Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

2.6.10.2.1; 2.6.10.2.2; 2.6.10.2.3; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.2.4.2; 2.6.10.5.2.12; 3.2.3.2.; 3.2.6.6.2.

2017 m. spalio 18 d.

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėjas J. Č.

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. G. ieškinį atsakovei B. L., I. L. ir R. L. dėl turtinės ir neturtinės žalos, susijusios su fizinio asmens sveikatos sužalojimu, atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė D. G. ieškiniu prašo iš atsakovės B. L., o šiai neturint turto, ar uždarbio, kurio pakaktų jos padarytai žalai atlyginti, - subsidiariai iš jos tėvų I. L. ir R. L. priteisti 300 Eur turtinės žalos atlyginimo, 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovams adresuoti procesiniai dokumentai atsakovei I. L. 2017 m. rugpjūčio 26 d. įteikti asmeniškai, atsakovei B. L. 2017 m. rugpjūčio 26 d. įteikti per jos mamą I. L., o atsakovui R. L. 2017 m. rugsėjo 23 d. įteikti per jo šeimos narį – pilnametę dukrą D. L. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 str. 1 ir 3 d.). Atsakovams nustatytas 18 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pareikšti baigėsi 2017 m. spalio 11 d. Atsakovai per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Atsakovams nepateikus atsiliepimo į ieškinį, ieškovė sutinka, kad būtų priimtas sprendimas už akių.

Ieškinys tenkinamas visiškai, priimant sprendimą už akių.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, tai yra įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Atlikus formalų ieškinyje išdėstytų argumentų ir byloje pateiktų įrodymų: 2017 m. kovo 24 d. protokolo-pareiškimo, 2017 m. kovo 24 d. liudytojo apklausos protokolo, 2017 m. kovo 31 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės medicinos dokumentų išrašų, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialisto išvados Nr. G 295/2017(06), 2017 m. gegužės 10 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 52ANN- 99143991-17, UAB ,,Prodenta” pinigų priėmimo kvito Nr. 0710783, UAB ,,Prodenta” pinigų priėmimo kvito Nr. 0914831, Neįgaliojo pažymėjimo Nr. 002169, širdies stimuliatoriaus implantavimo kortelės, – vertinimą, pripažįstama, kad yra pagrindas tenkinti ieškinį kaip pagrįstą (CPK 177-178 str., 185 str., 285 str. 2 d.).

Civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad 2017 m. kovo 24 d. apie 18 val. G. V. bute atsakovė - nepilnametė B. L., ištraukusi iš durų rankeną, be jokios priežasties sudavė ja ieškovei D. G. į veido sritį, ko pasėkoje ieškovei buvo prakirstas dešinės pusės antakis ir nuskelti keturi priekiniai dantys. VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninėje ieškovei buvo nustatyta muštinė dešinio antakio žaizda, abiejų pirmųjų ir 2, 3 iš dešinės viršutiniame žandikaulyje dantų lūžimas, kairio dilbio nubrozdinimas. 2017 m. kovo 27 d. gydytojo odontologo nustatyta diagnozė: sulaužytas I, II, III viršutiniame žandikaulyje iš dešinės ir I iš kairės plastmasinis protezas, sumušti I, II, III iš dešinės ir I iš kairės viršutiniame žandikaulyje dantys, II danties viršutiniame žandikaulyje iš dešinės trečdalio vainikėlio nuskėlimas, III danties viršutiniame žandikaulyje iš dešinės plombos išmušimas. Iš prie ieškinio pridedamos Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialisto išvados Nr. G 295/2017(06) matyti, kad ieškovės patirtas sužalojimas kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, o sužalojimai padaryti kieto daikto poveikyje galimai nurodytomis aplinkybėmis ir laiku. 2017 m. kovo 31 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus prevencijos poskyrio tyrėjas G. Š. priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nutarime konstatavo, kad ieškovę sužalojusios B. L. veiksmuose yra nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnyje, požymių, tačiau ji negali būti patraukta baudžiamojon atsakomybėn, nes veikos padarymo metu ji neturėjo 16 metų (BK 13 str.). Tuo pačiu nutarime konstatuota, kad dėl padaryto pažeidimo spręstinas klausimas dėl nepilnamečio tėvų patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 73 straipsnį, numatantį atsakomybę už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams. 2017 m. gegužės 10 d. B. L. motina I. L. buvo patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 73 straipsnį ir jai nutarimu administracinio nusižengimo byloje skirta nuobauda - įspėjimas.

Kiekvienas suinteresuotas asmuo, kurio subjektinės teisės buvo pažeistos, turi teisę kreiptis į teismą, kad jos būtų apgintos, o žalą padariusiam asmeniui taikoma civilinė atsakomybė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.138 str. 1 d. 6 p.). CK 6.245 straipsnis nustato, kad civilinė atsakomybė - tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Civilinė atsakomybė kyla neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d.). Civilinė atsakomybė kyla nustačius visas žalą padariusio asmens civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltę (CK 6.246-6.248 str.). Šiuo atveju atsakovės B. L. veiksmų neteisėtumas pasireiškė jai tyčia durų rankena trenkus į ieškovės veidą, dėl ko buvo sužalota ieškovės sveikata. Tokie veiksmai ne tik buvo aiškiai neteisėti, bet ir nusikalstami, turintys nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnyje, požymių. Tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (sveikatos sužalojimo) yra tiesioginis priežastinis ryšys, nes jeigu nebūtų atsakovės neteisėtų veiksmų, žala nebūtų atsiradusi ir ieškovės sveikata nebūtų sužalota. Nustačius atsakovės neteisėtus veiksmus, preziumuojama, jog atsakovė dėl kilusios žalos yra kalta. Kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu (CK 6.248 str. 2 d.). Atsakovei B. L. ištraukus iš durų rankeną ir sudavus ją į atsakovės veidą, darytina išvada, kad atsakovė veikė tyčia. Tokią išvadą patvirtina ir pačios atsakovės B. L. parodymai, duoti apklausiant ją policijos komisariate, kur ji nurodė, jog priėjusi prie buto durų, kur draugė kalbėjosi su kaimyne, paėmė nuo durų netvirtai pritvirtintą rankeną ir be jokios priežasties metė ją į atėjusią kaimynę. Taigi, egzistuoja visos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos, todėl žalą padariusiam asmeniui - atsakovei B. L. kyla pareiga visiškai atlyginti savo neteisėtais veiksmais padarytą žalą (CK 6.263 str.). Už nepilnamečio nuo 14 iki 18 metų padarytą žalą subsidiariai atsako tėvai, jeigu nepilnametis neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti (CK 6.276 str.).

Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų nustatytais atvejais - ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 str. 2 d.). Tuo atveju, jeigu yra sužalojama asmens sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą (CK 6.283 str. 1 d.). Kadangi ieškovei buvo sužalota sveikata, ji turi teisę tiek į patirtų nuostolių atlyginimą, tiek ir gauti neturtinės žalos atlyginimą. Esant sveikatos sužalojimo deliktui, nukentėjusiojo asmens nuostolius sudaro negautos pajamos (netiesioginė žala), kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (tiesioginė žala). Faktą, kad ieškovei buvo sužalota sveikata, dėl kurios atsiradimo kalta yra atsakovė B. L., įrodo kartu su ieškiniu pateikti rašytiniai įrodymai. Dėl neteisėtų atsakovės B. L. veiksmų ieškovė patyrė išlaidų, susijusių su sveikatos atstatymu. Išmuštų dantų atstatymas ieškovei kainavo 300 Eur, kuriuos ši sumokėjo UAB ,,Prodenta”. Tai įrodo kartu su ieškiniu pateikiami 2017 m. balandžio 19 d. pinigų priėmimo kvitai. Ši žala, kaip tiesioginiai ieškovės patirti nuostoliai, priteistini iš už žalos padarymą atsakingo asmens - atsakovės B. L., o šiai neturint turto, ar uždarbio, kurio pakaktų jos padarytai žalai atlyginti, – iš jos tėvų (CK 6.276 str. 2 d.).

CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.263 straipsnio 2 dalis, 6.283 straipsnis nustato, kad sužalojęs ar kitaip suluošinęs asmenį, už žalą atsakingas asmuo privalo atlyginti ir neturtinę žalą. Sveikatos sužalojimo atvejais neturtinė žala atlyginama visais atvejais. Įstatymas nenustato atlygintino neturtinės žalos dydžio, todėl tai nustatyti turi teismas, atsižvelgdamas į visas reikšmingas aplinkybes. Nustatydamas nukentėjusiojo asmens patirtos neturtinės žalos dydį ir išreikšdamas jį piniginiu ekvivalentu, teismas turi atsižvelgti į žalos sukeltus padarinius, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas aplinkybes ir vadovautis įstatyme (CK 1.5 straipsnyje) nustatytais teisės aiškinimo bei taikymo principais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į pažeistos teisinės vertybės pobūdį, kaip į objektyvų kriterijų, siekiant užtikrinti nukentėjusiojo patirtą dvasinį bei fizinį skausmą, kuo labiau kompensuojantį neturtinės žalos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 13 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2009; 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2012; 2013 m. kovo 7 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-90/2013). Šiuo atveju, ieškovei buvo sužalota sveikata, kas reiškia, jog buvo pažeista svarbiausia, fundamentali vertybė. Atsakovė durų rankena pataikė ieškovei į gyvybiškai svarbų organą - galvą, kas sukėlė didelį fizinį skausmą. Sveikatos sužalojimas pasireiškė ne tik išmuštais keturiais dantimis, bet ir sumušimu veido srityje bei širdies ritmo sutrikimu. Ieškovė yra neįgali, turi implantuotą širdies stimuliatorių, todėl dėl įvykio metu patirto streso sutrikęs širdies ritmas ieškovei sukėlė papildomų neigiamų išgyvenimų, susirūpinimą dėl ateities ir baimę ne tik dėl savo sveikatos, bet ir dėl gyvybės. Iš medicininių išrašų matyti, kad po įvykio ieškovei ligoninėje buvo teikiama medicininė pagalba, skiriami vaistai širdies ritmo stabilizavimui, nuskausminamieji. Nors specialisto išvadoje konstatuota, kad ieškovei sveikata buvo sužalota nežymiai, tačiau įvertintinas ir ieškovės amžius bei sveikatos būklė - neįgalumas. Dėl šio sužalojimo specifikos, dantų atstatymas užtruko ilgą laiką. Ieškovė beveik mėnesį laiko buvo priversta gyventi be keturių priekinių dantų. Tai sukėlė objektyvių sunkumų ir nepatogumų valgant, kalbant. Taip pat ieškovei tai sukėlė itin didelių dvasinių išgyvenimų dėl estetinės išvaizdos bendraujant su žmonėmis, nepasitikėjimą savimi, atsirado baimė sutikti žmonių. Bet koks kontaktas su žmonėmis sukeldavo didelį stresą bei prisiminimus apie nutikusį įvykį, kas reikšmingai pablogino ieškovės gyvenimo kokybę. Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos dydžio, reikšminga yra kaltininko kaltės forma neteisėtų veiksmų atlikimo metu. Šiuo atveju, ieškovė sveikatos sužalojimą patyrė dėl atsakovės tyčinių veiksmų. Atsakovė, trenkdama ieškovei į galvą metaliniu daiktu, suvokė savo atliekamo veikimo pavojingą pobūdį, kas reiškia, jog sąmoningai siekė sukelti ieškovei sužalojimus, todėl prašomos neturtinės žalos dydis yra pagrįstas ir proporcingas padarytai žalai. Nei žalą padariusi B. L., nei jos tėvai žalos gera valia neatlygino. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovės B. L., o šiai neturint turto, ar uždarbio, kurio pakaktų jos padarytai žalai atlyginti, – iš jos tėvų priteistinas 1500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies, tuo pagrindu iš atsakovės B. L., o šiai neturint turto, ar uždarbio, kurio pakaktų bylinėjimosi išlaidoms padengti, – iš jos tėvų ieškovei priteistinos 320,00 Eur ieškovės patirtos išlaidos už advokato teisines paslaugas (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d.).

Ieškovė pagal įstatymą (CPK 83 str. 1 d. 3 p.) yra atleista nuo žyminio mokesčio už pareikštą ieškinį mokėjimo. Ieškinys pareikštas 1800,00 Eur sumai. Teismas ieškinį tenkino visiškai, todėl už ieškinį, pateiktą per EPP, mokėtinas 41,00 Eur dydžio žyminis mokestis, kuris valstybės naudai priteistinas iš atsakovės B. L., o šiai neturint turto, ar uždarbio, kurio pakaktų žyminiam mokesčiui sumokėti, – iš jos tėvų (CPK 96 str. 1 d., 80 str. 1 d. 1 p., 7 d.).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, viršija 3,00 Eur ir yra 9,65 Eur, todėl priteistinos valstybei iš atsakovės B. L., o šiai neturint turto, ar uždarbio, kurio pakaktų žyminiam mokesčiui sumokėti, – iš jos tėvų (CPK 79 str., 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 6 d., Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355).

Valstybei priteistas išlaidas reikia sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 259, 262, 285, 286 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės B. L., o šiai neturint turto, ar uždarbio, kurio pakaktų jos padarytai žalai atlyginti, - subsidiariai iš jos tėvų I. L. ir R. L.: 300 Eur turtinės žalos atlyginimo, 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 320,00 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų ieškovei D. G..

Priteisti iš atsakovės B. L., o šiai neturint turto, ar uždarbio, kurio pakaktų žyminiam mokesčiui ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidoms sumokėti, - subsidiariai iš jos tėvų I. L. ir R. L. – 41,00,00 Eur žyminio mokesčio ir 9,65 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei.

Šalis, dėl kurios buvo priimtas sprendimas už akių, turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2 ir 3 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškinį pateikusi šalis sprendimą per 20 dienų gali apeliaciniu skundu apskųsti Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Alytaus rajono apylinkės teismą.

Teisėjas J. Č.