Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

kaltinamajam F. L. ir jo atstovei pagal įstatymą bei civilinio atsakovo Telšių vaikų globos namų atstovei R. M.,

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

F. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Telšiuose, Lietuvos Respublikos pilietis, 7 klasių išsilavinimo, Klaipėdos paslaugų ir verslo mokyklos 1 kurso moksleivis, nevedęs, gyvenantis Telšių vaikų globos namuose, (duomenys neskelbtini), neteistas, 2008 m. kovo 27 d. Telšių rajono apylinkės teismo nutartimi atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d., 302 str. 1 d., padarymą, nutraukiant ikiteisminį tyrimą ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 87 str. 2 d. 2 p., paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – 12 mėn. elgesio apribojimą, įpareigojant tęsti mokslą, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 150 str. 4 d., 153 str. ir 309 str. 4 d.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis F. L. laikotarpiu nuo 2008 m vasaros iki 2008 m. spalio 17 d. Telšių vaikų globos namuose, (duomenys neskelbtini), grasindamas panaudoti fizinį smurtą, išmesti pro langą, bei panaudodamas fizinį smurtą, suduodamas nenustatytą skaičių smūgių į nenustatytas kūno vietas, bei pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiojo Ž. S. būkle dėl mažametystės ir neadekvačių elgesio ir intelekto sutrikimų, ne mažiau kaip 5 kartus tenkino savo lytinę aistrą su mažamečiu Ž. S. prieš pastarojo valią kišdamas savo lytinį organą Ž. S. į išeinamąją angą, burną bei liepdamas Ž. S. liesti jo lytinius organus, t. y. seksualiai prievartavo mažametį Ž. S. oraliniu, analiniu bei kitokio fizinio sąlyčio būdu.

Be to, kaltinamasis F. L. laikotarpiu nuo 2008 m. vasaros iki 2008 m. spalio 17 d., tikslios datos nenustatytos, Telšių vaikų globos namuose, (duomenys neskelbtini), Telšiuose, nenustatytą skaičių kartų, pasinaudodamas kompiuteriu ir internetu, demonstravo mažamečiui Ž. S. pornografinio ir erotinio turinio nuotraukas, įrašus ir taip tvirkino Ž. S..

Kaltinamasis F. L. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2008 m. vasaros pabaigoje globos namuose nukentėjusiajam Ž. S. kompiuteryje jis parodė nuotraukas, filmus kaip žmonės mylisi, t. y. lytiškai santykiauja. Po to jie nuėjo į jo kambarį, kur, Ž. S. sutikus, jis kišo savo lytinį organą nukentėjusiajam į burną. Jis liepė Ž. S. apie tai nepasakoti auklėtojai. Antrą kartą taip buvo spalio 17 d., kai jie anksčiau grįžo iš mokyklos. Jis vėl Ž. S. rodė pornografinio turinio nuotraukas, interneto puslapius, filmus. Po to jis Ž. S. davė raktą ir liepė nueiti į jo kambarį. Nuėjęs vėliau, jis pasakė nukentėjusiajam, kad padarytų taip pat, kaip pirmą kartą, pažadėjo duoti saldainį. Ž. S. vėl čiulpė jo lytinį organą. Vėliau jis liepė Ž. S. nueiti į dušą nusiprausti, nes pastarasis tuštindavosi į kelnes. Viskas buvo tik du kartus, abu kartus jis savo lytinį organą kišo nukentėjusiajam į burną, liepė čiulpti. Sperma jam neišsiliejo. Ž. S. meluoja, kad jis kišo savo lytinį organą jam (nukentėjusiajam) į užpakalį, kad bėgo kraujas iš užpakalio, kad liepė „smaukyti“. Jis nė karto negrasino Ž. S., kad išmes pro langą, primuš ir smurto nenaudojo. Nukentėjusysis jam paklusdavo, nes jis vyresnis, turbūt jo bijodavo. Jis žinojo, kad nukentėjusiajam tuo metu buvo 9 metai, kad pastarasis yra sutrikusio intelekto. Jis Ž. S. žadėdavo žaislų ar saldainių. Nė karto nėra buvęs stadione su Ž. S.. Tuo metu nelabai suprato, ką daro, tik suprato, kad santykiauja. Anksčiau yra turėjęs lytinių santykių su mergina. Pripažįsta, kad gal du ar tris kartus Ž. S. rodė pornografinio turinio nuotraukas ir įrašus internete, kad taip tvirkino nukentėjusįjį.

Sutinka, kad padarė žalą berniukui, tačiau neturi jokio turto ar pinigų žalai atlyginti. Labai gailisi nusikaltęs.

Kaltinamojo atstovė pagal įstatymą ir civilinio atsakovo atstovė R. M. paaiškino, kad F. L. yra buvęs Čiobiškių centre, yra matęs oralinio santykiavimo tarp berniukų, gal net pats tai patyrė. Dabar kaltinamasis mokosi Klaipėdoje, atsiliepimai iš mokyklos teigiami. Civilinis ieškinys – 6000 Lt jų globos namams yra dideli pinigai. Taip būtų nuskriausti kiti vaikai. Jie supranta, kad padaryta žala, bet prašo nepriteisti ieškinio. Jaučia kaltę ir atsakomybę, patys kreipėsi į policiją dėl to įvykio – seksualinio prievartavimo. F. L. iki 18 metų bus globos namuose.

Parodymų patikrinimo vietoje metu F. L. parodė, kur savo kambaryje Telšių vaikų globos namuose seksualiai prievartavo mažametį Ž. S. oraliniu būdu (b. 1. 116-118).

Mažametis nukentėjusysis Ž. S. parodė, kad F. L., su kuriuo jis kartu gyveno globos namuose, paskutinę vasarą bei rudenį iki jam persikeliant gyventi pas mamą, daug kartų, ne mažiau kaip penkis, savo kambaryje užsirakindavo, nurengdavo jį nuogai, pats nusirengdavo ir liepdavo čiulpti jo (kaltinamojo) lytinį organą, kišo savo lytinį organą jam į užpakaliuką, dėl ko jam skaudėjo, liepė „smaukyti“ jo lytinį organą. Jis sakė, kad nenori taip daryti, tačiau F. L. jam grasino, sakė, kad primuš, suspardys, išmes pro langą. Jis bijojo F. L., nes pastarasis yra sudavęs jam į pilvą, kitas kūno vietas, po lova buvo pakišęs. Todėl jis darė taip, kaip F. L. liepdavo. Stadione F. L. jam nieko nedarė. Vieną kartą F. L. jį sužeidė, kai kišo savo „pimpalą“ jam į užpakalį. Tada liepė eiti išsimaudyti, nes kraujas bėgo iš užpakalio. Taip pat F. L. yra jį sutepęs, kai išbėgo skystis jam į burną. Jis niekam nesiskundė, nes bijojo F.. Apie tai yra sakęs auklėtojai D.. F. L. kompiuteriu jam daug kartų rodė visokius filmus, nuotraukas, kaip reikia išprievartauti. Filmuose buvo rodomi ir vyrai, ir moterys. Feliksas yra melagis yra, negalima juo (kaltinamuoju) tikėti, o jis sako teisybę. Dabar jis gyvena pas mamą, niekas jo neskriaudžia.

Nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą ir civilinė ieškovė R. S. paaiškino, kad jos sūnus Ž. S. globos namuose gyveno du su puse metų, iki 2008 m. gruodžio 24 d. Kai ji pasiėmė sūnų iš vaikų globos namų, pusę metų buvo labai sunku, vaikas tamsos bijojo, jam skaudėjo, kai eidavo tuštintis, per miegą šaukdavo. Sūnus jai viską papasakojo taip, kaip dabar teisiamajame posėdyje, pasakojo ir seseriai, ir broliui. Sūnus sakė, kad F. L. savo kambaryje jam liepė čiulpti lytinį organą, kišo į užpakalį, į burną, žadėdavo, jei bus geras, galės kompiuteriu žaisti, jei ne – gaus mušti. Apie stadioną sūnus nieko nesakė, šaukdavo, kad F. blogas, melagis, kad jo visi nekenčia. Ž. pasakojo, kad jam rodė filmus, kaip santykiauja vyrai su vyrais, moterys su moterimis. Broliui ir dabar liepia televizoriuje nežiūrėti bjaurių dalykų. Dabar jie stengiasi kuo mažiau ta tema kalbėti, nes vaikas įsitempia, vėl išsigąsta.

Pirmiausia apie įvykį jai pasakė atėjusios mergaitės iš globos namų. Mergaitės pasakojo, ką Ž. padarė F. L..

Buvo jos gyvenime problemų, todėl atidavė Ž. į vaikų globos namus, bet jį visą laiką lankė, pats sūnus namo pareidavo. Palaiko savo 3000 Lt civilinį ieškinį, nes tai buvo vaiko įžeidimas, išnaudojimas, vaikas buvo fiziškai paveiktas, po to buvo gydomas. Ji pati patyrė stresą, išgyvenimus kaip ir kiekviena mama, jai buvo šokas, kai apie tai sužinojo. Ir vaiko broliai bei seserys išgyveno. Jos sūnus neišsigalvoja.

Liudytoja D. J. parodė, kad ji dirba Telšių vaikų globos namuose socialine pedagoge. Kaltinamasis F. L. yra jų įstaigos auklėtinis, nukentėjusysis Ž. S. irgi buvo jų auklėtinis. 2008 m. rugpjūčio mėnesio pabaigoje Ž. S. jai skundėsi, kad F. L. jį skriaudžia. Ž. buvo išsigandęs, kalbėjo nerišliai. Iš nukentėjusiojo kalbos ji suprato, kad jis bijo, jog jį išmes pro langą. Pradėjus aiškintis susidarė įspūdis, kad gali būti seksualinė prievarta. Nukentėjusysis jai sakė, kad F. liepė liesti jo (kaltinamojo) lytinius organus, paskui vėl paneigė, buvo nerišli kalba. Tada ji pakalbėjo su direktoriumi, personalu, stebėjo, ar tai pasitvirtins. Jai grįžus po 3 savaičių atostogų, Ž. pradėjo pasakoti, kad F. vėl tai daro. Tuomet jie išsamiai viską aiškinosi, tikrino. Iš piešinių bei pasakojimų tapo aišku, kad vyksta seksualinė prievarta. Stebėjimo kamerų 2008 m. spalio 17 d. vaizdo įrašas patvirtino Ž. žodžius. Ž. S. nelinkęs meluoti, jam yra nežymus intelekto sutrikimas, Ž. S. sakė, kad F. L. savo lytinį organą kišo jam į užpakaliuką, burną, kad liepė „smaukyti“. Taip pat buvo akivaizdu, kad Ž. bijo F.. Ž. pasakojo, kad F. sakęs, jog pro langą išmes. Viskas vyko F. L. kambaryje, apie prievartą lauke Ž. S. nekalbėjo. Nukentėjusysis pas motiną grįžo 2008 m. gruodžio paskutinėmis dienomis.

F. L. yra sudėtingo, protestuojančio charakterio. Kalbėdamas su globos namų darbuotojais visada likdavo nuoširdus, smurtu prieš vaikus nepasižymėjo. Kaltinamasis turėjo mergaitę, su kuria draugavo, jų santykiai buvo toliau pažengę. F. L. linkęs pripažinti tai, kas vyksta. Iš dalies juo tikėti galima. Mažametis Ž. S. gali klysti, nurodydamas skaičius, bet nelinkęs meluoti, fantazuoti.

Liudytoja R. G. parodė, kad ji yra Telšių vaikų globos namų devintos šeimynos auklėtoja. F. L. ir Ž. S. buvo jos aukėtiniai. Apie įvykį jai žinoma nuo 2008 m. spalio 17 d. Tą dieną ji turėjo pradėti dirbti 12 val., vaikai grįžo anksčiau. Pamačiusi išeinantį iš dušo Ž. S., pastarojo paklausė, kodėl buvo duše tokiu metu. Vaikas atsakė, kad reikėjo susitvarkyti, kad jam liepė F. L., bet kadangi vaikas turėjo tuštinimosi problemų, ji pagalvojo, kad dėl to prausėsi. Tą dieną nukentėjusysis buvo ypatingai prisirišęs, nepaleido jos. Vaikas pradėjo klausinėti, ar jo pilvelyje gali atsirasti vaikas. Tada ji nuėjo pas D. J., kuri pasakojo, kad buvo tokių nuogąstavimų dėl lytinės prievartos. Patikrinus vaizdo kameros vaizdą, pamatė, kad Ž. buvo F. kambaryje. Nukentėjusysis buvo sunerimęs, kai kalbėjosi pas socialinę pedagogę, jis neišsamiai pasakojo, tačiau ji suprato, kad Ž. S. patyrė seksualinę prievartą ir analiniu, ir oraliniu būdu. Ž. S. buvo išsigandęs, nes jam F. L. grasino nesakyti niekam iš suaugusiųjų, berniukas labai bijojo F. L.. F. L. sunkiai brendo, buvo susipykęs su savo mergina, anksti pradėjo lytinį gyvenimą, todėl ji mano, jog jam buvo poreikis gyventi lytinį gyvenimą. F. L. yra apsiskaitęs, besidomintis, turi nuomonę apie literatūrą, domisi kompiuteriais, žingeidus, tačiau jo elgesys dvipusis – vienoks jiems matant, kitoks draugų tarpe, linkęs į neigiamą veiklą. Kaltinamasis buvo ir Čiobiškio specialiajame internate, kai buvo pavogęs mažamečio vaiko telefoną, bet buvo įtarta ir kitų dalykų. Ji yra mačiusi, kad kompiuteryje F. L. žiūrinėjo puslapius su nuogais žmonėmis. Ji nežino, ar tai buvo pornografija, ar ne. F. L. labai prisirišęs prie šeimos, myli tėvą, seseris, mamos nėra. Kad kaltinamasis smurtautų prieš kitus, ji nematė. Ž. apie du metus gyveno jų globos namuose, turėjo tuštinimosi problemų, tačiau susitvarkydavo pats, mėgo maudytis.

Liudytoja I. B. parodė, kad ji dirba gydytoja Telšių vaikų globos namuose. 2008 m. spalio mėnesį skiepijant vaikus direktorius pasakė, kad įtariama seksualinė priverta tarp Ž. S. ir F. L.. Todėl jo apžiūrėjo Ž. S. išeinamąją angą, bet jokių įtrūkimų, kraujosruvų nepamatė. F. L. ramus, išlaikytas, mandagus, o Ž. S. mažas, plepus, šiltas berniukas.

Ar galima pastebėti analinio prievartavimo ženklus, priklauso nuo to, kada viskas įvyko, kaip dažnai vyksta. Jei tai vyksta dažnai ir ilgą laiką, gali ir nelikti sužalojimų. Priklauso nuo to, kaip viskas vyksta, ar grubiai, ar ne. Tai, kad nėra sužalojimo, nepaneigia prievartavimo fakto. Jei vyksta prievarta analiniu būdu pirmą ar antrą kartą, išlieka požymiai, o jei viskas vyksta ne vieną kartą, gali neišlikti jokių požymių. Analinės angos raumenys yra elastingi, linkę kisti, prisitaikyti. Teoriškai kuo ilgiau ir dažniau vyksta analiniai lytiniai santykiai, tuo mažiau skausminga.

Liudytoja G. K. parodė, kad ji dirba Telšių vaikų globos namuose medicinos sesele. 2008 m. spalio mėn., galėjo būti ir spalio 20 d., kai buvo skiepijami vaikai, direktorius paprašė apžiūrėti Ž. S. išeinamąją angą. Apžiūrėjusi Ž. S. kartu su gydytoja I. B., nieko įtartino nepastebėjo, išeinamosios angos sužalojimų nematė. Ž. S. turėjo tuštinimosi problemų, buvo su juo pas psichologą.

Specialisto išvadoje Nr. G 378/08 (07) nurodyta, kad Ž. S. kūne, išskyrus senus randus, nesietinus su užduotyje nurodytomis aplinkybėmis, objektyvių sužalojimų požymių nėra (b. l. 34).

Telšių krizių centro psichologinio tyrimo išvadoje Nr. 01 nurodyta, kad Ž. S. iš esmės nesuvokia nusikalstamų veiksmų pobūdžio ir esmės. Jo suvokime egzistuoja „nepatinka“, „negerai“, „blogai“, „policija suims“, kurių supratimas taip pat susiaurintas. Ž. S. dėl neadekvataus savo elgesio ir intelekto sutrikimo įvairiose situacijose gali pasiduoti kitų įtakai ir įkalbinėjimams. Daugelyje situacijų, kurios nėra akivaizdžiai pavojingos, jis negali pakankamai įvertinti grėsmės ir pavojaus. Ž. S. gali lengvai pasiduoti ir būti paperkamas netikėtose, keistose ir jam įdomiose situacijose. Ž. S. parodymai tik iš dalies yra patikimi. Dėl intelekto, emocijų ir elgesio sutrikimų, hiperaktyvumo, jis aiškiai nefiksuoja nei laiko, nei kiekio, nei vietos. Neatmetama galimybė, kad kai kuriuos įvykius, žodžius, vaizdus jis gali supainioti su regėtais, girdėtais, pasakotais. Šioje situacijoje Ž. S. nėra linkęs meluoti apie seksualinę patirtį. Jo patirtas seksualinės prievartos faktas yra neišgalvotas ir iki šiol jam kelia ryškius prisiminimus (b. l. 43-44).

Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje Nr. 104MS-75 teigiama, kad Ž. S. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (b. l. 52).

Daiktų pateikimo metu D. J. pateikė CD plokštelę su vaizdo įrašu 2008-10-17 Telšių vaikos globos namuose, 9 šeimynoje (b. l. 66, 71).

CD plokštelėje užfiksuotame vaizdo įraše matyti, kaip mažas berniukas 2008 m. spalio 17 d. 11:32:02 ateina į savo kambarį, iš kurio 11:37:50 išeina, nueina prie kito kambario durų, kurias raktu atrakina ir įeina į vidų. 11:38:32 į tą patį kambarį įeina didelis berniukas. 11:50:03 iš kambario išeina abu berniukai. Mažas berniukas nueina į savo kambarį, o didelis berniukas tiesiai koridoriumi. 11:50:39 iš kambario išeina mažas berniukas, rankose laiko daiktą, panašų į rankšluostį, ir nueina ta pačia kryptimi koridoriumi, kaip ir didelis berniukas. 12:06:33 koridoriumi pareina didelis berniukas, pereina visą koridorių, o po to sugrįžta ir 12:09:08 įeina į kambarį, iš kurio su mažu berniuku išėjo. 12:09:40 didelis berniukas išeina iš to kambario, kairėje rankoje nešdamas kažkokį baltos spalvos daiktą, panašų į suvyniotą rankšluostį, ir nueina ta pačia kryptimi, kuria nuėjo mažas berniukas. 12:14:56 koridoriumi pareina mažas berniukas, kuris yra nuogas ir ant klubų užsijuosęs rankšluostį, o kairėje rankoje nešasi rūbus, ir įeina į savo kambarį (b. l. 67-70).

Iš Telšių vaikų globos namų trečio aukšto patalpų eksploatacijos plano matyti, kad Ž. S. ir F. L. kambariai yra vienas šalia kito (b. l. 85).

Apžiūros metu apžiūrėtas F. L. gyvenamasis kambarys ir koridorius, esantys Telšių vaikos globos namuose, adresu (duomenys neskelbtini), trečiame aukšte (b. l. 86-88).

Telšių krizių centro psichologinio tyrimo išvadoje Nr. 45 nurodyta, kad F. L. suvokia nusikalstamų veiksmų pobūdį ir esmę. Savo poelgį vertina neigiamai, jaučia kaltę ir gėdą dėl atliktų nusikalstamų veiksmų. Remiantis tyrimo metu surinktais duomenimis, daroma prielaida, kad F. L. parodymai yra patikimi ir galima jais remtis ikiteisminio tyrimo ir teismo metu (b. l. 133-134).

Specialistė Lidija Stonienė (buvusi Pilypaitė) teisiamajame posėdyje patvirtino specialisto išvadą ir paaiškino, kad asmeniškai bendravo su F. L., kuris buvo susikrimtęs dėl įvykio, kaltino save, buvo stebima jo gėdos, kaltės reakcija. F. L. elgesys buvo adekvatus, jis pripažino savo kaltę. Kaltinamasis suvokė, ką padarė, tačiau ji abejoja, ar F. L. suvokė, kokią žalą daro vaikui. F. L. labiau atviras, nei uždaras, bet negalima atmesti, kad pasakodamas gali kažką nuslėpti, pateikti save iš geresnės pusės.

Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje Nr. 104MS-76 nurodyta, kad F. L. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (b. l. 138).

Įrodymų analizė, vertinimas, kaltinamojo veikų juridinė kvalifikacija

Lietuvos Aukščiausiojo teismo Senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 49 „Dėl teismų praktikos išžaginimo ir seksualinio prievartavimo baudžiamosiose bylose“ 3 punkte išaiškinta, kad lytinės aistros tenkinimas BK 150 straipsnio prasme yra skirtingų lyčių asmenų arba tos pačios lyties asmenų veiksmai, kai lytinė aistra tenkinama kitais būdais, negu numatyta BK 149 straipsnyje, kaip antai: oraliniu, analiniu ar kitokio fizinio sąlyčio būdais (dirginant vyro ar moters lytinius organus, liečiant lytiniu organu kito žmogaus kūną ir pan.).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs šioje byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, teismas konstatuoja, kad kaltinamasis F. L. kaltinime nurodytu laiku, grasindamas panaudoti fizinį smurtą bei panaudodamas fizinį smurtą, taip pat pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiojo Ž. S. būkle, ne mažiau kaip 5 kartus tenkino savo lytinę aistrą su mažamečiu Ž. S. kišdamas savo lytinį organą pastarajam į išeinamąją angą, burną bei liepdamas Ž. S. liesti jo lytinius organus, t. y. seksualiai prievartavo mažametį Ž. S. oraliniu, analiniu bei kitokio fizinio sąlyčio būdu.

Darydamas tokią išvadą teismas pirmiausia remiasi nukentėjusiojo Ž. S. parodymais, duotais tiek ikiteisminio tyrimo teisėjui, tiek teisiamajame posėdyje, kai nukentėjusysis vienodai ir nuosekliai, įvertinus jo mažametystę bei intelekto, emocijų ir elgesio sutrikimus, aiškino, kad paskutinę vasarą bei rudenį iki jam persikeliant gyventi pas mamą, kaltinamasis globos namų kambaryje daug kartų, bet ne mažiau kaip penkis, savo lytinį organą kišo jam į užpakalį ir burną bei liepė liesti jo (kaltinamojo) lytinį organą. Nukentėjusiojo teigimu, kaltinamasis liepė jam apie tai niekam nesakyti, mušė, grasino išmetimu pro langą, todėl jis bijodavo ir darydavo tai, ką liepdavo kaltinamasis.

Netikėti nukentėjusiojo Ž. S. parodymais teismas neturi jokio pagrindo atsižvelgdamas į psichologinio tyrimo išvadą, kurioje nurodyta, kad Ž. S. šioje situacijoje nėra linkęs meluoti apie seksualinę patirtį, jo patirtas seksualinės prievartos faktas yra neišgalvotas ir iki šiol jam kelia ryškius prisiminimus.

Nukentėjusiojo Ž. S. neturėjimą polinkio meluoti ir fantazuoti patvirtino ir nukentėjusiojo motina R. S. bei Telšių vaikų globos namų, kuriuose gyveno nukentėjusysis, socialinė pedagogė D. J.. Teismui, betarpiškai išklausius nukentėjusiojo parodymus, taip pat nekyla abejonių dėl mažamečio atžvilgiu panaudotos seksualinės prievartos fakto.

Vertindamas nukentėjusiojo parodymus visų byloje surinktų įrodymų kontekste, teismas pažymi, kad tam tikros nukentėjusiojo Ž. S. nurodytos aplinkybės, kurios pagal susidariusią situaciją gali būti nustatytos ir kitokiu būdu, sutampa su kitais byloje užfiksuotais duomenimis. Taip nukentėjusiojo teiginiai, kad po jo atžvilgiu panaudotos seksualinės prievartos – lytinio organo kišimo jam į išeinamąją angą, kaltinamasis liepdavo jam eiti į dušą nusiprausti, sutampa su liudytojos, vaikų globos namų auklėtojos, R. G. parodymais, kad 2008 m. spalio 17 d. apie 12 val. jai pasiteiravus Ž. S., kodėl jis maudosi tokiu laiku, pastarasis atsakė, kad jam tai liepė padaryti F. L.. Minėta liudytoja taip pat nurodė, kad tą dieną Ž. S. buvo neramus, išsigandęs ir stengėsi būti šalia auklėtojos. Prie bylos esančiame vaizdo įraše užfiksuoti duomenys patvirtina aptartas nukentėjusiojo Ž. S. bei liudytojos R. G. nurodytas aplinkybes.

Nukentėjusiojo Ž. S. teiginius apie kaltinamojo F. L. nevienkartinę seksualinę prievartą prieš jį netiesiogiai patvirtina ir liudytojos, vaikų globos namų socialinės pedagogės, D. J. parodymai, kad 2008 m. rugpjūčio mėn. pabaigoje Ž. S. skundėsi jai, kad F. L. jį skriaudžia ir jam grasina. Šios liudytojos teigimu, Ž. S. pasakojimas buvo nerišlus, tačiau po to įstaigos darbuotojai pradėjo atidžiau prižiūrėti Ž. S. ir F. L., o 2008 m. spalio 20 d. Ž. S. jai pasakė, kad F. L. toliau jį prievartauja, savo lytinį organą kiša jam į užpakaliuką, burną, liepia „smaukyti“.

Tai, kad nukentėjusysis kreipėsi pagalbos į vaikų globos namų darbuotoją, taip pat patvirtina faktą, jog su nukentėjusiuoju buvo elgiamasi nusikalstamai, o Ž. S. paaiškinimai dėl jo seksualinio prievartavimo įvedant lytinį organą į išeinamąją angą ir burną, kai jis buvo suteptas išbėgusiu skysčiu, bei lytinio organo lietimo, nukentėjusiojo teigimu - „smaukymo“, teismo nuomone, atspindi realiai buvusius ir jo patirtus įvykius, kadangi, atsižvelgiant į nukentėjusiojo amžių ir seksualinės patirties neturėjimą, tokių aplinkybių nukentėjusysis negalėjo išgalvoti.

Teismo medicinos specialisto išvadoje nurodyta, kad Ž. S. kūne, išskyrus senus randus, nesietinus su užduotyje nurodytomis aplinkybėmis, objektyvių sužalojimų požymių nėra. Tačiau ši išvada nepaneigia nukentėjusiojo aiškinimo, kad jis buvo prievartaujamas ir analiniu būdu, kadangi, liudytojos, gydytojos I. B., teigimu, praėjus kuriam laikui arba po nevienkartinių analinių santykių sužalojimų išeinamojoje angoje gali nebūti dėl to organo raumenų elastingumo ir sugebėjimo kisti.

Paties seksualinio prievartavimo fakto tik siauresne apimtimi neneigia ir pats kaltinamasis F. L., kuris prisipažino, jog du kartus, 2008 m. vasaros pabaigoje bei spalio mėnesį, jis kišo savo lytinį organą nukentėjusiajam Ž. S. į burną ir liepė čiulpti. Tokie kaltinamojo parodymai vertinami kaip jo gynybos pozicija, siekiant sumažinti inkriminuojamų jam nusikalstamų veiksmų apimtį, o tuo pačiu ir sušvelninti baudžiamąją atsakomybę.

Aptarti bylos duomenys pašalina abejones dėl nukentėjusiojo parodymų patikimumo ir leidžia teismui pagrįstai manyti, jog nukentėjusysis buvo seksualiai išnaudojamas.

Baudžiamoji atsakomybė, numatyta Lietuvos Respublikos BK 150 str., yra tada, kai tenkinama lytinė aistra prieš asmens valią, jei minėta veika padaroma: panaudojant fizinį smurtą, grasinant tuoj pat jį panaudoti, kitaip atimant galimybę priešintis ar pasinaudojant bejėgiška nukentėjusiojo būkle. Šie požymiai įstatyme numatyti kaip alternatyvūs, todėl nusikaltimo sudėčiai pakanka bent vieno iš jų. F. L. pateiktame kaltinime seksualiniu prievartavimu yra trys tokie požymiai.

Nors kaltinamasis F. L. neigia vartojęs fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį ar grasinęs jį panaudoti, teismas, anksčiau jau aptaręs mažamečio nukentėjusiojo parodymų patikimumo klausimą, remiasi nukentėjusiojo Ž. S. aiškinimu, kad kaltinamasis mušė jį į įvairias kūno vietas bei grasino išmesti pro langą, siekdamas tenkinti savo lytinę aistrą. Nukentėjusiojo Ž. S. teigimu, jis bijojo kaltinamojo F. L., todėl darydavo, ką pastarasis liepdavo. Kad nukentėjusysis bijojo kaltinamojo, tvirtina ir liudytojos D. J. bei R. G.. Tokiu būdu nukentėjusiojo esamam ar galimam pasipriešinimui įveikti F. L. panaudojo veiksmus, kurie yra grasinamojo pobūdžio nukentėjusiojo asmens atžvilgiu ir kuriais pažeidžiamas nukentėjusiojo asmens kūno neliečiamumas.

Neginčijamai nustatyta ir tai, kad kaltinamasis pasinaudojo bejėgiška nukentėjusiojo Ž. S. būkle, kurią nulėmė pastarojo mažametystė (9 m.) bei neadekvatūs elgesio ir intelekto sutrikimai. Kaltinime nurodytus veiksmus kaltinamasis F. L. atliko, kaip matyti iš nukentėjusiojo paaiškinimų, pastarajam nesutinkant, tai yra prieš nukentėjusiojo valią. Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis kaltinamasis F. L., nors ir pats būdamas nepilnametis, tačiau pakankamo amžiaus (16 m.) ir gyvenimiškos patirties, taip pat ir lytinio gyvenimo, suvokė nukentėjusiojo nesutikimą tenkinti jo lytinę aistrą, kadangi savo nesutikimą nukentėjusysis išreiškė žodžiais, ir nors veiksmais neparodė savo prieštaravimo, kaip jis pats teigia, iš baimės, kaltinamasis F. L., žinodamas Ž. S. amžių bei pastarojo intelekto sutrikimus, suprato, jog pasinaudoja bejėgiška jo būkle dėl mažametystės bei neadekvačių elgesio ir intelekto sutrikimų.

Visuma šių aplinkybių leidžia teismui daryti išvadą, kad kaltinamasis F. L. veikė tiesiogine tyčia.

Kaltinamasis F. L. teigia, jog jo pripažįstamo seksualinio prievartavimo metu sperma jam neišsiliejo. Dėl to teismas pažymi, jog seksualinio prievartavimo nusikaltimo sudėtis yra formali. Įstatymo leidėjas seksualinio prievartavimo baigtumą sieja tik su ly­ti­nės aist­ros ten­ki­ni­mo prieš nukentėjusiojo asmens valią pradžia ir baudžiamosios atsakomybės atsiradimo aspektu nėra svarbu, kiek įgyvendinti kaltininko tikslai. Šie nusikaltimai yra baigti nuo lytinės aistros tenkinimo pradžios nepriklausomai nuo to, ar kaltininkas patenkino lytinę aistrą.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, tai yra nustatęs kaltinamajam F. L. inkriminuotos nusikalstamos veikos – seksualinio prievartavimo – objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, teismas konstatuoja, kad kaltinamasis F. L. laikotarpiu nuo 2008 m vasaros iki 2008 m. spalio 17 d., Telšių vaikų globos namuose, (duomenys neskelbtini), padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 150 str. 4 d.

Kaltinime F. L. buvo nurodyta ir tai, kad kaltinamasis seksualiai prievartavo mažametį Ž. S. ir Telšių miesto stadione, Birutės gatvėje. Šios aplinkybės teisme nepatvirtino nei nukentėjusysis, nei pats kaltinamasis. Taip pat byloje nėra ir kitų duomenų, patvirtinančių, jog Telšių miesto stadionas buvo nusikaltimo padarymo vieta. Todėl ši aplinkybė apie nusikaltimo padarymo vietą šalinama iš kaltinimo.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 153 str. mažamečio asmens tvirkinimas gali būti padaromas seksualinių veiksmų atlikimu mažamečio akivaizdoje, mažamečių lenkimu, vertimu atlikti seksualinius veiksmus tarp savęs ir su savimi, taip pat ir intelektualinis tvirkinimas demonstruojant mažamečiams pornografiją, kas, remiantis išaiškinimu Lietuvos Respublikos Visuomenės informavimo įstatyme, yra informacija, kai atvirai ir detaliai rodomas tikras ar suvaidintas lytinis aktas, lytiniai organai, tuštinimasis, masturbacija arba lytiniai iškrypimai (pedofilija, sadizmas, mazochizmas, zoofilija, nekrofilija ir kt.). Kartu tokių pornografinio turinio dalykų demonstravimas, turint tikslą būtent taip elgtis, užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos BK 309 str. 4 d.

Tai, kad F. L. kaltinime nurodytu laiku bei vietoje demonstravo mažamečiui nukentėjusiajam Ž. S. pornografinio ir erotinio turinio nuotraukas, įrašus, patvirtina paties kaltinamojo prisipažinimas, kad jis rodė nukentėjusiajam nuotraukas, filmus kaip žmonės lytiškai santykiauja, bei nukentėjusiojo Ž. S. parodymai, kad F. L. per kompiuterį jam daug kartų rodė visokius filmus, nuotraukas, kaip reikia išprievartauti, kad filmuose buvo rodomi ir vyrai, ir moterys. Netiesiogiai kaltinime nurodytas aplinkybes dėl pornografinio ir erotinio turinio dalykų demonstravimo nukentėjusiajam Ž. S. patvirtina ir nukentėjusiojo motinos R. S. parodymai, kad sūnus jai pasakojo apie kaltinamojo jam rodytus filmus, kuriuose santykiauja vyrai su vyrais, moterys su moterimis. O faktą, kad kaltinamasis žiūrėdavo pornografinio ir erotinio turinio nuotraukas, patvirtino ir liudytoja R. G. nurodžiusi, jog ji yra mačiusi, kaip kompiuteryje F. L. žiūrinėjo puslapius su nuogais žmonėmis.

Teismo nuomone, nuogų vyrų bei moterų kūnų bei lytinių santykių (pornografinio ir erotinio turinio dalykų) demonstravimas mažamečiui kompiuterio ekrane, kas nustatyta šioje byloje, yra laikoma mažamečio tvirkinimu, kadangi pratindamas mažametį Ž. S. prie seksualinių vaizdų kaltinamasis F. L. suprato, kad daro seksualinį poveikį vaikui ir norėjo taip elgtis, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, todėl nusikalstama veika laikoma baigta nuo tvirkinimo pradžios momento.

Todėl teismas daro išvadą, kad tokiais savo tyčiniais veiksmais kaltinamasis F. L. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 153 str., bei baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 309 str. 4 d., nes kaltinamasis F. L. suprato, kad demonstruoja pornografinio turinio dalykus ir taip norėjo elgtis.

Bausmės skyrimas ir kiti klausimai

Kaltinamasis F. L. viso baudžiamojo proceso metu prisipažino tvirkinęs mažametį asmenį bei demonstravęs pornografinio turinio dalykus, iš dalies pripažino savo kaltę dėl mažamečio seksualinio prievartavimo ir išreiškė nuoširdų gailėjimąsi dėl savo veiksmų. Todėl teismas sprendžia, kad yra pagrindas tai pripažinti kaltinamojo F. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Kaltinamojo F. L. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaip matyti iš Telšių krizių centro psichologinio tyrimo išvados, F. L. suvokia nusikalstamų veiksmų pobūdį ir esmę (b. l. 133-134), o VTPT prie SAM Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje teigiama, kad F. L. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (b. l. 138).

Esant tokioms specialistų išvadoms, teismas sprendžia, jog kaltinamasis F. L. nusikalstamų veikų padarymo metu buvo pakaltinamumo būsenoje, todėl turi būti baustinas už padarytas veikas.

Skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas kaltinamajam F. L. teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 54 str. nurodytais bausmės skyrimo pagrindais ir Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d. įtvirtintais bausmės skyrimo tikslais: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, o skiriama bausmė būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė už nusikalstamą veiką atitiktų tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį ir kaltininko asmenybę.

Kaltinamasis F. L. nusikalto būdamas nepilnamečiu. Todėl teismas vadovaujasi ne tik minėtomis bausmės skyrimo nuostatomis, bet ir atsižvelgia į nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus, išdėstytus Lietuvos Respublikos BK XI skyriuje. Šio skyriaus 91 str. 1 d. reglamentuojama, kad teismas nepilnamečiui skiria bausmę, vadovaudamasis bendrais bausmių skyrimo pagrindais ir šiame skyriuje numatytais ypatumais. Lietuvos Respublikos BK 91 str. 3 d. nustatyta, kad kai skiriama laisvės atėmimo bausmė nepilnamečiui, jos minimumą sudaro pusė minimalios bausmės, numatytos Baudžiamojo kodekso straipsnio, pagal kurį teisiamas nepilnametis, sankcijoje, o pagal Lietuvos Respublikos BK 90 str. 5 d. nuostatą, nepilnamečiams laisvės atėmimo bausmė negali viršyti 10 metų.

Teismas, nustatydamas kaltinamajam F. L. bausmių rūšis bei dydžius, įvertina jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį bei pavojingumo laipsnį – jis padarė tris tyčines nusikalstamas veikas – labai sunkų ir nesunkų nusikaltimus bei baudžiamąjį nusižengimą (BK 11 str. 3 d., 6 d., 12 str.). Kaltinamojo F. L. įvykdyti nusikaltimai padaryti nevienkartiniais veiksmais prieš mažametį, negalintį jam pasipriešinti asmenį, kas rodo kaltinamojo padarytų veikų didelį pavojingumą.

Vertindamas kaltinamojo asmenybę, teismas atsižvelgia į tai, kad F. L. anksčiau neteistas, tačiau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d., 302 str. 1 d., padarymą (b. l. 126, 129). 2004 m. kovo 4 d. Akmenės rajono apylinkės teismo sprendimu neterminuotai apribota kaltinamojo tėvų valdžia ir F. L. nustatyta nuolatinė globa globėju skiriant Telšių vaikų globos namus (b. l. 150). Telšių vaikų globos namų, kuriuose kaltinamasis gyvena nuo 1994 m. spalio 10 d., pateiktoje charakteristikoje nurodyta, kad dėl elgesio problemų F. L. mokėsi Švėkšnos sanatorinėje-internatinėje mokykloje, tačiau jo elgesys nepakito ir už vidaus tvarkos taisyklių nepaisymą, agresyvų elgesį su bendraamžiais, valkatavimą bei eilę vagysčių iš parduotuvių 2005 m. birželio 8 d. buvo išsiųstas į Čiobiškio specialiuosius vaikų auklėjimo ir globos namus, iš kurių grįžus 2007 m. birželio 30 d. kaltinamojo elgesys nepasikeitė, Jaunimo pagrindinėje mokykloje elgiasi įžūliai, praleidinėja pamokas (b. l. 142). Vilniaus apskrities viršininko administracijos Čiobiškio specialiųjų vaikų auklėjimo ir globos namų bei Švėkšnos sanatorinės mokyklos administracijų pateiktose charakteristikose kaltinamasis F. L. taip pat apibūdinamas neigiamai (b. l. 145, 147).

Skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas teismas vadovaujasi ir Lietuvos Respublikos BK 61 str. nuostatomis – atsižvelgia į byloje nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Atsižvelgęs į išdėstytų aplinkybių, darančių įtaką kaltinamojo F. L. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, buvimą, minėtus kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, kartu įvertinęs ir Lietuvos Respublikos BK 150 str. 4 d. sankcijos griežtumą, teismas kaltinamajam F. L. už nusikaltimus skiria laisvės atėmimo bausmes, mažesnes nei įstatymų sankcijose už padarytas nusikalstamas veikas numatyti tokių bausmių vidurkiai, o už baudžiamojo nusižengimo padarymą skiria arešto bausmę, artimą minimaliai tokios rūšies bausmei, skiriamai nepilnamečiui (BK 90 str. 4 d.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 1 ir 2 p., kaltinamajam F. L. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes teismas subendrina apėmimo būdu, kadangi nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 153 str. ir 309 str. 4 d., sudaro idealiąją nusikaltimų sutaptį ir nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos 153 str., labai skiriasi pagal pavojingumą, o veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 309 str. 4 d., priskiriama kitai nusikastamų veikų rūšiai nei nusikaltimas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 150 str. 4 d.

Lietuvos Respublikos BK 92 str. 1 d. nustatyta, kad nepilnamečiui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus, paskirtos bausmės vykdymas gali būti atidėtas nuo vienerių iki trejų metų, jeigu teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Svarstydamas bausmės vykdymo atidėjimo kaltinamajam F. L. klausimą ir spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, teismas atsižvelgia į visas jau anksčiau nurodytas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padarytomis nusikalstamomis veikomis, tiek su kaltinamojo asmenybe. Kartu, spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo taikymo galimybę kaltinamajam F. L., teismas vertina ir šios priemonės taikymo tikslingumą atsižvelgiant į kaltinamojo elgesį prieš nusikalstamų veikų padarymą.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, kaltinamasis F. L. anksčiau (2008 m. kovo 27 d. teismo nutartimi) jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau praėjus vos keliems mėnesiams padarė tris nusikalstamas veikas, iš kurių viena yra labai sunki. Be to, kaip jau minėta, kaltinamasis buvo išsiųstas į specialiuosius vaikų auklėjimo ir globos namus. Visa tai apibūdina kaltinamąjį, kaip linkusį nusikalsti asmenį, ir leidžia daryti išvadą, kad anksčiau taikytos auklėjamojo poveikio priemonės jam pozityvaus poveikio nepadarė, tai jam nebuvo pakankamas įspėjimas ir nesulaikė jo nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo.

Esant tokioms aplinkybėms bei atsižvelgiant į bausme siekiamus tikslus, taikyti tas pačias ar beveik tas pačias poveikio priemones kaltinamajam nėra tikslinga.

Todėl teismas sprendžia, kad nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai F. L. atžvilgiu bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, t. y. nėra teisinio pagrindo taikyti jam Lietuvos Respublikos BK 92 str. nuostatas ir atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras pareiškė 3000 Lt civilinį ieškinį dėl mažamečiui Ž. S. padarytos neturtinės žalos (b. 1. 170-171). Mažamečio nukentėjusiojo motina, atstovė pagal įstatymą ir civilinė ieškovė R. S. pareiškė 3000 Lt civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 57-58).

Remiantis anksčiau išdėstytais ir aptartais bylos duomenimis, yra nustatytas teisės pažeidimas, šį pažeidimą padariusio asmens – F. L. – kaltė, priešingas teisei kaltinamojo elgesys, priežastinis ryšys tarp priešingų teisei kaltinamojo veiksmų ir žalos, t. y. nustatytos visos kaltinamojo F. L. civilinės atsakomybės dėl mažamečio Ž. S. seksualinio prievartavimo ir tvirkinimo sąlygos.

Pagal Lietuvos Respublikos CK tiek turtinę, tiek ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Šioje byloje kaltu dėl Ž. S. seksualinio prievartavimo ir tvirkinimo pripažįstamas kaltinamasis F. L., kuris ir yra atsakingas už Ž. S. bei jo motinai padarytą žalą, susijusią su minėtais nusikaltimais.

Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas nenustato, todėl spręsdamas šį klausimą, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais.

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Įvertinti šią žalą palikta teismui, kuris vadovaujasi Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, leidžiančius konkrečioje situacijoje užtikrinti priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus.

Neabejotina, kad mažametis nukentėjusysis Ž. S. dėl kaltinamojo jo atžvilgiu padarytų itin amoralių veiksmų, patyrė ilgalaikį psichologinį stresą, pažeminimą, baimę bei didelius dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimus. Teismo nuomone, patirta seksualinė prievarta turi neigiamos įtakos ir mažamečio nukentėjusiojo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, harmoningos asmenybės formavimuisi. Tai patvirtina ir psichologinio tyrimo išvada, kad patirtas seksualinės prievartos faktas iki šiol nukentėjusiajam kelia ryškius prisiminimus, bei nukentėjusiojo motinos ir globos namų darbuotojų liudijimai, kad mažametis nukentėjusysis Ž. S. po patirtos prievartos buvo labai išsigandęs ir iki šiol jaučia baimę.

Nukentėjusiojo mažamečio motina, civilinė ieškovė R. S. nurodė, kad dėl sūnaus seksualinio prievartavimo bei tvirkinimo ji ir pati patyrė stresą bei išgyvenimus. Teismas sutinka, kad R. S., kaip ir kiekviena motina, patyrė dvasinį sukrėtimą dėl jos sūnaus atžvilgiu padarytų nusikalstamų veiksmų, atkreipiant dėmesį į nukentėjusiojo amžių (9 m.) bei nusikalstamų veikų pobūdį (lytinės aitros tenkinimas analiniu, oraliniu būdu).

Kartu teismas atsižvelgia ir į byloje nustatytas aplinkybes, kad R. S. mažametis sūnus daugiau kaip dvejus metus iki įvykio augo vaikų globos namuose ir per tą laiką, remiantis kaltinamojo atstovės pagal įstatymą R. M. teigimu, buvo tik keturi mamos prašymai leisti sūnų Ž. S. išsivesti į namus, t. y. mažametis retai buvo mamos lankomas, kas rodo, kad nebuvo labai glaudaus ryšio tarp motinos ir sūnaus.

Nurodyti dvasinio pobūdžio pakenkimai, sukėlę nukentėjusiajam Ž. S. bei jo motinai R. S. neigiamus išgyvenimus, pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. ir laikomi neturtine žala, kurią turi atlyginti kaltinamasis.

Nustatydamas priteistinos nukentėjusiajam bei jo motinai padarytos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia ne tik į minėtus nukentėjusiojo bei jo motinos, bet ir į pagrįstus kaltinamojo interesus, tai yra į žalą padariusio asmens turtinę padėtį, kuri taip pat yra vienas iš kriterijų, galinčių turėti įtakos nustatomam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, kaltinamasis F. L. yra moksleivis, nedirba ir jokio turto neturi, pilnametystės sulaukė gyvendamas vaikų globos namuose. Kartu teismas vertina ne tik žalą padariusio asmens turtinę padėtį, esamą bylos nagrinėjimo metu, bet ir kitas šio klausimo sprendimui reikšmingas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos jo turtinei padėčiai ateityje. F. L. yra jaunas, sveikas, galintis dirbti, byloje esančiais duomenimis, jokios fizinės ar psichinės negalios neturintis žmogus. Todėl vien ta aplinkybė, kad šiuo metu kaltinamasis nedirba ir jokio turto neturi, negali būti laikoma išskirtine, dėl kurios mažamečiui padarytos neturtinės žalos dydis, kuris, teismo nuomone, ir taip nėra didelis, galėtų būti sumažintas.

Įvertinęs visas šias neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšmingas aplinkybes ir siekdamas protingos skirtingų interesų pusiausvyros, teismas daro išvadą, kad nukentėjusiojo Ž. S. patirti dvasiniai sukrėtimai ir išgyvenimai prokuroro pagrįstai įvertinti 3000 Lt neturtinės žalos dydžio suma. Todėl prokuroro civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas visiškai. Atsižvelgus į kaltinamojo socialinę bei turtinę padėtį apibūdinančias aplinkybes bei anksčiau aptartus mažamečio nukentėjusiojo ir jo motinos ne itin glaudžius santykius iki nusikalstamų veikų padarymo, civilinės ieškovės R. S. civilinis ieškinys tenkinamas iš dalies, priteisiant jai iš kaltinamojo 500 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Kaltinamasis F. L., gimęs 1992 m. kovo 12 d., nuosprendžio priėmimo metu jau yra sulaukęs pilnametystės, todėl žalos atlyginimas priteisiamas tik iš jo netaikant materialinės (subsidiariosios) atsakomybės Telšių vaikų globos namų atžvilgiu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-299, 301-305, 307 str. str., teismas

nusprendžia:

pagal Lietuvos Respublikos BK 150 str. 4 d. laisvės atėmimu 3 metams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 153 str. laisvės atėmimu 5 mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 309 str. 4 d. areštu 10 parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., 2 p. paskirtas bausmes subendrinti jas apimant ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – F. L. iki nuosprendžio įsiteisėjimo pakeisti į suėmimą, suimant teismo salėje.

Priteisti iš F. L. Ž. S. 3000 (tris tūkstančius) Lt ir R. S. 500 (penkis šimtus) Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistajam F. L. nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.