Alytaus apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Diana Atajeva, sekretoriaujant Danguolei Sabaitienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui H. R., vertėjai M. D., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo H. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), baltarusės, Baltarusijos Respublikos pilietės, (duomenys neskelbtini) savininkės, gyvenančios (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

H. R. 2012-06-30 apie 9.00 val. Alytuje, Jotvingių gatvėje esančioje turgavietėje, būdama juridinio asmens (duomenys neskelbtini) savininke, prekiavo įvairiais maisto papildais, ant kurių nebuvo etikečių lietuvių kalba ir jų nepateikė į Lietuvos Respublikos rinką pateikiamus maisto papildus Valstybinei visuomenės sveikatos priežiūros tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, tuo pažeidė 2012-05-28 įsakymo Nr. V-478 LR Sveikatos apsaugos ministro pranešimo (notifikavimo) apie Lietuvos Respublikos rinką pateikiamus maisto papildus tvarkos aprašo 2 d. 6p., ir tokia savo veika H. R. padarė administracinio teisės pažeidimą, numatytą ATPK 163 -13 str. 1 d.

H. R. atvyko į teismo posėdį, jai inkriminuojamų pažeidimų padarymą pripažino iš dalies: pripažįsta padariusi administracinio teisės pažeidimą, už kurį atsakomybė numatyta ATPK 163-13 str. 1 d., tačiau nepripažįsta padariusi administracinio teisės pažeidimą, už kurį atsakomybė numatyta ATPK 44-1 str. Paaiškino, kad jai inkriminuojamų pažeidimų padarymo dieną ji prekiavo maisto papildais be lipdukų, kaip ir prie jos priėjo pareigūnai ir liepė jai susirinkti prekes sukrauti į jos automobilį ir kartu su jais važiuoti į nuovadą. Turguje ji vaistų neturėjo ir jais neprekiavo - vaistai buvo su asmeniniais daiktais jos automobilyje. Atvykus į nuovadą, pareigūnai iškrovė jos prekiautus maisto papildus ir tuo pačiu apieškojo automobilį, kur rado ten buvusius vaistus bei paėmė juos. Turgavietėje pareigūnai nenustatinėjo, kokiomis prekėmis ji prekiauja ir to nefiksavo jokiais dokumentais. Protokolus dėl pas ją rastų maisto papildų surašė nuovadoje, taip pat surašė protokolą ir dėl rastų automobilyje vaistų. Rašant protokolą dėl paimtų vaistų, ji prašė, kad būtų įrašyta, jog jie buvo rasti ne turgavietėje, o automobilyje, tačiau tai padaryta nebuvo, o jai nebuvo tinkamai išversta, kad jos nurodoma aplinkybė buvo pažymėta protokole.

Liudytojas A. S. parodė, kad pagal gautą anoniminę informaciją su pareigūnu R. T. nuvyko į turgavietę, kur pamatė administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį prekiaujant vaistais ir maisto papildais be etikečių. Jai liepė susikrauti prekes į automobilį ir vykti kartu su jais į nuovadą, kur surašė vaistų ir maisto papildų poėmio protokolus. Parodė, kad turgavietėje jie nefiksavo paties pažeidimo fakto, nes neturėjo fotoaparato. Kokias būtent vaistais prekiavo H. R., nurodyti negali.

Liudytojas R. T. parodė analogiškas liudytojui A. S. aplinkybes.

Dėl ATPK 163-13 str. 1d.

Kad H. R. padarė administracinio teisės pažeidimą, numatytą ATPK 163-13 str. 1d., be jos paties prisipažinimo, patvirtina administracinio teisės pažeidimo protokolas (b.l. 1), policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai (b.l. 4,5), H. R. paaiškinimas (b.l. 6,7), daiktų paėmimo (b.l. 10-13), kiti byloje esantys rašytiniai duomenys, bei liudytojų A. S. ir R. T. parodymai bylos nagrinėjimo metu. Šie ištirti įrodymai yra neprieštaringi, vieni kitus papildantys ir neprieštaraujantys bylos esmei, todėl jos padarytas pažeidimas teisingai kvalifikuotas pagal LR ATPK 163-13 str. 1d.

Skiriant nuobaudą administracinėn atsakomybėn traukiam asmeniui dėl pažeidimo, numatyto ATPK 163-13 str. 1d., atsižvelgiama į padaryto pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, pasekmes. H. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad ji nuoširdžiai gailisi padariusi pažeidimą. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, tokio pobūdžio pažeidimą padaro pirmą kartą, yra dirbanti, neteista.

Minėtų aplinkybių visuma duoda pagrindą išvadą, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui gali būti paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti Lietuvos Respublikos ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Dėl ATPK 44-1 str.

Administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (LR ATPK 9 str. 1 d.). Taigi asmens veika (veikimas arba neveikimas) ir asmens kaltė yra privalomi administracinio teisės pažeidimo sudėties elementai.

Teisės pažeidimo sudėtimi suprantama visuma jo požymių, susidedančių iš keturių elementų: objekto, objektyviosios pusės, subjekto, subjektyviosios pusės. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai – jeigu bent vieno jo nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos, todėl nebus ir faktinio atsakomybės pagrindo.

ATPK 256 str. 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kurias remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo nustatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusiojo ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinamais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais.

ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina savo įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasi įstatymu ir teisine sąmone.

Iš byloje esančio 2012-11-20 administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, jog jis H. R. buvo surašytas ir už tai, kad ji 2012-06-30 apie 9.00 val. Alytuje, Jotvingių gatvėje esančioje turgavietėje, būdama juridinio asmens (duomenys neskelbtini) savininke, neturėdama farmacijos specialisto kvalifikacijos ir leidimo verstis farmacine veikla, neteisėtai prekiavo vaistais (vaistiniais preparatais) be leidimo, ir tuo pažeidė LR Farmacijos įstatymo 19 str. 1d. ir 35 str. 9 d. reikalavimus, už ką atsakomybė numatyta ATPK 44-1 str.

H. R. bylos nagrinėjimo metu dėl administracinio teisės pažeidimo, numatytą ATPK 44-1 str., kalta neprisipažino.

ATPK 44-1 str. numatyta atsakomybė už vertimąsi vaistais (vaistiniais preparatais) susijusia veikla, kuriai reikalinga licencija, be licencijos ar kitokiu neteisėtu būdu. Tai blanketinė teisės norma, kuri nukreipia į kitus teisės aktus. Šiuo atveju protokolą surašęs pareigūnas nurodo, kad H. R. pažeidė LR Farmacijos įstatymo 19 str. 1d. reikalavimus, kad vaistinių, tiriamųjų vaistinių preparatų gamyba, importas, didmeninis vaistinių preparatų, veikliųjų medžiagų platinimas, vaistinės veikla ir farmacinių atliekų tvarkymas (išskyrus šalinimą) yra licencijuojama farmacinė veikla, ir 35 str. 9 d. reikalavimus, kurie numato, kad vaistiniai preparatai gyventojams parduodami (išduodami) sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka; parduodant (išduodant) gyventojams vaistinius preparatus, turi būti suteikiama farmacinė paslauga.

Šiuo atveju byloje nesurinkta jokių duomenų, kad H. R. būtų pažeidusi šių teisės aktų reikalavimus, nes ATPK 44-1 str. nenumato atsakomybės už vaistinių preparatų laikymą savo asmeninėms reikmėms.

H. R. neginčijo, kad turėjo vaistų, kuriuos laikė savo asmeniniams poreikiams savo automobilyje, tačiau turgavietėje jų nelaikė ir jais neprekiavo, nurodė, kad vaistai buvo paimti iš automobilio, kai kartu su pareigūnais atvyko į nuovadą, kur ir buvo surašytas vaistų paėmimo protokolas. Iš jos byloje esančio paaiškinimo matyti, kad ji neneigia prekiavusi maisto papildais be etikečių, dėl šio pažeidimo prisipažino ir dėl to nuoširdžiai gailisi, todėl yra pagrindas manyti, kad ji nevengia atsakomybės ir jai nėra tikslo meluoti dėl kito jai inkriminuojamo pažeidimo.

Liudytojai A. S. ir R. T. patvirtino administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimus, kad jie tik liepė administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui susikrauti prekes į automobilį ir vykti kartu su jais į nuovadą, kad vaistų poėmio protokolas buvo surašytas tik nuovadoje, tačiau pats prekiavimo turgavietėje vaistiniais preparatais faktas nebuvo nei užfiksuotas, nei nustatytas.

Be to, iš vaistų poėmio protokolo matyti, kad H. R. turėjo nedidelį kiekį vaistų, palyginus su paimtais iš jos maisto papildų skirtais prekybai, kiekiu, todėl teismui yra pagrindas tikėti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais, kad jos turėti vaistai nebuvo skirti prekybai ir turgavietėje jų neturėjo.

Nors liudytojai A. S. ir R. T. teigia, kad atėję į turgavietę matė, kad ant prekystalio H. R. be maisto papildų matė ir vaistus, tačiau nei vienas jų negalėjo nurodyti nei vieno jų pavadinimo.

Byloje pateiktas vaistų poėmio protokolas taip pat negali kategoriškai patvirtinti, kad būtent jame užfiksuotais vaistais H. R. prekiavo turgavietėje, nes, kaip matyti iš bylos medžiagos, jis buvo surašytas ne turgavietėje, o nuovadoje.

Jokių kitų įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių, kad H. R. vaistus laikė ant prekystalio ir jais prekiavo turgavietėje, byloje nėra.

Pažymėtina ir tai, kad administracinio teisės pažeidimo protokole kaltinimas H. R. dėl LR ATPK 44-1 str. numatyto pažeidimo nebuvo tinkamai suformuluotas ir nekonkretizuotas: administracinio teisės pažeidimo protokole, nurodant pažeidimo esmę, tik formaliai konstatuota LR ATPK 44-1str. objektyvi pažeidimo pusė – neteisėtai prekiavo vaistais, tačiau nenurodyta, kokiais konkrečiai vaistais ir kokiu kiekiu buvo prekiauta.

Tuo tarpu pagal Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo formuojamą teismų praktiką administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas, kai: 1) nustatytas administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas (vieta, laikas, esmė); 2) žinomas pažeidimą padaręs asmuo; 3) galima konstatuoti būtinus administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius. Pažeidimo esme ATPK 260 str. 1 dalies prasme laikytina administracinio teisės pažeidimo sudėties objektyviųjų požymių visuma. Nuo teisingo protokolo surašymo priklauso administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, be to, administracinio teisės pažeidimo protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltės nustatymui. Kaltinimas asmeniui turi būti suformuluotas aiškiai nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, nes priešingu atveju negali būti laikoma, kad yra nustatyta pažeidimo esmė, ir tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N756-135/2008 ir Nr. N444-340/2008).

Ištyrus teisme ir įvertinus byloje esančių visumą įrodymų, teismui kyla pagrįstų abejonių dėl H. R. inkriminuojamo pažeidimo, už kurį atsakomybė numatyta ATPK 44-1 str., padarymo, nes policijos pareigūnai nepateikė jokių nenuginčijamų ir įstatymo leistinų įrodymų, patvirtinančių padarytą pažeidimą - jų surinkti duomenys, kurių pagrindu buvo H. R. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, yra abejotini ir neįrodantys objektyviosios pažeidimo, numatyto ATPK 44-1 str., pusės, paremti tik prielaidomis.

Tai, kad H. R. anksčiau buvo bausta administracine tvarka už analogiško pažeidimo padarymą, savaime neįrodo, kad ji padarė jai dabar inkriminuojamą pažeidimą.

Kadangi prielaidomis teismo procesinis sprendimas negali būti grindžiamas, nes jos neparemtos kitais bylos įrodymais, todėl visos abejonės turi būti aiškinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (principas – in dubio pro reo).

Atkreiptinas dėmesys, kad administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą suraišiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. N9-990/2006).

Šiuo nagrinėjamu atveju nesant neginčijamų duomenų, įrodančių objektyviąją H. R. inkriminuojamo administracinio pažeidimo pusę, nėra pagrindo konstatuoti, jog H. R. veiksmuose buvo pažeidimo, numatyto ATPK 44-1 str. sudėtis, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dėl šio pažeidimo H. R. atžvilgiu nutrauktina (LR ATPK 250 str. 1 p.).

Vadovaujantis ATPK 30 str., 30² str., 250 str., 286 str., 287 str. 1 d. 1 ir 2p., teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

H. R. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 163-13 str. 1d. skirti įspėjimą.

Administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 44-1 str. nutraukti, nesant H. R. veiksmuose administracinio teisės pažeidimo, numatytų LR ATPK 44-1 str. dispozicijoje, įvykio ir sudėties.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per nutarimą priėmusį teismą.