- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-02-07
- Bylos Nr.
- 1S-179-72/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Tomas Zdanavičius
teismo posėdyje išnagrinėjęs įtariamojo L. T., a.k (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, nevedusio, 8 klasių išsilavinimo, besimokančio Panevėžio „Verdenės" pagrindinėje mokykloje 9 kl., gyvenančio (duomenys neskelbtini) , Panevėžyje, teisto, skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 10 d. nutarties, kuria L. T. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas vienam mėnesiui,
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
L. T. įtariamas tuo, kad 2011 m. lapkričio mėnesio ikiteisminio tyrimo nenustatytomis dienomis, Panevėžio "Verdenės" pagrindinėje mokykloje, adresu Panevėžys, Parko g. 41, neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai savo naudai, grasindamas panaudoti fizinį smurtą nukentėjusiojo M. K. atžvilgiu, vertė nukentėjusįjį perduoti pinigus - 100 litų, tai yra įtariamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 181 str. 1 dalyje.
be to jis, 2011 m. lapkričio mėnesio ikiteisminio tyrimo nenustatytomis dienomis, Panevėžio "Verdenės" pagrindinėje mokykloje, adresu Panevėžys, Parko g. 41, neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai savo naudai, grasindamas panaudoti fizinį smurtą nukentėjusiojo M. K. atžvilgiu, vertė nukentėjusįjį perduoti pinigus - 100 litų, tai yra įtariamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 181 str. 1 dalyje.
be to jis, 2011 m. lapkričio mėnesio ikiteisminio tyrimo nenustatytomis dienomis neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai, savo naudai, grasindamas ir panaudodamas fizinį smurtą nukentėjusiojo M. K. atžvilgiu, t.y. suduodamas kumščiu M. K. į veidą ir sukeldamas fizinį skausmą vertė nukentėjusįjį perduoti pinigus - 100 litų, tai yra įtariamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 181 str. 2 dalyje.
be to jis, 2011 m. lapkričio mėnesio ikiteisminio tyrimo nenustatytomis dienomis, Panevėžio "Verdenės" pagrindinėje mokykloje, adresu Panevėžys, Parko g. 41, neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai savo naudai, grasindamas panaudoti fizinį smurtą nukentėjusiojo M. K. atžvilgiu, vertė nukentėjusįjį perduoti pinigus - 100 litų, tai yra įtariamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 181 str. 1 dalyje.
be to jis, 2011 m. gruodžio mėnesio ikiteisminio tyrimo nenustatytomis dienomis, Panevėžio "Verdenės" pagrindinėje mokykloje, adresu Panevėžys, Parko g. 41, neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai savo naudai, grasindamas panaudoti fizinį smurtą nukentėjusiojo M. K. atžvilgiu, vertė nukentėjusįjį perduoti pinigus - 60 litų, tai yra įtariamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 181 str. 1 dalyje.
Vadovaujantis BPK 140 str., įtariamasis L. T. sulaikytas 2012-01-09. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-01-10 nutartimi jam skirta kardomoji priemonė – suėmimas 1 (vienam) mėnesiui, motyvuojant tuo, kad įtariamasis gali trukdyti procesui bei daryti naujus, BPK 122 str. 4 d. numatytus nusikaltimus (BPK 122 str. 1 d. 2 ir 3 p.).
Šalies argumentai
Skundu L. T. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 10 d. nutartį, kuria paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Nurodo, kad teismo nutartis nepagrįsta, priimta neteisingai aiškinant ir taikant baudžiamojo proceso normas bei neteisingai vertinant bylos aplinkybes, reikšmingas skiriant pačią griežčiausią kardomąją priemonę - suėmimą.
Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino tai, kad mokosi pagrindinės mokyklos 9-je klasėje, turi pastovią gyvenamąją vietą bei pastovų ir legalų pragyvenimo šaltinį. Gyvena su motina ir, kaip pagrindinio išsilavinimo siekiantis bei dėl to išlaikymo reikalingas jos sūnus, yra išlaikomas. Inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė būdamas nepilnametis. Dėl suėmimo labai nukentės mokslas ir tai gali būti kliūtis ateityje įgyti tinkamą išsilavinimą bei tinkamai pasirengti savarankiškam gyvenimui. Taigi, atsižvelgiant į asmenybę, amžių, dėl suėmimo ateityje atsirasiančias itin neigiamas pasekmes bei kitas aplinkybes, proporcingumo principas, numatytas BPK 11 str., apelianto manymu, šioje byloje yra akivaizdžiai pažeistas.
Skunde nurodoma, kad skiriant ir tęsiant suėmimo terminą BPK 122 str. 1 d. 2 p., 3 d. numatytu pagrindu (pagrįstai manant, kad asmuo gali bandyti pats ar per kitus asmenis trukdyti procesui, paveikdamas liudytojus bei nukentėjusįjį, paslėpdamas ar sunaikindamas daiktus ir pan.) teismas privalėjo vadovautis BPK 122 str. 3 d., kuriame numatytos aplinkybės turi būti pagristos ne spėjimais ar prielaidomis, o faktiniais bylos duomenimis, kad įtariamasis pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti liudytojus, ekspertus, kitus įtariamuosius ar kaltinamuosius, sunaikinti, paslėpti ar suklastoti įrodymus bei dokumentus {Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004-12-30 nutarimo Nr. 50 "Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą " 9 punkto 1-a dalis). Apeliantas tvirtina, kad tokių duomenų byloje nėra. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004-12-30 nutarimo Nr. 50 "Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą" 9 punkto 2-je dalyje yra nurodyta, kad asmens neprisipažinimas padarius nusikalstamą veiką, atsisakymas duoti parodymus, nenuoseklių parodymų davimas, kitų bendrininkų nenustatymas ir pan. negali būti laikytinos aplinkybėmis, trukdysiančiomis procesui. Todėl teismo nutartyje nurodyti pagrindai (ne visų įtariamųjų nustatymas, neatlikimas būtinų ikiteisminio tyrimo veiksmų) nėra pakankami išvadai, kad įtariamasis gali trukdyti tolimesniam procesui, bandydamas paveikti kitus įtariamuosius ar liudytojus, sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus.
Šalies argumentai
Apeliantas nesutinka ir su kitu pirmos instancijos teismo nustatytu pagrindu. Skunde nurodo, jog skiriant ir tęsiant suėmimo terminą BPK 122 str. 1 d. 2 p., 3 d. pagrindu (pagrįstai manant, kad gali daryti naujus nusikaltimus), teismas privalėjo vadovautis BPK 122 str. 4 d. numatytomis aplinkybėmis, kurios turi būti pagrįstos faktiniais bylos duomenimis, kad įtariamasis gali daryti kitus įstatymo nurodytus nusikaltimus. Tokių duomenų, apelianto manymu, byloje taip pat nėra.
Skunde vadovaujamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika, pagal kurią teisėjas, spręsdamas kardomosios priemonės paskyrimo ar pratęsimo klausimą, privalo patikrinti, ar pateiktoje medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad būtent įtariamasis padarė nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004-12-30 nutarimo Nr. 50 "Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą" 4. punkto 1-a dalis). Taigi, apeliantas prašo patikrinti, ar byloje tikrai yra pakankamai svarių duomenų (kurių įrodomoji reikšmė teismui atrodytų nenuginčijama) apie tai, kad jis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.
Šalies argumentai
Apeliantas mano, kad kardomųjų priemonių tikslai, numatyti BPK 119 straipsnyje, gali būti pasiekti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis, pavyzdžiui, namų areštu, užstatu, dokumentų paėmimu ar kt. (BPK 122 str. 7 d.). Be to, atsižvelgiant į BPK 119 ir 122 straipsnių nuostatas, prokuroro pareiškime dėl suėmimo skyrimo ir teismo nutartyje turi būti nurodyti konkretūs motyvai dėl kiekvieno pagrindo (o ne tik išvardijami patys pagrindai), dėl ko švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004-12-30 nutarimo Nr. 50 "Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą" 3. punktas). Tai padaryta nebuvo. Minėtomis aplinkybėmis apeliantas daro išvadą, kad minėta nutartis nepagrįsta, todėl naikintina.
Teismo posėdyje prokurorė prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Kardomosios priemonės – suėmimo skyrimas yra griežtai reglamentuotas imperatyvių BPK įtvirtintų normų, t.y. esant kardomosios priemonės taikymo pagrindams, numatytiems BPK 122 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose bei sąlygoms numatytoms BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, BPK 121 straipsnio 2 dalyje. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamos nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, minėtų normų pažeidimų nenustatė
L. T. įtariamas penkių nusikalstamų veikų padarymu: keturios iš jų priskiriamos apysunkių nusikaltimų kategorijai, viena – sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnis). Už minėtus nusikaltimus numatytos griežtos laisvės atėmimo bausmės (BPK 122 straipsnis 8 d.). Kaip ir nurodyta įtariamojo skunde, suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, skyrimui būtina sąlyga yra faktinių duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Patikrinus apeliacinės instancijos teismui pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr. 45-1-01329-11, nustatyta, kad joje yra pakankamai faktinių duomenų, leidžiančių manyti, kad L. T. padarė jam inkriminuotus nusikaltimus - tai duomenys, esantys nukentėjusiųjų J. K. ir M. K. apklausos protokoluose, J. K. pateiktos sąskaitos išraše, liudytojų M. D., P. K. ir T. J. apklausos protokoluose bei kitoje bylos medžiagoje. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad svarstant klausimą dėl kardomosios priemonės skyrimo teisėtumo bei pagrįstumo, skundą nagrinėjantis teismas tik patikrina tai, ar byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog įtariamasis padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, ir ar buvo pagrindas paskirti jam kardomąją priemonę – suėmimą. Įtariamojo skundo teiginiai apie byloje surinktų duomenų patikimumą ir įrodomąją jų vertę nenagrinėjami, tai sprendžia teismas, nagrinėjantis baudžiamąją bylą. Priešingu atveju, skundą nagrinėjantis aukštesnės instancijos teismas pateiktų išankstinį bylos medžiagoje surinktų duomenų vertinimą ir taip pažeistų teismo nepriklausomumo ir nešališkumo principą.
Kaip ir nurodoma apeliaciniame skunde, suėmimo skyrimo pagrindo, numatyto BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte, buvimas gali būti konstatuojamas tik esant BPK 122 straipsnio 3 dalyje nurodytoms aplinkybėms, t.y. manymas, jog įtariamasis trukdys procesui, turi būti pagrįstas duomenimis, rodančiais, kad jis pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus įtariamuosius, kaltinamuosius ar nuteistuosius, sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme (Lietuvos Aukščiausiojo teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimas Nr. 50 ,,Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 9 punktas). Iš nukentėjusiųjų M. K. ir J. K. apklausos protokolų matyti, kad L. T. tiek pats, tiek per savo draugus smurtavo M. K. atžvilgiu už jo įskundimą. Byloje yra duomenų, jog ilgą laiką naudojo nukentėjusiojo bei kitų asmenų atžvilgiu psichinę ir fizinę prievartą, taip pat yra duomenų, jog yra išsakęs ketinimus atlikti neteisėtus veiksmus prieš nukentėjusįjį. Iš liudytojais apklaustų klasės draugų apklausos protokolų bei mokyklos direktorės pateiktos L. T. charakteristikos matyti, kad įtariamasis yra neformalus klasės lyderis, kurio visi bijo. Minėtais duomenimis pirmos instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad įtariamasis, būdamas laisvėje, gali ieškoti ryšių su nukentėjusiuoju ir bandyti pats ar per kitus asmenis paveikti nukentėjusįjį, liudytojus ir taip trukdyti vykdyti teisingumą.
Pagal susiformavusią teismų praktiką, pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį darant nusikaltimus, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos ir kiti duomenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 "Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą" 10 punktas). Penki nusikaltimai, kurių padarymu įtariamas L. T. yra įtraukti į nusikaltimų, numatytų BPK 122 str. 4 d. sąrašą. Nors yra jauno amžiaus, tačiau jau ne kartą teistas už analogiškas savanaudiškas veikas. Skunde nurodoma, kad yra išlaikomas motinos, tačiau, kaip matyti, šių lėšų įtariamajam nepakanka, o materialines problemas linkęs spręsti nusikalstamu būdu. Taigi, apeliacinės instancijos teismas pritaria skundžiamoje nutartyje padarytai išvadai, kad L. T. būdamas laisvėje gali daryti naujas, BPK 122 str. 4 d. numatytas nusikalstamas veikas.
Skunde nurodoma, kad įtariamajam galėtų būti taikomos švelnesnės kardomosios priemonės, pavyzdžiui, namų areštas, užstatas, dokumentų paėmimu ar kt. Pažymėtina tai, kad apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs skundą dėl suėmimo skyrimo pagrįstumo, gali atmesti skundą arba jį patenkinti ir panaikinti nutartį, kuria paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, tačiau negali jos pakeisti kita kardomąja priemone. Esant BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose numatytiems pagrindams, bei sąlygoms, įtariamajam L. T. kardomoji priemonė – suėmimas paskirta pagrįstai.
Apeliantas skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino tai, kad dėl suėmimo labai nukentės mokslas ir tai gali būti kliūtis ateityje įgyti tinkamą išsilavinimą bei pasirengti savarankiškam gyvenimui. Tačiau, atkreiptinas dėmesys į tai, kad suimtojo siekis įsigyti išsilavinimą negali turėti prioriteto prieš visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų.
Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad šiuo metu švelnesne kardomąja priemone negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų kardomųjų priemonių tikslų, todėl nėra pagrindo naikinti skundžiamą Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 10 d. nutartį.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 str., teismas
NUTARIA:
Įtariamojo L. T. skundą atmesti.
Ši nutartis neskundžiama.