- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-06-16
- Bylos Nr.
- 2A-1342/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Kazys Kailiūnas, Artūras Driukas, Nijolė Piškinaitė
- Ieškovas
- A. K.
- Atsakovas
- S. Č.
- Trečiasis asmuo
- S. K., D. Č.
- Kategorijos
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 124.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kazio Kailiūno, Nijolės Piškinaitės,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. K. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2011 m. vasario 15 d. nutarties, kuria teismas pakeitė Panevėžio apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą atnaujintoje civilinėje byloje Nr. A-2-368-425/2011 pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovui S. Č. dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys – S. K. ir D. Č.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas A. K. kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovo S. Č. 172017,36 Lt nuostolių atlyginimo dėl netinkamo asortimento (rūšies) vasarinių kviečių sėklos pardavimo, 6 % metines palūkanas už priteistą sumą bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2008 m. balandžio mėnesį iš atsakovo ūkininko S. Č. per tris kartus nupirko vasarinių kviečių sėklos už 11 950,60 Lt. Teigė, jog tarp jų buvo sudaryta pirkimo - pardavimo sutartis. Iš atsakovo pirktą vasarinių kviečių sėklą pasėjo savo ir dukters ūkininkės S. K. nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose (duomenys neskelbtini). Kadangi pastebėjo, kad pasėti vasariniai kviečiai neauga ir nesivysto, kreipėsi į Valstybinę sėklų ir grūdų tarnybos prie ŽŪM sėklų skyriaus Panevėžio poskyrį, kurio specialistų komisija 2008 m. liepos 4 d. nusprendė, jog ieškovo laukuose pasėta ne vasarinių, bet žieminių kviečių sėkla. Atsakovas viešai skelbė, jog parduoda vasarinių kviečių sėklą, todėl privalėjo parduoti sutartos rūšies ir kokybės vasarinių kviečių sėklą (CK 6.331 str.). Po to, kai paaiškėjo, jog vasarinių kviečių derliaus nebus, ieškovas A. K. laukus aparė ir 32 ha plote pasėjo grikius, juos užaugino ir gavo apie 10 t grūdų, kuriuos pasiliko savo reikmėms.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apygardos teismas 2009 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu priteisė iš atsakovo ūkininko S. Č. ieškovui ūkininkui A. K. 85 069 Lt nuostoliams atlyginti pardavus netinkamos rūšies (asortimento) prekę, 6 procentų palūkanas už priteistą sumą (85 069 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2 552 Lt žyminio mokesčio bei 2 000 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.
Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. balandžio 1 d. nutartimi Panevėžio apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
Atsakovas ūkininkas S. Č. 2010 m. rugpjūčio 20 d. prašymu prašė atnaujinti procesą, panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovo ieškinį atmesti. Atsakovas, jo atstovas prašymą atnaujinti procesą motyvavo naujai paaiškėjusia aplinkybe, esančia proceso atnaujinimo pagrindu, t.y. 2008 m. liepos 21 d. VšĮ „Ekoagros“ ekologinės gamybos ūkio tikrinimo protokolu, kuriame nustatyta, kad „tikrinimo periodu“ – 2008 m. balandžio 16 d. ūkininkui A. K. priklausančiuose laukuose, (duomenys neskelbtini) yra pasėti grikiai. Grikių sėkla (duomenys neskelbtini) įsigyta pagal sąskaitą faktūrą ir pirkimo – pardavimo sutartį iš S. J. Šią aplinkybę atsakovas sužinojo iš 2010 m. rugpjūčio13 d. VšĮ „Ekoagros“ Utenos filialo atsakymo Č. advokatei I. R.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apygardos teismas 2010 m. spalio 1 d. nutartimi atnaujino procesą Panevėžio apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-158-544/2009 pagal ieškovo ūkininko A. K. ieškinį atsakovui ūkininkui S. Č., tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje, ūkininkė S. K., atsakovo pusėje – D. Č. dėl 172 017,36 Lt priteisimo. Teismas pripažino naujai paaiškėjusia aplinkybe, buvusia proceso atnaujinimo pagrindu, 2008 m. liepos 21 d. VšĮ „Ekoagros“ ekologinės gamybos ūkio tikrinimo protokolą, kuriame nustatyta, kad „tikrinimo periodu“ – 2008 m. balandžio 16 d. ūkininkui A. K. priklausančiuose laukuose (duomenys neskelbtini) yra pasėti grikiai. Grikių sėkla „Smuglianka“ įsigyta pagal sąskaitą faktūrą ir pirkimo – pardavimo sutartį iš S. J. Šią aplinkybę pareiškėjas S. Č. sužinojo iš 2010 m. rugpjūčio 13 d. VšĮ „Ekoagros“ Utenos filialo atsakymo advokatei I. R.
Atsiliepimas
Atsakovas ūkininkas S. Č., jo atstovas teigė, kad 2008 m. liepos 21 d. VšĮ „Ekoagros“ ekologinės gamybos ūkio tikrinimo protokolas paneigia teismo sprendimo vienu iš pagrindinių motyvų buvusius 2008 m. liepos 4 d. Valstybinės sėklų ir grūdų tarnybos prie ŽŪM sėklų skyriaus Panevėžio poskyrio specialistų patikrinimo akto duomenis, kad ieškovo laukuose tikrai buvo pasėti ir išdygo žieminiai kviečiai. Atsakovas, jo atstovas teigė, kad ieškovas ūkininkas A. K. iš tikro 2008 metų pavasarį pasėjo grikius, o ne iš atsakovo S. Č. įsigytus vasarinius kviečius. Dėl vėlyvos sėjos grikiai tinkamai neužderėjo, tačiau dėl to nėra atsakovo ūkininko S. Č. kaltės.
Šalies argumentai
Ieškovas ūkininkas A. K., jo atstovas nesutiko su atsakovo nurodyta naujai paaiškėjusia aplinkybe, motyvuodami, kad 2008 m. liepos 4 d. Patikrinimo aktu komisijai nustačius, kad A. K.ir jo dukters S. K. pasėliai 2008 m. pavasarinės sėjos metu apsėti ne vasariniais, o žieminiais kviečiais, įsigytais iš atsakovo ūkininko S. Č., 2008 m. liepos mėnesio pradžioje 32 ha žemės plotą aparė ir iš naujo apsėjo grikiais ir tai fiksuota 2008 m. liepos 21 d. VšĮ „Ekoagros“ ekologinės gamybos ūkio tikrinimo protokole. Grikių pirkimas iš ūkininko S. J. fiksuotas dokumentais, nurodytas Ekologinės gamybos ūkio veiklos žurnale.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Panevėžio apygardos teismas 2011 m. vasario 15 d. nutartimi Panevėžio apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą pakeitė ir priteisė iš atsakovo S. Č. 37 929 Lt nuostoliams atlyginti. Teismas šią pinigų sumą įvertino kaip atsakovo negautas pajamas. Nutartyje nurodoma, kad atsakovas pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.263 str. 1 d., 6.246 str.). Pardavėjo pareiga buvo perduoti pirkėjui šalių suderintos rūšies, asortimento daiktus ir patvirtinti daikto kokybę (CK 6.317 str. 1 d., 6.331 str. 1 d.)
Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos klimatines sąlygas, per kalendorinius metus galima užauginti tik vieną grūdinių kultūrų derlių, todėl priteisus iš atsakovo ūkininko S. Č. 37 929 Lt ieškovui ūkininkui A. K. negautų vasarinių kviečių derliaus pajamų, pelno už 2008 metus, nėra jokio pagrindo dar kartą priteisti ieškovo A. K. turėtas išlaidas už 2008m. liepos mėnesį 32 ha žemės plotuose pasėtus grikius, tai yra ieškovo negautas pajamas, pelną už antrą grūdinių kultūrų derlių per tuos pačius 2008 metus. Ieškovas A. K. yra ūkininkas, jam keliami padidinti atidumo ir rūpestingumo reikalavimai ūkininkaujant, todėl teismas pripažino, kad atsakovas ūkininkas S. Č., iš kurio teismo sprendimu priteistos ieškovo ūkininko A. K. negautos 2008 m. pajamos, pelnas dėl parduotos nekokybiškos sėklos, pasėtos 63,98 ha žemės plote, negali būti pripažintas atsakingu už ieškovo ūkininko A. K. veiksmus bei turėtas išlaidas 2008 m. liepos mėnesio antroje pusėje iš naujo suarus 32 ha žemės plotus blogai sudygusių kviečių vietoje ir naujai paruoštą 32 ha žemės plotą užsėjus grikių sėkla. A. K. turėjo pareigą apsvarstyti būsimas ekonomines išlaidas ir gautiną pelną, liepos mėnesio antroje pusėje pasėjant grikius, nebent ūkininkas siekė gauti valstybės mokamas pinigines išmokas už 32 ha žemės plote pasėtus grikius, o ne gauti kuo didesnį derlių. Ekonomiškai nuostolingas ir sunkiai suvokiamas veiklos modelis ir motyvai, panaudoti 38 400 Lt išlaidų paruošimui 32 ha žemės ploto grikiams, išauginant 10 tonų grikių, kurių 1 tonos vertė – 530 Lt.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas A. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – palikti galioti Panevėžio apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atnaujino procesą civilinėje byloje Nr. 2-158-544/2009 CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Apie 2008 m. liepos 21 d. VšĮ „Ekoagros“ ekologinės gamybos ūkio tikrinimo protokolo egzistavimą, kuris buvo pripažintas pagrindu atnaujinti procesą, atsakovas jau žinojo ne tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, bet ir nagrinėjant bylą Lietuvos apeliaciniame teisme. Priešingai nei nurodo pirmosios instancijos teismas, minėtas protokolas yra teisingas ir faktiškai atspindintis realią situaciją, bet teismas neteisingai konstatavo protokole fiksuotus duomenis. Teismas protokole esančią grafą „tikrinimo periodas“ neteisingai sulygina su protokole nurodyta tikrinimo data, ir teigia, kad šis protokolas įrodo, jog grikių sėkla buvo įsigyta ir pasėta 2008 m. balandžio 16 d. Protokole grafoje „Tikrinimo data“ aiškiai nurodyta 2008 m. liepos 21 d.
2) Iš skundžiamos nutarties taip ir neaišku, kokią reikšmę turėjo minėtas protokolas, kurio pagrindu buvo atnaujintas procesas, kai teismas nutarties motyvuojamojoje dalyje, keisdamas Panevėžio apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą ta faktine aplinkybe nesivadovauja, o iš naujo vertina tiek pirmosios instancijos sprendime, tiek apeliacinės instancijos teismo nutartyje jau ištirtas bei įvertintas aplinkybes. Teismas pažeidė CPK 370 straipsnio 4 dalies reikalavimus, nes, atnaujinęs bylą, teismas turėjo ją nagrinėti tik atnaujinto bylos pagrindo ribose, bet šiuo atveju teismas išėjo iš tų ribų ir iš naujo vertino įrodymus, kurie buvo įvertinti tiek Panevėžio apygardos teismo, tiek Lietuvos apeliacinio teismo.
3) Tiek Panevėžio apygardos teismas (2009 m. rugpjūčio 28 d. sprendimas), tiek Lietuvos apeliacinis teismas (2010 m. balandžio 1 d. nutartis) nustatė, jog byloje surinktais įrodymais yra nustatytos atsakovo sutartinės atsakomybės sąlygos, o nuostolių dydis yra įrodytas iš dalies ir priteista 85 069 Lt nuostoliams atlyginti.
4) Teismai teisingai konstatavo, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovas buvo priverstas pirkti grikių sėklą – 2 100 Lt vertės, papildomai įdirbti žemę grikių sėjai, nes taip elgtis buvo privaloma dėl neteisėtų atsakovo veiksmų.
5) Pirmosios instancijos teismas padarė faktinėms aplinkybės prieštaraujančią išvadą, kad nėra jokio pagrindo dar kartą priteisti ieškovo turėtas išlaidas už žemės plotuose pasėtus grikius, t.y. ieškovo negautas pajamas, pelną už antrą grūdinių kultūrų derlių per tuos pačius 2008 metus, nes pagal Lietuvos klimatines sąlygas, per kalendorinius metus galima užauginti tik vieną grūdinių kultūrų derlių. Šiuo atveju pirmo derliaus (vasarinių kviečių) nebuvo ir negalėjo būti, ką pats teismas ir pripažįsta, todėl šiuo atveju faktiškai derlius buvo tik vienas t.y. grikių, ir kuris atsirado tik po to, kai dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovas buvo priverstas pirkti grikių sėklą, papildomai įdirbti žemę.
6) Pirmosios instancijos teismo argumentai, kad ieškovas turėjo pareigą apsvarstyti būsimas ekonomines išlaidas ir gautiną pelną, liepos mėnesio antroje pusėje pasėjant grikius, nebent ūkininkas siekė gauti valstybės mokamas pinigines išmokas už pasėtus grikius, o ne gauti kuo didesnį derlių, yra visiškai nepagrįsti, nes faktiškai grikiai buvo pasėti laiku. Grikiai yra tokia grūdinė kultūra, kuri sėjama birželio pabaigoje – liepos pradžioje. Anksčiau minėtame 2008 m. liepos 21 d. protokole tikrinimo data nurodyta 2008 m. liepos 21 d., t. y. užfiksuota, kad 32 ha plotuose jau yra užsėti grikiai ir jau dygsta, todėl akivaizdu, kad grikiai buvo pasėti ne antroje liepos pusėje, kaip teigia teismas, o liepos pradžioje, kada ši grūdinė kultūra ir turėjo būti pasėta.
7) Ieškovo, kaip ūkininko, laukai privalo būti apsėti, o tuo atveju, jeigu derlius neišdygsta, privalu imtis visų įmanomų priemonių iš naujo apsėti laukus.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas S. Č. prašo atskirojo skundo netenkinti ir palikti nepakeistą skundžiamą nutartį. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
1) Ieškovas yra pateikęs teismui įrodymus, jog jo ūkis 2008 m. buvo sertifikuotas kaip ekologinės gamybos ūkis, todėl VšĮ „Ekoagros“ dokumentuose negalėjo būti jokios informacijos apie iš atsakovo pirktos kviečių sėklos įsigijimą. Esminės reikšmės aplinkybės, sudarančios proceso atnaujinimo pagrindą, atsakovui tapo žinomos tik 2010 m. rugpjūčio 16 d., gavus iš VšĮ „Ekoagrus“ 2008 m. liepos 21 d. ekologinės gamybos ūkio tikrinimo kopiją (duomenys neskelbtini). Teismas, atnaujinęs procesą, neperžengdamas ribų, kurias apibrėžė naujai paaiškėjusios aplinkybės, iš naujo vertino ir su jomis susijusius įrodymus, nors jie jau buvo vertinti ir dėl kurių buvo pasisakyta tiek Panevėžio apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 28 d. sprendime, tiek ir Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. balandžio 1 d. nutartyje.
Žemesnės instancijos teismas
2) Panevėžio apygardos teismas 2009 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu priėjo prie išvados, jog įrodymai labiau leidžia tikėti buvus faktui, kad vietoje vasarinių kviečių sėklos buvo parduota žieminių kviečių sėkla, kuri buvo pasėta ieškovo laukuose. Šias teismo išvadas paneigia 2008 m. liepos 21 d. iš VšĮ „Ekoagros“ gautas ekologinės gamybos ūkio tikrinimo protokolas. Iš šio protokolo matyti, kad „tikrinimo periodu“ – 2008 m. balandžio 16 d. ieškovo laukuose yra pasėti grikiai. Ieškovas teismui nurodė, kad kai komisija nustatė, kad laukuose pasėti žieminiai kviečiai (2008 m. liepos 4 d.), pastarasis įsigijo ir pasėjo grikių sėklą, nors VšĮ „Ekoagros“ pažymoje nurodyta, kad grikių sėkla įsigyta 2008 m. balandžio 16 d. VšĮ „Ekoagros“ pateiktas oficialus rašytinis įrodymas, remiantis CPK 197 straipsniu, turi aukštesnę galią nei ieškovo žodinis paaiškinimas.
3) Iš 2008 m. rugpjūčio 29 d. VšĮ „Ekoagros“ nutarimo (duomenys neskelbtini)išrašo matyti, kad laukuose, k(duomenys neskelbtini)yra pasėti grikiai, o (duomenys neskelbtini)vasariniai kviečiai, nors tikrintojų komisija pripažino, kad ten pasėti žieminiai kviečiai, kas sudaro pagrindą abejoti 2008 m. liepos 4 d. komisijos tikrinimo akto išvadų teisėtumu ir objektyvumu, kurį paneigia proceso atnaujinimo pagrindą sudarantys, byloje pateikti rašytiniai įrodymai.
4) Bylą nagrinėjęs teismas padarė nepagrįstą ir neteisingą išvadą, kad ieškovas A. K. laukuose 2008 m. balandžio – gegužės mėnesiais sėjo žieminių kviečių sėklą. Aukščiau paminėti dokumentai paneigia teismo argumentus, kad ieškovas norėjo įsigyti vasarinių kviečių sėklą ir ją sėti, nes 2008 m. balandžio 16 d. tikrinimo periodu nustatyta, jog buvo sėjama grikių sėkla.
5) Vertindamas įrodymus pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į kiekvieno jų įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padarė teisingas išvadas. Panevėžio apygardos teismas 2011 m. vasario 15 d. nutartimi pakeisdamas 2010 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą priėjo prie pagrįstos išvados, dėl kurios atnaujino bylos nagrinėjimą, kad pagal Lietuvos klimatines sąlygas, per kalendorinius metus galima užauginti tik vieną grūdinių kultūrų derlių, todėl nėra pagrindo priteisti ieškovui pajamas, pelną už antrą grūdinių kultūrų derlių per tuos pačius 2008 metus.
Šalies argumentai
6) Ieškovas meluoja ir klaidina teismą nurodydamas, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų buvo priverstas pirkti grikių sėklą, papildomai įdirbti žemę. Šie ieškovo teiginiai prieštarauja 2008 m. liepos 21 d. VšĮ „Ekoagros“ protokole nurodytai informacijai. Be to ir pats ieškovas nurodo, kad grikių sėkla buvo pasėta liepos pradžioje.
7) Ieškovas teismui nurodė, kad kai komisija nustatė, kad laukuose pasėti žieminiai kviečiai (2008 m. liepos 4 d.) jis įsigijo ir pasėjo grikių sėklą, nors VšĮ „Ekoagros“ pažymoje nurodyta, kad grikių sėkla įsigyta 2008 m. balandžio 16 d. Taigi kyla pagrįstas klausimas, kodėl ieškovas 2008 m. balandžio 16 d. įsigijo grikių sėklą, jeigu tuo pačiu ieškovas iš atsakovo pirko pakankamai kviečių sėklos pasėliams apsėti.
Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje metu šalys sudarė taikos sutartį ir pateikė teismui ją tvirtinti. Taikos sutartyje šalys nurodė, kad joms yra žinomi taikos sutarties sudarymo, jos patvirtinimo bei civilinės bylos nutraukimo teisiniai padariniai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai
Byloje sprendžiama, ar po proceso atnaujinimo proceso šalių apeliacinės instancijos teisme sudaryta taikos sutartis neprieštarauja teisės imperatyvams ir gali būti tvirtinama bei byla nutraukiama.
CPK 140 straipsnio trečiojoje dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys turi teisę užbaigti bylą taikos sutartimi bet kurioje civilinio proceso stadijoje, bet kurioje bylos nagrinėjimo teisme instancijoje. Kaip žinoma, taikos sutartimi laikomas sandoris, kuriuo šalys, darydamos viena kitai nuolaidas, iš naujo nustato civilines teises ir pareigas bei likviduoja tarp jų kilusį ginčą. Sudarydamos taikos sutartį, šalys abipusiu sutarimu sulygsta dėl jos sąlygų, nustato savo teisių ir pareigų balansą. Tokia sutartimi realizuojamas dispozityvumo principas, šalių teisė įstatymo nustatytose ribose laisva valia disponuoti savo materialinėmis ir procesinėmis teisėmis.
Apeliacine tvarka po proceso atnaujinimo nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovas A. K. 2011 m. birželio 14 d. sudarė taikos sutartį su atsakovu S. Č. Šia sutartimi šalys susitarė, kad civilinę bylą pagal ieškovo ieškinį atsakovui dėl 172 017,36 Lt nuostolių atlyginimo ir procesinių palūkanų priteisimo užbaigia taikiai. Pagal taikos sutartį ieškovas atsisako dalies ieškinio reikalavimų (107 017,36 Lt), procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų, o kitą reikalavimų dalį (65 000 Lt) atsakovas pripažįsta ir pagal šalių sutartą mokėjimo grafiką įsipareigoja sumokėti atsakovui dalimis iki 2011 m. spalio 31 d., nustatant sankcijas už reikalavimų nevykdymą. Šalys taip pat patvirtino, jog joms yra žinoma, jog kai teismas patvirtins taikos sutartį, ji šalims turės galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią, ir bus priverstinai vykdytinas dokumentas ir dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu kreiptis į teismą šalys nebeturės teisės (CPK 294 str.).
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pateikta tvirtinti taikos sutartis išreiškia šalių valią taikiai išspręsti šį ginčą bei paskirstyti turėtas bylinėjimosi išlaidas, neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, viešajam interesui, todėl ji tvirtintina (CPK 42 str. 2 d., 140 str. 1 ir 3 d.).
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad proceso šalys byloje ne kartą mokėjo žyminius mokesčius už teismui paduotų procesinių dokumentų nagrinėjimą. Ieškovas sumokėjo 4440 Lt žyminį mokestį už ieškinio nagrinėjimą (t. 1, b.l. 8-9, 10, 49) ir 1484 Lt žyminį mokestį už apeliacinio skundo nagrinėjimą (t. 2, b.l. 185), viso - 5924 Lt žyminio mokesčio. Atsakovas sumokėjo 2552 Lt žyminį mokestį už apeliacinio skundo nagrinėjimą (t. 2, b.l. 179) bei 132 Lt žyminį mokestį už prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimą (civ. bylos Nr. A2-969-425/2010, t. 1, b.l. 10), viso – 2684 Lt. Bylą užbaigus taikos sutartimi, kiekvienai proceso šaliai turi būti sugrąžinta po 75 procentus sumokėto žyminio mokesčio (CPK 87 str. 2 d.). Todėl ieškovui iš valstybės biudžeto turi būti grąžinta 4443 Lt žyminio mokesčio, o atsakovui – 2013 Lt žyminio mokesčio.
CPK 150 straipsnio pirmojoje dalyje įtvirtinta nuostata, kad laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje ir kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali būti panaikinamos teismo, kurio žinioje yra byla, nutartimi. Šalys taikos sutartyje nenumatė laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimo išsprendimo, tačiau apeliacinės instancijos teisme įvykusiame teismo posėdyje atsakovas paaiškino, jog jo turtas areštuotas ir paprašė teismo panaikinti areštą javų kombainams (duomenys neskelbtini), taip pat atsakovo asmeninėse sąskaitose esančioms lėšoms.
Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad antstolė N. J., vykdydama Panevėžio apygardos teismo 2008 m. lapkričio 13 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių – atsakovo nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, o jo nesant, lėšų arešto taikymo, 2008 m. gruodžio 24 d. aprašė atsakovo nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, tarp kurio ir tą, kuriam atsakovas teismo posėdžio metu paprašė panaikinti areštą. Bendra aprašytų daiktų vertė sudaro 178 200 Lt (t. 1, b.l. 97-99). Šalys pagal sudarytą taikos sutartį susitarė dėl 65 000 Lt nuostolių atlyginimo ieškovui iš atsakovo priteisimo. Kiekvienas iš dviejų kombainų, kuriems atsakovas prašo panaikinti areštą, tuo metu buvo įvertintas po 35 000 Lt. Akivaizdu, jog šiuo metu tokio turto vertė yra sumažėjusi. Panevėžio apygardos teismas 2008 m. lapkričio 20 d. nutartimi panaikino Panevėžio apygardos teismo 2008 m. lapkričio 13 d. nutarties dalį dėl lėšų arešto. Duomenų apie tai, kad antstolė, vykdydama 2008 m. lapkričio 13 d. nutartį, būtų aprašiusi atsakovo atsiskaitomosiose sąskaitose esančias lėšas, nėra. Tačiau ieškovas teismo posėdyje sutiko, kad atsakovo prašomam turtui – tiek minėtiems kombainams, tiek atsiskaitomosiose sąskaitose esančioms lėšoms būtų panaikintas areštas. Esant tokioms aplinkybėms, yra pagrindas tenkinti atsakovo prašymą dėl arešto javų kombainui (duomenys neskelbtini), bei javų kombainui (duomenys neskelbtini), panaikinimo, taip pat dėl atsakovo asmeninėse sąskaitose esančioms lėšoms taikyto arešto byloje panaikinimo (CPK 150 str. 1 d.).
Apie nutarties priėmimą informuojamas Turto arešto aktų registro tvarkytojas (CPK 152 str. 3 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmos dalies 5 punktu, 293 straipsnio pirmos dalies 5 punktu, 87 straipsnio antrąja dalimi, 150 straipsnio pirmąja dalimi,
nutaria:
Panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartį, kuria teismas pakeitė Panevėžio apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą po proceso atnaujinimo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. A-2-368-425/2011 pagal ieškovo ūkininko A. K. ieškinį atsakovui ūkininkui S. Č. dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys – S. K. ir D. Č.
Patvirtinti tarp ieškovo ūkininko A. K. ir atsakovo ūkininko S. Č. sudarytą tokio turinio taikos sutartį:
1. Ieškovas ūkininkas A. K (duomenys neskelbtini), atsisako dalies ieškinio reikalavimų - 107 017,36 Lt, taip pat reikalavimo dėl procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Ieškinyje pareikštų reikalavimų dalį - 65 000 (šešiasdešimt penkis tūkstančius Lt) Lt atsakovas ūkininkas S. Č. (duomenys neskelbtini) pripažįsta bei įsipareigoja sumokėti ieškovui A. K. šią sumą pavedimu į atsiskaitomąją sąskaitą arba grynaisiais pinigais.
2. Ieškovas ūkininkas A. K. ir atsakovas S. Č. susitaria dėl tokio 65 000 Lt sumos mokėjimo grafiko:
2.1.Atsakovas S. Č. 15 000 (penkiolika tūkstančių) Lt sumoka atsakovui per 5 kalendorines dienas nuo šios teismo nutarties įsiteisėjimo dienos.
2.2. Atsakovas S. Č. 15 000 (penkiolika tūkstančių) Lt sumoka ieškovui A. K. iki 2011 m. liepos 31 d.
2.3. Atsakovas S. Č. 15 000 (penkiolika tūkstančių) Lt sumoka ieškovui A. K. iki 2011 m. rugpjūčio 31 d.
2.4. Atsakovas S. Č. 15 000 (penkiolika tūkstančių) Lt sumoka ieškovui A. K. iki 2011 m. rugsėjo 30 d.
2.5. Atsakovas S. Č. 5 000 (penkis tūkstančius) Lt sumoka ieškovui A. K. iki 2011 m. spalio 31 d.
3. Šalys susitaria, kad esant galimybei, atsakovas S. Č. turi teisę grąžinti ieškovui A. K. skolą (skolos dalį) ir anksčiau terminų, nustatytų 2 punkte. Tokiu atveju atitinkamai mažinamos 2 punkte nurodytų mėnesinių įmokų sumos.
4. Atsakovui neatlikus 2 punkte nustatyto mokėjimo per jame nurodytą terminą, atsakovas sumoka ieškovui 100 Lt dydžio baudą už kiekvieną uždelstą mokėjimo dieną.
5. Jeigu atsakovas netinkamai vykdo taikos sutarties sąlygas, t. y. neatsiskaito su ieškovu per nustatytus terminus, ieškovas be 4 punkte nurodyto dydžio baudos turi teisę kreiptis į antstolių kontorą dėl nesumokėtos skolos priverstinio išieškojimo.
Po proceso atnaujinimo išnagrinėtą civilinę bylą Nr. A-2-368-425/2011 pagal ieškovo ūkininko A. K. ieškinį atsakovui ūkininkui S. Č. dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys – S. K. ir D. Č., nutraukti.
Panaikinti areštą atsakovui ūkininkui S. Č. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančiam javų kombainui (duomenys neskelbtini), javų kombainui (duomenys neskelbtini), taip pat byloje taikytoms atsakovo ūkininko S. Č. (duomenys neskelbtini) asmeninėse sąskaitose esančioms lėšoms.
Ieškovui ūkininkui A. K., (duomenys neskelbtini) iš valstybės biudžeto grąžinti 4443 (keturis tūkstančius keturis šimtus keturiasdešimt tris litus) Lt žyminio mokesčio.
Atsakovui ūkininkui S. Č. (duomenys neskelbtini), iš valstybės biudžeto grąžinti 2013 (du tūkstančius trylika litų) Lt žyminio mokesčio.
Nutarties nuorašus išsiųsti šalims bei Turto arešto aktų registro tvarkytojui – Centrinei hipotekos įstaigai.