Kauno apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. G., atstovaujančio pagal įstatymą nepilnametį vaiką M. G., pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir teismo leidimo priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo, suinteresuotieji asmenys notaras Mindaugas Ladas, S. V., M. V., A. V., A. Ž., išvadą teikianti institucija Vastybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 577 straipsnis). Apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį paskelbta specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt (CPK 133 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

Iš pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad I. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra M. G., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai (gimimo liudijimas AB Nr. (duomenys neskelbtini)). (duomenys neskelbtini) mirė I. V. ((duomenys neskelbtini) medicininis mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)). Testamentų registro duomenimis palikimo priėmimo faktų, testamentų neregistruota ((duomenys neskelbtini) Testamentų registro išrašas). Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius 2023 m. sausio 30 d. išvadoje Nr. 4SD-758 nurodo, kad Skyrius neturi duomenų apie netinkamą nepilnamečio vaiko įstatyminio atstovo M. G. pareigų atlikimą. Atvejo procesas šeimai nėra inicijuotas. Vaiko atstovui pagal įstatymą nebuvo taikyta administracinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nuostatas.

Dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių turtinių teisių, pareigų ir asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.1 straipsnio 1 dalis). Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą, t. y. apsispręsti, jog nori palikimą priimti ir atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą arba faktiškai pradėti valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

Duomenys iš testamentų registro patvirtina, kad po I. V. mirties jos palikimą priėmė A. V., kuris pagal byloje esančius duomenis mirė (duomenys neskelbtini) Notaras Mindaugas Ladas atsiliepimu patvirtino, jog paveldėjimo teisės liudijimas po I. V. mirties nėra išduotas. Pagal įstatymą I. V. pirmos eilės įpėdinis yra jos sūnus M. G. (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Remiantis Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis A. Ž., S. V. ir M. V. yra palikėjos I. V. vaikai, kurie taip pat yra pirmos eilės įpėdiniai. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidęs šį terminą įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl termino pratęsimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, arba tikėtis kitų palikimą priėmusių įpėdinių sutikimo ir palikimą priimti be kreipimosi į teismą (CK 5.57 straipsnis 1 dalis).

Įpėdinis, siekdamas pasinaudoti CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybe atnaujinti terminą palikimui priimti, turi įrodyti, jog šis praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jį atnaujinti, t. y. tam tikros priežastys lėmė, kad įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių.

Nustatyta, kad palikėjos sūnus palikimo atsiradimo momentu buvo ir šiuo metu yra nepilnametis ir savarankiškai įgyvendinti savo teisių į palikimą negalėjo ir šiuo metu negali be kito asmens – savo įstatyminio atstovo (tėvo). Pareiškėjas nurodė, jog po palikėjos mirties kreipėsi į Šilutės rajono notaro biurą dėl informacijos apie palikėjos paveldėjimo bylą, tačiau buvo informuotas, jog mirusio asmens paveldėjimo byla nėra užvesta, apie mirusios turtą ir kreditorinius įsipareigojimus informacijos neturi, be to buvo informuotas, jog dėl palikimo priėmimo nepilnamečio vaiko vardu priėmimo galės kreiptis ateityje. Pareiškėjui tik (duomenys neskelbtini) tapo žinoma, kad dėl mirusios nepilnamečio vaiko motinos užvesta paveldėjimo byla Kauno r. 1-ajame notarų biure ir kurioje nepilnametis M. G. yra vienas iš paveldėtojų pagal įstatymą. Gavęs šią informaciją pareiškėjas nedelsiant kreipėsi į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir teismo leidimo priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas termino palikimui priimti atnaujinimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas. Teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-319-695/2015).

Atsižvelgdamas į įrodytų aplinkybių visumą, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principais bei tai, jog byloje nėra duomenų, kad termino atnaujinimas pažeistų suinteresuotų asmenų interesus, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo prašymas atnaujinti praleistą įstatymu nustatytą terminą palikimui priimti yra pagrįstas, teismas konstatuoja, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl pareiškimas tenkinamas ir terminas palikimui priimti atnaujinamas (CK 5.57 straipsnis 1 dalis).

Išaiškinama pareiškėjui, kad jis per tris mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos turi kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo.

Dėl leidimo priimti palikimą.

Sprendžiant klausimą, ar išduoti teismo leidimą tėvams savo nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą (CK 3. 188 straipsnio 1 dalies 2 punktas), teismas privalo atsižvelgti į CK 5. 52 straipsnio nuostatas, kad įpėdinis, kuris priėmė palikimą, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, todėl pareiškėjas prašyme turi nurodyti, kokie civilinių teisių objektai yra paveldimi (CK 5.2 straipsnio 2 dalis), taip pat pateikti įrodymus apie paveldimo turto sudėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimas Nr. 41 „Lietuvos Respublikos teismų praktikos, nagrinėjant bylas dėl teismo leidimų išdavimo pagal Civilinio proceso kodekso XXXIX skyriaus taisykles, apibendrinimo apžvalga). Kai nagrinėjamas klausimas, susijęs su vaiko teisėmis, leidimo išdavimo klausimą teismas sprendžia atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus (CK 3.3 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 582 straipsnio 4 dalis).

Teismo iniciatyva patikrinus VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registrą nustatyta, kad I. V. nuo (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso: ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalis pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)3; ½ dalis pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalis pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalis pastato – sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalis kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ kitų statiniu- kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Duomenų apie I. V. turimas skolas byloje nėra. Teismų informacinės sistemos (Liteko) duomenimis nagrinėjamų ir/ar išnagrinėtų civilinių bylų, kuriose I. V. būtų skolininku ar atsakovu, nėra.

Įvertinęs byloje surinktą medžiagą, teismas daro išvadą, kad labiausiai apsaugomos palikimą priimančio asmens teisės, kuomet palikimas priimamas pagal apyrašą, nes tokiu atveju, už palikėjo skolas atsakoma tik paveldėtu turtu (CK 5.53 straipsnio 1 dalis). Remiantis išdėstytu, įvertinus visas bylos aplinkybes ir siekiant maksimaliai apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, išduodamas teismo leidimas priimti palikimą nepilnamečio sūnaus vardu po palikėjos mirties pagal turto apyrašą (CPK 582 straipsnis, CK 5.53 straipsnio 1 dalis).

Valstybės šioje byloje patirtos išlaidos už procesinių dokumentų siuntimą yra didesnės (54,04 Eur) nei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatyta minimali (5,00 Eur) valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma, todėl jos priteisiamos iš pareiškėjo. Pareiškėjo patirtos bylinėjimosi išlaidos jam nekompensuojamos (CPK 92, 96 straipsniai, 443 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsniu, 290, 291 straipsniais, 576–578 straipsniais, 579–582 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įstatymo nustatytą terminą nepilnamečio sūnaus M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu priimti palikimą, atsiradusį po jo motinos I. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini).

Išduoti teismo leidimą M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio sūnaus M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu priimti palikimą, atsiradusį po jo motinos I. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), pagal turto apyrašą.

Išaiškinti pareiškėjui, kad jis per tris mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos turi kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo.

Priteisti valstybei iš pareiškėjo M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 50,04 Eur (penkiasdešimties eurų 4 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu (ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, pasirinktame banke į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662).

Nutarties patvirtintą kopiją siųsti dalyvaujantiems byloje asmenims.

Nutarties dalis dėl termino atnaujinimo per 7 dienas nuo patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus, kitoje dalyje nutartis neskundžiama.