Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2021-01-05 · Civilinė byla Nr. e2-702-862/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-01-05
Bylos Nr.
e2-702-862/2021
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rasita Kurakienė
Ieškovas
A. O. V.
Atsakovas
D. L., R. L.
Advokatai
Algirdas Misevičius, Arūnas Juodis
Civilinė byla Nr. e2-702-862/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-31027-2018-3Procesinio sprendimo kategorijos : 2.1.6.3; 2.6.2.10.5.2; 3.2.6.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. sausio 5 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasitai Kurakienei, sekretoriaujant Vilmai Aleksandravičiūtei, dalyvaujant ieškovei A. O. V., ieškovės atstovui advokatui Algirdui Misevičiui, atsakovams D. L. ir R. L., atsakovų atstovui advokatui Arūnui Juodžiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. O. V. ieškinį dėl nuostolių atlyginimo, pareikštą atsakovams D. L. ir R. L..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-10-05 įsakymu, priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo patenkintas ieškovės pareiškimas ir iš D. L. priteista 887,91 EUR skola, 5 procentų dydžio procesinės metinės palūkanos už priteistą sumą, 108 EUR bylinėjimosi išlaidos. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-11-26 nutartimi teismo įsakymas panaikintas, priimtas ieškovės ieškinys dėl nuostolių atlyginimo, kuriuo buvo prašoma pripažinti, kad ieškovė yra atsakingas už kapavietės, kurioje yra I. L., E. L., J. V. ir P. L. kapai, esančios (duomenys neskelbtini) kapinėse priežiūrą asmuo (kapavietės prižiūrėtoja) ir leisti nugriauti atsakovo D. L. per šios kapavietės vidurį pastatytą bortelį bei pašalinti visus likusius atsakovo D. L. šioje kapavietėje atliktos pertvarkos padarinius; priteisti iš atsakovo D. L. ieškovės naudai 887,91 EUR nuostoliams atlyginti, 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Ieškovė 2019-01-22 pateikė patikslintą ieškinį, kurį pareiškė atsakovams D. L. ir R. L. ir kuriuo prašo pripažinti, kad atsakovai neteisėtai pertvarkė kapavietę, kurioje yra I. L., E. L., J. V. ir P. L. kapai, esančią (duomenys neskelbtini) kapinėse, ir leisti nugriauti atsakovų per šios kapavietės vidurį pastatytą bortelį bei pašalinti visus likusius atsakovo D. L. šioje kapavietėje atliktos pertvarkos padarinius; priteisti solidariai iš atsakovų ieškovės naudai 887,91 EUR nuostoliams atlyginti, 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad atsakovas yra ieškovės brolio P. L., kuris mirė (duomenys neskelbtini), sūnus, o atsakovė yra ieškovės mirusio brolio sutuoktinė. Paaiškino, kad ieškovė kartu su broliu nuo 1981 metų prižiūrėjo jų tėvo I. L., mirusio (duomenys neskelbtini), ir motinos E. L., mirusios (duomenys neskelbtini), kapavietes. Ieškovės, jos brolio ir seserų E. B. R., A. M. susitarimu ieškovės sutuoktinis J. V. 1998 metais buvo palaidotas kapavietėje, kurioje buvo palaidoti aukščiau nurodyti ieškovės tėvai, greta tėvams skirto antkapio buvo pastatyta paminklinė lenta J. V.. P. L. 2016 metais buvo palaidotas greta tėvų. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijoje duomenų apie tai, kas yra I. L. ir E. L. kapavietės prižiūrėtoju nėra. (duomenys neskelbtini) seniūnijos archyve saugomas laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnalas pradėtas 1985 metais. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2017-11-23 rašte Nr 2(5.5)-145 nurodoma, kad seniūnijos žiniomis I. L. ir E. L. kapo prižiūrėtojais buvo P. L. bei ieškovė. Atkreipė dėmesį, kad atsakovai nebuvo tie asmenys, kurie laidojo ieškovės tėvą ir motiną, todėl ieškovė nuo 1981 metų save laiko faktine I. L. ir E. L. kapavietės prižiūrėtoja. Pažymėjo, jog ji nuo 1998 metų buvo paskirta už savo sutuoktinio J. V. kapo priežiūrą atsakingu asmeniu. Šį aplinkybė, ieškovės nuomone, nesudaro pagrindo spręsti, kad ji prarado teisę ir pareigą būti už tėvų kapų ir bendrai kapavietės tvarkymą atsakingu asmeniu. Taip pat paaiškino, kad dėl egzistavusio miškingumo anksčiau kapavietė buvo mažesnė, o nukirtus medžius, kapavietė prasiplėtė. Ieškovės nuomone, jos tėvų ir sutuoktinio kapavietės yra ne dvi atskiros kapavietės, o viena kapavietė, kuri buvo pradėta formuoti 1973 metais, o jos nestandartinis plotas susiformavo istoriškai. Ieškovės nuomone, atsakovas, nebūdamas už kapavietės priežiūrą atsakingu asmeniu, neturėjo teisės savavališkai pertvarkyti kapavietę (perskirti kapavietę per vidurį einančiu akmeniniu borteliu, sunaikinti akmeniniu apvadu įrėmintą kapavietės centre buvusį gėlyną), pertvarkymų nesuderinęs su ieškove. Atkreipė dėmesį, kad visos ginčo kapavietės išorės apvadą užsakė, darbus organizavo ir apmokėjo P. L. kartu su ieškove. Ieškovės nuomone, atsakovai, atlikę kapo perskyrimą, pasisavino ieškovės tėvų kapavietės dalį, antkapį. Nurodė, kad atsakovų 2018-02-01 buvo pareikalauta atstatyti kapavietę į buvusią padėtį iki 2018-04-01 ir paaiškinta, kad, iki nurodyto termino to nepadarius, ieškovė bei jos seserys tai padarys savo lėšomis, kurias prašys atlyginti atsakovų. Atsakovai nurodytu terminu prašymo neįvykdė, todėl ieškovė pagal 2018-09-13 sąskaitą-faktūrą Serija ACH Nr. 052 sumokėjo 130 EUR už neteisėtai atliktų darbų padarinių pašalinimo kainos įvertinimą bei 757,91 EUR už padarinių pašalinimo darbus.

Atsiliepimas

Atsakovai pateikė atsiliepimus, kuriais prašo ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atkreipė dėmesį, jog patikslintu ieškiniu ieškovė nebereiškia reikalavimo pripažinti, kad ji yra atsakinga už kapavietės, kurioje yra I. L., E. L., J. V. ir P. L. kapai, esančios (duomenys neskelbtini) kapinėse, priežiūrą asmuo, o tai reiškia kad šio reikalavimo ieškovė atsisakė. Išdėstė poziciją, jog D. L. yra netinkamas atsakovas, nes po P. L. mirties už (duomenys neskelbtini) ir E. L. kapavietės priežiūrą atsakingu asmeniu tapo P. L. sutuoktinė R. L., kuriai ir turėtų būti reiškiamas reikalavimas dėl žalos atlyginimo. (duomenys neskelbtini) seniūnijos archyve saugomame Laidojimo ir kapaviečių statinių registravimo žurnale nurodoma, jog nuo 1998-02-21 ieškovė yra įregistruota sutuoktinio J. V. kapo prižiūrėtoja. Atsakovų nuomone, kapavietės, kuriose yra palaidotas ieškovės sutuoktinis J. V. ir atsakovo tėvas P. L., yra dvi atskiros greta esančios kapavietės. Teisės aktai nenumato galimybės, kad už vienos kapavietės priežiūrą būtų skiriami keli atsakingi asmenys, todėl, atsakovų nuomone, nėra pagrįsti ieškovės teiginiai, jog ji kartu su mirusiuoju P. L. buvo atsakinga už tėvų I. L. ir E. L. kapavietės priežiūrą. Išdėstė nuomonę, jog tuo atveju, jei ieškovė būtų buvusi už (duomenys neskelbtini) ir E. L. kapavietės priežiūrą atsakingu asmeniu, mirus P. L., siekiant jį palaidoti (duomenys neskelbtini) ir E. L. kapavietė, būtų reikalingas ieškovės sutikimas palaikams palaidoti, tačiau jo nereikėjo. Pažymėjo, kad už kapavietės priežiūrą atsakingo asmens statusą asmuo įgyja mirusio asmens laidojimo metu, kai jis pateikia prašymą laidoti ir to prašymo pagrindu skiriama kapavietė, o ne kapo faktinės priežiūros pagrindu. Nurodė, kad J. V. laidojimo metu galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1990-11-26 Nr. 359 nutarimu patvirtintos Kapinių tvarkymo taisyklės, kurių 11 punktas nustatė, jog mirusiajam palaidoti skiriamas 3,75 m² (1,5x2,5), o šeimos kapui - 7 m² (2,8x2,5) sklypas, neįskaitant ploto praėjimams tarp kapų (šoniniai praėjimai - 0,5 m, galiniai - 0,75 m pločio). Bendras aptvertų ginčo kapaviečių plotas yra 14,58 m², t.y. dviejų šeimos kapaviečių dydžio plotas. Šeimos kapavietėje vienas šalia kito gali būti palaidoti tik 2 (du) mirusieji, nes esant šeimos kapavietės pločiui 2,8 metro daugiau mirusiųjų su karstais vienas šalia kito netelpa. Pagal galiojančias taisykles pakartotinai laidoti toje pačioje vietoje leidžiama praėjus 20 metų po paskutinio laidojimo. Laidojant (duomenys neskelbtini) mirusį J. V. nebuvo praėję 20 metų po E. L., kuri mirė (duomenys neskelbtini), mirties ir kuri buvo palaidota (duomenys neskelbtini) šeimos kapavietėje, todėl J. V. negalėjo ir nebuvo laidojamas (duomenys neskelbtini) kapavietėje, ir buvo palaidotas šalia (duomenys neskelbtini) kapavietės, suformuojant atskirą kapavietę. Paaiškino, kad iki 2001 metų J. V. ir (duomenys neskelbtini) kapavietės buvo atskirtos dekoratyvinių augalų tvorele, kuri juosė (duomenys neskelbtini) kapavietę. Abi kapavietės turėjo atskirus paminklus. Paaiškino, kad, vykdant P. L. valią, kapavietės buvo atskirtos tvorele - įrengtas kapavietes skiriantis bortelis. Kadangi bortelis skiria dvi atskiras kapavietes, nėra pagrindo jį nugriauti. Pažymėjo, jog solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama. Ieškovė nepagrindė solidaraus reikalavimo atsakovams. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad ieškovė neįrodė atsakovų neteisėtų veiksmų bei jų kaltės, o ieškovės teikiami įrodymai dėl žalos dydžio ne tik neįrodo, kad ieškovė jau yra patyrusi žalą, tačiau ir kaip būsimos žalos įrodymai vertintini kritiškai, nes teismui pateikta sąmata apima ne tik ieškovės laikomų neteisėtais kapavietės tvarkymo darbų padarinių pašalinimo darbus (marmuro bortelio išardymo darbus – kurių atlikimo kaina pagal pateiktą sąmatą sudaro tik 7,64 EUR), bet ir su tuo nieko bendro neturinčius kapavietės pertvarkymo darbus, įskaitant bet neapsiribojant, grunto kasimu, pamatų įrengimu, akmens rėmelio įrengimu, juodo karelijos akmens rėmelio, sudėtingų raidžių graviravimo ir kt., kas ir sudaro visą likusią paskaičiuotą darbų kainos dalį visiškai nesusijusią su ginčo bortelio pašalinimu.

Teismo 2019-04-23 posėdyje buvo išklausyti liudytojų S. G., V. V., N. M. ir A. R. parodymai.

Vilniaus apygardos teismo 2020-02-18 nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-05-14 sprendimas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-06-05 papildomas sprendimas panaikinti ir byla perduota naujam nagrinėjimui.

Teismo 2020-11-25 posėdyje išklausyti liudytojų S. K. ir T. M. parodymai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Ieškovės pateikti (duomenys neskelbtini) išduotas mirties liudijimas AA Nr. 842231 ir (duomenys neskelbtini) išduotas mirties liudijimas AA Nr. 842232 patvirtina, kad I. L. mirė (duomenys neskelbtini), E. L. mirė (duomenys neskelbtini). Byloje nėra ginčo, kad I. L. ir E. L. kapai yra (duomenys neskelbtini) kapinėse, greta vienas kito, jiems pastatytas vienas antkapis. Tai patvirtina ir byloje esančios nuotraukos, šalių paaiškinimai ir liudytojų parodymai. Byloje nėra pateikta įrodymų (laidojimo leidimų, kitų), kurie leistų nustatyti, kokio ploto sklypas buvo skirtas mirusiajam I. L., vėliau E. L. palaidoti, kokiam asmeniui buvo išduotas laidojimo leidimas palaidoti mirusiąją E. L. 1981 metais. Byloje išklausyti liudytojai (duomenys neskelbtini) seniūnų nuo 2006 metų dirbantis S. K. ir T. M., 2015 – 2020 metais dirbusi (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vedėja, patvirtino, jog rašytinių įrodymų, kas buvo I. L. ir E. L. kapų prižiūrėtoju nėra. Ieškovės paaiškinimai, jog ji tėvų kapais ėmė rūpintis nuo 1981 metų, tai, kad jos pateikti aukščiau nurodyti mirties liudijai sudaryti 2016 metais, o ne jų sudarymo metais, leidžia daryti išvadą, kad asmuo, kuris laidojo mirusiąją E. L. buvo ieškovės brolis P. L..

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1990-11-26 nutarimu Nr. 359 patvirtintų kapinių tvarkymo taisyklių (galiojusių iki 2006-02-22) 11 punkte buvo nustatyta, kad mirusiajam palaidoti skiriamas 3,75 kv. m (1,5x2,5), o šeimos kapui – 7 kv. m (2,8x2,5) sklypas, neįskaitant ploto praėjimams tarp kapų (šoniniai praėjimai – 0,5 m, galiniai – 0,75 m pločio). Nurodyto nutarimo 12 punkte buvo nustatyta, kad kiekvienas mirusysis laidojamas atskirame kape. Laidojimui sklypas skiriamas iš eilės pagal kapinių išplanavimą. Raštišką laidojimo leidimą (l priedas) išduoda miestuose merai arba jų paskirti kiti pareigūnai, kaimuose – apylinkės (gyvenvietės) viršaičiai, suinteresuotam asmeniui (organizacijai) pateikus mirties liudijimą. Šeimos kapo sklype laidoti šeimos nario palaikus leidžiama kapą prižiūrinčiam šeimos nariui, o jam nesant – kitam šeimos nariui. Nurodyto reguliavimo pagrindu darytina išvada, kad I. L. kapas ir E. L. kapas buvo laikomas vienu šeimos kapu, o nuo 1990-11-26 P. L., kaip E. L. laidojęs asmuo, įgijo šį kapą prižiūrinčio šeimos nario statusą.

Šalių paaiškinimai, byloje esančios nuotraukos patvirtina, kad ieškovės sutuoktinis J. V., miręs (duomenys neskelbtini) metais, buvo palaidotas kape, esančiame šalia ieškovės tėvų kapų. Byloje esantis Seniūnijos teritorijoje esančių kapinėse palaidotų asmenų registravimo knygos (pradėtos 1985-01-01 – baigtos 2006-12-26) išrašas eil. Nr. 12 patvirtina, kad J. V., miręs (duomenys neskelbtini), palaidotas (duomenys neskelbtini) kapinėse, kapo prižiūrėtoja nurodyta A. V..

Atsižvelgiant į tai, kad pagal nurodytų taisyklių 11 punktą laidojimui skirto sklypo plotas negalėjo būti didesnis nei 7 kv. m., pagal šių taisyklių 12 punktą kiekvienas mirusysis turėjo būti laidojamas atskirame kape, o laidojimui skirtas sklypas skiriamas iš eilės bei į tai, kad ieškovė nepateikė teismui neabejotinai jos turimo dokumento – laidojimo leidimo, kuris leistų tiksliai įvertinti situaciją, į tai, kad ieškovė buvo nurodyta J. V. kapo prižiūrėtoja, į tai, kad J. V. pastatytas atskiras antkapis yra pagrindas tikėti tuo, kad mirusiojo J. V. palaidojimui buvo skirtas atskiras sklypas, esantis šalia 7 kv. m ploto šeimos kapo, kuriame buvo palaidoti I. L. ir E. L. palaikai.

Nagrinėjamu atveju svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad nurodytame vyriausybės nutarime nebuvo vartojamas terminas „kapavietė“, todėl pagal 2 šio nutarimo priedą iki 2006 metų buvo apskaitomos ne kapavietės (kaip tai apibrėžiama nuo 2006-02-22 įsigaliojusių Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2006-02-13 nutarimu Nr. 144 patvirtintų kapinių tvarkymo taisyklių 3, 11, 12, 13 punktuose), o kapai bei nurodomi jiems skirtų sklypų plotai.

Teismo posėdyje šalių duoti paaiškinimai patvirtina, kad iki P. L. mirties gerta esančiais Igno ir E. L. šeimos kapu ir J. V. kapu rūpinosi ir šiuos kapus prižiūrėjo ieškovė ir P. L.. Šių asmenų sprendimu ir lėšomis 2003 – 2005 metais kapai, kuriuose buvo palaidoti ieškovės ir jos brolio tėvų palaikai, ieškovės sutuoktinio palaikai buvo aptverti bendru borteliu, atskiriančiu šiuos kapus nuo likusios kapinių teritorijos.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1990-11-26 nutarimu Nr. 359 patvirtintų kapinių tvarkymo taisyklių (galiojusių iki 2006-02-22) 12 punkte be kito buvo nustatyta, kad kapines prižiūrinčios organizacijos visus laidojimus registruoja laidojimų ir kapų statinių registravimo knygoje (2 priedas) pagal šios knygos pildymo nurodymus (3 priedas). Pagal taisyklių antrą priedą žurnale turėjo būti nurodomi ne tik duomenys apie mirusį, kapą prižiūrinčio asmens duomenys bet ir kapinių kvartalo ir kapo numeriai bei sklypo matmenys, o taip pat kapo statinių duomenys: pastatymo data ir vieta statytojo pavardė. Taisyklių 3 priede be kito yra nurodyta, kad pastabų skiltyje gali būti nurodytos medžiagos, iš kurių atlikti statiniai, originalių statinių autoriai ir pan. Byloje esančių laidojimų ir kapų statinių registravimo knygos išrašai patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos įgalioti asmenys jokių duomenų apie statinius, esančius aukščiau nurodytuose kapuose (antkapių, paminklų, bortelių) iki 2006 metų nėra įregistravę, kaip nėra nurodę kapinių kvartalo ir kapo numerių bei sklypo matmenų. Toks teisės aktų reikalavimų neatitinkantis laidojimų ir kapų statinių registravimo knygos vedimas sudaro pagrindą išvadai, kad kapines prižiūrinčios organizacijos neveikimu (nepareikalavus pateikti knygos vedimui reikalingų duomenų) buvo sukurta situacija sudariusi prielaidas šalių ginčui kilti. O byloje esantys (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2017-05-31 raštas Nr. 2-(5.5)-67, 2017-07-14 raštas Nr. 2-(5.5)-83, 2017-09-13 protokolas Nr. 4N-6A, 2017-11-23 raštas Nr. 2(5.5)-145, 2017-12-08 raštas Nr. 2(5.5)-159 sudaro pagrindą išvadai, kad už kapinių priežiūrą atsakinga institucija dėl netinkamo teisės aktų reikalavimų įgyvendinimo negalėjo ginčo šalims suteikti informacijos, pagrįstos privalomais registruoti laidojimų ir kapų statinių registravimo knygų (žurnalų) duomenimis.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-02-13 nutarimu Nr. 144 patvirtintų kapinių tvarkymo taisyklių 13 punkte buvo nustatyta galimybė keisti kapavietės ribas, tačiau tam turėjo būti gautas kapinių prižiūrėtojo leidimas. Analogiška nuostata yra įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-11-19 nutarimu Nr. 1207 patvirtintų kapinių tvarkymo taisyklių 17 punkte. Byloje nėra pateikta įrodymų, kurie patvirtintų, jog laikotarpiu nuo to momento, kai borteliu nuo likusios kapinių teritorijos buvo atitverti trys kapai, iki P. L. mirties momento, atsakingi už aukščiau nurodytų kapų prižiūrą asmenys (ieškovė, P. L.), ar vienas jų būtų kreipęsis į kapines prižiūrinčią instituciją dėl kapų sklypų (kapaviečių) ribų pakeitimo, dėl atsakingo už kapavietės priežiūrą asmens skyrimo, kaip tai numatyta Vyriausybės 2008-11-19 nutarimu Nr. 1207 patvirtintų kapinių tvarkymo taisyklių 21 punkte ar iki šio akto galiojusių kapinių tvarkymo taisyklių 20 punkte, todėl ieškovės argumentai, kad (duomenys neskelbtini) kapinėse esantys (duomenys neskelbtini) ir E. L. šeimos kapas ir J. V. kapas sudaro vieną kapavietę atmestini kaip nepagrįsti.

Byloje nėra ginčo, kad P. L., miręs (duomenys neskelbtini), palaidotas (duomenys neskelbtini) kapinėse, tame žemės plote, kur buvo palaidoti jo tėvų (duomenys neskelbtini) ir E. L. palaikai, nuo paskutinio palaidojimo praėjus 35 metams. Byloje esantys (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2016 metų laidojimo ir kapaviečių statinių registravimo žurnalo išrašas eil. Nr. 26 patvirtina, kad P. L., miręs (duomenys neskelbtini), palaidotas (duomenys neskelbtini) kapinėse kv. Nr. 6. Nurodytas įrašas ir byloje esantis (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2017-10-30 raštas Nr. 2(5.5)-138 patvirtina, kad R. L., kuriai buvo išduotas leidimas Nr. 4L(2.12)-40 laidoti sutuoktinį, yra įrašyta P. L. kapo prižiūrėtoja. Šios aplinkybės, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2008-11-19 nutarimu Nr. 1207 (redakcija galiojusi 2016-04-01 – 2017-03-04) patvirtintų kapinių tvarkymo taisyklių 21 punktu, sudaro pagrindą išvadai, kad P. L., kaip asmuo atsakingas už (duomenys neskelbtini) ir E. L. šeimos kapo (kapavietės) priežiūrą buvo palaidotas ne kapavietėje suformuotame naujame kape, o pakartotinai kape, kuriame jau yra palaidoti jo tėvų palaikai, pasibaigus kapo ramybės laikotarpiui (Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo 2 straipsnio 6 dalis), todėl (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijai minėtame žurnale atsakovę R. L. įrašius atsakingu už P. L. kapo prižiūrą asmeniu, ji taip pat tapo asmeniu atsakingu už (duomenys neskelbtini) ir E. L. šeimos kapo (kapavietės), kurioje palaidoti trijų asmenų palaikai, prižiūrą.

(duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijai įrašius R. L. atsakingu asmeniu už aukščiau nurodytos kapavietės priežiūrą, ji įgijo teisę savo nuožiūra tvarkyti sutuoktinio ir jo tėvų kapavietę, t. y. 2016 metų rugpjūčio mėnesį pastatyti antkapį sutuoktiniui, kuriame įrašytas jo vardas bei gimimo bei mirties datos bei priimti kitus sprendimus susijusius su kapavietės tvarkymu.

Aukščiau išdėstyta, atsakovų paaiškinimai, byloje esantis atsakovo – mirusiojo P. L. sūnaus D. L. ir ieškovės dukters E. F. 2017-04-06 - 2017-04-07 elektroninis susirašinėjimas, nuotraukos sudaro pagrindą labiau tikėti tuo, kad atsakovė R. L., būdama atsakingi už (duomenys neskelbtini) ir E. L. kapavietės tvarkymą, priėmė sprendimą (duomenys neskelbtini) ir E. L. šeimos kapo sklypą (kapavietę) ir J. V. kapo sklypą (kapavietę) atriboti, 2017-04-14 įrengus šias kapavietes skiriantį bortelį, analogišką borteliui, kuriuo kokiu yra atskirtos šių dviejų kapaviečių ribos. Toks sprendimas tikėtina buvo priimtas vykdant mirusiojo P. L. valią, galimai tokiam sprendimui įtakos turėjo ir nekorektiškas ieškovės elgesys po brolio laidotuvių, kuris, kaip matyti iš ieškovės pasisakymų bylos nagrinėjimo metu, nėra pasikeitęs.

(duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos 2009-03-27 sprendimu Nr. T-86 patvirtinto Rašytinio leidimo išdavimo, laidojimo (duomenys neskelbtini) rajono viešosiose kapinėse ir jų lankymo tvarkos aprašo (galiojusio iki 2018-01-01) 11 punkte nustatyta, kad kapo duobės parametrai ir paženklinimai nustatyti Kapinių tvarkymo taisyklėse. Šio aprašo 12 punkte nustatyta, kad visi laidojimai ir kapaviečių statiniai registruojami Laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale pagal Kapinių prižiūrėtojo duomenų tvarkymo sąlygų aprašą. Kitų nuostatų, kuriomis būtų nustatyta statinių kapavietėse statymo tvarka šime apyraše nėra. Teismui nėra pateiktas (duomenys neskelbtini) seniūnijos sudarytas Kapinių prižiūrėtojo duomenų tvarkymo sąlygų aprašas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-11-19 nutarimu Nr. 1207 patvirtintų kapinių tvarkymo taisyklių 25 punkte (redakcija galiojusi nuo 2016-04-01 – 2018-05-07) nustatyta, kad kapo paminklai, antkapiai, kapavietės aptvėrimas, kurie pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymą ir statybos techninius reglamentus nepriskiriami statiniams (toliau šiame punkte – kiti kapavietės objektai), įrengiami vadovaujantis šių taisyklių, savivaldybės teritorijos kapinių, kuriose numatoma įrengti kitus kapavietės objektus, tvarkymo taisyklių ir kitų teisės aktų nuostatomis. Statant ir (ar) rekonstruojant statinius kapavietėje, įrengiant kitus kapavietės objektus, už kapavietės priežiūrą atsakingas asmuo praneša apie tai kapinių prižiūrėtojui, o šis žurnale įrašo kapavietės statinių statymo ir (ar) rekonstravimo, kitų kapavietės objektų įrengimo datas.

Byloje esančios nuotraukos, akmens apdirbimo įmonės „Granum“ užsakymo duomenys nesudaro pagrindo išvadai, kad pagal Lietuvos respublikos aplinkos ministro 2016-10-27 įsakymu Nr. D1-713 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 1.3, 4.5 papunkčių, 18 punkto, nesudėtingųjų statinių sąrašo 3.1. – 3.3 punktus kapavietes skiriantis bortelis galėtų būtų priskirtas statiniui, kuriam taikomos Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nuostatos. Byloje nėra pateikta įrodymų, kurie patvirtintų, kad (duomenys neskelbtini) kapinių prižiūrėtoja (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnija iki 2017-04-14 būtų įgyvendinusi Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 4 punkto, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-11-19 nutarimu Nr. 1207 patvirtintų kapinių tvarkymo taisyklių 25 punkto reikalavimus ir Laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale būtų registravusi duomenis apie kapavietėse esančius statinius. Atsižvelgiant į išdėstytą nėra pagrindo išvadai, jog atsakovė R. L. 2017-04-14 įrengusi dvi kapavietes skiriantį bortelį pažeidė teisės aktų reikalavimus ar ieškovės teisėtus interesus.

A. R. L. paaiškinimai, byloje esančios nuotraukos patvirtina, kad antkapiu – gėlynu ieškovės įvardijamas daiktas, buvęs ties dviejų kapaviečių viduriu, šias kapavietes 2017-04-14 atskyrus borteliu, nebuvo sunaikintas, o yra J. V. kapavietės plote. Ši aplinkybė taip pat neleidžia sutikti su ieškovės argumentais, jog kapaviečių atskyrimu buvo padaryta žala, kuri ieškovei turėtų būti atlyginta.

Ieškovės paaiškinimai patvirtina, kad į bylą atsakovu D. L. įtrauktas todėl, kad 2017-04-06 jis elektroniniu laišku informavo ieškovės dukterį apie atsakovės R. L. sprendimą tarp (duomenys neskelbtini) ir E. L. kapavietės ir ieškovės sutuoktinio J. V. kapavietės pastatyti bortelį. A. D. L. paaiškino, jog jis padėjo savo motinai atsakovei R. L., kuriai dėl sveikatos stovio sudėtinga rašyti, informuoti ieškovę apie priimtą sprendimą. Šie atsakovo veiksmai negali būti laikomi neteistais veiksmais. Byloje, išskyrus ieškovės niekuo nepagrįstą nuomonę, nėra pateikta įrodymų, kurie leistų D. L. veiksmus vertinti neteisėtais, todėl yra pagrindas sutikti su atsakovų pozicija, kad šis asmuo į bylą atsakovu įtrauktas be pagrindo ir konstatuoti, jog ieškovė neįrodė D. L. veiksmų neteisėtumo.

Aukščiau išdėstyta sudaro pagrindą konstatuoti, kad ieškovė neįrodė atsakovės R. L. ir atsakovo D. veiksmų neteisėtumo, t.y. neįrodė vienos iš būtinų sąlygų asmens civilinei atsakomybei kilti, todėl yra pagrindas ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.245 straipsnio 1 dalis, 6.246 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis).

Teismas atskirai nepasisako dėl kitų šalių argumentų, liudytojų parodymų, rašytinių įrodymų, laikydamas, kad jie nėra svarbūs sprendžiant šalių ginčą.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Byloje esančios 2018-11-12 ARJ Nr. 18/107, 2018-12-21 ARJ Nr. 18/124, 2019-02-14 ARJ Nr. 19/017, 2019-07-03 ARJ Nr. 19/071, 2020-06-30 ARJ Nr. 20/057, 2020-11-25 ARJ Nr. 20/097 PVM sąskaita-faktūros ir 2018-11-13, 2019-01-01, 2019-03-29, du 2019-07-05, 2020-07-21, 2020-11-25 mokėjimo nurodymai patvirtina, kad atsakovai bylos nagrinėjimo metu už suteiktą teisinę pagalbą patyrė 4863,25 EUR bylinėjimosi išlaidas. Byloje esantis 2019-06-13 mokėjimo nurodymas patvirtina, kad atsakovai už apeliacinį skundą sumokėjo 75 EUR žyminį mokestį. Ieškinį atmetus, iš ieškovės atsakovams lygiomis dalimis priteistinos 4938,85 EUR bylinėjimosi išlaidos (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnio 1 dalis).

Bylos nagrinėjimo metu patirta 30,70 EUR procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Šios išlaidos yra didesnės negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (5 EUR), todėl, ieškinį atmetus, iš ieškovės priteistinos valstybei (CPK 87 straipsnio 3 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės A. O. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovams D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 4938,85 EUR (keturis tūkstančius devynis šimtus trisdešimt aštuonis eurus ir 85 centus) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš ieškovės A. O. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 30,70 EUR (trisdešimt eurų ir 70 centų) bylinėjimosi išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Rasita Kurakienė