Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Cemnolonskienė, sekretoriaujant Rūtai Baltušninkaitei , Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorui Rolandui Mackevičiui, Tomui Stelioniui, Dariui Jakučiui kaltinamajam B. S., jo gynėjui advokatui Georgijui Gromovui, nukentėjusiojo įstatyminei atstovei I. S., Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovei Ramutei Pruskienei neviešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

B. S., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) , Lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turi 3 vaikus, išsituokęs, su šeima negyvena, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 1992-06-15 už nusikaltimą, numatytą LR BK 217 str. teistumas išnykęs;-

- kaltinamas, padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso/toliau- LR BK/ 122 str./redakcija LR BK 1961m./

kaltinamasis B. S. laikotarpiu nuo 2002-08-20 iki 2003m.03-04 mėn., tiksliau nenustatytu laiku naktį, savo namuose , esančiuose(duomenys neskelbtini), kambaryje vieną kartą tenkino lytinę aistrą su vyru, tai yra su nepilnamečiu posūniu T. D. gim. (duomenys neskelbtini) prieš jo valią analiniu būdu, pasinaudodamas nukentėjusiojo bejėgiškumu dėl nepilnametystės, užimdamas ranka burną, kad nukentėjusysis nešauktų, įvedė savo lytinį organą į išeinamąją angą gulinčiam T. D., tokiu būdu atlikdamas su juo lytinį prievartinį aktą ir tęsdamas nusikalstamus veiksmus tuojau pat, pasinaudodamas nukentėjusiojo bejėgiškumu dėl nepilnametystės vieną kartą tenkino lytinę aistrą su nepilnamečiu T. D. prieš jo valią oraliniu būdu, įvesdamas savo lytinį organą gulinčiam nukentėjusiajam į burną.

Šiais veiksmais kaltinamasis B. S. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 122 str./LR BK 1961m. redakcija/.

Kaltinamasis B. S. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažino ir paaiškino:

Su Ilona D. S. drauge gyvena nuo 1998m (duomenys neskelbtini) 2-ų kambarių bute. Tada jos sūnui T. buvo apie 3 menesiai amžiaus. Kartu gyvenant, gimė vaikai: V., K. ir J.. I. S. brolis R. D. kartu negyveno, tik ateidavo. Pradžioje, vienas buto kambarys buvo apdegęs, todėl visa šeima gyveno viename kambaryje ir virtuvėje. Vėliau, kai kambarys buvo suremontuotas, vyresnieji T. ir V. miegojo viename kambaryje, o jis, I. ir K. bei J. miegojo kitame kambaryje. Kai V. buvo 7 metai, jam operavo koją Kauno klinikinėje ligoninėje, todėl apie dvi savaites žmona I. su vaikais J. ir V. gulėjo ligoninėje. Tuo metu K. ir T. buvo namuose, jis, kaltinamasis, dirbo pas ūkininką, o vaikus kasdien ateidavo prižiūrėti A. T., o jis grįždavo vakarais. Tada T. ir K. miegojo viename kambaryje, kur ir jis. Paprastai T. miegojo vienas ant fotelio arba ant grindų, nes naktį apsišlapindavo, o 2004m. rudenį, kai žvejojo su dėde R. D., išsigando žuvies, pradėjo daryti į kelnes. Žmona I. vežė T. pas gydytoją dėl šlapimo nelaikymo. Jis galvojo, kad T. specialiai taip daro, todėl barė jį, kartu bardavo ir žmona. Vieną kartą jis T. sumušė diržu už netinkamą elgesį bendrabutyje, už tai buvo svarstytas ir daugiau T. niekada nemušė. Jis T. jokiais būdais seksualiai neprievartavo, mano, kad T., paveiktas motinos, jį apkalba. 2006m. birželio mėn. jis, kaltinamasis, pradėjo girtauti. Su žmona I. S. santykiai nuo 2007m. blogi, nes ji neištikima, 14 parų buvo pas meilužį, po ko vėl grįžo į namus. T. buvo stovykloje, jį primokė žmona, todėl stovykloje visko pripasakojo darbuotojai L.. T. yra kitoks, kai baramas – tyli, o daro savo. Kaltinamasis su žmona negyvena nuo 2008-04-25, gyvena pas tėvą (duomenys neskelbtini) kaime.

Nukentėjusysis T. D., apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo, parodė, kad jis su mama, patėviu B. ir broliais gyveno kartu. B. jam buvo blogas, nes jį ir mamą mušdavo. Viskas įvyko, kai jam buvo 5 metai, dar nėjo į mokyklą. Namuose mamos nebuvo, tai įvyko kambaryje, naktį Tada buvo prievarta su juo: girtas B. S. mušė ir liepė gulėti, kišo į burną daiktą. Psichologės pagalba, piešinyje su žmogaus atvaizdu nukentėjusysis pažymi daiktą – vyrišką lytinį organą. Į klausimą kur B. kišo lytinį organą, nukentėjusysis piešinyje pažymi burną ir išeinamąją angą ir paaiškina, kad abu kartai buvo tą pačią naktį. Apie tai jis niekam nepasakojo, žino tik L./1t. b.l.11-14/.

Nukentėjusiojo įstatyminė atstovė I. S. parodė, kad T. D. yra jos sūnus gim. (duomenys neskelbtini). Prieš mokyklą, gal 2003m. T. pradėjo šlapintis į kelnes, nes jo manymu, išsigando žuvies, šlapindavosi ir naktį į lovą, verkdavo. Dėl šlapinimosi ji vedė T. pas gydytojus, kurie išrašė vaistų, padėjo gal 1 mėnesį, paskui T. vėl nevalingai šlapinosi į kelnes. Kai T. buvo 8-9 metų, bijojo B. S., nes šis jį mušdavo su diržu, spardydavo, nors savo vaikų taip nemušdavo. 2006m. B. S. T. sumušė už sulaužytą dviratį, už tai B. S. buvo iškelta baudžiamoji byla. Tomas tapo uždaras ir jai nieko nepasakojo, nors prieš tai pasikalbėdavo paprastai buitiniais klausimais. Dar 2003m. pavasarį-04 mėn. ji, su sūnumis J. ir V., kuriam operavo koją, 3 savaites gulėjo Kauno klinikinėje ligoninėje. Tomas ir jauniausias sūnus K. liko namuose su vyru B. S., kuris dirbo pas ūkininką, o vaikus dieną prižiūrėjo A. T.. Tuo metu B. S. negirtavo, buvo ištikimas jai. 2007m. jos vyresnieji vaikai T. ir V. buvo stovykloje. Grįžęs T. džiaugėsi, kad susidraugavo su darbuotoja L.. 2008m. vėl T. ir V. išvažiavo į stovyklą, sutiko L.. 2008-08 darbuotoja L. atvažiavo į namus ir jai papasakojo, kad T. sakė, jog jį vieną kartą išprievartavo B. S., į išeinamąją angą namuose, kai T. buvo 5 metai. Tai atitinka laiką , kai ji, motina, buvo ligoninėje. Tada B. S. pradėjo daugiau girtauti ir muštis. Po pokalbio su L., ji kalbėjosi su T., tačiau šis nuleido galvą ir nieko nesakė. Apie sūnaus T. išprievartavimą su B. S. ji nekalbėjo, nes 2008-01-18 jiedu išsiskyrė. B. S. ateidavo girtas, kabinėjosi prie T., bardavosi, kam T. kalba nesąmones, priekaištavo T.. Sūnus T. bijojo B. S., todėl ji pastarąjį išvarė, kad nebeateitų. Dabar T. gyvena kartu su ja ir kitais vaikais, nebebijo. Anksčiau, kai B. S. kartu gyveno. Tomas visada bijojo B. S., nes šis T. mušdavo, bardavo, girtas blogai auklėdavo, dėl ko T. ir kiti vaikai sakydavo, kad nenori, jog B. S. gyventų kartu. Ji visada buvo ir nakvojo namuose, išskyrus laiką, kai gulėjo ligoninėje. Grįžusi iš Kauno klinikinės ligoninės 2003m., ji nieko blogo nepastebėjo, nes vyras negėrė, nesimušė. 2001-12 mėn. ji su sūnumi K. taip pat gulėjo ligoninėje Alytuje.

2006m. ji dirbo Miškų ūkyje, vaikus prižiūrėjo kaimynai.

T. geras vaikas, gerai atsimena jam patinkančius įvykius/ kelionę į Palangą 1 dienai ir kt./. T. buvo gydomas Vilniuje, vaikų centre ir dabar į lovą nesišlapina, į kelnes nesituština.

Liudytoja L. K., „SOS vaikų kaimų Lietuvoje Draugija“ darbuotoja, parodė, kad vykdant šeimų stiprinimo projektą (duomenys neskelbtini) seniūnijos socialinio darbo organizatorė pristatė socialinės rizikos S. šeimą, kurioje smurtaujama prieš vaikus, girtaujama, vaikai neprižiūrimi. 2007m. 07-08 mėn. draugija organizavo vaikų vasaros poilsio stovyklą, kurioje dalyvavo T. D. ir jo brolis V. S.. Stovykloje išaiškėjo, kad T. D. naktimis šlapinasi į lovą. Vaikas buvo apleistas, nuo jo sklido nemalonus kvapas, kiti vaikai jo šalinosi, nebendravo su juo. Liudytojai teko tiesiogiai bendrauti su T., kuris prie jos prisirišo, jautė globą. Pokalbiuose T. pripažino, kad namuose mažai būna valgyti, patėvis B. S. muša jį ir kitus brolius, kad jis daugiau skriaudžiamas.

2008m. 07 mėn. vėl buvo organizuota vaikų poilsio stovykla Karklėje, kur vėl dalyvavo T. D. ir jo brolis V. S.. Abu berniukai buvo labai apleisti. Buvo pastebėta, kad T. turi ir sveikatos sutrikimų – dienos metu tuštinasi į kelnes, o naktį šlapinasi į lovą. Tomas dėl to išgyveno, patyrė bendraamžių patyčias. Šios stovyklos metu, tiesiogiai bendraujant su T., jis pripažino, kad tuštinimasis į kelnes jam prasisėjo, kai jis buvo penkių metų, jį išprievartavo B.. Tada ji nukreipė T. į Krizių centrą, buvo pravesta T.apklausa, kurios metu jis patvirtino, kad namie, kambaryje jį prievartavo B., jis šaukėsi pagalbos, bet B. jam užėmė burną, mamos nebuvo, o Bronius jį po to dar mušė.

Liudytoja patvirtino, kad iš Vaikų krizių centro ji T. palydėjo į namus, kur apie išprievartavimą pasakė T. motinai, kuri nenustebo. Liudytoja iki šiol palaiko vaiko pasitikėjimą ja, bendrauja, pokalbiuose T. sakė, kad nemelavo, nori viską pamiršti apie prievartą.

Liudytoja R. M. patvirtino, kad ji vykdo „SOS vaikų kaimų Lietuvoje draugija „ projektą, yra koordinatorė. 2008m. 07 mėn. ji kartu su L. K. buvo organizuotoje vaikų poilsio stovykloje Karklėje, kur buvo ir T. D. su broliu. Liudytojai tapo žinoma, kad T. turi problemų dėl tuštinasi į kelnes. Su T. artimiau bendravo L. K., nes T. ja pasitikėjo. T. L. prisipažino, kad yra skriaudžiamas patėvio, kad patėvis jį seksualiai išnaudojo, kai buvo 5 metų, jis ir dabar bijo patėvio, nes jį muša. Liudytoja T. nuvežė į Vaiko raidos centrą 2008-07 pas psichologą.

Liudytoja V. S., dirbanti (duomenys neskelbtini), būdama atsakinga už (duomenys neskelbtini) seniūnijos socialinio darbo organizavimą, patvirtino, kad I. S. šeima įtraukta į socialinės rizikos šeimų sąrašą dėl socialinių įgūdžių stokos ir girtavimo, dėl fizinės prievartos panaudojimo vaikų atžvilgiu. Iki 2008-02 I. S. gyveno su vyru B. S., kuris yra bendrų 3 vaikų tėvas, o T. D. jam posūnis. Pradėjus lankyti mokyklą paaiškėjo, kad T. D. turi problemų dėl šlapinimosi ir išmatų nelaikymo. Dėl to buvo kalbėta su motina I. S.. Buvo kalbėta ir apie tai, kad T. atžvilgiu galimai naudota seksualinė prievarta. Dėl T. sumušimo B. S. buvo iškelta baudžiamoji byla, bet I. S. su juo susitaikė. Pokalbių metu su T. liudytoja suprato, kad T. nekenčia patėvio B. S., yra liūdnas ir vienišas. Buvo vykdomas projektas „SOS vaikų kaimas Lietuvoje“ buvo organizuotos vaikų poilsio stovyklos, ir L. K. rūpinosi T. D. dėl jo seksualinio prievartavimo.

Liudytojas R. D., I. S. brolis, patvirtino, kad (duomenys neskelbtini) Gyveno 2 kambarių ir virtuvės bute, kuriame gyveno ir S. su 4 vaikais. 2000-2003m. jis mokėsi ir gyveno Kaune, o nuo 2005m. išvyko į Angliją. Kai jis iš Kauno grįždavo į namus, nakvodavo kambaryje su T. ir V., mažesnieji vaikai miegojo kambaryje su tėvais. Jis miegojo su T., kuris niekada naktį nevalingai nesišlapino į lovą. Kai T. buvo 4 ar 5 metai, jis išsigando nuo liudytojo pagautos žuvies, ir sesuo I. sakė, jog T. šlapinasi naktį į lovą. Jam žinoma, kad T. nelaikė išmatų eidamas į 2 klasę. Kaltinamasis B. S. blaivus elgiasi tinkamai, o kai girtauja, puola vaikus, barasi ant jų, muša T.. T. bijojo B. S., naktimis krūpčiodavo. Jis, liudytojas, su vaikais gerai bendraudavo, vaikai jo laukdavo grįžtant, ypač T.. Prieš 1,5 metų B. S. T. už kojos šveitė į sieną. B. S. dažnai būdavo girtas, sumušdavo ir seserį I.. 2009m. vasaros gale sesuo I. sakė, kad išprievartavo T..

Liudytoja A. T. patvirtino, kad ji yra vaikų krikšto mama, padėdavo S. prižiūrėti vaikus, kai tėvai išvykdavo. 2003 m. pavasarį I. S. su 2 vaikais gulėjo ligoninėje Kaune, B. S. tuo metu dirbo ūkyje, ir liudytoja kasdien ateidavo pažiūrėti namuose likusių T. ir K. Abu vaikai miegodavo didžiajame kambaryje, kuriame miegojo ir B. S.. Tada ji nieko įtartino nepastebėjo. Vėliau B. S. labai girtaudavo, triukšmaudavo, mušdavosi, o I. S. su vaikais yra nakvojusi ir pas ją. T. labai bijojo, vengė B. S., kuris jį mušė. I. S. liudytojai 2009-01 pasakė, kad T. gali būti prievartautas B. S.. Visi vaikai vengia B. S..

Liudytoja D. D., I. S. sesuo, patvirtino, kad tarp B. S. ir sesers I. buvo labai blogi santykiai dėl girtavimo, agresyvumo, nes jis mušė vaikus ir I. S.. I. S. iš darbuotojos L. sužinojo apie sūnaus T. D. seksualinį prievartavimą ir pasakė jai, liudytojai. T. yra uždaro būdo, apie tai vengė kalbėti, tik verkė, sakė, kad tada mamos nebuvo. Jai žinoma, kad T. pasitiki socialine darbuotoja L.. B. S. T. nekentė, mušė, veikė neigiamai psichologiškai. Jokių nuteikimų prieš tėvą vaikams liudytoja nedarė, ir tikri vaikai vengia tėvo B. S..

Liudytojas V. S., kaltinamojo sūnus, parodė, kad su T. kartu gyvena, gerai bendrauja. Jis kartu su T. buvo vaikų vasaros stovykloje, Karklėje, kur juos prižiūrėjo auklėtoja L.. L. ir mama sakė, kad tėvas nuskriaudė T. Apie prievartavimą su T. jis nekalbėjo, nes pradėjus kalbėti ,T. visada susinervina, tyli. Dar gyvenant kartu, tėvas labai mušdavo visus, daugiausia T., kuris bijojo eiti miegoti kartu su tėvu. Kai tėvas būdavo girtas, T. neužmigdavo per naktį.

Liudytoja R. G., tyrėja, patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam B. S. joks spaudimas duoti vienokius ar kitokius parodymus nebuvo daromas. Kaltinamojo parodymai fiksuoti teisingai, pagal jo nurodytas aplinkybes.

Nukentėjusiojo, jo įstatyminės atstovės, liudytojų parodymus patvirtina ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu surinkti ir patikrinti rašytiniai įrodymai.

„SOS vaikų kaimų Lietuvoje Draugijos“ raštas su T. D. rašytais atsakymais į klausimus patvirtina, kad jam esant 5 metų amžiaus jį vieną kartą naktį namuose, kambaryje, kuriame miega jis su broliais, prievartavo B. per išeinamąją angą /1t. b.l. 4-8/.

Nukentėjusysis T. D. gim. (duomenys neskelbtini), nusikaltimo prieš jį darymo metu buvo ir šiuo metu yra nepilnametis/1t. b.l. 9/.

T. D. įrašytas į Alytaus psichiatrinio kabineto įskaitą, jam nustatytas depresinis elgesio sutrikimas, enurezė/šlapinimasis į lovą miego metu/, enkoprezė/dieninis išmatų nelaikymas/1t. b.l.17,18, 19-20, specialisto išvada b.l.33-39/.

Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos aktu nustatyta, kad kontaktas su tiriamuoju T. D. labai apsunkintas, užmezgamas labai palaipsniui, išreikštos vegetacinės reakcijos. Berniukas socialiai apleistas, stokojantis šilumos ir meilės. Emocijos slopinamos galimai dėl psichotraumuojančios situacijos šeimoje, mąstymas konkretus, sutrikimų nėra, loginiai samprotavimai išsivystę pakankamai vaizduotė skurdi, fantazuoti nelinkęs. Palietus seksualinės prievartos temą, stebimas akivaizdus būsenos pasikeitimas, kas tiriamąjį veikia itin traumuojančiai, tik piešinių pagalba parodo ir patvirtina seksualinės prievartos veiksmus. T. D. parodymai artimi realiai išgyventiems įvykiams. Atsižvelgiant į jo amžių ir išsivystymo lygį, nukentėjusysis T. D. negalėjo teisingai suprasti patėvio B. S. jo atžvilgiu galimai atliekamus seksualinės prievartos veiksmus. Patirtos seksualinės prievartos pasėkoje išryškėjo emocinės ir elgesio problemos: padidintas nerimo lygis, vidinė įtampa, nesaugumas, nuotaikų kaita, baimės jausmas. T. D. nelinkęs įtaigai, nėra linkęs fantazuoti, jo nurodytos reikšmingos aplinkybės negali būti padiktuotos kito asmens. Diagnozė – depresinis elgesio sutrikimas, neorganinė enurezė. Įtariama seksualinė prievarta. Mąstymo, sugebėjimų, raidos sutrikimas. Šie sutrikimai galėjo atsirasti seksualinės prievartos pasėkoje. T. D. negali dalyvauti teismo posėdyje ir duoti parodymus/1t. b.l.29-30/.

Teismui paskyrus kompleksinę psichiatrijos psichologijos ekspertizę papildomai nustatyta, kad T. D. , atsižvelgus į jo individualias psichologines ypatybes, jo būseną nagrinėjamo įvykio metu, negalėjo suprasti su juo atliktų veiksmų esmės/ nei pobūdžio, nei reikšmės/, todėl visiškai negalėjo tiems veiksmams priešintis. Šiuo metu T. D. negali suprasti seksualinės prievartos, tvirkinamųjų veiksmų reikšmės, t.y. padaromos žalos, tolimųjų pasekmių ir kt. T. D. padidintas polinkis fantazuoti nenustatytas. Nėra pagrindo manyti, kad T. D. savarankiškai, sąmoningai sugalvojo byloje nagrinėjamas aplinkybes ir jas pateikė duodamas parodymus. T. D. emocinė būsena ir elgesys apklausų metu atitinka traumuojantį įvykio poveikį jo psichikai. Šiuo metu T. D. konstatuojami blogo elgesio su vaiku sindromas/seksualinė prievarta/, depresinis elgesio sutrikimas, kurie yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su vaiko patirta seksualine prievarta. Psichotraumuojantis byloje nagrinėjamas įvykis – seksualinė prievarta T. D. atžvilgiu, patirta iš B. S., galėjo būti tiek neorganinės enurezės, tiek neorganinės enkoprezės atsiradimo priežastimi, tiek itin apsunkinti jų eigą/ jos tebesitęsia iki šiol//2t. b.l. 53-63/.

Nors kaltinamasis B. S. neigia lytiškai santykiavęs su posūniu T. D., kaltinamojo nusikalstamus veiksmus patvirtina tiesiogiai nukentėjusiojo T. D. parodymai tiek ikiteisminio tyrimo teisėjui, tiek „SOS vaikų kaimų Lietuvoje Draugijos“ darbuotojams, tiek psichiatrijos psichologijos ekspertizių metu atlikti tyrimai, patvirtinantys, kad nukentėjusiojo seksualinės prievartos metu patirti išgyvenimai yra realūs, neišgalvoti. Netiesioginiai įrodymai: liudytojų L. K., R. M., V. S., V. S. parodymai.

Suabejoti ar netikėti nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, teismas jokio pagrindo neturi, nes parodymai papildo vienas kitą apie faktines aplinkybes, apie nukentėjusiojo elgesį dėl patirtų ir patiriamų išgyvenimų dėl seksualinės prievartos, ką patvirtina ir atliktų ekspertizių aktai.

Kaltinamojo versiją, jog jis apkalbėtas įtakojant I. S. seseriai D. D. bei dėl materialinės naudos I. S., paneigė liudytoja D. D., kuri patvirtino, jog vaikų prieš tėvą niekada nenustatė, priešingai, nurodė, kad dėl kaltinamojo girtavimo, agresyvumo ir iširo S. šeima. Nukentėjusiojo įstatyminė atstovė I. S. ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo metu civilinio ieškinio nereiškė.

Teismas byloje vadovaujasi tiek tiesioginiais, tiek netiesioginiais įrodymais, patikrintais teisminio nagrinėjimo metu. Sutinkamai su LR BPK 20 str. įrodymais gali būti tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.

Taigi, išanalizuotų įrodymų visetas patvirtina, kad kaltinamasis B. S. lytiškai santykiavo su nukentėjusiuoju T. D..

Pagrindinis šio nusikaltimo objektas - šiuo atveju- mažamečio seksualinė neliečiamybė. Lytinės aistros tenkinimas analiniu, oraliniu ar kitokio fizinio sąlyčio būdu, taip pat vyro su vyru teisminėje praktikoje baudžiamojoje teisėje nepripažįstamas lytinės aistros tenkinimu natūraliu būdu/ tai gali būti seksualinis prievartavimas, numatytas LR BK 150str ., redakcija 2000m., galiojanti nuo 2003-05-01/. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika iki 2003m. kovo-balandžio mėn., todėl padaryta veika kvalifikuojama kaip vyro lytinis santykiavimas su vyru – LR BK 122str./redakcija 1961m. LR BK/. Veika negali būti kvalifikuota nusikaltimu, numatytu LR BK 150 str. atit. dalyje, nes tai sunkintų kaltinamojo teisinę padėtį.

Analinis lytinės aistros tenkinimas šiuo atveju buvo tada, kai vyro varpa buvo dirginama vyro išeinamojoje angoje, o oralinis – vyro burnoje.

Pasinaudojimas bejėgiška nukentėjusiojo asmens būkle reiškia, kad nukentėjusysis T. D. dėl mažametystės / 5 metai/ negali suvokti jo atžvilgiu atliekamų veiksmų esmės, ką patvirtino ir kompleksinės psichiatrinės psichologinės ekspertizės aktas /2t. b.l.53-63/, o kaltinamasis B. S. supranta, kad nukentėjusysis yra bejėgiškos būklės / kartu gyvena, gerai žino nukentėjusiojo amžių, socialines savybes/ ir tuo pasinaudoja. Be to, kaltinamasis naudoja ir fizinį smurtą – užima burną ranka, kad nukentėjusysis nešauktų, taip jam atimdamas galimybę pasipriešinti.

Nusikaltimas baigtas nuo lytinės aistros tenkinimo pradžios nepriklausomai nuo to, ar kaltininkas pabaigė lytinį aktą ar patenkino lytinę aistrą/ Lietuvos Aukščiausiojo teismo Senato 2004-12-30 nutarimo Nr. 49 „Dėl teismų praktikos išžaginimo ir seksualinio prievartavimo baudžiamosiose bylose“13p.

Vyro lytinis santykiavimas su vyru, pavartojant smurtą, pasinaudojant nepilnamečio nukentėjusiojo bejėgiškumu padaromas tik tiesiogine tyčia. Nusikalstami veiksmai prieš mažametį T. D. suponavo kaltinamojo B. S. suvokimą, kad jis tenkina lytinę aistrą prieš nukentėjusiojo valią, pasipriešinimui įveikti panaudojo fizinį smurtą, taip atimdamas galimybę priešintis, pasinaudojo bejėgiška nukentėjusiojo būkle, norėjo tokios lytinės aistros tenkinimo.

Teismas konstatuoja, kad kaltinamasis B. S. lytiškai santykiavo su vyru, tai yra pavartojęs smurtą, pasinaudojęs nepilnamečio nukentėjusiojo T. D. bejėgiškumu, prieš nukentėjusiojo valią tenkino lytinę aistrą su juo analiniu ir oraliniu būdu, todėl padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 122 str., 1961m. LR BK redakcija.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą, apribojant jo teises ir laisves. Bausmės paskirtis - sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir atimti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam B. S., vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais LR BK 54 str. bei LR BK 61 str. nuostatomis.

Kaltinamasis B. S. praeityje teistas 1992m, teistumas išnykęs/1t. b.l.136/, 2006-06-19 nutarimu jam nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl T. D. sumušimo, susitaikius su nukentėjusiuoju/1t. b.l. 137-138/, daug kartų baustas administracine tvarka/1t. b.l.139-140/, psichiatrinio kabineto įskaitoje neįrašytas/1t. b.l.141/, nedirba, 2006m. buvo registruotas Alytaus darbo biržoje, darbo paieška nutraukta be teisės registruotis bedarbiu/1t. b.l. 145,144/,(duomenys neskelbtini) seniūnijos charakterizuojamas neigiamai, kaip nedirbantis, pragyvenantis iš tėvų, mėgstantis girtauti/1t. b.l. 146/.

Kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių byloje teismas nenustato.

Teismas įvertina tai, kad nusikaltimas padarytas prieš mažametį / 5 metų amžiaus /, šeimos narį, posūnį. Nusikaltimas padarytas veikiant tiesiogine tyčia, nes kaltinamasis, jį darydamas, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti – LR BK 15 str.2d.1p.

Teismas, įvertinęs nusikalstamos veikos pavojingumą visuomenei, kaltės formą /tiesioginė tyčia/, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus /tenkinti savo lytinę aistrą/, nusikalstamos veikos stadiją /nusikaltimas baigtas/, kaltinamojo asmenybę /neigiama/, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, sprendžia, kad kaltinamajam turi būti skirta griežta laisvės atėmimo bausmė, numatyta sankcijos ribose, artima bausmės vidurkiui.

Teismas nenustato teisinių argumentų bei pagrindų taikyti švelnesnę negu įstatymo numatyta , bausmę, bei taikyti kitas baudžiamojo įstatymo lengvatas – LR BK 62 str., 54 str. 3d., 75str.

Dėl civilinio ieškinio

Alytaus rajono apylinkės prokuroras, ginant viešąjį interesą, ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo, kuriuo prašo priteisti iš B. S. T. D. neturtinei žalai atlyginti 10 000 litų./1t. b.l. 66-67/.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 str. nustato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę į tos žalos atlyginimą baudžiamajame procese iš kalto asmens.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004-12-30 nutarimo Nr. 49 24p. pripažįstama, kad nukentėjusysis dėl seksualinio prievartavimo turi teisę ne tik į turtinės, bet ir neturtinės žalos atlyginimą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 2d. nustato, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kt. teismo įvertinti pinigais. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą skriaudą /dvasinį, fizinį skausmą, išgyvenimus ir kt./

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikaltimo nukentėjusiajam pasekmes, kurios įvardintos psichiatrijos psichologijos ekspertizės aktais / 1t. b.l.29-30, 2t. b.l.53-63 / , į kaltinamojo nustatytą kaltę, jo turtinę padėtį / nors nedirba, tačiau yra darbingas, sveikas, galintis uždirbti lėšas/, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus.

Teismas sprendžia, kad prokuroro pateiktas ir prašomas priteisti nukentėjusiajam T. D. civilinis ieškinys 10 000 litų neturtinei žalai atlyginti yra pagrįstas ir tenkintinas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: DVD laikmenos paliktinos prie bylos.

Laikino sulaikymo laikas įskaičiuotinas į bausmės atlikimą-LR BK 66str.

Teismas, vadovaudamasis LR BPK 297, 301-305, 307-308 str., 115 str., LR BK 66 str.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

B. S.,a.k. 36704231369, pripažinti kaltu, padariusį nusikaltimą, numatytą LR BK 122 str./1961m.LR BK redakcija / ir nuteisti laisvės atėmimu 5 /penkeriems/ metams.

Bausmę skirti atlikti Pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo dienos. Vadovaujantis LR BK 66 str. į bausmės laiką įskaičiuoti laikiną sulaikymą nuo 2008-08-29 iki 2008-08-31 /1t. b.l.115-119/.

Kardomosios priemonės -įpareigojimo periodiškai registruotis policijos įstaigoje iki nuosprendžio vykdymo nekeisti /1t. b.l. 128/, po to panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti : 2 DVD laikmenas – palikti prie bylos.

Civilinį ieškinį patenkinti ir iš B. S. priteisti 10 000 litų/dešimt tūkstančių / neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiajam T. D..

Šis nuosprendis gali būti skundžiamas per 20 dienų Lietuvos Apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.