Telšių apylinkės teismo nuosprendis

2013-09-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1-311-215/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-09-23
Bylos Nr.
1-311-215/2013
Teisminio proceso Nr.
1-40-9-00311-2012-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Nukentėjusysis
S. S., M. L.
Kaltinamasis
G. Š.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-311-215/2013Proceso Nr. 1-40-9-00311-2012-4Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.6.3.; 1.2.26.2.1.; 1.2.4.6.8; 1.1.8.6.2; 1.1.10.1; 2.3.6.4.2.; 2.3.6.4.6.
MAŽEIKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. rugsėjo 23 d.Mažeikiai
Mažeikių rajono apylinkės teismas, pirmininkaujant teisėjui K. S.,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei S. D.,dalyvaujant prokurorei A. P.,nukentėjusiesiems S. S., M. L.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs , Mažeikių r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „K. T.“ pastolininku, nevedęs, gyvenantis r., neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. Š. 2011 m. kovo 19 d., apie 03.50 val., viešoje vietoje – Mažeikių mieste, V. B. g. 4 namo antroje laiptinėje, įžūliu elgesiu, be jokios priežasties kumščiu smogdamas nukentėjusiajai S. S. į dešinę ausį, ir patyčiomis – išvadindamas S. S. necenzūriniais žodžiais, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį.

G. Š. 2013 m. birželio 14 d., apie 21.00 val., viešoje vietoje, Mažeikių mieste, Ventos gatvėje, ties namu Nr. 51, įžūliu elgesiu - be jokios priežasties suduodamas tyčia ranka vieną smūgį M. L. į veidą, tuo nukentėjusiajam M. L. padarydamas nosies kaulų lūžį, viršutinės lūpos sumušimą, apatinio žandikaulio kairės pusės antro danties dalies kramtomojo paviršiaus nutrupėjimą, kas M. L. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį.

G. Š. 2013 m. birželio 14 d., apie 21.00 val., viešoje vietoje, Mažeikių mieste, Ventos gatvėje, ties namu Nr. 51, dėl chuliganiškų paskatų tyčia ranka suduodamas nukentėjusiajam M. L. vieną smūgį į nosį, tuo padarydamas nosies kaulų lūžį, dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdė M. L. sveikatą.

Kaltinamasis G. Š. apklaustas teisme kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2011 metais buvo išvykęs į Daniją ir susiklosčius nepalankioms aplinkybėms teko grįžti į Lietuvą. Vakarą leido naktiniame klube, kuriame susipažino su nukentėjusiąją, vėliau vakarą norėjo pratęsti jos namuose. Nukentėjusios namo laiptinėje įvyko konfliktas ir jis sudavė smūgį nukentėjusiajai. Su nukentėjusiąją jis susitaikė. Dėl to labai gailisi. Šias metais birželio 14 d. vakare jis važiavo Žemaitijos gatve link pieninės, jį aplenkė kitas automobilis, kurį vairavo nukentėjęs, sukeldamas avarinę situaciją, nes jis lenkdamas automobilį įjungė posūkio signalą ir jau ruošėsi persirikiuoti lenkimui, kaip staiga iš už jo važiuojančio automobilio išgirdo didelį variklio garsą ir garsinį signalą. Žvilgtelėjęs pamatė, kad už jo važiuojantis automobilis padidino greitį ir neleido jam atlikti lenkimo. Tada jis automobilį praleido ir vėliau pasivijęs jį aplenkė ir sustodamas prašė sustoti nukentėjusiojo vairuojamą automobilį. Nukentėjęs taip pat sustojo. Supykęs išlipo iš savo automobilio ir priėjęs prie nukentėjusiojo jam kumščiu trenkė į veidą. Po suduoto smūgio nieko nesakęs sėdo į savo automobilį ir nuvažiavo. Labai gailisi, kad taip dėl sudarytos avarinės situacijos pamokė nukentėjusį net nenumatydamas, kad vienu smūgiu gali sukelti tokias pasekmes. Atsiprašė nukentėjusiojo, tačiau nesutinka su tokio dydžio pareikštu civiliniu ieškiniu. Nukentėjusiajam dar nėra atlikta nories pertvaros operacija, neaišku, kodėl vaistai pirkti užsienyje, sutinka atlyginti realiai patirtus nuostoliuos dėl gydymo, važinėjimo pas gydytojus, o dėl neturtinės žalos palieka spręsti teismui.

Byla nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio tvarka, kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, nukentėjęs ir prokuroras. Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 str. 2 d., teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, jo kaltę įrodo šie baudžiamojoje byloje surinkti bei teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai.

N. S. S apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2011-03-19 ankstyvą rytą jai su draugiais taksi automobiliu grįžus į namus ir užėjus į Burbos g. 4 namo laiptinę, iš paskos ją pasivijo nepažįstamas vaikinas, tarp jos ir vaikino dėl kažko kilo žodinis konfliktas, kurio metu vaikinas ją iškeikė ir laiptinės aikštelėje, esančioje tarp antro ir trečio aukštų, sudavė stiprų smūgį į dešinę ausį, dėl ko ji juto fizinį skausmą (b. l. 51-52, 53).

Iš byloje esančio 2012-09-07 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusioji S. S. atpažino G. Š. kaip 2011-03-19 Burbos g. 4, Mažeikiai, namo antros laiptinės aikštelėje, esančioje tarp antro ir trečio aukštų, jai stiprų smūgį į dešinę ausį sudavusį asmenį (b. l. 55-57).

Iš byloje esančio 2012-11-14 akistatos protokolo matyti, kad akistatos tarp įtariamojo G. Š. ir nukentėjusiosios S. S. metu įtariamasis parodė, kad S vieną smūgį kumščiu į galvą sudavė todėl, kad ji pareiškė, jog jis yra nepageidaujamas, o jis norėjo švęsti toliau, dėl ko su S susibarė. Nukentėjusioji parodė, jog, kadangi buvo neblaivi bei labai išsigandusi, laiptinėje įvykę įvykiai jos atmintyje nėra išlikę, neatmeta galimybės, kad G. Š. parodymai atitinka tikrąją įvykių eigą (b. l. 110-112).

Iš byloje esančio susitaikymo protokolo matyti, kad G. Š. ir S. S. buvo 2012-11-14 susitaikę ir nukentėjusioji pretenzijų nereikš (113 b.l.).

Nukentėjusysis M. L. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2013-06-14, apie 21.00 val., jis vairavo automobilį O. C., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) netoli parduotuvės „Ąžuolas“ sukeldamas avarinę situaciją. Šalia važiavo automobilis Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris norėjo aplenkti kitą automobilį ir vos neatsitrenkė į jo vairuojamą automobilį. Susidarius tokiai situacijai jis pyptelėjo Golf automobilio vairuotojui. Jam važiuojant Ventos gatve Golf automobilis važiavo iš paskos. Kai jis sustojo prie Ventos g. 51, prie jo sustojo ir minėtas Golf automobilis, iš kurio išlipęs maždaug 24 metų jaunuolis priėjo prie jo automobilio ir pro atvirą vairuotojo pusės durelių langą kumščiu trenkė jam į veidą ir nieko nesakęs nuėjo į savo automobilį ir nuvažiavo. Po suduoto smūgio jam iš nosies pradėjo bėgti kraujas, dėl ko kreipėsi į medikus (b. l. 58).

Iš byloje esančio 2013-06-18 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusysis M. L. atpažino G. Š. kaip jį 2013-06-14, apie 21.00 val., sumušusį asmenį (b. l. 61-64).

Liudytoja E. Š. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2013-06-14, apie 21.00 val., jai sėdint kartu su M. L. jo automobilyje prie jų priėjo nepažįstamas vaikinas ir pro atidarytą automobilio langą sudavė vieną smūgį M. L. į veidą (b. l. 65-66).

Iš byloje esančio asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu liudytoja E. Š. atpažino G. Š. kaip asmenį, kuris 2013-06-14 sumušė M. L. (b. l. 67-70).

Iš byloje esančios 2013-06-25 teismo medicinos specialisto išvados Nr. 863/13(04) matyti, kad M. L. nosies kaulų lūžis, viršutinės lūpos sumušimas, apatinio žandikaulio kairės pusės antro danties dalies kramtomojo paviršiaus nutrupėjimas padaryti kietu buku daiktu keletos valandų bėgyje iki 2013-06-14, 21 val. 25 min., sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes nosies kaulų lūžis sutrikdo sveikatą ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui (b. l. 76-77).

Teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d., įvertinus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, turi pagrindo manyti, kad G. Š. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 dalies 8 punkte.

Kaltinamojo G. Š. kaltė dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo pilnai įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais anksčiau paminėtais įrodymais.

Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 284 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo objektas yra viešoji tvarka. Viešąja tvarka laikoma padėtis ar veikimo būdas, atitinkantys visuomenės reikalavimus, atsirandantys dėl įvairių socialinių normų įtakos, turintys tikslą užtikrinti žmonių suderintus ir jiems naudingus tarpusavio santykius.

Išoriniai nusikalstamos veikos požymiai, kvalifikuojantys viešosios tvarkos pažeidimą nusikaltimu, yra įžūlus elgesys, vandališki veiksmai bei tokia veika sukelti padariniai – visuomenės viešosios rimties ir tvarkos sutrikdymas. Įžūlus elgesys, vandališki veiksmai bei viešosios tvarkos sutrikdymas yra vertinamieji požymiai, kurių turinys atskleidžiamas teismui įvertinus visas nusikalstamos veikos aplinkybes. Teismų praktika pripažįsta, jog įžūlus elgesys yra tais atvejais kai pavartojamas fizinis smurtas, vandališki veiksmai – kai sunaikinamas, sugadinamas turtas. Visuomenės tvarkos ir rimties sutrikdymu pripažįstami tokie atvejai kai sutrinka įmonės, įstaigos, organizacijos įprastinis darbo, veiklos ritmas, viešosios vietos rimtis ir tvarka, t.y. atsiranda padariniai, numatyti įstatymo dispozicijoje (2K-34/2008, 2K-180/2008, 2K-311/2009).

Bylos duomenys – nukentėjusiųjų S. S., M. L. ir liudytojos E. Š. parodymai – patvirtina, kad G. Š. įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai – be jokios priežasties sudavė smūgį nukentėjusiajai S. S. bei nukentėjusiajam M. L.. Įžūlus kaltinamojo elgesys patvirtina jį veikus dėl chuliganiškų paskatų ir tiesiogine tyčia, t. y. kaltinamasis suvokė savo veiksmus ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Viešoji vieta yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo metu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų (LAT nutartis Nr. 2K-796/2007). Minėti G. Š. veiksmai buvo įvykdyti viešoje vietoje – gyvenamojo namo laiptinėje, į kurią gali laisvai vaikščioti visi žmonės, taip pat padaryti veiksmai gatvėje, kitų žmonių akivaizdoje, todėl teismas sprendžia, kad tokiais veiksmais kaltinamasis G. Š. demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Kaltinamasis smurtaudamas suprato, kad daro tai viešojoje vietoje, numatė, kad šiais veiksmais bus ne tik padaryta žala nukentėjusiesiems, bet ir pademonstruota nepagarba aplinkiniams ir aplinkai, įvykio liudininkai patirs neigiamų išgyvenimų, sutriks įprasta viešoji tvarka.

Nors šis BK straipsnis ima apsaugon tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas. Todėl papildoma vertybė, saugoma BK 284 straipsnio, yra žmogaus sveikata bei nuosavybė. Kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, sugadinama ar sunaikinama nuosavybė. Tačiau iš visų galimų sveikatos sutrikdymų šis BK straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Kilus šiems padariniams veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Tuo tarpu jeigu sutrikdant visuomenės rimtį ar tvarką nukentėjusiajam padaromas nesunkus ar sunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama kaip idealioji dviejų nusikalstamų veikų sutaptis t. y. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir BK 135 ar 138 straipsnio atitinkamą dalį.

Tokiu būdu, įvertinus byloje surinktus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, teismui nekyla jokių abejonių dėl G. Š. kaltės padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą dėl 2011-03-19 įvykio, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje ir baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytus nusikaltimus dėl 2013-06-14 įvykio, t. y. pažeidus viešąją tvarką bei nesunkiai sužalojus žmogų.

G. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra nustatyta.

Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą.

Vadovaujantis (duomenys neskelbtini) straipsniu, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Nusikalstamą veiką padaręs asmuo nuostolius privalo atlyginti.

Civilinio ieškinio klausimas baudžiamojoje byloje išsprendžiamas priimant nuosprendį. (duomenys neskelbtini) straipsnyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas gali civilinį ieškinį visiškai ar iš dalies patenkinti arba jį atmesti. Išimtiniais atvejais, t. y. kai ieškinio negalima tiksliai apskaičiuoti neatidėjus bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka ((duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalis).

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nukentėjusysis pareiškė 20 000,00 Lt ieškinį dėl jam padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir teismo prašė priteisti jam iš kaltinamojo 10000,00 Lt turtinei žalai atlyginti bei 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Iš pateikto civilinio ieškinio matyti, kad nukentėjęs M. L. pateikė turtinės žalos dydžiui patvirtinančius dokumentus, įrodančius 9486,06 Lt turtinės žalos buvimo faktą, nors nosies pertvaros ir kaulų atstatymo operacija dar nėra atlikta, tačiau pateiktas dokumentas apie jos kainos dydį, kurį sudarytų 7000,00 litų. Teismas laiko, kad nukentėjęs nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, jog dėl G. Š. nusikalstamų veiksmų jis patyrė tokius nuostolius, nes iš pateiktų kvitų matyti, kad buvo pilamas kuras, tačiau ar tomis dienomis buvo tiksliai vykta pas gydytojus ar į gydymo įstaigas duomenų nėra, taip pat nėra duomenų ar pirkti maisto papildai yra registruoti Lietuvoje ir galimas jų naudojimas Lietuvoje, pateiktas dokumentas dėl būsimos operacijos dar nepatvirtina, kad būtent tokia suma ir bus sumokėta atlikus operacija. Kadangi kaltinamasis G. Š. ginčija civilinį ieškinį dalyje dėl turtinės žalos priteisimo, nesant galimybės tiksliai apskaičiuoti šio ieškinio dydį, nukentėjusiajam M. L. pripažintina teisė į civilinio ieškinio dėl turtinės žalos priteisimo patenkinimą, klausimą dėl ieškinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka ((duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalis).

Jeigu apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu asmuo dėl nusikalstamos veikos buvo sužalotas ir sveikatos priežiūros įstaigoje gydomas nemokamai, sveikatos priežiūros išlaidos (medicinos pagalba, išlaidos medikamentams ir kt.) apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų (Sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnis). Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto valdytojas, taip pat sveikatos priežiūros paslaugų kontrolę vykdantis asmuo yra Valstybinė ligonių kasa su teritorinėmis ligonių kasomis (Sveikatos draudimo įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Todėl institucijų, vykdančių privalomąjį sveikatos draudimą, turėtas apdrausto asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidas, jei draudiminis įvykis pagal Sveikatos draudimo įstatymo 5 straipsnį įvyko dėl juridinių ar fizinių asmenų neteisėtos veikos, turi teisę išieškoti Valstybinė ligonių kasa ar teritorinės ligonių kasos, kaip socialinį draudimą – privalomąjį sveikatos draudimą – vykdančios institucijos (LR Socialinio draudimo įstatymo 3, 24, 34 straipsniai, Sveikatos draudimo įstatymo 4, 29-34 straipsniai) pagal savo kompetenciją CK 6.290 straipsnio nustatyta tvarka.

Apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu nukentėjęs M. L. dėl kaltinamojo G. Š. nusikalstamos veikos buvo sužaloti ir už jo VšĮ Mažeikių ligoninėje suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto buvo sumokėta 213,96 Lt, todėl Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atstovaujamos Šiaulių teritorinės ligonių kasos, ikiteisminio tyrimo metu pareikštas 213,96 Lt dydžio civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, priteisiant iš kaltinamojo (CK 6.263, 6.290 straipsniai, 6.280 straipsnio 1 dalis).

Pagal LR CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingais pripažintus kriterijus, pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką. Lietuvos A. T. praktikoje pažymėta, kad įstatyme nustatytas neturtinės žalos dydžiui reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu), todėl jame įtvirtinti kriterijai turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienoje byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Tačiau CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas kriterijų sąrašas yra nebaigtinis, be to, šioje normoje nepateikiama joje išvardytų kriterijų taikymo taisyklių ar prioritetų, todėl reikšmingas aplinkybes teismas turi nustatyti pats, nagrinėdamas konkrečią bylą. Kadangi kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas, spręsdamas dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, privalo vertinti ne tik įstatyme nurodytus kriterijus, bet ir aiškintis bei vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, įskaitant ir tuos, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą (Lietuvos A. T. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-140/2012).

Taigi teismo priedermė tokiose bylose yra ir teisingos piniginės kompensacijos už patirtą moralinę žalą nustatymas. Kaltinamojo G. Š. padaryto nusikaltimo pasekmių sunkumas tiksliai nustatytas, nes nukentėjusiajam M. L. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, laikytina, kad jis patyrė didelį stresą, baimę, kai visiškai nepažįstamas jaunuolis prieina prie automobilio ir trenkia kumščiu į veidą, kai tuo metu tai mato ir kiti žmonės. Teismas atsižvelgia ir tai, kad M. L. gydymas bus tęsiamas, o galutinės pasekmės nėra aiškios. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendžia, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principu, kad priteistinas neturtinės žalos dydis nukentėjusiajam M. L. turi būti 3 000,00 Lt.

Kardomoji priemonė nekeistina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297, 301-308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

G. Š. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį dėl veikos, padarytos 2011-03-19, ir nubausti 5 mėnesiams viešųjų darbų, kas mėnesį dirbant po 20 valandų visuomenės labui.

G. Š. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį dėl veikos, padarytos 2013-06-14, ir nubausti 6 mėnesiams viešųjų darbų, kas mėnesį dirbant po 20 valandų visuomenės labui.

G. Š. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir nubausti laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 2 d., 5 d. 1 p., už įvykdytas nusikalstamas veikas (2013-06-14), numatytas Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 2 d., šią subendrintą bausmę subendrinti su bausmę už įvykdytą nusikalstamą veiką (2011-03-19), numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį bausmę sumažinti 1/3 dalimi ir nustatyti neatliktos bausmės dalį 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo.

Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant neišvykti iš gyvenamos vietos (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą kardomąją priemonę.

G. Š. įpareigoti per dvi darbo dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atvykti į probacijos skyrių (Urvikių g.18, Mažeikių m.).

Tenkinti nukentėjusiojo M. L. civilinį ieškinį dalinai ir priteisti iš G. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) neturtinės žalos atlyginimui 3000,00 (tris tūkstančius) litų M. L. naudai, o civilinio ieškinio dalį dėl turtinės žalos atlyginimo perduoti nagrinėti civilinio proceso kodekso tvarka.

Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos civilinį ieškinį patenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamojo G. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos 213,96 (du šimtus trylika litų 96) už nukentėjusiajam M. L. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą.

Teisėjas K. S.