- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-09
- Bylos Nr.
- 1A-162-361/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-49427-2020-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dalius Jocys, Savinijus Katauskas, Aurelija Sadauskaitė
- Nuteistasis
- R. S.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Savinijaus Katausko ir Aurelijos Sadauskaitės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. S. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2021 m. kovo 29 d. nuosprendžio, kuriuo R. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam skirta 54 parų arešto bausmė.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 36 parų arešto bausmė, ją paskiriant atlikti Šiaulių tardymo izoliatoriuje.
Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo R. S. atvykimo į areštinę dienos, o jam neatvykus – nuo sulaikymo dienos.
Nuspręsta R. S. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti pradėjus vykdyti šiuo nuosprendžiu paskirtą areštą.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 68 straipsniu, nuspręsta paskirti R. S. baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones – 3 metams 3 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2 ir 6 dalimis, nuspręsta konfiskuoti automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), esantį IĮ „(duomenys neskelbtini)“ žinioje ir saugomą automobilių saugojimo aikštelėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
1. R. S. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2020 m. gruodžio 19 d., apie 15.35 val., Šilutės r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 2,05 promilės neblaivumas, vairavo automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto, draudžiančio vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, reikalavimą.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai
2. Apeliantas skundu prašo pakeisti apylinkės teismo 2021 m. kovo 29 d. nuosprendį – arešto bausmės vykdymą atidėti arba taikyti BK 49 straipsnio 6 dalies nuostatas ir arešto bausmę pakeisti bauda.
2.1. Mano, jog teismas nevisiškai įsigilino ir įvertino visas aplinkybes skirdamas bausmę. Teismas, konstatavęs, kad jo atsakomybę lengvina tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, visapusiškai neįvertino kitos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, t. y. to, jog jis geranoriškai padėjo išaiškinti šią veiką. Tai nepagrįstai pasunkino apelianto teisinę padėtį. Teismas net nesvarstė galimybės skirti jam švelnesnę nei trumpalaikio laisvės atėmimo bausmę. Skirdamas arešto bausmę teismas neatsižvelgė į tai, kad ekonominiu požiūriu valstybei būtų naudinga, jog jis sumokėtų baudą į valstybės biudžetą. Tai, kad ankstesniu 2020 m. vasario 14 d. nuosprendžiu apeliantui paskirta bauda iki priimant naują nuosprendį nebuvo sumokėta, nėra pagrindas dar kartą neskirti baudos už padarytą nusikalstamą veiką. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, tokia bausmė vykdoma priverstinai. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese. Jeigu nuteistasis neturi lėšų sumokėti baudą, antstolio teikimu ir su nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis BK 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu.
2.2. Teismas apskritai nesprendė klausimo, ar bausmės tikslai galėtų būti pasiekti realiai jos neatliekant. Tačiau teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad šis nusikaltimas yra nesunkus, nesukėlė sunkių padarinių, yra iš esmės dvi apelianto atsakomybę lengvinančias aplinkybės, ir, paskyręs arešto bausmę, svarstyti dėl šios bausmės vykdymo atidėjimo BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatų pagrindu. Baudžiamasis įstatymas nedraudžia teismui taikyti BK 75 straipsnio, kai nuteistasis anksčiau buvo teistas ar net turi neišnykusį teistumą. Nors praeityje yra teistas už analogišką veiką ir labai dėl to gailisi, tačiau šios nusikalstamos veikos yra nesmurtinės, nesunkios, o po 2020 m. gruodžio 19 d. jis nepadarė jokių naujų nusikalstamų veikų, nauji ikiteisminiai tyrimai jam nepradėti, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, į psichiatrinio gydymo ar priklausomybės ligų įskaitą nėra įrašytas, yra socialus, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, nuo 2018 m. spalio 3 d. dirba pagal individualios veiklos vykdymo pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), teigiamai charakterizuojamas darbdavio, partnerystės pagrindu gyvena su E. P., kartu augina 2020 m. (duomenys neskelbtini) d. gimusį sūnų R. S., tuoj susilauks naujagimės, nes 2020 m. (duomenys neskelbtini) d. patvirtintas E. P. gimdymo terminas. Teigia, kad po nusikalstamos veikos padarė kategoriškas išvadas, visiškai atsisakė alkoholio, nori tapti atsakingu ir pavyzdingu tėvu vaikams. Šiuo metu vienintelis dirba ir išlaiko savo draugę bei sūnų. Daugiau kaip mėnesiui iš karto pasiuntus jį atlikti trumpalaikės laisvės atėmimo bausmės, šeima neteks pajamų, jis negalės kartu auginti sūnaus ir netrukus gimsiančios dukros ir padėti jais rūpintis, negalės prisidėti prie būsimos žmonos ir vaikų išlaikymo. Todėl arešto bausmės vykdymas ne tik nepasiektų įstatyme įtvirtintų bausmės tikslų, bet ir turėtų priešingą rezultatą.
2.3. Jei teismas nuspręstų netaikyti BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatų, tokiu atveju turėtų vadovautis BK 49 straipsnio 6 dalies nuostatomis, reglamentuojančiomis, jog areštas neskiriamas nėščioms moterims ir gali būti neskiriamas asmenims, auginantiems vaiką iki trejų metų, atsižvelgiant į vaiko interesus, ir nuosprendžiu paskirtą trumpalaikę laisvės atėmimo bausmę pakeisti sankcijoje numatyta alternatyvia bausme – bauda.
Atsiliepimas
3. Prokuratūra atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutinka. Visiškai pritaria apylinkės teismo motyvams ir nurodytiems teisiniams pagrindams, kuriais remiantis R. S. paskirta būtent arešto bausmė ir nustatytas jos dydis.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
4. Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą ir apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas R. S. arešto bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, nepažeidė.
5. Apylinkės teismas tinkamai įvertino R. S. padaryto nusikaltimo pavojingumo pobūdį ir laipsnį – jis padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą transporto eismo saugumui, kuriuo keliama reali grėsmė turtui bei eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei. Teismas atsižvelgė ir į R. S. asmenybę – vykdo individualią veiklą, tris kartus baustas administracine tvarka už įvairius administracinius nusižengimus, iš kurių net du kartus už transporto priemonės vairavimą, neturint teisės vairuoti transporto priemonės, turėdamas neišnykusį teistumą už nusikaltimą transporto eismo saugumui, padarė analogišką nusikaltimą, praėjus daugiau nei devyniems mėnesiams po 2020 m. vasario 14 d. nuosprendžio įsiteisėjimo. Teismas įvertino R. S. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir atsakomybę sunkinančią – nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas R. S. paskyrė tinkamos rūšies ir dydžio bausmę, ją pagrįstai sumažino vienu trečdaliu, pagrįstai pritaikęs BK 64¹ straipsnyje reglamentuotą procesinę taisyklę.
6. Apelianto argumentas, jog kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė turėjo būti įvertinta tai, kad jis geranoriškai padėjo išaiškinti šią veiką, nėra pagrįstas. Tokia aplinkybė yra viena iš trijų alternatyvių BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte reglamentuotų atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Vieną iš jų, kaip minėta, apylinkės teismas pagrįstai nustatė ir teisingai įvertino. Vien tai, kad R. S. priremtas kaltės įrodymų nekliudė tyrėjams nustatyti tiesos, dar nereiškia, kad tai turi būti pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.
7. Apeliantas teigia, jog jam gali būti taikomas arešto bausmės vykdymo atidėjimo institutas. Tačiau šios bausmės vykdymą teismas gali atidėti, jeigu nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Šiuo konkrečiu atveju apelianto asmenybė išliko pavojinga, po ankstesnio analogiško nusikaltimo padarymo jis reikiamų išvadų nepadarė ir vėl nusikalto. Toks apelianto elgesys teismui pagrįstai neleido ir dabar neleidžia patikėti jo deklaruojamais gerais norais gyventi sąžiningai, rūpintis šeima, nebenusikalsti. Apie galimas neigiamas pasekmes savo gyvenimui, jo artimiesiems, apeliantas negalvojo darydamas nusikaltimą. Aktuali nusikalstama veika nėra atsitiktinė ar apelianto padaryta jam negalint valdyti savo veiksmų ar negalint suvokti tokio elgesio kelyje pavojingumo. Atsižvelgiant į tai, nebuvo ir nėra sąlygų ir pagrindų taikyti arešto bausmės vykdymo atidėjimo instituto.
8. Bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų. R. S. nėra linkęs laikytis įstatymų, taisytis, todėl jo prašoma švelnesne baudos bausme šiuo konkrečiu atveju nėra galimybės pasiekti aptartų bausmės tikslų. Bausmės tikslai, kaip teisingai nusprendė apylinkės teismas, veiksmingiausiai bus pasiekti apeliantui už nusikalstamos veikos padarymą realiai atlikus būtent arešto bausmę. Valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas veikos pavojingumui, kad tai paveiktų ir sulaikytų apeliantą nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne sudarytų nebaudžiamumo iliuziją.
9. Apibendrindamas anksčiau išdėstytas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, jog R. S. paskirta ir vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažinta arešto bausmė tikrai nėra per griežta ar aiškiai neteisinga. Priešingai, nauju nuosprendžiu skirta galutinė 36 parų arešto bausmė vertinama kaip proporcinga nuteistojo asmenybės bei jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Apelianto argumentai nesudaro pagrindo dar labiau švelninti jo teisinę padėtį. Todėl apelianto skundas atmetamas, o apylinkės teismo nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo R. S. apeliacinį skundą atmesti.