Šiaulių apygardos teismo nutartis

Teisėja: Irena Narbutienė Procesinio sprendimo kategorija 122.3; 122.4

NUTARTIS

2014 m. kovo 4 d.

teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo ieškovo bankrutuojančios techninių paslaugų kooperatinės bendrovės ,,Kotenas“ atskirąjį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1328-476 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas bankrutuojanti techninių paslaugų kooperatinė bendrovė (toliau tekste- TPKB) ,,Kotenas“ kreipėsi į Raseinių rajono apylinkės teismą su prevenciniu ieškiniu dėl uždraudimo atlikti neteisėtus veiksmus. Ieškinio reikalavimams užtikrinti, ieškovas, iki bus priimtas sprendimas šioje byloje, prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones- atsakovo Žemės ūkio kooperatyvo (toliau tekste- ŽŪK) ,,Raseinių javai“ turto visišką administravimą, pavedant administruoti UAB ,,Tigesta“ (1-7 b. l.).

Pažymėjo, kad ieškovas yra atsakovo daugiametis pajininkas. Atsakovas be savo pagrindinės kultūrų auginimo ir pardavimo veiklos prie pat grūdų sandėliavimo, valymo bei džiovinimo bazės vykdo techninės druskos (naudojamos kelių barstymui) iškrovimo, sandėliavimo bei pakrovimo veiklą. Ieškovas nurodė, jog į šalia atsakovo bendrovės bazės esančią geležinkelio atšaką periodiškai krovininiais vagonais atgabenama techninė druska, kuri yra tiesiog iškraunama prie pat atsakovo bendrovės grūdų džiovinimo ir sandėliavimo bazės ir ten sandėliuojama, o vėliau pakraunama į atvykstančias krovinines transporto priemones. Ieškovas pažymėjo, kad prie pat bazės, tiesiog ant geležinkelio bėgių iškraunama techninė druska dėl sąlyčio su bėgiais bei metalinėmis grūdų džiovinimo, sandėliavimo ir valymo talpyklomis neigiamai veikia tiek bėgius, tiek minėtas talpyklas, t.y. bėgiai bei talpyklos dėl druskos poveikio yra stipriai veikiamos korozijos. Ieškovas vadovaudamasis aukščiau nurodytomis aplinkybėmis bei CPK 144 str. 1 d. ir 145 str. 1 d. 5 p. prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo atžvilgiu. Teigė, jog atsakovo turtas naudojamas tokiu būdu, kuris iš esmės kenkia pagrindiniam atsakovo turtui ir apskritai kelia grėsmę tokio turto negrįžtamam sugadinimui bei bendrovės veiklos tęstinumui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Apelianto nuomone, teismas nutartyje visiškai nepagrįstai pažymėjo, kad ieškovas duomenų apie atsakovo turtui, t.y. grūdų saugojimo, džiovinimo bei valymo talpykloms ir geležinkelio bėgiams, padarytą žalą ar patirtus nuostolius į bylą nepateikė. Atkreipė dėmesį, jog pateiktame protokole antstolis aiškiai konstatavo, kad ,,apžiūrint grūdų laikymo talpyklas matyti, jog jos yra parūdijusios. Taip pat matyti, jog grūdų laikymo talpyklų apatinės dalys yra surūdijusios“. Pažymėjo, jog kartu su ieškiniu yra pateikta ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto, Statybos fakulteto, Metalinių ir medinių konstrukcijų katedros darbuotojo doc. Dr. G. Š. ekspertinę nuomonę dėl techninės druskos poveikio geležinkelio bėgiams bei metalinėms grūdų talpykloms, kuri buvo parengta remiantis protokolo medžiaga, siekiant įvertinti galimą neigiamą druskos poveikį grūdų saugojimo, džiovinimo ir valymo talpykloms bei atsakovo teritorijoje esantiems geležinkelio bėgiams. Ekspertas pažymėjo, jog protokole matoma ir atsakovo teritorijoje kraunama techninė druska turi stiprų neigiamą poveikį netoliese perkrovimo vietose esančioms metalinėms konstrukcijoms, tame tarpe ir geležinkelio bėgiams bei grūdų talpykloms.

Apeliantas pabrėžė, jog atsakovas prevenciniu ieškiniu siekia ne patirtos žalos atlyginimo, dėl ko būtų būtina nustatyti ir apibrėžti realiai grūdų saugojimo talpykloms ir geležinkelio bėgiams sukeltą žalą, bet uždrausti neteisėtą ir su atsakovo įstatuose nurodyta veikla nesusijusią veiklą, kuri, be kita ko, niokoja atsakovo turtą. Atsižvelgiant į tai, ieškovo nuomone, teismas nutartyje visiškai nepagrįstai konstatuoja, kad ieškovas nepateikė duomenų apie atsakovo turtui padarytą žalą ir patirtus nuostolius, kadangi pirma- ieškovas tiek faktiniais, tiek rašytiniais įrodymais įrodė, kad atsakovo perkraunama techninė druska jau yra sukėlusi koroziją atsakovo turtui (grūdų talpykloms ir bėgiams), antra- ieškovas byloje neturi pareigos apibrėžti konkretaus žalos ar patirtų nuostolių dydžio, o tik įrodyti aplinkybę, kad atsakovo neteisėtai vykdoma techninės druskos perkrovimo veikla sukelia (ar gali sukelti) neigiamas pasekmes atsakovo turtui, kas ieškovo įsitikinimu buvo tinkamai padaryta į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais.

Apeliantas atkreipia teismo dėmesį į tai, kad kiti ieškovo į bylą pateikti įrodymai (protokolas ir ekspertinė nuomone) neabejotinai pagrindžia aplinkybes, kad atsakovas iš tiesų vykdo su jo tiesiogine veikla nesusijusią techninės druskos perkrovimo veiklą, tokiais savo veiksmais darydamas tiesioginę žalą iš esmės vieninteliam atsakovo turtui- grūdų saugojimo, džiovinimo ir valymo talpykloms ir geležinkelio bėgiams, o tai reiškia, kad laikinosios apsaugos priemonės, siekiant apsaugoti vienintelį atsakovo turtą, yra būtinos, dėl ko teismo nutartis turėtų būti panaikinta.

Apelianto įsitikinimu, vienintelė proporcinga ir pagrįsta priemonė, padėsianti užkirsti kelią negrįžtamam atsakovo turto sugadinimui bei galinti užtikrinti atsakovo veiklos tęstinumą, yra atsakovo turto administratoriaus paskyrimas, kadangi tik paskyrus atsakovo turto administratorių būtų galima tinkamai įvertinti vienokių ar kitų veiksmų daromą žalą atsakovo turtui bei būtų galima imtis atitinkamų veiksmų tam turtui apsaugoti. Tokiu būdu būtų užtikrinta, kad žala, dėl kurios yra pareikštas ieškovo prevencinis ieškinys, neatsirastų dar iki ieškovui palankaus teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Apeliantas atkreipė dėmesį, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atsakovo atžvilgiu nepažeistų ekonomiškumo ir proporcingumo reikalavimų, kadangi ieškovas atsakovo atžvilgiu neprašo taikyti jokių turtinių suvaržymų, kurie galėtų sutrikdyti normalią atsakovo ūkinę- komercinę veiklą (10, 11 b. l.).

Atsakovas atkreipė teismo dėmesį, jog ieškovas sistemingai inicijuoja vieną teisminį procesą po kito. Pareikštu prevenciniu ieškiniu, siekiama pakenkti ŽŪB „Raseinių javai“ veiklai, o ne apginti pajininko neva pažeistas teises. Atsakovas pažymi, kad druskos perkrovimo verslu pradėjo verstis prieš kelis metus, tačiau ieškovas prevencinį ieškinį dėl druskos verslo suderinamumo su pašarinių grūdų verslu iškėlė po kelių metų, t.y. prasidėjus ginčams tarp ieškovo ir likusių atsakovo bendrovės pajininkų. Atsakovo manymu, ieškovas nepateikė pagrįstų įrodymų, leidžiančių pripažinti, kad druskos verslas kelia žalą ieškovui. Atkreipė teismo dėmesį, kad antstolis nebuvo užėjęs į įmonės teritoriją ir fotografavo talpyklas už teritorijos tvoros. Pažymėjo, kad antstolio S. U. 2013-09-18 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole yra iškraipyti faktai, nuotraukos netikslios, neatspindi tikrosios situacijos. Taip pat atkreipė dėmesį, jog ieškovas niekada nesikreipė į atsakovą dėl grūdų talpyklos būklės, nerodė iniciatyvos jas apžiūrėti iš arti.

Atsakovo manymu, ieškovo prašomos laikinosios apsaugos priemonės t.y. visiškas atsakovo turto administravimas, negali būti pritaikytos jau vien dėl to, kad ieškovas nenurodo realios grėsmės, kad atsakovo veiksmais bus padaryta žala ieškovui.

Atsakovas atkreipė teismo dėmesį, kad atsakovo saugomi pašariniai grūdai yra sandariose talpyklose ir nesiliečia su į atsakovo teritoriją atvežama druska, tokios druskos sąlytis su grūdais būtų leistinas. Tokį faktą patvirtina remdamasis LR Žemės ūkio ministro 2008 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. 3D-308, kuriuo patvirtintos išskirtinės kokybės kombinuotųjų pašarų specifikacijos 1 priedo 13 punkte nurodyta, kad valant ir dezinfekuojant pastatus, patalpas, įrenginius, inventorių, kuriame laikomi grūdai leidžiama naudoti natrio karbonatą, t.y. druską. Vadovaujantis šia tvarka, atsakovas pažymi, kad įstatymų leidėjas leidžia įmonės patalpų dezinfekcijai naudoti druską.

Atsakovas pažymėjo, kad neužsiima maistui skirtų grūdų sandėliavimu, atsakovo pagrindinė veikla yra pašarams skirtų grūdų valymo, džiovinimo, sandėliavimo paslaugos. Nurodė, jog papildoma atsakovo veikla - techninės druskos iškrovimo ir pakrovimo paslaugos. Atkreipė dėmesį, kad į atsakovo teritoriją geležinkelio transportu yra atvežama druska ir tuoj pat iš traukinio vagono pakraunama į kelių transporto priemonę bei išvežama iš atsakovo teritorijos.

Atsakovas atkreipė dėmesį, kad šiuo atveju ir paprastas ieškovo turto administravimas būtų perteklinė laikinoji apsaugos priemonė. Jo manymu, turto administravimas kaip laikinoji apsaugos priemonė skiriama tais atvejais, kai atsakovui keliamos pretenzijos dėl dokumentų klastojimo, turto grobstymo, iššvaistymo, nepagrįstų sandorių ir pan. Šioje byloje nekeliamos tokio pobūdžio pretenzijos atsakovui. Ieškovo interesams apsaugoti nėra būtinas nei visiškas, nei paprastas turto administravimas. Pažymėjo, jog skyrus turto administravimą ieškovo veikla būtų sustabdyta, kooperatyvui imtų vadovauti bankroto administratorius, neišmanantis pašarinių grūdų verslo, neturintis derybų patirties nei su grūdų tiekėjais, nei su pirkėjais. Tai reikštų atsakovo verslo kontaktų praradimą, lemtų įmonės žlugimą.

Atsakovo nuomone, ieškovo prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių būdas pažeidžia laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumo ir ekonomiškumo principus bei prieštarauja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslui. Šiuo atveju, ieškovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės sukeltų didesnes neigiamas pasekmes nei jų teikiama nauda, jei ji apskritai galima. Visiškas turto administravimas apima ne tik veiksmus, būtinus turtui išsaugoti arba jo naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti, bet ir visišką disponavimą turtu. Kas akivaizdžiai reikštų tikslo, kurio siekiama laikinosiomis apsaugos priemonėmis, viršijimą ir ieškovas gautų daugiau teisių nei prašo ieškiniu (15-21 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo atžvilgiu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas, bankrutuojanti TPKB ,,Kotenas“ (toliau- apeliantas), kreipėsi į pirmos instancijos teismą su prevenciniu ieškiniu, prašydamas uždrausti atsakovui žemės ūkio kooperatyvui „Raseinių javai“ Viduklės geležinkelio stotyje miestelyje šalia atsakovo grūdų saugojimo, džiovinimo bei valymo bazės vykdyti techninės druskos krovimo bei sandėliavimo veiklą. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki byloje bus priimtas sprendimas t.y. atsakovo ŽŪK ,,Raseinių javai“ turto visišką administravimą, pavedant administruoti UAB ,,Tigesta“.

Skundžiama nutartimi pirmos instancijos teismas atsisakė tenkinti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atsakovo atžvilgiu. Teismas nustatė, jog ieškovas nepateikė teismui jokių duomenų apie atsakovo turtui padarytą žalą, patirtus nuostolius.

Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Viena iš laikinųjų apsaugos priemonių rūšių gali būti atsakovo turto administratoriaus paskyrimas (CPK 145 str. 1 d. 5 p.).

Pažymėtina, kad turto administravimas gali būti paprastasis, kai administratorius atlieka visus veiksmus, būtinus turtui išsaugoti arba jo naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti, ir visiškas, kai administratorius ne tik turi išsaugoti turtą, bet ir privalo jį gausinti, tvarkyti taip, kad jis duotų pajamų, bei naudoti tokiam tikslui, kuris yra palankiausias naudos gavėjui (CK 4.239 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju, apeliantas prašė taikyti visišką atsakovo turto administravimą, kurį skundžiama nutartimi buvo atsisakyta taikyti. Atsižvelgiant į turto administravimo, kaip apsaugos priemonės išimtinumą, laikinumą ir jos paskirtį (ja siekiama suteikti laikinąją teisinę apsaugą ginčo dalykui, jei nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas), Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad laikinąja apsaugos priemone teismas gali skirti tik paprastą turto administravimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2013).Todėl apelianto argumentai dėl galimybės kaip laikinąją apsaugos priemonę taikyti visišką atsakovo turto administravimą, prieštarauja ieškinio užtikrinimo, taikant laikinąsias apsaugos priemones, tikslams ir atmestini kaip nepagrįsti. Laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu (CPK 145 str. 2 d.), kuris iš esmės reiškia draudimą bet kuriomis, tiek turtinio, tiek neturtinio pobūdžio laikinosiomis apsaugos priemonėmis taikyti didesnius suvaržymus, nei absoliučiai būtina siekiant užtikrinti būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Nagrinėjamu atveju, ieškovas prevenciniu ieškiniu prašo uždrausti atsakovui ŽŪK ,,Raseinių javai“ Viduklės gelž. st. miestelyje šalia atsakovo grūdų saugojimo, džiovinimo bei valymo bazės vykdyti techninės druskos krovimo bei sandėliavimo veiklą. Ieškovo prašomu laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būdu, iš esmės siekiama perimti vadovavimą bendrovei, tai gali būti susiję su atsakovo veiklos sustabdymu ir iš esmės ekonomiškumo principo pažeidimu.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo motyvu, jog ieškovas nepateikė duomenų, apie būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones neišnagrinėjus ginčo iš esmės, nes atsakovas tokią veikla vykdo daugiau nei du metus. Pažymėtina, kad tokio pobūdžio bylose, ieškovai preliminariai privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktų ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 str.). Apeliantas, prašydamas taikyti laikinąją apsaugos priemonę, turėjo preliminariai įrodyti, kokią realią žalą atsakovo vadovas daro bendrovės pajininkams, kokia jo veikla yra neteisėta ir būtent prašomos laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos tokioje situacijoje. Byloje tokių duomenų nėra pateikta, ką patvirtino ir pirmos instancijos teismas. Atsakovas atsiliepime nurodo, jog būtent papildoma bendrovės veikla prisideda prie kooperatyvo pajamų gausinimo, tuo pačiu ir pajininkų pelno. Išdėstytų aplinkybių pagrindu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tiesiogiai su pareikštu ieškinio reikalavimu ir būsimo teismo sprendimo įvykdymu nesusijusi bei įtakos teismo sprendimo įvykdymui nedaranti CPK 145 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta laikinoji apsaugos priemonė pažeidžia ekonomiškumo principą, todėl yra netaikytina.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad paprastojo turto administravimo atveju administratorius turi išsaugoti administruojamą turtą ir neturi pareigos jo gausinti (CK 4.239 straipsnio 1 dalis), tačiau tai nereiškia, kad jo atsakomybė apsiriboja tik tiesioginiais nuostoliais ir jis visais atvejais neatsakingas už pajamų iš administruojamo turto gavimą. Antai, CK 4.240 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad turto paprastojo administravimo atveju administratorius privalo priimti turto duodamus vaisius ir pajamas, todėl jei dėl šios pareigos nevykdymo naudos gavėjas negavo jam priklausančių pajamų, jos gali būti priteisiamos iš administratoriaus. Administruojamos bendrovės turtas nebus išsaugotas, jei nebus bendrovės veiklos kaštus padengiančių pajamų, todėl priklausomai nuo komercinių aplinkybių, iš laikinojo bendrovės administratoriaus gali būti reikalaujama imtis įprastinių veiksmų pajamoms padengiančioms jos veiklos kaštus užtikrinti, su sąlyga, kad tokios pajamos nereikalauja specialių investicijų ar disponavimo bendrovės turtu. Be to, atsižvelgdama į tai, kad CK 4.243 straipsnio 1 dalyje ir 4.243 straipsnio 2 ir 3 dalyse turto administratoriui nustatytos griežtos fiduciarinės pareigos, tai reiškia, toks turto administratorius nors ir neturėtų rūpintis pajamų gavimu, jis privalėtų atlyginti naudos gavėjo negautas pajamas. Tai reiškia, kad paprastojo turto administravimo atveju administratorius negalėtų stabdyti atsakovo teisėtos veiklos, nes būtų pažeistas ekonomiškumo principas, bendrovė prarastų gaunamas pajamas. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog ginčo nagrinėjimo eigoje pasikeitus faktinėms aplinkybėms, laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos bet kurioje civilinio proceso stadijoje, civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (CPK 144 str. 3 d.).

Šalių argumentai dėl pašarinių grūdų saugojimo sąlygų ir šalių pateiktų rašytinių dokumentų bus vertinami nagrinėjant ginčą iš esmės, todėl apeliacinės instancijos teismas apsiriboja nagrinėjamu procesiniu klausimu ir šių įrodymų neanalizuoja.

Apeliacinės instancijos teismas remdamasis aukščiau nurodytomis aplinkybėmis bei įvertinęs apelianto argumentus, mano, jog nėra teisinio pagrindo naikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 18 d. nutartį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.