Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartis

dalyvaujant institucijos, priėmusios nutarimą ne teismo tvarka administracinio nusižengimo byloje – Klaipėdos miesto apylinkės savivaldybės administracijos – atstovei V. Z.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – G. Z.-G. skundą dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2021-12-16 nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos (toliau ir - Institucija) vyriausiojo specialisto 2021-12-16 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) G. Z.-G. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 366 straipsnio 1 dalį įspėjimu dėl to, kad ji, būdama DNSB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkė, laikotarpiu nuo 2021-11-18 iki 2021-12-14, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, neužtikrino faktiškai naudojamoje teritorijoje esančios mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteinerių stovėjimo vietos tvarkos ir švarios aplinkos (prie konteinerių buvo sukrauti seni baldai, jų dalys, nebenaudojamos padangos bei kitos buitinės atliekos), ir tokiu būdu pažeidė Klaipėdos miesto tvarkymo ir švaros taisyklių (toliau ir – Taisyklės), patvirtintų Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2017-07-27 sprendimu Nr. T2-185, 5 punkto, 8.1. ir 8.3. papunkčių reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn patraukta G. Z.-G. teismo posėdyje nedalyvavo, pateikė prašymą bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, skundą palaiko ir prašo jį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas netenkinamas.

ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Vadovaujantis ANK 563 ir 567 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti.

ANK 569 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-04-04 nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-24-1073/2019, 11 punktas).

Taigi, bylą nagrinėjanti institucija turi išskirtinę kompetenciją nuspręsti dėl įrodymų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasi daryti išvadas dėl administracinio nusižengimo padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių. Proceso dalyviai turi teisę teikti pasiūlymus ir reikšti nuomones visais byloje sprendžiamais klausimais, tačiau jie teismui nėra privalomi, todėl proceso dalyvių teismui pateiktų versijų, siūlymų dėl įrodymų vertinimo atmetimas savaime ANK normų nepažeidžia, jei teismo procesinis sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

Skundžiamu Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2021-12-16 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) G. Z.-G. pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą ANK 366 straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas.

Teismas, susipažinęs su pareiškėjos skundo argumentais, įvertinęs byloje esančius įrodymus, išklausęs institucijos atstovės paaiškinimus, sprendžia, kad šioje administracinio nusižengimo byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių, jog G. Z.-G. veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 366 straipsnio 41 dalyje sudėties požymiai.

ANK 366 straipsnio 1 dalyje (aktuali redakcija nuo 2021-12-04 - 2021-12-31) numatyta, kad savivaldybių tarybų patvirtintų tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo dvidešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų. Ši teisės norma yra blanketinė, tai yra nukreipianti į kitus teisės aktus (savivaldybių tarybų patvirtintas tvarkymo ir švaros taisykles), todėl, kvalifikuojant asmens pažeidimą pagal ANK 366 straipsnio 1 dalį, būtina nurodyti konkrečią teisės normą, kurią asmuo kaltinamas pažeidęs. Skundžiamu Institucijos nutarimu konstatuota, jog G. Z.-G. pagal ANK 366 straipsnio 1 dalį administracinėn atsakomybė traukiama dėl to, kad pažeidė Klaipėdos miesto tvarkymo ir švaros taisyklių, patvirtintų Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2017-07-27 sprendimu Nr. T2-185, 5 punkto, 8.1. ir 8.3. papunkčių reikalavimus.

Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2017-07-27 sprendimu Nr. T2-185 patvirtintų „Klaipėdos miesto tvarkymo ir švaros taisyklių“ (galiojanti suvestinė redakcija nuo 2020-03-05) 5 punkte numatyta, kad asmenys privalo užtikrinti švarą ir tvarką tvarkomose teritorijose veikdami patys arba sudarydami teritorijos tvarkymo paslaugų sutartis, arba per bendrojo naudojimo objektų valdytojus. Sprendimą dėl švaros ir tvarkos tvarkomose teritorijose užtikrinimo būdo asmenys turi priimti per 3 mėnesius nuo šių Taisyklių įsigaliojimo dienos. Šių Taisyklių 8.1. papunktis imperatyviai nustato, kad tvarkomos ir valomos teritorijos ne mažiau kaip 3 kartus per savaitę. Taip pat Taisyklių 8.3. papunktyje nurodyta, kad užtikrinama faktiškai naudojamoje teritorijoje esančios mišrių komunalinių atliekų ir antrinių žaliavų surinkimo konteinerių aikštelės ir konteinerių stovėjimo vietos tvarka ir švari aplinka. Konteinerių aikštelės ir stovėjimo vietos priežiūros kasmėnesinė prievolė tenka priskirtiems subjektams pagal eiliškumą, kuris nustatomas pagal Klaipėdos miesto savivaldybės mišrių komunalinių atliekų ir antrinių žaliavų surinkimo konteinerių stovėjimo vietų ir aikštelių išdėstymo schemos gyvenamųjų rajonų mišrių komunalinių atliekų ir antrinių žaliavų surinkimo konteinerių stovėjimo vietų ir aikštelių sąrašus, patvirtintus Savivaldybės administracijos direktoriaus, pradedant nuo kalendorinių metų pradžios pirmam pagal sąrašą subjektui. Subjektams pasirašius tarpusavio susitarimus dėl mišrių komunalinių atliekų ir antrinių žaliavų surinkimo konteinerių stovėjimo vietų ir aikštelių priežiūros ir juos nustatyta tvarka pateikus Savivaldybės administracijai, tvarką ir švarią aplinką užtikrina susitarime nurodytas asmuo. Taisyklių 3.3. papunktyje išdėstyta faktiškai naudojamos teritorijos sąvoka, tai „teritorija, kuri pagal teritorijų planavimo dokumentą prie pastato ar jų grupės suplanuotas žemės sklypas, bet neįregistruotas Nekilnojamojo turto registre arba, jeigu pagal teritorijų planavimo dokumentą prie pastato ar jų grupės nesuplanuotas žemės sklypas, teritorija iki įstatymų nustatyta tvarka suformuoto gretimo sklypo ar faktiškai naudojamos teritorijos, bet ne daugiau kaip 50 metrų nuo pastatų išorinių atitvarų, arba kitu teisėtu pagrindu faktiškai naudojama teritorija. Faktiškai naudojamai teritorijai taip pat priskiriama mišrių komunalinių atliekų ir antrinių žaliavų surinkimo konteinerių stovėjimo vietų ir jų aikštelių užimama teritorija ir teritorija 3 metrų spinduliu aplink konteinerių stovėjimo vietas ir jų aikšteles. Mišrių komunalinių atliekų ir antrinių žaliavų surinkimo konteinerių stovėjimo vietų ir aikštelių priskyrimą atliekų turėtojams nustato Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius.“.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019-09-16 įsakymu „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-11-12 įsakymo Nr. AD1-2011 „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės mišrių komunalinių konteinerių atliekų ir antrinių žaliavų surinkimo konteinerių stovėjimo aikštelių stovėjimo vietų ir aikštelių išdėstymo schemos patvirtinimo“ pakeitimo“ Nr. AD1-1229 patvirtinta Rumpiškės dvaro gyvenamojo rajono mišrių komunalinių atliekų ir antrinių žaliavų surinkimo konteinerių stovėjimo vietų ir aikštelių sąrašas (schemos 39 dalies priedas), pagal kurį (duomenys neskelbtini) konteinerių stovėjimo vieta ir aikštelė priskirta namui, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Taigi, mišrių komunalinių atliekų ir antrinių žaliavų surinkimo konteineriai, esantys (duomenys neskelbtini), Klaipėda, yra priskirti DNSB „(duomenys neskelbtini)“.

Administracinėn atsakomybėn patraukta G. Z.-G., DNSB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkė, prašo panaikinti Institucijos 2021-12-16 priimtą nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną jos atžvilgiu nutraukti, motyvuodama tuo, kad 2021-10-31 ji pati elektroniniu paštu Institucijai pranešė apie netinkamai paliktas stambiagabarites atliekas ir šiukšles prie konteinerių (duomenys neskelbtini), iš (duomenys neskelbtini) bendrabučio. Pažymi, kad dar 2021-08-08 taip pat buvo palikta atliekų prie minėtų konteinerių ir jas neteisėtai paliko (duomenys neskelbtini), Klaipėda, bendrabučio 442a buto (kambario) gyventojai, nes tuo metu darė remontą. Pareiškėjos vertinimu, Institucija nepagrįstai jai surašė tris reikalavimus nustatytais terminais užtikrinti komunalinių atliekų konteinerių stovėjimo vietų tvarką ir švarią aplinką, kadangi šias atliekas paliko (duomenys neskelbtini), Klaipėda, bendrabučio 442a gyventojai, kurie ir turi atsakyti. Teismas su tokiais pareiškėjos teiginiais nesutinka ir juos atmeta.

Iš byloje esančio 2021-11-10 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos patikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog Institucijos vyriausieji specialistai, vykdydami miesto tvarkymo ir švaros taisyklių reikalavimo laikymosi kontrolę, VTS gauto skundo tyrimą, patikrinimo metu pažeidėjo nenustatė. Apsilankius ties (duomenys neskelbtini) priklausančiais konteineriais užfiksuotos krūvos baldų. Skunde buvo nurodyta, kad galimai baldai sunešti iš (duomenys neskelbtini) namo 422 buto. Užėjus į pastatą prie buto nesimatė jokių remonto požymių, durų niekas neatidarė. Faktų patvirtinti nepavyko, nes į butą nepateko. Už tvarką prie konteinerių atsakinga DNSB „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini)). 2021-11-17 patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog patikrinimo metu nustatyta, kad ties (duomenys neskelbtini), prie komunalinių atliekų konteinerių dar prikrauti ir neišvežti baldai. Galimas pažeidėjas nenustatytas. Už baldų išvežimą atsakinga DNSB „(duomenys neskelbtini)“. Reikalavimas dar neįvykdytas. Taip pat 2021-11-25 patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog patikrinimo metu nustatyta, kad ties (duomenys neskelbtini), prie mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteinerių aikštelės sukrauti baldai ir kitos buitinės atliekos. Galimas pažeidėjas nenustatytas. Už tvarką prie konteinerių atsakinga DNSB „(duomenys neskelbtini)“. Dėl baldų išvežimo buvo išsiųstas pakartotinis reikalavimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris dar neįvykdytas (nesibaigė reikalavimo terminas). Taip pat 2021-12-01 patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog patikrinimo metu nustatyta, kad ties (duomenys neskelbtini) vis dar neišvežti baldai bei jau pridėta padangų. Už tvarką prie konteinerių atsakinga DNSB „(duomenys neskelbtini)“. Iki šiol neįvykdyti reikalavimai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat ir 2021-12-15 patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad atlikus patikrinimą nustatyta, jog ties (duomenys neskelbtini), Klaipėda, prie konteinerių esantys sukrauti baldai ir padangos dar neišvežti. Reikalavimai neįvykdyti. Už tvarką atsakinga DNSB „(duomenys neskelbtini)“. Taigi, kadangi patikrinimų metu galimas pažeidėjas nustatytas nebuvo, o pagal Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019-09-16 įsakymą Nr. AD1-1229 (schemos 39 dalies priedas) antrinių žaliavų surinkimo konteineriai, esantys (duomenys neskelbtini), Klaipėda, yra priskirti DNSB „(duomenys neskelbtini)“, tai bendrija ir turėjo užtikrinti faktiškai naudojamoje teritorijoje esančių mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteinerių stovėjimo vietos tvarką ir švarią aplinką, tačiau to nepadarė.

Pagal Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 7 dalį „daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrija“ – ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis juridinis asmuo, įsteigtas naudoti, valdyti, prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus arba juos sukurti bendrijos narių poreikiams, arba tenkinti kitus bendruosius poreikius. Iš to seka, kad bendrija, tenkindama kitus bendruosius poreikius - prižiūrėti ir tvarkyti nustatyta tvarka priskirtas teritorijas, tokiu būdu įgyvendina Taisyklių 5 punkte nustatytą įpareigojimą, jog asmenys privalo užtikrinti švarą ir tvarką tvarkomose teritorijose veikdami patys arba sudarydami teritorijos tvarkymo paslaugų sutartis, arba per bendrojo naudojimo objektų valdytojus.

Pareiškėja skunde nurodo ir tai, kad Institucija, priimdama skundžiamą nutarimą, neatsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021-11-11 nutartį (administracinė byla Nr. eA-1705-4922021), priimtą analogiškoje situacijoje, nesivadovavo Atliekų tvarkymo įstatymo 28 straipsnio 7 dalies nuostata „už savivaldybės teritorijoje esančių komunalinių atliekų ir atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja, sutvarkymo organizavimą atsakinga savivaldybės vykdomoji institucija“, ir 32 straipsnyje įtvirtintu principu „teršėjas moka“. Dėl ko, pareiškėjos manymu, Institucijai nenustačius teršėjo, tai kas paliko stambiagabarites atliekas, ji administracinėn atsakomybėn patraukta nepagrįstai. Teismas su tokiais pareiškėjos argumentais sutikti negali. Pažymėtina, kad nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylos ir šios bylos teisiškai reikšmingos aplinkybės nėra tapačios ar esmingai panašios. Todėl, nagrinėjamu atveju, Institucijos pareigūnui, vertinant tyrimo metu surinktus duomenis bei sprendžiant klausimą dėl pareiškėjos patraukimo administracinėn atsakomybėn, nutarimo surašymo, nebuvo jokio pagrindo remtis pirmiau minėta nutartimi.

Pareiškėjos manymu, skundžiamo nutarimo neteisėtumą patvirtina ir tai, kad Institucijos pareigūnai netinkamai įgyvendino ANK 571 straipsnio nuostatas, numatančias teisę kiekvienam administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui teisę būti išklausytam žodžiu ar raštu, tiesiogiai ar per atstovą ANK nustatyta tvarka. Pareiškėja tokį teiginį iš esmės grindžia tuo, kad 2021-12-02 surašytas kvietimas Nr. (duomenys neskelbtini) atvykti dėl nutarimo surašymo registruotu laišku buvo gautas 2021-12-10, nors kvietimo atvykti laikas nurodytas 2021-12-14. Taigi, šis dokumentas atsiųstas per vėlai, nesudarant galimybės nei tinkamai pateikti paaiškinimo, nei susiplanuoti dienotvarkės dalyvauti posėdyje. Teismas tokius pareiškėjos argumentus laiko nepagrįstais.

Byloje esantys duomenys (pareigūnės, atlikusios tyrimą, T. Ž. susirašinėjimai elektroniniu paštu su pareiškėja; 2021-11-23 raštas Nr. (duomenys neskelbtini) ir kt.) patvirtina, kad su pareiškėja dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 366 straipsnyje, padarymo aplinkybių buvo nuolat bendraujama ir jai buvo sudarytos visos sąlygos bei aplinkybės teikti paaiškinimus raštu ar žodžiu. Pažymėtina tai, kad pareiškėja, gavus kvietimą į bylos nagrinėjimą likus keturioms dienoms iki kvietime nurodyto laiko, norėdama tinkamai pasiruošti, turėjo teisę kreiptis su prašymu į Instituciją dėl bylos nagrinėjimo datos perkėlimo, tačiau šia teise nepasinaudojo, prašymo nepateikė. Esant nustatytoms aplinkybėms, nagrinėjamu atveju negalima teigti, kad buvo netinkamai įgyvendintos ANK 571 straipsnio nuostatos.

Taigi, teismas, patikrinęs administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus, pripažįsta, kad G. Z.-G., būdama DNSB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkė, padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 366 straipsnio 1 dalyje, tai yra pažeidė Klaipėdos miesto tvarkymo ir švaros taisyklių, patvirtintų Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2017-07-27 sprendimu Nr. T2-185, 5 punktą, 8.1. ir 8.3. papunkčius.

Priešingai nei teigiama skunde, G. Z.-G. nagrinėjamoje byloje pareikštas kaltinimas yra suformuluotas pakankamai aiškiai – nutarime administracinio nusižengimo byloje nurodyta, kokio administracinio nusižengimo padarymu ji kaltinama (ANK 366 straipsnio 1 dalis), nurodyti nusižengimo padarymo laikas, data ir vieta. Nors skundžiamame nutarime yra padaryta apsirikimo klaida, ji, teismo vertinimu, netrukdė G. Z.-G. suvokti kaltinimo esmę, asmuo viso proceso metu teikė raštus, paaiškinimus. Be to, nutarime nurodyti konkretūs Taisyklių punktai, kuriuos savo veiksmais pažeidė G. Z.-G., kaip DNSB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkė, todėl pareiškėjos argumentai, kad pagal jai pareikštą kaltinimą negalėjo gintis, yra nepagrįsti.

Įvertinus nustatytas bylos faktines aplinkybes ir galiojantį teisinį reguliavimą, darytina išvada, jog G. Z.-G. padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 366 straipsnio 1 dalyje, kvalifikuotas teisingai, švelniausia straipsnio sankcijoje numatyta nuobauda paskirta laikantis įstatyme numatytų reikalavimų. Tuo būdu, esant visiems šiems aukščiau išdėstytiems argumentams, teismas daro išvadą, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2021-12-16 nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) laikytinas teisėtu ir pagrįstu, naikinti nutarimo skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl G. Z.-G. skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. Z.-G. skundo netenkinti.

Palikti galioti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2021-12-16 nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje.

Nutartis per 20 dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išdavimo (išsiuntimo) dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.