Šiaulių apygardos teismo nutartis

2015-05-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-214-300/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-05-28
Bylos Nr.
1A-214-300/2015
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Vidmantas Mylė (pirm.), Zigmas Kavaliauskas, Raimundas Jurgaitis
Nuteistasis
R. K.
Advokatai
Vaclovas Vaitkus
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-214-300/2015Teisminio proceso Nr. 1-81-1-00521-2014-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.26.2.1; (S) 2.4.7.
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gegužės 28 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vidmanto Mylės,

teisėjų Raimundo Jurgaičio, Zigmo Kavaliausko,sekretoriaujant Vilmai Armalytei,dalyvaujant prokurorei Violetai Rudžianskienei,gynėjui advokatui Vaclovui Vaitkui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. K. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 17 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį, ir nuteistas laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, R. K. paskirta bausmė sumažinta 1/3 dalimi, ir galutinė bausmė nustatyta laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

R. K. nuteistas už tai, kad, veikdamas sunkinančiomis aplinkybėmis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2014 m. birželio 8 d., apie 19.40 val., (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės „A.“, viešoje vietoje, pašalinių asmenų akivaizdoje, tyčia dėl chuliganiškų paskatų sudavė vieną smūgį kumščiu į veido sritį nukentėjusiajam A. U. ir padarė sužalojimus: muštinę žaizdą ir pogleivinę kraujosruvą viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje, viršutinio žandikaulio 1 danties išmušimą tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą, ir tokiais įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomeninę rimtį ir tvarką.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis R. K. prašo jį pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – išteisinti, o dėl nukentėjusiam A. U. padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo jo veiką perkvalifikuoti į BK 140 straipsnio 1 dalį ir patarti nukentėjusiajam kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka.

Skunde nurodo, kad jis savo kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailisi, pasižada atlyginti visą padarytą žalą nukentėjusiam A. U., jo atsiprašė, pastarasis jam atleido ir prašė, kad jam (t. y. R. K.) neskirtų laisvės atėmimo bausmės. Todėl, nuteistojo nuomone, teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, neatsižvelgė į visus byloje surinktus duomenis, juos netinkamai įvertino ir dėl to jį per griežtai nubaudė. Teigia, kad kaltinamajame akte aprašyta įvykio vieta ir jo padaryta nusikalstama veika neatitinka tikrovės, nes šis įvykis atsitiko 300 metrų atstumu nuo parduotuvės „A.“, apleistos sodybos kieme, kuriame kaimo vyrai nuolat geria alų. Taip pat nurodo, kad jis įvykio vietoje su A. U. susitiko atsitiktinai, ne dėl chuliganiškų paskatų, o dėl anksčiau tarp jų kilusio konflikto, jie apsižodžiavo, ir, kai tik A. U. užsimojo jam suduoti, R. K. pirmas jam kumščiu vieną kartą sudavė į veidą ir išmušė dantį, padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą. Taigi nurodo, kad jis pažeisti viešosios tvarkos nenorėjo ir nepažeidė, nes kilus tarpusavio konfliktui tarp jo ir nukentėjusiojo A. U., jie abu paėjo nuošaliau nuo kitų asmenų, ir jis, turėdamas greitesnę reakciją, pirmas sudavė vieną smūgį jam į veidą. Todėl mano, kad jo veikoje nėra BK 284 straipsnio 1 dalyje nustatytų požymių: grasinimų, patyčios, vandališkų veiksmų, o šį įvykį matę jo kaimynai jam jokių pretenzijų nepareiškė, bet atvirkščiai, jo veiką vertino teigiamai, kad A. U. pats gavo tinkamą atkirtį, nes pats buvo mėgėjas dažnai priekabiauti ir smurtauti prieš fiziškai silpnesnius kaimo žmones.

Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

Nuteistasis R. K. savo apeliaciniu skundu prašo jo nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 284 straipsnio l dalies į BK 140 straipsnio l dalį ir teigia, kad jo veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnio l dalyje, sudėties, nes jis neturėjo tikslo pažeisti viešąją tvarką ir jos nepažeidė, o veikė dėl asmeninio pobūdžio paskatų. Tačiau apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad baudžiamojoje byloje esantys duomenys, šią apelianto versiją paneigia.

Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Tam, kad kvalifikuoti veiką būtų galima pagal BK 284 straipsnio 1 dalį būtina įrodyti šiuos objektyviuosius nusikalstamos veikos sudėties požymius – veikos padarymo vietą, padarytos veikos (veiksmų) pobūdį, kilusius padarinius.

Viešoji vieta teismų praktikoje suprantama kaip tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę (gali) lankytis bet kurie kiti asmenys. Byloje nustatyta, kad nusikalstamus veiksmus R. K. atliko lauke, prie parduotuvės. Ir nors nuteistasis skunde nurodo, kad kaltinamajame akte aprašyta įvykio vieta neatitinka tikrovės, nes šis įvykis atsitiko už 300 metrų atstumu nuo parduotuvės „A.“, apleistos sodybos kieme, tačiau, kaip matyti iš įvykio vietos apžiūros protokolo, nusikaltimo padarymo vieta vis dėlto yra (duomenys neskelbtini) g., prie pastato, pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra įsikūrusi parduotuvė „A.“ (14–18 b. l.). Be to, ir pats nuteistasis pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pagal pareikštą kaltinimą savo kaltę pripažino ir įvykio vietos neginčijo (131 b. l.). Todėl tokia nuteistojo apeliaciniame skunde keliama versija pripažįstama nepagrįsta. Taigi tai, kad nuteistasis smurtinius veiksmus prieš nukentėjusįjį atliko lauke, prie parduotuvės, ir kad ši vieta yra viešoji vieta, abejonių nekyla.

Viešoji tvarka gali būti pažeidžiama BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytais savarankiškais būdais: įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis, vandališkais veiksmais. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Pagal teismų praktiką smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis. Apylinkės teismo nustatytos R. K. padarytos veikos aplinkybės rodo faktą, kad nukentėjusiajam A. U. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Tai konstatuota specialisto išvadoje, kurioje nustatyta, kad A. U. padaryti šie sužalojimai: muštinė žaizda ir pogleivinė kraujosruva viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje, viršutinio žandikaulio 1 danties išmušimas (24 b. l.). Tai, kad šis sužalojimais nukentėjusiajam buvo padarytas neteisėtais R. K. veiksmais, be paties nuteistojo teismo posėdžio metu duotų parodymų ir visiško jo prisipažinimo (131 b. l.), patvirtina ir kiti byloje esantys ir apylinkės teismo posėdžio metu ištirti duomenys – A. U. (20 b. l.), liudytojų – G. Š. (31–32 b. l.), A. S. (36–37 b. l.) parodymai.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas, nustatęs, kad R. K. panaudojo smurtą prieš nukentėjusįjį A. U. viešoje vietoje, pagrįstai padarė išvadą, kad jo veiksmai įvykio metu buvo įžūlūs, nes jais buvo demonstruojama nepagarba aplinkiniams, nepaisoma visuomenėje galiojančių normų.

Esminis viešosios tvarkos pažeidimo požymis yra padariniai – sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka – nepagarbos aplinkiniams ir aplinkai demonstravimo pasekmė. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, grasinimai, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti ir pan. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad dėl neteisėtų R. K. veiksmų (smūgio nukentėjusiajam sudavimo) buvo pažeistos ne tik įvykį mačiusių liudytojų – G. Š., A. S., tačiau ir kitų lauke prie parduotuvės buvusių asmenų teisės, sutrikdyta jų rimtis ir poilsis, tai patvirtina ir ta aplinkybė, kad dėl įvykio buvo kviesta policija.

Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas veikiant tiesiogine tyčia. Pagal teismo nustatytas aplinkybes R. K. veikė tiesiogine tyčia – suvokė, kad smurtaudamas prieš nukentėjusįjį dėl menkavertės dingsties, judviejų apsižodžiavimo, kitų asmenų akivaizdoje įžūliai elgėsi, numatė, kad dėl tokio jo elgesio bus pademonstruota nepagarba aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, ir to norėjo.

Kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnio 1 dalį veikos padarymo motyvai neturi reikšmės – jie gali būti ir chuliganiški, ir asmeniniai. Asmeninio pobūdžio paskatų buvimas ne visada paneigia veikos priešingumą viešajai tvarkai. Todėl ta aplinkybė, kad nuteistasis R. K. veikė dėl asmeninių paskatų (dėl apsižodžiavimo su nukentėjusiuoju), nepaneigia jo veikos kvalifikacijos pagal aptariamą straipsnį, kadangi būtent pats nuteistasis asmeniniams santykiams aiškintis pasirinko viešąją vietą ir būdą, kuriuo akivaizdžiai sutrikdė visuomenės rimtį, pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai.

Vertinant anksčiau išdėstytus duomenis, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo nuosprendžio motyvais ir išvadomis dėl R. K. kaltės, ir, remdamasi šių duomenų visuma, kolegija konstatuoja, kad nuteistasis R. K. betarpiškai realizavo visus jam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnio 1 dalyje, požymius, kurie, be kita ko, aiškiai atskleidžia jo veikimą tiesiogine tyčia, todėl naikinti ar keisti nuosprendį ir perkvalifikuoti jo veiką iš BK 284 straipsnio l dalies į BK 140 straipsnio l dalį, kaip to prašo nuteistasis, nėra teisinio pagrindo.

Taip pat apylinkės teismas R. K. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrė tinkamą bausmę, kurią vertinti kaip aiškiai per griežtą nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais negalima.

Iš skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio matyti, kad, skirdamas bausmę nuteistajam, teismas atsižvelgė į tai, kad yra nustatyta viena apelianto atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – jis nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, įvertino tai, kad nuteistasis įvykdė tyčinį nusikaltimą, nusikalto būdamas teistas aštuonis kartus, teistumui neišnykus, pagal BK 27 straipsnio 1 dalį – recidyvistas, baustas administracine tvarka.

Todėl, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, skirdamas bausmę nuteistajam, BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytų bausmės skyrimo reikalavimų, bausmės individualizavimo ir teisingumo principų nepažeidė, paskyrė nuteistajam teisingą, baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytą bausmę, kuri nėra aiškiai per griežta. Tokią išvadą pagrindžia ir tai, kad nuteistajam apylinkės teismo nuosprendžiu skirta bausmė – laisvės atėmimas 9 (devyniems) mėnesiams, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, dar buvo sumažinta 1/3, ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams – yra mažesnė nei jo padarytos veikos sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Todėl, įvertinus visas anksčiau paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, R. K. paskirta bausmė yra teisinga, atitinkanti BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1, 2 dalių, reikalavimus, ir ji nėra aiškiai per griežta. O tai, jog nuteistasis vis dėlto mano, kad jam turėjo būti skirta švelnesnė, nei skundžiamu nuosprendžiu skirta bausmė, nesant baudžiamojo įstatymo pažeidimų, neduoda pagrindo mažinti jam pirmosios instancijos teismo skirto bausmės dydžio. Šiame kontekste pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija, o kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą, atitinkančią padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko pavojingumą bausmę.

Ir nors nuteistasis skunde nurodo, kad jis pasižada atlyginti visą padarytą žalą nukentėjusiam A. U., jo atsiprašė, šis jam atleido ir prašė R. K. neskirti laisvės atėmimo bausmės, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančią medžiagą, sprendžia, kad šios ir kitos apelianto skunde nurodytos aplinkybės nėra pakankamos, kuriomis remiantis būtų galima švelninti ar keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę. Tokią apeliacinės instancijos teismo išvadą pagrindžia tai, kad nuteistasis teisiamas jau devintą kartą, praeityje teistas už vagystes, nusikaltimus žmogaus sveikatai ir viešajai tvarkai. Taigi akivaizdu, kad ankstesniais nuosprendžiais apeliantui skirtos bausmės jam teigiamos įtakos nepadarė, nuteistasis ir toliau pažeidinėja visuomenėje priimtas taisykles, teisės ir moralės normas, tai itin neigiamai apibūdina apelianto asmenybę ir rodo, kad ankstesniais nuosprendžiais apeliantui skirtos bausmės nepasiekė joms keliamų tikslų. Todėl tai, kad nuteistasis savo gyvenimo būdu ne pirmą kartą pablogina savo padėtį ir negali pradėti visaverčio gyvenimo, priklauso nuo jo paties elgesio, nenoro laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių.

Skundą nagrinėjantis apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visas paminėtas aplinkybes, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kad kitos rūšies bausmės, nei terminuotas laisvės atėmimas, paskyrimas, nepakeis R. K. teisei priešingo elgesio, ir daro išvadą, kad vien tik simbolinės ir nuteistojo asmens pageidavimus tenkinančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo.

Dėl to, kas paminėta, tenkinti nuteistojo R. K. apeliacinį skundą nėra pagrindų, todėl nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo R. K. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Vidmantas MylėTeisėjai Raimundas JurgaitisZigmas Kavaliauskas