- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-03-29
- Bylos Nr.
- I-67-289/2013
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Virginijus Stankevičius
- Pareiškėjas
- Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Atsakovas
- R. Š.
- Kategorijos
- 16.5pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant pareiškėjo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui D. M.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo bylą pagal pareiškėjo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Šiaulių apskrities VPK) prašymą dėl be pagrindo gauto darbo užmokesčio dalies 2563 Lt (dviejų tūkstančių penkių šimtų šešiasdešimt trijų litų) priteisimo iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjo R. Š..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Pareiškėjas Šiaulių apskrities VPK 2012 m. spalio 30 d. kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjo R. Š., be pagrindo gautą darbo užmokesčio dalį – 2563 Lt (du tūkstančius penkis šimtus šešiasdešimt tris litus).
Šalies argumentai
Pareiškėjo Šiaulių apskrities VPK atstovas D. M. teismo posėdžio metu nurodė, jog įvyko sąskaitybos klaida ir atsakovui nuo 2011 m. rugpjūčio mėnesio iki 2012 m. imtinai buvo mokamas atlyginimas nepagrįstai, įvedus jam Personalo poskyryje vietoje 7 kategorijos 9 kategoriją ir tuo pagrindu buvo skaičiuotas darbo užmokestis. Vienas iš atsakovo nesąžiningumo įrodymų – klaida, nes 2011 m. liepos mėn. mokėta 1890 Lt, o kai buvo padaryta klaida išmokėta 2070 Lt, t. y. nekintamas dydis, kuris pagal valstybės tarnybos įstatymo 24 str. yra priskiriamas pareigybės kategorijai, su kuria nesiejami nei priedai, nei priemokos. Alga yra nekintamas dydis ir skaičiuojama nuo koeficiento. Atsakovas, gavęs lapelius, galėjo pastebėti, kad 1890 Lt jam priklausė liepos mėnesį, o jau rugpjūčio mėnesį – 2070 Lt, be pagrindo priedai ir priemokos. Tai sudaro 180 Lt skirtumą. Tokį dalyką atsakovas, elgdamasis sąžiningai, turėjo pastebėti. Atsakovas teigia, kad dažnai sirgo ir galėjo nepastebėti dėl to, kad keitėsi atlyginimų dydžiai. Tokie argumentai nepagrįsti dėl to, kad pagal darbo laiko apskaitos žiniaraščius ir pagal atsiskaitymų lapelių duomenis jis sirgo tik 2011 m. rugpjūčio mėn. 4 dienas, 2012 m. sausio mėnesį – 9 dienas ir 2012 m. birželio mėnesį – 4 dienas. Toks jo teiginys, kad dažnai sirgo ir negalėjo pastebėti darbo užmokesčio padidėjimo, yra nepagrįstas. Atsakovas sako, kad galėjo nepastebėti padidėjusio užmokesčio dėl to, kad jam suėjo 15 m. darbo stažas. Priedas už užtarnautus metus Valstybės tarnybos įstatyme yra numatytas, tačiau atsakovas teigia žinojęs, kad tai 3 procentai. Nereikia būti matematiku paskaičiuoti 3 procentus nuo 1800 Lt, o permokos lapelyje buvo nuo 240 Lt iki 772,26 Lt. Kiti kolegos iš karto pastebėjo klaidą, kad yra neatitikimas ir pranešė savo vadovybei. Septintos kategorijos įvedimas vietoj devintos kategorijos yra techninis veiksmas. Tuos duomenis automatiniu būdu perveda Finansų skyrius, kur kiti darbuotojai prie įvestos kategorijos perkelia duomenis iš darbo laiko apskaitos žiniaraščio ir tai sąskaitybos veiksmas, kuris pridedamas prie neteisingai įvestos kategorijos. Priedai ir priemokos automatiškai buvo įvesti neteisingai. Mano, kad tai buvo sąskaitybos klaida, nes priedai ir priemokos procentaliai didėjo, o jų dydžiai priklauso nuo algos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad sąskaitybos klaida yra ne tik aritmetiniai darbo užmokesčio skaičiavimai, bet ir kiti veiksmai, susiję su darbo užmokesčiu ir išmokėjimu. Mano, kad buvo padaryta ir sąskaitybos klaida, ir atsakovo veiksmuose yra nesąžiningumo požymių, todėl yra abi sąlygos tenkinti Šiaulių AVPK prašymą ir priteisti iš R. Š. 2563 Lt permoką.
Atsakovas R. Š. teismo posėdžio metu pažymėjo, kad LR CK 6.241 str. 1 d. 4 p. numato sąlygas, kada turtas, kurio negalima išreikalauti, negali būti išreikalautas kaip be pagrindo įgytas darbo užmokestis ir jam prilyginamos išmokos – pensija ir išlaikymas, jeigu gavėjas veikė sąžiningai arba nebuvo padaryta sąskaitybos klaidos. Šios nuostatos yra įtvirtintos ir DK, kurio principai taikomi ir asmenims, dirbantiems pagal Valstybės tarnybos įstatymą. CPK 178 str. nurodo, kad teisminio ginčo šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus. Nagrinėjimo atveju įmonės administracija kreipėsi į teismą dėl nepagrįstai išmokėto darbo užmokesčio susigrąžinimo, privalo įrodyti, kad tai įvyko dėl sąskaitybos klaidų ar dėl buvusių darbuotojų nesąžiningų veiksmų. Darbuotojo nesąžiningi veiksmai, siekiant gauti jam priklausantį darbo užmokestį, gali būti suklastotų dokumentų pateikimas įmonės administracijai arba melagingų žinių patekimas. Tačiau remiantis teismų praktika, kai ginčas dėl to nagrinėjamas teisme, darbuotojo byloje pareikštos išvados ar teisiniai argumentai negali būti vertinami kaip melagingai suteiktos žinios. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas pateiktų bent vieną rašytinį įrodymą, kad atsakovas veikė nesąžiningai. Atlyginimas buvo perskaičiuojamas kas keli mėnesiai, kas mėnesį gaudavo kitokį atlyginimą. Buvo dirbamas naktinis, viršvalandinis darbas. Nuo 2011-07-25 pareiškėjui suėjo 15 darbo metų stažas ir, kiek žino, atlyginimas turėjo pakilti 3 procentais. Kadangi atsakovas neturi buhalterinio išsilavinimo, tai jam atrodė, kad tas nežymus padidėjimas ir turėjo būti. Konkrečiu atveju, kai atlyginimas buvo mokamas pagal dokumentus, kuriuos užpildė personalo inspektorius, nėra jokia sąskaitybos klaida, kadangi buhalterei, skaičiuojant atlyginimą pagal pateiktus personalo tarnybos duomenis, jokia skaičiavimo ar sąskaitybos klaida padaryta nebuvo. Mano, kad aplinkybę dėl sąskaitybos klaidos padarymo turi įrodinėti pareiškėjas, o šioje byloje jis nepateikė tokių įrodymų. Šiaulių AVPK personalo ir buhalterijos darbuotojai, su kuriais DK 256 str. 1 d. pagrindu pasirašyta visiškos materialinės atsakomybės sutartis, išmokėjo darbuotojui priklausantį darbo užmokestį, privalo atlyginti padarytą visą turtinę žalą. Darbdavys neturi teisinio pagrindo išieškoti iš darbuotojo jo be pagrindo gauto darbo užmokesčio. Mano, kad tai jokia sąskaitybos klaida, o yra personalo darbuotojo klaida. Jeigu ne kolegų smalsumas, tik suėjus pensiniam amžiui, būtų paaiškėjusi šita klaida. Tai truko 11 mėnesių. Atsiskaitymo lapelius gaudavo kiekvieną mėnesį. Juose žino tik 2 punktus, o smulkesnė informacija jam nesuprantama. Žinojo apie avansą ir atlyginimą. Darbuotojo nesąžiningi veiksmai, siekiant jam gauti nepriklausantį darbo užmokestį, gali būti suklastotų dokumentų pateikimas, melagingų žinių suteikimas. Remiantis teismų praktika, kai ginčas dėl to nagrinėjamas teisme, darbuotojo byloje pareikštos išlaidos ar teisiniai argumentai negali būti vertinami kaip melagingai suteiktos žinios. Atlyginimas buvo perskaičiuojamas kas mėnesį, gaudavo vis kitokį atlyginimą. Negalėjo žinoti, kokį koeficientą įrašo personalo darbuotojas. Mano, kad tai nėra sąskaitybos klaida. Prašo prašymą atmesti kaip nepagrįstą
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato prašymas netenkintinas.
Iš byloje turimų įrodymų matyti, kad pareiškėjas Šiaulių apskrities VPK 2012 m. spalio 11 d. raštu „Dėl be pagrindo gautų piniginių lėšų grąžinimo“ Nr.40-S-16373 (b.l.5) kreipėsi į atsakovą
prašydamas iki 2012 m. spalio 24 d. grąžinti be pagrindo gautas pingines lėšas – 2563 Lt į pareiškėjo sąskaitą, nes Šiaulių apskrities VPK Vidaus tyrimų poskyrio vyresniojo tyrėjo V. B. 2012 m. rugsėjo 4 d. tarnybiniu pranešimu „Dėl R. Š. mokėto darbo užmokesčio“ Nr.40-PR5-2684 buvo nustatyta, kad nuo 2011 m. rugpjūčio 1 d. iki 2012 m. liepos 1 d. dėl sąskaitybos klaidos be pagrindo atsakovui yra mokama dalis darbo užmokesčio, iš viso be pagrindo atsakovui buvo išmokėti 2563 Lt. Atsakovas R. Š. šio prašymo neįvykdė ir 2563 Lt negrąžino.
Kaip jau buvo minėta, pareiškėjas teismo posėdžio metu akcentavo, jog buvo padaryta ir sąskaitybos klaida, ir atsakovo veiksmuose yra nesąžiningumo požymių, todėl yra abi sąlygos tenkinti Šiaulių AVPK prašymą ir priteisti iš R. Š. 2563 Lt permoką.
Visų pirmiausia pareiškėjo prašyme remiamasi LR DK 224 str., kuriame numatoma: 1. Išskaitos iš darbo užmokesčio gali būti daromos tik įstatymų nustatytais atvejais. 2. Išskaitos iš darbuotojų darbo užmokesčio padengti jų įsiskolinimą įmonei, įstaigai ar organizacijai, kurioje jie dirba, gali būti daromos administracijos nurodymu: 1) grąžinti avansą, kuris buvo duotas, įskaitant jį į darbo užmokestį; grąžinti sumas, permokėtas dėl skaičiavimo klaidų; padengti neišleistą ir laiku negrąžintą avansą, kuris buvo duotas tarnybinės komandiruotės ar perkėlimo į kitą vietovę atveju, taip pat už ūkinius patarnavimus; atlyginti žalą, kurią darbuotojas dėl savo kaltės padarė įmonei. Šiais atvejais administracija turi teisę duoti nurodymą padaryti išskaitą ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kurią baigėsi avanso grąžinimo ar įsiskolinimo padengimo nustatytas terminas, buvo išmokėta suma, permokėta dėl skaičiavimo klaidų, arba paaiškėjo darbuotojo padaryta žala, jei darbuotojo įsiskolinimas neviršija jo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio; 2) darbuotoją atleidžiant iš darbo nepasibaigus tiems darbo metams, už kuriuos jis gavo atostogas, išieškoti už neatidirbtas atostogų dienas. Išskaita už šias dienas nedaroma, jei darbuotojas atleidžiamas iš darbo nesant jo kaltės. 3. Negalima iš darbuotojo išieškoti permokėto ir neteisingai pritaikius įstatymą apskaičiuoto darbo užmokesčio, išskyrus skaičiavimo klaidos atvejus.
Įvertinus minėtos teisės normos turinį, darytina išvada, jog šiuo atveju įstatymo leidėjas įtvirtino pareigą darbdaviui, reiškiančiam reikalavimą dėl permokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo iš darbuotojo, įrodyti ne tik permokėto darbo užmokesčio faktą, bet ir aplinkybę, jog permokėto darbo užmokesčio dalis susidarė dėl skaičiavimo klaidos.
Didesnio darbo užmokesčio mokėjimo atsakovui nuo 2011 m. rugpjūčio 1 d. atsiradimo faktas kildinamas iš to, jog policijos informacinės sistemos personalo posistemėje, personalo skyriaus darbuotoja neteisingai įvedė duomenis, kad R. Š. nustatyta B lygio 9 kategorija. Pareiškėjo prašyme (b.l.2) nurodoma, jog Finansų skyrius atsakovui mokėjo atlyginimą pagal policijos informacinės sistemos personalo posistemėje neteisingai įvestus duomenis, tai yra mokėjo darbo užmokestį, atitinkantį B lygio 9 kategoriją, kai turėjo būti mokamas darbo užmokestis, atitinkantis B lygio 7 kategoriją.
Šiaulių apskrities VPK Personalo skyriaus vyresniosios specialistės D. U. 2012 m. rugpjūčio 27 d. paaiškinime „Dėl klaidos policijos informacinės sistemos personalo posistemėje“ (b.l.27-28) nurodoma, jog pareigūno pareigybės lygį ir kategoriją reikia įvesti du kartus – vieną kartą įsteigus pareigybę, t. y. „etatuose“, antrą kartą – paskyrus darbuotoją į pareigas. „Etatuose“ R. Š. pareigybei statutinio valstybės tarnautojo lygis bei kategorija įvesti teisingai – B7. Personalo posistemėje (toliau – PP) atsivertus darbuotojo „langą“ reikia perkelti darbuotoją į naujas pareigas ir papildomai dar kartą įvesti statutinio valstybės tarnautojo lygį bei kategoriją. Paaiškinime nurodoma, jog čia ir buvo padaryta klaida, vietoj B7 įrašyta B9 ir jog šių duomenų PP patikrinti nėra galimybės, PP niekaip nesiindikuoja, kad „etatuose“ pareigybės kategorija yra įvesta „kitokia“, ar kad darbuotojui nustatyta aukštesnė nei galėtų būti nustatyta vadovaujantis galiojančiais teisės aktais (pagal Valstybės tarnybos įstatymo nuostatas, B lygio tyrėjo pareigybės maksimali galima kategorija yra 7).
Įvertinus aukščiau minėtas aplinkybes, darytina išvada, jog darbo užmokestis atsakovui buvo skaičiuojamas remiantis Personalo poskyryje suvestais klaidingais duomenimis. Liudytoja V. S., nuo 2010 m. rugsėjo 8 d. iki 2012 m. gegužės 23 d. dirbusi atlyginimų skyriuje, teismo posėdžio metu nurodė, jog skaičiuojant atlyginimą programoje pareigybės ir kategorijos nesimato. Atlyginimą skaičiuoja kompiuterinė sistema; įvyko techninė duomenų pateikimo klaida. Taigi šiuo atveju darbo užmokesčio skaičiavimas buvo atliekamas kompiuteriniu būdu remiantis policijos informacinės sistemos personalo poskyryje suvestais klaidingais duomenimis. Kaip jau buvo minėta, būtent Šiaulių apskrities VPK Personalo skyriuje, o ne Šiaulių apskrities VPK Finansų skyriuje atsakovui buvo numatyta B lygio 9 kategorija, kuri pagal Valstybės tarnybos įstatymo (aktuali 2011 06 28 įstatymo Nr. XI-1554 redakcija, galiojusi nuo 2011 m. liepos 19 d.) 3 priedo I dalyje numatytą 2010–2011 metų valstybės tarnautojų suvienodintų pareigybių sąrašą, atsakovui negalėjo būti numatyta.
Taip pat pareiškėjo prašyme remiamasi LR CK 6.241 str., kurio 1 d. numatyta, jog negali būti išreikalaujama kaip be pagrindo įgyta: 1) turtas, perduotas prievolei įvykdyti iki vykdymo termino pabaigos, jeigu šios prievolės pagrindas nenumato ko kita; 2) turtas, perduotas prievolei įvykdyti pasibaigus ieškinio senaties terminui; 3) turtas, kurį perdavė asmuo, žinojęs, kad jis neprivalo vykdyti prievolės, arba asmuo, kuris nors ir neprivalėjo prievolės vykdyti, tačiau ją įvykdė ir jeigu tai atitiko geros moralės nuostatas; 4) sumos, be pagrindo išmokėtos kaip dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atsiradusios žalos atlyginimas, darbo užmokestis ir jam prilygintos išmokos, pensija ir išlaikymas, jeigu gavėjas veikė sąžiningai arba nebuvo padaryta sąskaitybos klaidos.
Pareiškėjo atstovas teismo posėdyje nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad sąskaitybos klaida yra ne tik aritmetiniai darbo užmokesčio skaičiavimai, bet ir kiti veiksmai, susiję su darbo užmokesčiu ir išmokėjimu. Teismas sutinka su pareiškėjo pozicija, jog sąvoka skaičiavimas ir šios bylos kontekste negali būti aiškinama ta pačia apimti kaip ir sąvoka sąskaityba.
Vis dėlto teismas atkreipia dėmesį, jog Lietuvių kalbos žodyne sąvoka sąskaityba yra aiškinama kaip buhalterinė apskaita, sąskaitų tvarkymas. Atsižvelgiant į aukščiau atliktą bylos faktinių aplinkybių vertinimą bei taikant lingvistinį teisės aiškinimo būdą, darytina išvada, jog pareiškėjas teismui pateikė tik įrodymus, susijusius su aplinkybėmis (Finansų ir Personalo skyriaus darbuotojų atliktais veiksmais), nulėmusiomis klaidos, o ne sąskaitybos klaidos (buhalterinės apskaitos, sąskaitų tvarkymo klaidos), dėl kurios atsakovui buvo mokamas didesnis B lygio 9 kategorijos darbo užmokestis, atsiradimą.
Pažymėtina, kad ginčui aktualus ne tik konstatavimas ar buvo padaryta sąskaitybos klaida, bet ir atsižvelgiant į pareiškėjo išsakytą poziciją būtinas ir atsakovo sąžiningumo vertinimas.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. lapkričio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2010 pažymėjo, kad sąžiningumas – tai vertybinis teisinių santykių subjekto elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas, apdairus ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumas nusako teisinių santykių subjekto vidinius motyvacinius veiksnius konkrečioje situacijoje, be kita ko, veikiamus subjektą individualizuojančių savybių, pavyzdžiui: jei tai fizinis asmuo – jo amžiaus, išsimokslinimo, praktinių įgūdžių ir pan., jei tai juridinis asmuo – veiklos pobūdžio, jos ypatybių, verslo patirties ir t. t. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu šiuos kriterijus. Sąžiningumas konkrečioje situacijoje yra fakto klausimas, tačiau reikalavimai jo turiniui gali skirtis, priklausomai nuo to, kokie sandoriai yra sudaromi ir kokioje situacijoje asmenys veikia. Tokiu atveju turi būti nustatinėjami faktai, patvirtinantys asmenų nesąžiningumą, kurį būtina įrodyti konkrečiais faktais. Teisės klausimas – ar teisingai aiškinamas sąžiningumas ginčo teisiniuose santykiuose.
Pareiškėjo atstovas nurodė, jog vienas iš atsakovo nesąžiningumo įrodymų yra tas, jog kai buvo padaryta klaida, alga tapo 2070 Lt. Pažymėjo, kad alga yra nekintamas dydis, kuris pagal valstybės tarnybos įstatymo 24 str. yra priskiriamas pareigybės kategorijai, prie kurios nesiejami nei priedai, nei priemokos. Taip pat nurodė, jog atsakovas, gavęs darbo užmokesčio lapelius, elgdamasis sąžiningai, turėjo pastebėti skirtumą.
Teismo manymu, šių pareiškėjo motyvų pagrindu teigti, kad atsakovas buvo nesąžiningas, nėra pagrindo. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog liudytoja V. S. teismo posėdyje nurodė, kad jai atsakovas R. Š. jokių dokumentų, kurie būtų įtakoję jo atlyginimą, nepateikė.
Įvertinus byloje turimus įrodymus, darytina išvada, jog pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad atsakovas veikė nesąžiningai ir dėl to negali būti taikoma CK 6.241 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostata.
Dėl minėtų priežasčių konstatuotina, jog priteisti iš atsakovo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjo R. Š. be pagrindo gautą darbo užmokesčio dalį – 2563 Lt (du tūkstančius penkis šimtus šešiasdešimt tris litus) nėra teisinio pagrindo.
Teismas, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą, neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands).
Atsižvelgdamas į išvardintas aplinkybes bei teisės normas, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo prašymas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ABTĮ 85-87 str., 88 str. 1 d. 1 p.,
nusprendžia:
Pareiškėjo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato prašymą priteisti iš atsakovo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjo R. Š. be pagrindo gautą darbo užmokesčio dalį – 2563 Lt (du tūkstančius penkis šimtus šešiasdešimt tris litus) atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.