Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2013-07-04 · Civilinė byla Nr. 2A-1174-125/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-07-04
Bylos Nr.
2A-1174-125/2013
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-07846-2012-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Bronius Valius (pirm.), Almantas Padvelskis, Audrius Saulėnas
Ieškovas
C. B.
Atsakovas
V. L., V. P.

Pranešėjas Bronius Valius Civilinė byla Nr. 2A-1174-125/2013

Teisėja Diana Navickienė (Proceso Nr. 2-06-3-07846-2012-1)
Procesinio sprendimo kategorija (S) 63.1.; 71.; 121.21.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2013 m. liepos 4 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Valiaus, kolegijos teisėjų Almanto Padvelskio, Audriaus Saulėno, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovo C. B. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2013-03-19 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo C. B. ieškinį atsakovėms V. L. ir V. P. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas ieškiniu pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovės V. L. 46504,00 Lt skolos ir iš atsakovės V. P. 4923,48 Lt skolos bei 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistų sumų ieškovo naudai. Taip pat prašė priteisti visas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovių. Reikalavimų pagrindu nurodė aplinkybes, kad atsakovėms nevykdant savo paskolinių įsipareigojimų ieškovui padaryta 51427,48 Lt nuostolių.

Atsiliepimas

Atsakovė V. L. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad nesutinka su ieškovo reikalavimu ir prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovė V. P. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad prieštarauja ieškovo reikalavimui ir prašo ieškinį atmesti.

Žemesnės instancijos teismas

Kretingos rajono apylinkės teismas 2013-03-19 sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovo atsakovės V. L. turėtas bylinėjimosi išlaidas. Teismas atsižvelgė į tikruosius sutarties šalių ketinimus sudarant sutartį, taip pat į šalių veiksmus po sutarties sudarymo ir juos įvertinus, šalių sutartinius santykius kvalifikuoja kaip jungtinės veikos sutartį. Pagal byloje esančius įrodymus teismas sprendė, kad ieškovo ir atsakovės tikslas buvo sumokėti nuomos mokestį už butą, komunalinius patarnavimus ir kt. Teismas, taip pat sprendė, kad tarp ieškovo ir atsakovės buvo susiklostę tarpusavio santykiai paremti abipusiu pasitikėjimu ir intensyviu bendradarbiavimu, o vien faktas, jog atsakovei buvo pervesti pinigai, savaime neįrodo paskolos teisinių santykių buvimo. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovas, būdamas verslininku, kurio sudaromiems sandoriams keliami didesni atsargumo ir rūpestingumo reikalavimai, turėjo visas galimybes pasirūpinti tinkamu pinigų pervedimo įforminimu. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės apie šalių veiksmus sudarė pagrindą konstatuoti, kad tarp ieškovo ir atsakovės V. L. buvo susiklostę jungtinės veiklos teisiniai santykiai, nes šalys, kooperuodamos savo pastangas ir materialinius išteklius, veikė bendrai, turėdamos bendrą tikslą – gyventi kartu (Lietuvos Respublikos CK 177 str., 185 str.).

Šalies argumentai

Ieškovas pateikė apeliacinį skundą ir prašo panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2013-03-19 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, taip pat prašo prijungti prie bylos atsakovės V. L. 2011-02-03 rašyto elektroninio laiško kopiją ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neprijungė papildomo įrodymo, kuriuo ieškovas siekė įrodyti tarp šalių susidariusius paskolinius santykius, motyvuodamas, kad ieškovas galėjo jį pateikti anksčiau ir kad tai užvilkins bylos nagrinėjimą. Ieškovas šiuo laišku siekė įrodyti paskolos santykius, kadangi būtent šiame laiške atsakovė aiškiai prašo paskolinti pinigų. Taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai ir klaidingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius kaip jungtinės veiklos santykius, kadangi nebuvo sukurti jungtinės veiklos ar asociacijos santykiai ir tokių santykių negali sukurti vienos šalies pinigų davimas kitai, o kitos šalies naudojimas šių pinigų savo reikmėms. Teismo šalių tikrieji ketinimai buvo įvardinti kaip ieškovo pinigų pervedimas atsakovei faktiškai organizavusiai buto nuomą ir komunalinių patarnavimų apmokėjimą, šalys bendradarbiavo, tačiau ieškovas teigia, kad apskritai nėra duomenų, kad atsakovė mokėjo nuomą, o tuo labiau iš ieškovo teikiamų pinigų.

Atsiliepimas

Atsakovė V. L. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą ir prašo atmesti apeliacinį skundą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti galioti. Atsakovė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti naujai pateiktą įrodymą ir nėra pagrindo prijungti jį apeliacinėje instancijoje. Taip pat nurodo, kad tarp šalių susiklostė artimi intymūs šeimos santykiai, kartu vedė bendrą ūkį ir ieškovas išlaikė atsakovę. Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino bylos aplinkybes ir nustatė bendros jungtinės veiklos susitarimą sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Ieškovas atsakovei siuntė pinigus bendro ūkio išlaikymui, buto, kuriame ir pats ieškovas atvykdamas į Lietuvą gyvendavo, išlaikymui, ką įrodo ir jo reikalaujami grąžinti asmeniniai daiktai iš nuomojamo buto.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovas per laikotarpį nuo 2011-02-04 iki 2011-12-29 pervedė V. L. iš viso 95629,58 DKK ir 1240,00 GBP, V. P. - 10600,00 DKK. Ieškovas įrodinėja, kad pinigai pervesti paskolos sutarties pagrindu. Atsakovės pinigų gavimo faktą pripažįsta, tačiau neigia susitarimą dėl pinigų grąžinimo. Nurodė, kad tarp ieškovo ir atsakovės V. L. buvo artimi santykiai ir vedamas bendras ūkis, šalys iš dalies kartu gyveno, ieškovas išlaikė atsakovę kaip būsimą sutuoktinę, t.y. pervedamos piniginės lėšos liudija šeimos išlaikymo faktą ir tarp šalių sudarytą jungtinės veiklos susitarimą.

Ieškovas, pateikdamas apeliacinį skundą, skundžia pirmosios instancijos teismo atsisakymą priimti papildomą įrodymą ir prašo jį priimti apeliaciniame procese. CPK 314 straipsnis nustato įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme ribojimą. Minėtas straipsnis numato galimybę pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė jį priimti. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas 2013-03-05 posėdžio metu atsisakė priimti ieškovo pateiktą 2011-02-03 elektroninio laiško kopiją su vertimu į lietuvių kalbą, kadangi apie šį įrodymą ieškovo atstovas sužinojo 2012 m. gruodžio mėnesį, todėl šį įrodymą galėjo pateikti jau 2013-01-30 posėdžio metu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepriėmė minėto įrodymo, kadangi ieškovas turėjo galimybę šį įrodymą pateikti anksčiau, o nagrinėjamu atveju, atsakovė nebūtų turėjusi galimybės atsiliepti, pateikdama paneigiantį įrodymą. Be to, net jei minėtas įrodymas būtų priimtas, jo turinys neįrodo, jog tarp ieškovo ir atsakovės buvo paskoliniai santykiai. Minėtame elektroniniame laiške nėra aptarta nei konkreti pinigų suma, nei pinigų perdavimo faktas ar pinigų grąžinimo terminas.

Ieškovas apeliaciniu skundu nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo tarp šalių susidariusius santykius, traktuodamas juos kaip jungtinės veiklos santykius. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, vadovavosi sutarčių aiškinimo taisyklėmis ir vertino tarp šalių susidariusius santykius, nustatinėjo jų tikruosius ketinimus, šalių elgesį po pinigų pervedimo ir kitas šiuo atveju reikšmingas aplinkybes. Kaip jau buvo ne kartą pažymėta, kad įrodymų vertinimas pagal LR CPK 185 str. reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai byloje esančių įrodymų tyrimo ir įvertinimo pagrindu įsitikinama dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje esančių įrodymų visuma suteikia pagrindą daryti išvadą, kad tarp šalių nebuvo susidarę paskoliniai teisiniai santykiai ir nėra pagrindo tenkinti ieškovo pateikto apeliacinio skundo. Nagrinėjant įstatymo normas, reglamentuojančias paskolos teisinius santykius, pažymėtina, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) bei mokėti palūkanas paskolos sutartyje nustatytu laiku ir tvarka (CK 6.870 str. 1 d., CK 6.873 str. 1 d.). Kvalifikuojant tarp šalių susiformavusius civilinius teisinius santykius ir vertinant jų pagrindu kylančias šalių teises bei pareigas, būtina įvertinti faktų, kurių pagrindu būtų galima spręsti apie santykių tarp šalių pobūdį, visumą.

Ieškovas skunde nurodė tai, kad ieškovas yra perdavęs atsakovėms 51427,48 Lt sumą, o atsakovės rašytame laiške matyti, kad ji prašė paskolinti pinigų, tarp jų susiklostė paskolos teisiniai santykiai. Ši apeliacinio skundo nuostata nėra pagrįsta. LR CK 1.73 str. yra nustatyta, kad tarp šalių sudaryti sandoriai, kurių suma daugiau nei 5 000 Lt, turi būti sudaromi rašytine forma. Taigi tik tinkamos formos sutarties sudarymas patvirtintų tikrąją šalių valią. Byloje yra pateikti įrodymai tik apie lėšų pervedimą atsakovėms, tačiau rašytinės formos sutartis tarp šalių nesudaryta. Dėl to galima padaryti išvadą, jog piniginių lėšų pervedimo atsakovei per grynųjų pinigų perlaidų tinklą Western Union faktas neįrodo, jog buvo sudaryta paskolos sutartis. Nors byloje nėra ginčo dėl to, kad piniginės lėšos buvo perduotos atsakovėms, bet byloje nėra jokių įrodymų apie atsakovių įsipareigojimą gautas lėšas grąžinti ieškovui. Priešingai, atsakovės V. L. paaiškinimais ir argumentais, kad tarp šalių buvo susidarę jungtinės veiklos teisiniai santykiai, yra pagrįsti įrodymais, kurių pagrindu teismas ir darė išvadą, jog labiau tikėtina šiuos santykius buvus, nei paskolinius teisinius santykius. Ta aplinkybė, jog ieškovas, prieš kreipdamasis į teismą, kreipėsi į atsakovę V. L. su reikalavimu grąžinti jai persiųstus pinigus ir asmeninius daiktus, paliktus atsakovės nuomotame bute (duomenys neskelbiami) (b. l. 10-11), bei teismui atsakovės pateiktas susirašinėjimas elektroniniais laiškais (b. l. 65-76), tik patvirtina tarp šalių buvus artimus santykius, o ieškovo siųsti pinigai buvo skirti sumokėti nuomos mokestį už butą, komunalinius patarnavimus ir kt. turint bendrą tikslą ir interesą. Apeliacinės instancijos teismas vertindamas ieškovo argumentą, kad jungtinės veiklos sutartis nebuvo sudaryta rašytine forma ir todėl negalima nustatyti šios sutarties sudarymo fakto, nustatė, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė Lietuvos Respublikos CK 1.93 str. 6 d. 1 p. nuostatą ir nustatinėjo jungtinės veiklos sandorio faktą, remdamasis kitais netiesioginiais įrodymais.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, byloje pateiktus įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas reikšmės bylai turinčias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai ištyrė visus šalių pateiktus įrodymus ir juos tinkamai įvertino, tinkamai aiškino ir taikė proceso ir materialinės teisės normas. Kadangi pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Netenkinus apeliacinio skundo, ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (LR CPK 93 str. 1 d.). Atsakovei nepateikus duomenų apie bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme, dėl šių išlaidų paskirstymo teismas nepasisako (LR CPK 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-03-19 sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Bronius ValiusKolegijos teisėjai Almantas PadvelskisAudrius Saulėnas