-2019-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ieva Pluirienė
Ieškovas
„NEO Finance“ AB
Atsakovas
Ž. K.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1829-892/2019Teisminio proceso Nr. 2-52-3-00128-2019-5Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.10.5.1.; 3.2.6.1.
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLietuvos Respublikos Vardu2019 m. gegužės 6 d.Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Ieva Pluirienė,sekretoriaujant L. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo „NEO Finance“ AB ieškinį atsakovei Ž. K. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovas AB „NEO Finance“ kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Ž. K. 5 472,80 Eur skolą (negrąžinta kredito dalis), 631,80 Eur palūkanas, paskaičiuotas iki 2019 m. sausio 18 d. kreipimosi į teismą dienos, 658,27 Eur tarpininkavimo mokestį, 1560,00 Eur administravimo mokestį, 24,00 procentų mokėjimo palūkanas už negrąžintą 5 472,80 Eur vartojimo kredito sumą, skaičiuojant nuo kreipimosi į teismą dienos (2019 m. sausio 18 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 7,49 Eur sutartines palūkanas už laikotarpį nuo 2018 m. liepos 27 d. iki kreipimosi į teismą dienos, 5,00 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, jog tarp ieškovo – tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus AB „NEO Finance“ ir atsakovės Ž. K. 2017 m. spalio 13 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, kuria atsakovui buvo suteiktas 5 931,88 Eur vartojimo kreditas 60 mėn. terminui bei pagal kurią atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą: 4 307,12 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma 24,00 proc.), 767,92 Eur tarpininkavimo mokesčio. Atsakovei laiku nemokant mėnesinių įmokų bei nereaguojant į ieškovo siųstus raginimo laiškus, ieškovas 2019 m. sausio 3 d. nutraukė su atsakove sudarytą vartojimo kredito sutartį. Atsakovė įsiskolinimo nepadengė ir liko skolingas ieškovui 5 472,80 Eur vartojimo kredito ir kitas mokėtinas sumas, sulygtas sutartyje.

Atsiliepimas

2. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad sutinka su ieškovo pareikštais reikalavimais iš dalies, o būtent: atsakovė sutinka su pareikštais reikalavimais dėl 5 472,80 Eur negrąžinto kredito; 631,80 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki ieškinio pateikimo teismui dienos (2019-01-17); 24,00 proc. mokėjimo palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 5 472,80 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos; atsakovė nesutinka su reikalavimais dėl 658,27 Eur tarpininkavimo mokesčio ir 1 560,00 Eur administravimo mokesčio, prašė teismo šioje dalyje ieškinį atmesti. Pažymėjo, kad administravimo mokestis šiuo konkrečiu atveju yra mokamas tik atsakovui pažeidus sutarties nuostatas, todėl darytina išvada, kad jis yra tam tikra netesybų forma, nes prievolė mokėti šį mokestį atsiranda tik kaip pažeidimo pasekmė. Pagal Vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d. nuostatas pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną; netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį ir jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Dėl šios priežasties, spręstina, kad už sutarties pažeidimą atsakovei pritaikius kompensuojamąsias palūkanas, papildomos netesybos jokia forma nebegali būti priteisiamos, nes tai prieštarautų imperatyviosioms Vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d. nuostatoms. Taip pat nurodė, kad ieškovas neatitinka Vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 23 punkte pateiktos vartojimo kredito tarpininko apibrėžties, o tarpininkavimo mokesčio sąvoka tapati administravimo mokesčio sąvokai. Sprendžiant dėl tarpininkavimo mokesčio, darytina išvada, kad sutartyje aiškiai nenurodyta, kokią paskirtį atlieka tarpininkavimo mokestis, mokestis apibrėžiamas tiesiog kaip mokestis bendrovei, neaiškinant šio mokesčio tikslo ir paskirties. Sutarties 5.3 punkte, į kurį nukreipia 1.28 punktas, kalbama apie komisinį, o ne tarpininkavimo mokestį. Prašė priimti sprendimą už akių ieškovo atžvilgiu.

Šalies argumentai

3. Ieškovas teismui pateikė papildomu paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad sutarties specialiosiose sąlygose apskaičiuotas konkretus tarpininkavimo mokesčio dydis (767,92 Eur), todėl atsakovė buvo aiškiai bei tinkamai informuota apie taikomo mokesčio sumą ir apskaičiavimo tvarką. Į bendrą vartojimo kredito kainą įeina visos išlaidos, be kita ko, įskaitant palūkanas, taip pat - komisinį (tarpininkavimo) mokestį, kuris yra apskaičiuotas Vartojimo kredito sutarties Bendrųjų sąlygų 5.3. punkte. Be to, kaip matyti iš Vartojimo kredito sutarties specialiųjų sąlygų, tarpininkavimo mokestis yra apskaičiuotas iš anksto, preziumuojant, jog Vartojimo kredito gavėjas tinkamai vykdys prievolę, Vartojimo kredito sutarties Bendrųjų sąlygų 1.28 punkte numatyta, jog tai yra mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei, ir kuris, remiantis Vartojimo kredito sutarties Bendrųjų sąlygų 5.2. punktu, bendrovei yra mokamas kas mėnesį. Pažymėjo, kad „NEO Finance“ yra tarpusavio skolinimo platformos operatorius, kuris administruoja tarpusavio skolinimo platformą bei kuris patiria išlaidas, kaip mokesčiai už atliktus patikrinimus duomenų bazėse, mokestis už kredito reitingo suteikimą, ir pan. Tarpininkavimo mokestis yra tarpusavio platformos operatoriui mokamas atlygis. Dėl administravimo mokesčio ieškovas pažymėjo, kad šalys, įgyvendindamos sutarties laisvės principą, palūkanų dydį ir mokėjimo tvarką nustatė savo susitarimu, kadangi dėl vartojimo kredito sąlygų atsakovas išreiškė sutikimą. Vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad į bendrą vartojimo kredito kainą įskaičiuojamos visos išlaidos, įskaitant palūkanas, komisinius mokesčius ir bet kuriuos kitus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius, kurių patiriama dėl vartojimo kredito sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdymo. Pagal Sutarties Bendrųjų sąlygų 1.8 p., bendra vartojimo kredito kaina (vartojimo kredito mokestis) – tai visos išlaidos, įskaitant palūkanas, komisinį (tarpininkavimo) mokestį, sutarties administravimo mokestį ir bet kuriuos kitus su Vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius.

4. Šalys į teismo posėdį neatvyko, gautuose ieškovo papildomuose paaiškinimuose ieškovas teismo prašė civilinę bylą nagrinėti ieškovui AB „NEO Finance“ ir ieškovo atstovui nedalyvaujant, atsakovei procesiniai dokumentai tinkamai įteikti per EPP sistemą, jokių prašymų iš jos negauta, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas prašė ieškinyje priimti sprendimą už akių tik tuo atveju, jeigu nebus pateiktas atsiliepimas, be to, ieškovas prašė nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, vadovaujantis (duomenys neskelbtini) str. 2 d. byla nagrinėtina iš esmės.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

5. Byloje nustatyta, kad šalys 2017 m. spalio 13 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K043836964, kurios pagrindu ieškovas veikdamas kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorius, atsakovei suteikė 5 931,88 Eur vartojimo kreditą 60 mėnesių laikotarpiui, o atsakovė įsipareigojo grąžinti kreditą ir sumokėti 6 139,52 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma 24,00 procentai), 767,92 Eur tarpininkavimo mokesčio iki 2022 m. spalio 26 d. bei sutarties administravimo mokestį, apskaičiuojamą sutarties administravimo mokestis vartojimo kredito sutarties 5.4 punkte nustatyta tvarka, mokant periodinėmis įmokomis. Atsakovei netinkamai vykdant sutartinius įsipareigojimus, ieškovas 2018 m. lapkričio 30 d. pranešimu prašė atsakovę padengti įsiskolinimą bei informavo, jog nesumokėjus skolos per 14 kalendorinių dienų nuo laiško gavimo dienos, nedelsiant bus nutraukta sudaryta vartojimo kredito sutartis ir pradėtas priverstinis skolos išieškojimo procesas; 2019 m. sausio 3 d. pranešimu nutraukė su atsakove sudarytą vartojimo kredito sutartį. Duomenų, kad atsakovė iki kreipimosi į teismą dienos būtų pilnai atsiskaičiusi su ieškovu, byloje nėra (CPK 12, 178 straipsniai). Atsakovė kredito sutarties nutraukimo byloje neginčija.

6. Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais, o CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Pagal CK 6.870 straipsnio 1 dalį, paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Pagal CK 6.870 straipsnio 2 dalį, paskolos sutartis laikoma realine sutartimi, t. y. paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų perdavimo momento. Teismas pripažįsta, kad tarp šalių buvo sudaryta paskolos sutartis, t. y. tarp šalių susiklostė civiliniai paskolos teisiniai santykiai. Atsakovė nesilaikė kredito grąžinimo grafiko, visos paskolos nustatytais terminais negrąžino ir liko ieškovui skolinga negrąžinto kredito.

7. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė pažeidė savo prievolę laiku ir nustatytomis sumomis grąžinti paskolą, taip pat į tai, jog atsakovė savo prievolės neginčija (CPK 12 straipsnis), bei į aukščiau išdėstytą teisinį reglamentavimą, ieškovui iš atsakovės priteistina 5 472,80 Eur negrąžinto kredito. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų ginčijusi sutarties sąlygas, kredito suteikimo faktą ar kredito sutarties nutraukimo neteisėtumą, taip pat nėra įrodymų apie gauto kredito grąžinimą (CPK 178 straipsnis).

8. Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovės 631,80 Eur pelno palūkanų priskaičiuotų iki kreipimosi į teismą dienos (2019 m. sausio 17 d.) ir 24,00 proc. pelno palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą 5 472,80 Eur, nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos.

9. Pagal CK 6.870 straipsnį paskolos gavėjo pareiga yra grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Pagal CK 6.872 straipsnio 1 dalį palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Jeigu šalys nėra susitarusios kitaip, palūkanos mokamos kas mėnesį, iki paskolos suma bus grąžinta (CK 6.872 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo išaiškinta, kad paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų, kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo, tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu, išskyrus atvejus, jei tai nustatyta paskolos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010). Toks aiškinimas atitinka ir mokėjimo palūkanų paskirtį – atlyginti kreditoriui už naudojimąsi pinigais tol, kol toks naudojimasis tęsiasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015).

10. Atsižvelgiant į CK 6.872 straipsnio 1 dalyje nustatytą reglamentavimą, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu, laikytina, kad toks ieškovo reikalavimas neprieštarauja protingumo ir teisingumo principams, todėl laikytinas pagrįstu ir ieškovui iš atsakovės priteistina 631,80 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, priskaičiuotų iki kreipimosi į teismą dienos (2019 m. sausio 17 d.) ir 24,00 proc. pelno palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 5 472,80 Eur, nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos.

11. Ieškovas taip pat prašė priteisti 7,49 Eur sutartinių palūkanų, skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo (nuo 2018 m. liepos 27 d.) iki kreipimosi į teismą dienos. Pažymėtina, kad šalių sutarties 6.1 punktas, numato, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, Specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Šios palūkanos skaičiuojamos kaip kompensacija už piniginės prievolės vykdymo termino praleidimą. CK 6.261 straipsnyje numatyta, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Pažymėtina, kad specialiosios teisės normos, reglamentuojančios vartojimo kredito teisinius santykius, yra nustatytos Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatyme (toliau - Vartojimo kredito įstatymas). Šio įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento nuo pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Ieškovės prašomos priteisti sutartinės palūkanos vertintinos kaip kompensacinės, todėl jų dydis negali viršyti minėtame straipsnyje nustatytų reikalavimų. Atsižvelgiant ir į tai, kad ieškovo prašoma priteisti sutartinių palūkanų suma yra mažesnė, nei Vartojimo kredito įstatyme nurodyti maksimalūs netesybų dydžiai, o atsakovė pagal sutartį nustatytų įsipareigojimų tinkamai nevykdė, ieškovės prašymu iš atsakovės priteistina 7,49 Eur sutartinių palūkanų, skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t.y. nuo 2018 m. liepos 27 d. iki kreipimosi į teismą dienos (2019 m. sausio 17 d.).

12. Byloje kilo ginčas dėl ieškovo reikalavimo priteisti iš atsakovės 658,27 Eur tarpininkavimo mokesčio.

13. Vartojimo kredito Bendrųjų sąlygų 1.28 ir 5.3 punkte numatyta, kad tarpininkavimo mokestis – tai mokestis, kurį Vartojimo kredito gavėjas moka Bendrovei. Tarpininkavimo mokestis yra skirtas padengti Bendrovės patiriamas išlaidas, susijusias su Bendrovės valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimo mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu. Tarpininkavimo mokestis apskaičiuojamas tokia tvarka: tai yra vartojimo kredito sutarties Specialiosiose sąlygose nustatytas tam tikras procentinis dydis nuo mėnesinės įmokos ir priskaičiuotos vėlavimo palūkanų sumos, jeigu mėnesinės įmokos mokėjimas yra pradelstas. Šalys, sudarydamos vartojimo kredito sutartį, joje nusistatė konkretų mokėtiną tarpininkavimo mokestį. Tarpininkavimo mokestis neįskaitomas į mėnesinę įmoką (1.13 punktas) ir apmokamas paskutine eile, kai padengiama mėnesinė įmoka. Kaip matyti iš kredito sutarties specialiųjų sąlygų ir bendrųjų sąlygų 1.5 punkto, ieškovas, sudarydamas Kredito sutartį, veikia kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorius, t. y., asmuo, kuris administruoja tarpusavio skolinimo platformą (Vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 14 punktas), ir turi teisę gauti atlyginimą už teikiamas paskolos suteikimo ir administravimo paslaugas. Vartojimo kredito sutartyje numatyta, kad vartojimo kredito gavėjas patvirtina, kad sutinka mokėti sutarties mėnesinį tarpininkavimo mokestį, kaip yra nurodyta jam skirtame individualiame paskolos grąžinimo grafike. Įvertinus tai, kad sutartimi atsakovė įsipareigojo ieškovui kas mėnesį mokėti tarpininkavimo mokestį, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 658,27 Eur tarpininkavimo mokesčio yra taip pat pagrįstas ir tenkintinas (žr. pvz. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. kovo 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-149-459/2019).

14. Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovės 1 560 Eur administravimo mokesčio, su pastaruoju pastarojo reikalavimu atsakovė nesutiko. Teismas pažymi, kad administravimo mokesčio dydis kredito sutarties Specialiosiose sąlygose nėra numatytas, tik nurodyta jo skaičiavimo tvarka, kredito gavėjui pažeidus mokėjimo terminus ir sąlygas, nustatytas sutartyje. Iš Bendrųjų vartojimo kredito sutarties sąlygų 5.4 punkto matyti jog jame šalys sulygo, kad vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant sutartį, sutarties administravimo mokesčiui yra taikoma nuolaida ir jis yra lygus nuliui; vartojimo kredito gavėjui netinkamai vykdant sutartį, sutarties administravimo mokesčiui nuolaida nebetaikoma vadovaujantis 5.14 punktu, kuriame nustatyta, kad bet kokios nuolaidos, susijusios su vartojimo kredito gavėjo išlaidomis (įskaitant, bet neapsiribojant nuolaidomis palūkanoms, sutarties administravimo mokesčiui ir kitiems mokesčiams), kurios yra taikomos tik apibrėžtu laikotarpiu (t. y. kaip išskirtiniai riboto galiojimo pasiūlymai bendrovės klientams), taikomos tik vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį. Jei vartojimo kredito gavėjas netinkamai vykdo įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį, t. y. vėluoja mokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau kaip 30 dienų, nuo 31 vėlavimo dienos nuolaidos netaikomos visam tolimesniam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui. Tai atitinkamai reiškia, kad administravimo mokestis šiuo atveju yra mokamas tik atsakovei pažeidus sutarties nuostatas, todėl darytina išvada, kad jis yra tam tikra netesybų forma. Kitaip tariant, prievolė mokėti šį mokestį atsiranda tik kaip pažeidimo pasekmė. Kaip jau buvo minėta, specialiosios teisės normos, reglamentuojančios vartojimo kredito teisinius santykius, yra nustatytos Vartojimo kredito įstatyme, pagal kurio 11 straipsnio 8 dalį pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, o jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi, todėl nagrinėjamu atveju teismas sutinka su atsakovės pozicija ir sprendžia, kad reikalavimas dėl administravimo mokesčio priteisimo negali būti tenkinamas. Pažymėtina, jog šiuo klausimu tokios teisinės pozicijos laikosi ir aukštesnėms instancijos teismai, pvz., Vilniaus apygardos teismo nutartys civilinėse bylose: 2019 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-309-430/2019, 2019 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje Nr. e2A-44-590/2019 ir kt. Be to, ieškovui jo prašymu iš atsakovės yra priteistos sutartinės palūkanos, kurios laikytinos netesybomis, už piniginės prievolės vykdymo praleidimo terminą. Dėl šios priežasties, spręstina, kad už sutarties pažeidimą atsakovei pritaikius kompensuojamąsias palūkanas, papildomos netesybos jokia forma nebegali būti priteisiamos, nes tai prieštarautų imperatyviosioms Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatoms, todėl ieškovo reikalavimas priteisti 1 560 Eur sutarties administravimo mokesčio netenkintinas.

15. Kreditoriaus interesų apsauga gali būti įgyvendinama netesybų ir (ar) palūkanų institutais, taikomais jo pasirinkimu. CK 6.37 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Ieškovui prašant, iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 6 770,36 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2019 m. sausio 22 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

16. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnis).

Pagal byloje esančius duomenis ieškovas bylos nagrinėjimo metu patyrė 187 Eur žyminio mokesčio išlaidų, 246,01 išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, iš viso 433,01 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į proporcingai patenkintų reikalavimų dalį (patenkinta 81 proc.) iš atsakovės ieškovui priteistina 350,73 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 2 dalis).

17. Kadangi šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytos minimalios valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumos (3 Eur), todėl jos iš šalių valstybės naudai nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293-294 straipsniais, 259 straipsniu, 263-270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės Ž. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo AB „NEO Finance“, į. k.: 303225546 naudai 5 472,80 Eur negrąžinto kredito, 631,80 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki kreipimosi į teismą dienos (2019 m. sausio 17 d.), 658,27 tarpininkavimo mokesčio, 7,49 Eur sutartinių palūkanų, iš viso - 6 770,36 Eur (šešis tūkstančius septynis šimtus septyniasdešimt eurų 36 ct), 24,00 (dvidešimt keturis) procentus mokėjimo (pelno) palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (5 472,80 Eur), skaičiuojant nuo 2019 m. sausio 17 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 (penkių) procentų metinių palūkanų už priteistą sumą (6 770,36 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. sausio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 350,73 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų 73 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėja Ieva Pluirienė