- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-25
- Bylos Nr.
- e2A-123-565/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-07600-20221-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Burdulienė, Jadvyga Mardosevič, Rosita Packienė
- Ieškovas
- D. O.
- Atsakovas
- draudimo bendrovei If P
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jadvygos Mardosevič ir Rositos Packienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. O. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. O. ieškinį atsakovei draudimo bendrovei If P&C Insurance AS dėl teisės į daiktą nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovas D. O. kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti ieškovą sąžiningu įgijėju – nustatyti ieškovui D. O. teisę į daiktą – lengvąjį automobilį BMW 740D be identifikavimo numerio, kurio nustatytas tikrasis transporto priemonės identifikavimo numeris iki jo pašalinimo buvo (duomenys neskelbtini).
2. Ieškovas nurodė, jog 2018 m. gruodžio 6 d. transporto priemonės pirkimo pardavimo sutarties pagrindu iš pardavėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) ,,Akvatermos projektai“ įsigijo automobilį BMW 740D. Šį automobilį ieškovas 2019 m. gruodžio 27 d. transporto priemonės pirkimo pardavimo sutarties pagrindu perleido R. K. už 10 000 Eur. Paaiškėjus, kad automobilis vogtas, jis buvo perduotas Alytaus apylinkės prokuratūrai. Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės 2020 m. lapkričio 10 d. nutarimu dėl daiktų grąžinimo nutarta minėtą automobilį grąžinti jo savininkei If P&C Insurance AS. 2020 m. gruodžio 23 d. ieškovas grąžino R. K. 10 000 Eur. Ieškovo teigimu, jis yra sąžiningas automobilio įgijėjas. Ieškovas įsigijo automobilį iš UAB ,,Akvatermos projektai“, kuri šiuo metu yra bankrutavusi. Be to, yra nustatytas vagystės kaltininkas – T. K.. Ieškovas iš bankrutavusios įmonės negali prisiteisti žalos, taip pat negali prisiteisti žalos iš vagystę atlikusio asmens, kadangi ieškovo su juo nesiejo jokie teisiniai santykiai. Tokia situacija neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, kadangi pažeidžiamos ieškovo, kaip sąžiningo įgijėjo, teisės. Teisiniu ieškinio pagrindu ieškovas nurodo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.96 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisės normą.
Atsiliepimas
3. Atsakovė If P&C Insurance AS prašė ieškinį atmesti.
4. Atsakovė nurodė, kad 2015 m. sausio 30 d. su Estijoje registruota įmone Ralgemar OU sudarė transporto priemonės draudimo sutartį, pagal kurią Estijoje registruotos įmonės Swedbank Liising AS naudai apdraudė automobilį BMW 740D. 2015 m. rugsėjo 7 d. atsakovė gavo pranešimą apie šio automobilio vagystę. 2015 m. rugsėjo 28 d. sprendimu atsakovė automobilio BMW vagystę pripažino draudžiamuoju įvykiu ir naudos gavėjai Swedbank Liising AS išmokėjo 46 530,60 Eur draudimo išmoką. Atsižvelgiant į tai, automobilį Swedbank Liising AS perleido atsakovei. Iš Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės 2020 m. lapkričio 10 d. nutarimo matyti, jog automobilis buvo rastas Lietuvoje ir paimtas teisėsaugos institucijų 2020 m. balandžio 10 d. Automobilio savininke nusikaltimo metu buvo Swedbank Liising AS, o naudotoja – Ralgemar OU. Atsakovė išmokėjo draudimo kompensaciją Swedbank Liising AS ir tapo teisėta automobilio savininke bei ketina jį susigrąžinti. Tarp ieškovo (pirkėjo) ir UAB ,,Akvatermos projektai“ (pardavėjos) sudaryta transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartis yra niekinė, kadangi UAB ,,Akvatermos projektai“ neužtikrino įstatyminės pardavėjos prievolės patvirtinti, kad jai priklauso nuosavybės teisė į automobilį. Nuosavybės teisė į automobilį neperėjo ir ieškovui, nes šalių sandorio sudarymo metu jau egzistavo aplinkybė, kad teisėta automobilio savininkė yra atsakovė, nors sandorio šalys apie šią aplinkybę galimai ir nežinojo. Ieškovas savo patirtus nuostolius gali reikalauti atlyginti įstatymo nustatyta tvarka iš nuostolius padariusių asmenų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. spalio 1 d. sprendimu ieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog:
5.1. transporto priemonę ieškovas įsigijo iš UAB ,,Akvatermos projektai“ (kuri šiuo metu yra bankrutavusi) pagal 2018 m. gruodžio 6 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį už 12 000 Eur. Šį automobilį ieškovas 2019 m. gruodžio 27 d. transporto priemonės pirkimo pardavimo sutarties pagrindu perleido R. K. už 10 000 Eur. Paaiškėjus, kad automobilis vogtas, ir 2020 m. lapkričio 10 d. Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorei nusprendus minėtą automobilį grąžinti jo savininkei (atsakovei), ieškovas grąžino R. K. 10 000 Eur, ką patvirtina tiek 2020 m. gruodžio 23 d. pakvitavimas, tiek liudytoju byloje apklausto R. K. paaiškinimai;
5.2. transporto priemonės vagystės metu (2015 m. rugsėjo 5 d.) automobilis priklausė Swedbank Liising AS. Atsakovė (transporto priemonės kasko draudikė) išmokėjo Swedbank Liising AS draudimo išmoką už pavogtą automobilį. Automobilio nuosavybė, išmokėjus draudimo išmoką, perėjo draudimo bendrovei, t. y. atsakovei. Nustatytas vagystės faktas pats savaime sudaro pagrindą konstatuoti, jog ieškovas neteisėtai valdė automobilį, nes teisiniu požiūriu nėra svarbu, kiek asmenų valdė šią transporto priemonę iki jo, ar jie buvo sąžiningi įgijėjai ar ne, kokiu faktiniu pagrindu jie įgijo šį automobilį ir pan., nes teisine prasme nei vienas iš jų netapo šio automobilio savininku daiktinės teisės prasme;
5.3. ieškovas, vadovaudamasis CK 6.307 straipsnio 1 dalimi, turi teisę reikšti ieškinį automobilio pardavėjui (BUAB ,,Akvatermos projektai“), prašydamas pripažinti negaliojančia 2018 m. gruodžio 6 d. transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartį (kadangi pardavėjas transporto priemonės pradavimo metu nebuvo jos savininkas) ir taikyti restituciją. Ieškovo nurodyta aplinkybė, kad pardavėjas yra bankrutavusi įmonė, nesudaro pagrindo kitai išvadai. Ieškovas taip pat turi teisę reikšti ieškinį T. K., prašydamas jo atžvilgiu taikyti deliktinę civilinę atsakomybę. Remiantis nurodytu, teismas sprendė, jog tenkinti ieškovo ieškinį – pripažinti, kad automobilis ieškovui priklauso nuosavybės teise, pagrindo nėra.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
6. Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti arba panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; teismui esant kitokios nuomonės, nei nurodoma apeliaciniame skunde, ieškovas prašo vadovautis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalies nuostatomis, leidžiančioms teismui peržengti apeliacinio skundo ribas ir priimti sprendimą, kuriuo ieškinys galėtų būti patenkintas ir kitokiu pagrindu, nei nurodoma apeliaciniame skunde. Apeliaciniame skunde nurodo šiuos esminius argumentus:
6.1. ieškovas yra automobilio sąžiningas įgijėjas ir savininkas. Šias aplinkybes patvirtina 2018 m. gruodžio 6 d. transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartis ir 2020 m. gruodžio 23 d. R. K. pakvitavimas, kad jis gavo 10 000 Eur už automobilį iš ieškovo;
6.2. pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktus ieškinyje ieškovas turi nurodyti ieškinio dalyką, t. y. materialųjį teisinį reikalavimą, ir faktinį ieškinio pagrindą, t. y. aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą atsakovui. Proceso įstatymai nereikalauja, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą. Byloje taikytinų teisės normų nustatymas, jų turinio išaiškinimas ir šalių sutartinių santykių kvalifikavimas priklauso teismo kompetencijai ir šalių pateiktas teisės aiškinimas teismo, nagrinėjančio bylą, nesaisto;
6.3. pagal Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2020 m. vasario 20 d. įsakymo Nr. 1-55 „Dėl Rekomendacijų dėl transporto priemonių, kurios, įtariama, yra pagrobtos, paėmimo, saugojimo, tikrinimo ir grąžinimo atliekant ikiteisminį tyrimą ir vykdant tarptautinius įsipareigojimus patvirtinimo“ (TAR, 2020-02-21, Nr. 2020-03728) 42 punktą „jeigu atliekant ikiteisminį tyrimą paaiškėja, kad pagrobta transporto priemonė jau įregistruota Lietuvos Respublikoje ir dėl to yra pagrindas galimam ginčui tarp jos savininko ir sąžiningo įgijėjo, atlikus išsamų transporto priemonės tyrimą ir aprašymą, prokuroro nutarimu ji turi būti grąžinama savininkui arba jo įgaliotam atstovui. Nutarimo nuorašas kartu su nustatyto pavyzdžio pranešimu (2 priedas), kuriame išaiškinama nutarimo apskundimo tvarka ir terminas, sąžiningo įgijėjo galimybė ginti savo turtines teises Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso tvarka, išsiunčiamas transporto priemonės sąžiningam įgijėjui ar jo įgaliotam atstovui. Sąžiningam įgijėjui nustatomas 2 mėnesių nutarimo apskundimo terminas, ir jis pradedamas skaičiuoti nuo pranešimo įteikimo sąžiningam įgijėjui dienos. Apie nutarimą nustatyto pavyzdžio pranešimu (3 priedas) pranešama transporto priemonės savininkui ir išaiškinama galimybė pagal BPK 93 straipsnio 1 dalį spręsti ginčą dėl teisės į daiktą civilinio proceso tvarka.“ Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūra, vykdydama šį įsakymo punktą, tinkamai apie tai informavo galimai sąžiningą įgijėją, kad jis pasinaudotų teise išspręsti ginčą dėl teisės į daiktą civilinio proceso tvarka;
6.4. automobilis buvo pavogtas 2015 m. rugsėjo 7 d. Estijoje. Yra nustatytas vagystės kaltininkas – Lietuvos Respublikos pilietis T. K., kuris 2016 m. gruodžio 19 d. buvo nuteistas Pernu apylinkės teismo. Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje jam nebuvo reiškiamas;
6.5. pagal CK 4.96 straipsnio 1 dalį „jeigu kilnojamasis daiktas atlygintinai įgytas iš asmens, kuris neturėjo teisės jo perleisti nuosavybėn, ir įgįjėjas to nežinojo ir neturėjo žinoti (sąžiningas įgijėjas), tai savininkas turi teisę išreikalauti šį daiktą iš įgijėjo tik tuo atveju, kai daiktas yra savininko ar asmens, kuriam savininkas buvo perdavęs jį valdyti, pamestas, arba iš kurio nors iš jų pagrobtas, arba kitaip be jų valios nustojo būti jų valdomas. Šiuos reikalavimus savininkas gali pareikšti per trejus metus nuo daikto praradimo momento.“ Pirmos instancijos teismas skundžiamame sprendime visiškai nepasisakė ir nevertino aplinkybių dėl CK 4.96 straipsnyje nustatyto senaties termino. Taip pat teismas nepasisakė dėl ieškovo, kaip sąžiningo įgijėjo, nors ieškovas prašė pripažinti jį sąžiningu įgijėju. Tokiu būdu pirmos instancijos teismas padarė niekuo nepagrįstą išvadą, kad ieškovo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo tenkinti ieškinį – pripažinti, kad nuosavybės teisė į transporto priemonę priklauso ieškovui;
Žemesnės instancijos teismas
6.6. teismo sprendimui keliami teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimai (CPK 263 straipsnis). Sprendimas šiuos reikalavimus atitinka, jei teismas, išspręsdamas bylą, teisingai taiko materialiosios ir proceso teisės normas, o padarytos išvados atitinka įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas byloje reikšmingas aplinkybes ir pagrįstos atitinkamomis teisės normomis. Proceso teisės normų pažeidimai, lemiantys neteisingą bylos išsprendimą, sudaro pagrindą aukštesnės instancijos teismui panaikinti byloje priimtą teismo sprendimą. Vilniaus miesto apylinkės teismas, be materialinių ir procesinių teisės normų pažeidimų, pažeidė ir įrodymų vertinimo taisykles, skundžiamą sprendimą priėmė neištyręs esminių bylos aplinkybių ir dėl jų nepasisakęs – jų nesiaiškino.
Atsiliepimas
7. Atsakovė prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:
7.1. pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Atsakovė nereiškė prašymo taikyti ieškinio senatį. Atsižvelgiant į ginčo šalių materialinių teisinių santykių ir reikalavimo pobūdį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes, ieškinio senaties taikymas šioje byloje yra neaktualus ir nereikšmingas, kadangi negali sukelti teisnių pasekmių atsakovei. Net ir susidarius tokiai situacijai, jog byloje būtų sprendžiamas ieškinio senaties taikymo klausimas, aplinkybė, kad automobilis buvo rastas tik 2020 m. balandžio 10 d., būtų pagrindas prašyti atnaujinti senaties terminą (CK 1.131 straipsnio 2 dalis);
7.2. nustatytas vagystės faktas pats savaime sudaro pagrindą konstatuoti, jog ieškovas neteisėtai valdė automobilį, nes teisiniu požiūriu nėra svarbu, kiek asmenų valdė šią transporto priemonę iki jo, ar jie buvo sąžiningi įgijėjai ar ne, kokiu faktiniu pagrindu jie įgijo šį automobilį ir pan.;
7.3. 2008 m. spalio 30 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas byloje Nr.16/06-69/06-10/07 dėl daikto išreikalavimo iš sąžiningo įgijėjo pripažino, kad ginčijamas teisinis reguliavimas, kai įstatymas leidžia savininkui išreikalauti jam nuosavybės teise priklausantį daiktą iš sąžiningo įgijėjo tais atvejais, kai savininkas tokį daiktą prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Šiame nutarime konstatuota, kad kai turtą savininkas praranda dėl kito asmens padaryto nusikaltimo, tai nereiškia, kad jis praranda nuosavybės teises, ir nereiškia, kad asmuo, įgijęs tokį turtą, tampa jo savininku. Pagal Konstituciją savininkas turi teisę susigrąžinti savo turtą, prarastą dėl kito asmens padaryto nusikaltimo; ši jo teisė yra svarbi konstitucinė nuosavybės teisių apsaugos garantija. Teismas pažymėjo, kad kai asmuo įgyja turtą, nežinodamas ir negalėdamas žinoti, jog savininkas jį prarado dėl kito asmens padaryto nusikaltimo, tokio turto įgijimas negali būti traktuojamas kaip savaime sukuriantis turto įgijėjui nuosavybės teises, turto įgijėjas tokiu atveju laikomas to daikto valdytoju. Nutarime pažymėta, kad savininko ir sąžiningo įgijėjo teisinis statusas yra nevienodas, jie yra skirtingose padėtyse. Vadinasi, tais atvejais, kai daiktas yra įgyjamas be savininko valios, išskyrus tam tikrus Civiliniame kodekse nurodytus atvejus, inter alia (be kita ko), kai daiktas parduotas ar kitaip perleistas teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka (CK 4.96 straipsnio 4 dalis), gali būti išreikalautas iš sąžiningo įgijėjo (CK 4.96 straipsnio 1 dalis). Taigi, šiam ginčo santykiui taikytina teisė leidžia išreikalauti vogtą daiktą ir iš sąžiningo įgijėjo, todėl prioritetiškai ginamos ne ieškovo, o automobilio savininko teisės, ir įgijėjo sąžiningumo ar nesąžiningumo vertinimas neturi teisinės reikšmės;
7.4. atsakovei automobilis grąžintas Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės J. V. 2020 m. lapkričio 10 d. nutarimu, todėl atsakovei nebuvo jokio pagrindo atskiru reikalavimu (ieškiniu ar priešieškiniu) papildomai reikalauti susigrąžinti automobilį ar išreikalauti jį iš ieškovo kaip sąžiningo įgijėjo vindikaciniu ieškiniu pagal CK 4.96 straipsnio 1 dalį.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
2. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
3. Apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
4. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad automobilis BMW 740D, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Automobilis) 2015 m. rugsėjo 5 d. buvo pavogtas Estijoje. Vagystės metu Automobilis nuosavybės teise priklausė Estijoje registruotai įmonei Swedbank Liising AS. Atsakovė buvo apdraudusi Automobilį kasko draudimu. Automobilio vagystę atsakovė pripažino draudžiamuoju įvykiu ir išmokėjo Swedbank Liising AS Eur draudimo išmoką. 2020 m. rugsėjo 18 d. raštu Swedbank Liising AS patvirtino, kad, atsakovei išmokėjus Swedbank Liising AS draudimo išmoką, Automobilį Swedbank Liising AS perleido atsakovei. Automobilis buvo rastas Lietuvoje. Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros 2020 m. lapkričio 10 d. nutarimu Automobilis buvo grąžintas jo savininkei – atsakovei.
5. Ieškovas nurodė, kad 2018 m. gruodžio 6 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi jis nupirko Automobilį iš UAB „Akvatermos projektai“, o 2019 m. gruodžio 27 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė Automobilį R. K.. Paaiškėjus, kad Automobilis yra vogtas, ieškovas grąžino R. K. už Automobilį sumokėtą kainą. Ieškovas teigia, kad jis sąžiningai nupirko Automobilį 2018 m. gruodžio 6 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi, todėl ieškovas turi būti pripažintas sąžiningu Automobilio įgijėju, ir jam turi būti pripažinta teisė į Automobilį. Tik taip, ieškovo teigimu, gali būti apgintos jo teisės, kadangi ieškovas negali prisiteisti žalos nei iš UAB „Akvatermos projektai“, nes ši įmonė yra bankrutuojanti, nei iš už Automobilio vagystę nuteisto T. K., nes ieškovo ir šio asmens nesieja jokie teisiniai santykiai.
6. CK 4.47 straipsnyje nustatyta, kad nuosavybė gali būti įgyjama šiais pagrindais: pagal sandorius; paveldėjimu; pasisavinant vaisius ir pajamas; pagaminant naują daiktą; pasisavinant bešeimininkį daiktą; pasisavinant laukinius gyvūnus, laukines ir namines bites; pasisavinant bepriežiūrius ir paklydusius naminius gyvūnus; pasisavinant radinį, lobį; atlygintinai paimant netinkamai laikomas kultūros vertybes ir kitus daiktus (turtą) visuomenės poreikiams; konfiskuojant ar kitu būdu už pažeidimus paimant pagal įstatymą daiktus (turtą); įgyjamąja senatimi; kitais įstatymo nustatytais pagrindais.
7. Pirkimo-pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Daikto pardavėjas turi būti parduodamo daikto savininkas (CK 6.317 straipsnio 1, 2 dalys). UAB „Akvatermos projektai“ 2018 m. gruodžio 6 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu nebuvo Automobilio savininkas, todėl neturėjo teisės parduoti Automobilį ieškovui, atitinkamai, ieškovas 2018 m. gruodžio 6 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu netapo Automobilio savininku, o tik tapo šio Automobilio valdytoju.
8. CK 4.96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu kilnojamasis daiktas atlygintinai įgytas iš asmens, kuris neturėjo teisės jo perleisti nuosavybėn, ir įgijėjas to nežinojo ir neturėjo žinoti (sąžiningas įgijėjas), tai savininkas turi teisę išreikalauti šį daiktą iš įgijėjo tik tuo atveju, kai daiktas yra savininko ar asmens, kuriam savininkas buvo perdavęs jį valdyti, pamestas, arba iš kurio nors iš jų pagrobtas, arba kitaip be jų valios nustojo būti jų valdomas.
9. Taigi, sąžiningo įgijėjo statusas nesudaro pagrindo pripažinti ieškovui daiktines teises į Automobilį, nes Automobilis iš pradinės savininkės Swedbank Liising AS buvo pavogtas, o dabartinė Automobilio savininkė – atsakovė, deklaruoja siekį įgyvendinti nuosavybės teises į Automobilį. Nepagrįstas ieškovo teiginys, kad atsakovė turėtų įgyvendinti savo nuosavybės teises į Automobilį reikšdama ieškovui ieškinį CK 4.96 straipsnio 1 dalies pagrindu dėl Automobilio išreikalavimo iš ieškovo. Šiuo atveju ieškovas faktiškai nebevaldo Automobilio – Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros 2020 m. lapkričio 10 d. nutarimu Automobilis yra grąžintas atsakovei.
10. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.