Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. D. skundą atsakovams Marijampolės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui ir Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Pareiškėjas A. D. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. rugsėjo 15 d. sprendimą Nr. 5-PRS-491 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Marijampolės apskr. VPK) viršininką priimti jį į Marijampolės apskr. VPK Nusikaltimų skyriaus Nusikaltimų nuosavybei tyrimo poskyrio tyrėjo pareigas.

Skunde paaiškino, kad 2011 m. birželio 14 d. jam įteiktas Mykolo Romerio universiteto viešojo administravimo studijų krypties policijos veiklos aukštojo mokslo diplomas ND Nr. (duomenys neskelbtini) ir suteikta policijos pareigūno profesinė kvalifikacija. Marijampolės apskr. VPK 2011 m. rugpjūčio 30 d. raštu Nr. 64-S-42524 informavo, kad planuojama jį paskirti į Marijampolės apskr. VPK Nusikaltimo tyrimo skyriaus Nusikaltimų nuosavybei tyrimo poskyrio tyrėjo pareigas. Nurodė, jog 2011 m. spalio 12 d. iš Marijampolės apskr. VPK gavo 2011 m. spalio 11 d. raštą Nr. 64-S-4951, kad Lietuvos policijos generalinis komisaras, atsižvelgdamas į Policijos departamento valdybos viršininko 2011 m. rugsėjo 15 d. tarnybinį pranešimą Nr. 5-PRS-941 ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Vidaus tarnybos statutas, Statutas) 6 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 11 straipsnio 2 dalies nuostatomis, priėmė Sprendimą nepriimti jo į tarnybą policijoje.

Teigė, kad su priimtu Sprendimu nesutinka, nes jis nepagrįstas. Nurodė, kad Statuto 6 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 11 straipsnio 2 dalyje nustatyti reikalavimai asmeniui, pretenduojančiam į vidaus tarnybą, iš kurių vienas – būti nepriekaištingos reputacijos. Teigė, jog patikrintais kompromituojančiais duomenimis atsakovas laikė tai, kad jis per 6 metus 7 kartus baustas už įvairius, iš jų ir mažareikšmius, administracinius teisės pažeidimus įvairiomis piniginėmis baudomis.

Teigė, kad pagal Statuto 7 straipsnio 5 dalį jis jau turėjo būti nepriekaištingos reputacijos ir stodamas į Mykolo Romerio universiteto Viešojo saugumo fakulteto teisės ir policijos veiklos studijas, tačiau vidaus reikalų ministras 2008 m. liepos 17 d. išdavė siuntimą Nr. 1VL-397 mokytis universitete, o Lietuvos policijos generalinis komisaras 2008 m. spalio 20 d. pasirašė trišalę sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir sutartis) dėl stojimo į vidaus tarnybą. Nurodė, jog prieš pasirašant trišalę sutartį, jis buvo baustas keturis kartus administracine tvarka ir visos 2008 metais paskirtos nuobaudos buvo galiojančios, tačiau be jokių trikdžių buvo priimtas mokytis, pretenzijų dėl nepriekaištingos reputacijos neturėjo nei vidaus reikalų ministras, nei Lietuvos policijos generalinis komisaras. Skunde pareiškėjas paaiškino, kad šiuo metu turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą, kuri buvo paskirta už nustatyto greičio viršijimą, pažeidimas įvykdytas 2011 m. rugsėjo 27 d., o paskirtą 300 Lt baudą sumokėjo kitą dieną, dėl pažeidimo labai gailėjosi. Nurodė, kad neturi ne tik sisteminių, bet net ir pakartotinų galiojančių administracinių pažeidimų. Nesutiko su argumentu, kad padarytų pažeidimų pobūdis neigiamai charakterizuoja jo asmenybę, teigė, jog įvykdyti pažeidimai nėra šiurkštūs, jis yra baustas nedidelėmis piniginėmis baudomis, administraciniai teisės pažeidimai netyčiniai, mažareikšmiai, padaryti seniai, baudos sumokėtos ir pagal įstatymą laikoma, kad jis nebaustas.

Manė, kad kompromituojantys duomenys pagal susiklosčiusią praktiką – tai operatyvinių tarnybų duomenys pagal užvestas operatyvinio sekimo bylas, operatyvines įskaitas, pažymas. Teigė, jog tik už sunkias nusikalstamas veikas galima rinkti, kaupti operatyvinėse bylose duomenis apie asmenis. Tokių duomenų apie jį nėra, o Statute nėra nustatyta, kad administracine tvarka bausti asmenys negali būti priimti į vidaus tarnybą. Pareiškėjo teigimu, jis 2008 m. rugsėjo 1 d., turėdamas vidaus reikalų ministro siuntimą ir patikrintas, įstojo į Mykolo Romerio universitetą, turėdamas tikslą ir lūkesčius baigti universitetą ir pradėti tarnybą policijoje. Nurodė, jog 2008 m. spalio 20 d. stojimo į vidaus tarnybą sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 7.2 punkte Lietuvos policijos generalinis komisaras užtikrino, kad, baigęs universiteto Viešojo saugumo fakulteto policijos veiklos studijų programą ir gavęs nustatytos formos diplomą, patvirtinantį įgytą profesinę kvalifikaciją, pareiškėjas bus paskirtas į išsilavinimą ir profesiją atitinkančias pareigas.

Pareiškėjas rėmėsi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktika ir nurodė, kad, neužtikrinus asmens teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise. Nurodė, kad Sprendimas pažeidžia jo teisėtus lūkesčius. Nurodė, kad Statuto 6 ir 11 straipsniai, Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo (toliau – ir Prokuratūros įstatymas) 25 straipsnis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo (toliau – ir Teismų įstatymas) 52 straipsnis nustato priėmimo į pareigas sąlygas, viena iš jų – nepriekaištinga reputacija. Pareiškėjo manymu, yra pažeistas asmenų lygiateisiškumo prieš įstatymą principas, kadangi Teisėjų taryba pritarė Lietuvos Respublikos Prezidentės siūlomai dvi galiojančias administracines nuobaudas turinčio teisininko, socialinių mokslų daktaro kandidatūrai į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo postą, o jam užkertamas kelias į vidaus tarnybą.

Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad 2008 m. spalio 20 d. su juo buvo pasirašyta stojimo į vidaus tarnybą sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir nuo sutarties pasirašymo jis tapo vidaus tarnybos studentu. Nurodė, jog Statute įtvirtinta imperatyvi nuostata, kad ne vėliau kaip per 5 dienas po švietimo įstaigos vadovo įsakymo centrinės įstaigos vadovas ar jo įgaliotas atitinkamos vidaus reikalų įstaigos vadovas savo įsakymu privalo paskirti į konkrečias pareigas. Statuto apribojimai dėl nepriekaištingos reputacijos vienodi tiek stojantiems į vidaus tarnybą, tiek priimamiems. Teigė, jog stodamas į vidaus tarnybą buvo baustas administracine tvarka ir tokie duomenys jam nesutrukdė gauti siuntimo į mokymo įstaigą, nebuvo jokių priekaištų studijuojant, todėl negali jų būti ir priimant į pareigas.

Akcentavo, kad Vilkaviškio rajono sporto mokyklos administracija jį vertina kaip pareigingą, kruopštų, atsakingą, ir teigė, kad išmoko siekti užsibrėžto tikslo, dirbti komandoje, analizuoti situacijas ir spręsti problemas. Nurodė, jog Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Vilkaviškio miesto seniūnija informavo, kad pareiškėjas dažnai dalyvauja savivaldybės rengiamuose renginiuose, šventėse, projektuose bei kitoje aktyvioje visuomeninėje veikloje.

Atsakovas Marijampolės apskr. VPK su pareiškėjo A. D. skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime nurodė, kad Lietuvos policijos generalinio komisaro priimtas Sprendimas nepriimti A. D. į tarnybą policijoje teisingas. Teigė, kad pareiškėjo reikalavimo priimti jį į Marijampolės apskr. VPK Nusikaltimų skyriaus Nusikaltimų nuosavybei tyrimo poskyrio tyrėjo pareigas negalėtų įvykdyti, kadangi Marijampolės apskr. VPK tokios pareigybės nėra. Pažymėjo, kad nors jiems ir buvo žinoma apie 6 ankstesnius pareiškėjo padarytus administracinius teisės pažeidimus, tačiau atsižvelgus į tai, kad jie negaliojantys, buvo planuojama jį priimti į darbą Marijampolės apskr. VPK.

Paaiškino, kad tikrinant, ar pareiškėjas atitinka reikalavimus, nustatytus asmenims, pretenduojantiems į vidaus tarnybą, buvo nustatyta, kad jis 2011 m. rugpjūčio 27 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, įtvirtintą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 125 straipsnio 5 dalyje (nustatyto greičio viršijimas daugiau nei 40 km/h, bet ne daugiau nei 50 km/h). Nurodė, jog, kilus abejonių dėl jo tinkamumo vidaus tarnybai, vadovaujantis Statuto 11 straipsnio 2 dalimi, turima medžiaga buvo pateikta vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovui.

Nurodė, kad pareiškėjas A. D. yra baigęs Mykolo Romerio universitetą ir įgijęs policijos pareigūno profesinę kvalifikaciją, taigi turėtų elgtis pagal visuotinai priimtas elgesio normas ir savo elgesiu, drausme, kultūra stengtis būti pavyzdžiu kitiems asmenims, visada prisiminti, kad pagal jo elgesį sprendžiama apie visą policiją ir jos pareigūnus. Teigė, jog nustatytos aplinkybės rodo, kad A. D. ir toliau nevengia daryti teisės pažeidimus. Nesutiko, kad pareiškėjo padaryti pažeidimai nėra šiurkštūs, netyčiniai, mažareikšmiai, manė, kad jie yra tyčiniai ir priklausė nuo A. D. valios (pvz., vairavimas esant neblaiviam, automobilio pastatymas ant vejos, vairavimas neprisisegus saugos diržo, leistino greičio viršijimas 47 km/h).

Atsakovas Marijampolės apskr. VPK atsiliepime paaiškino, kad A. D. mokytis į Mykolo Romerio universitetą buvo siunčiamas iš tuo metu juridinio asmens statusą turėjusio Vilkaviškio rajono policijos komisariato ir 2008 metais renkant medžiagą pareiškėjo tarnybos bylai dėl nežinomų aplinkybių prie medžiagos duomenys apie jo administracines nuobaudas nebuvo pridėti, o pridėtas tarnybinis pranešimas, kuriame buvo nurodyta, kad A. D. vietos gyventojų charakterizuojamas teigiamai, kompromituojančių duomenų dėl jo neturima. Manė, jog pareiškėjo teiginys, kad 2008 metais dėl jo nepriekaištingos reputacijos pastabų neturėjo nei vidaus reikalų ministras, nei Lietuvos policijos generalinis komisaras, nėra teisingas, kadangi, tikėtina, kad minėtiems pareigūnams jokių duomenų apie A. D. padarytus administracinės teisės pažeidimus nebuvo pateikta.

Nurodė, kad pareiškėjas, besimokydamas Mykolo Romerio universiteto Viešojo saugumo fakultete teisės ir policijos veiklos ir įgijęs policijos pareigūno kvalifikaciją (kaip asmuo, siekiantis būti policijos pareigūnu ir privalantis žinoti reikalavimus asmenims, pretenduojantiems į vidaus tarnybą), darė tyčinius administracinius teisės pažeidimus ir taip pats sudarė pagrindą suabejoti savo nepriekaištinga reputacija.

Atsakovas Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Policijos departamentas) su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime nurodė, kad Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. rugsėjo 15 d. sprendimu pareiškėjas nepriimtas į tarnybą policijoje, kadangi nelaikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu dėl to, kad nuo 2007 m. liepos 28 d. iki 2011 m. rugpjūčio 27 d. padarė net 7 administracinius teisės pažeidimus.

Paaiškino, kad Policijos departamento Personalo valdybos nuostatų, patvirtintų Lietuvos policijos generalinio komisaro 2006 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 5-V-213, 7.3 punktas įpareigoja Policijos departamento Personalo valdybą organizuoti ir koordinuoti policijos pareigūnų ir kitų policijos sistemos darbuotojų atrankos procesą. Nurodė, kad Personalo valdybos viršininkas, susipažinęs su 2011 m. rugsėjo 2 d. pažyma apie pareiškėjo baustumą ir nustatęs, kad jam taikytini priėmimo į vidaus tarnybą apribojimai, nustatyti Statuto 11 straipsnio 2 dalyje, teisės aktų nustatyta tvarka surašė tarnybinį pranešimą policijos generaliniam komisarui, kuriame pateikė informaciją apie pareiškėjo įvykdytus teisės pažeidimus per 4 metus.

Nurodė, jog nagrinėjamu atveju Sprendimas buvo priimtas, nustačius, kad pareiškėjas neatitinka vieno iš Statuto 6 straipsnyje pretenduojančiam į vidaus tarnybą asmeniui nustatyto reikalavimo – nepriekaištingos reputacijos. Teigė, kad pagrįstai pareiškėjo elgesį – 7 administracinius teisės pažeidimus, įvykdytus per 4 metus, įvertino kaip neatitinkantį Statuto 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų reikalavimų ir tai lėmė Sprendimo, užkirtusio pareiškėjui kelią tapti vidaus tarnybos sistemos pareigūnu, priėmimą.

Nurodė, kad Statutas nustato pareigūnams aukštesnius darbo drausmės, moralės, garbės standartus nei kitiems piliečiams, o jų teisiniam statusui būdinga ypatinga drausmė. Teigė, jog pareiškėjo vairavimas esant girtam, leistino greičio viršijimas ir panašaus pobūdžio pažeidimai vertintini pagal akivaizdumo kriterijų visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lūkesčių, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, požiūriu. Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas pretendavo tapti vidaus reikalų sistemos, kurios viena iš užduočių yra tokio pobūdžio nusižengimų prevencija, išaiškinimas bei atitinkamų poveikio priemonių taikymas, pareigūnu, todėl akivaizdu, kad jo elgesys neatitinka standartų, keliamų asmeniui, kuris gali būti skiriamas vidaus tarnybos sistemos pareigūnu.

Paaiškino, kad vertinant, ar asmuo atitinka Statuto 6 straipsnyje nustatytą nepriekaištingos reputacijos kriterijų, taikytini ir Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekse (toliau – ir Etikos kodeksas) nurodyti reikalavimai. Šiuo atveju atsakovas, įvertinęs faktą, kad pareiškėjo elgesys laikytinas rodančiu blogą pavyzdį, pagrįstai konstatavo, kad jis netinkamas vidaus tarnybai, nes nėra nepriekaištingos reputacijos. Teigė, jog aplinkybė, kad pareiškėjas, 2008 m. spalio 20 d. pasirašęs stojimo į vidaus tarnybą sutartį, ir toliau nesiliovė daryti teisės pažeidimų, tik patvirtina, kad jis, kaip asmuo, kuris siekė tapti policijos pareigūnu, neatsakingai vertino pradinį tapimo vidaus tarnybos sistemos pareigūnu etapą – stojimo į vidaus tarnybą sutarties sudarymą ir tinkamą elgesį vykdant sutartį.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. vasario 20 d. sprendimu pareiškėjo A. D. skundą atmetė.

Teismas nustatė, kad 2008 m. spalio 20 d. tarp pareiškėjo, Mykolo Romerio universiteto Viešojo saugumo fakulteto ir Policijos departamento buvo pasirašyta stojimo į vidaus tarnybą sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurios 3 punktą asmuo, baigęs Policijos veiklos neuniversitetinių studijų programą ir gavęs nustatytos formos diplomą, į pareigas policijos įstaigoje skiriamas Statuto ir vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka. Pagal sutarties 5.1 punktą pareiškėjas įsipareigojo laikytis Statuto jam nustatytų reikalavimų, universiteto statuto bei kitų teisės aktų ir vykdyti jam pavestas pareigas. Sutarties 7.2 punkte nustatyta, kad Policijos departamentas įsipareigoja užtikrinti, kad pareiškėjas, baigęs universiteto Viešojo saugumo fakulteto policijos veiklos neuniversitetinių dieninių studijų programą ir gavęs nustatytos formos diplomą, patvirtinantį jo įgytą profesinę kvalifikaciją, teisės aktų nustatyta tvarka būtų paskirtas į jo išsilavinimą ir profesiją atitinkančias pareigas atitinkamoje šalies policijos įstaigoje. Nurodė, jog Policijos departamento Personalo valdybos viršininko 2011 m. rugsėjo 15 d. tarnybiniame pranešime Nr. 5-PR5-941 nurodoma, kad įvertinus A. D. 2007 m. liepos 28 d. – 2011 m. rugpjūčio 27 d. laikotarpiu padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, vadovaujantis Statuto 6 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 11 straipsnio 2 dalies nuostata, kad, esant kitų patikrintų priimamą asmenį kompromituojančių duomenų, dėl asmens tinkamumo tarnybai sprendžia vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovas, padaryta išvada, kad, A. D. padaryti sisteminiai administracinės teisės pažeidimai ir jų pobūdis neigiamai charakterizuoja jo, kaip kandidato į policijos pareigūnus, asmenybę ir jis nėra nepriekaištingos reputacijos, todėl pasiūlyta jo nepriimti į tarnybą policijoje. Nustatė, jog Policijos departamentas 2011 m. rugsėjo 16 d. raštu Nr. 5-3-S-800 „Dėl asmenų tinkamumo vidaus tarnybai“ informavo Marijampolės apskr. VPK, kad buvo išnagrinėta medžiaga dėl A. D. tinkamumo tarnybai, ir Lietuvos policijos generalinis komisaras, atsižvelgdamas į Policijos departamento Personalo valdybos viršininko 2011 m. rugsėjo 15 d. tarnybinį pranešimą Nr. 5-PR5-941 bei vadovaudamasis Statuto 6 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 11 straipsnio 2 dalies nuostatomis, nusprendė nepriimti pareiškėjo A. D. į tarnybą policijoje.

Teismas rėmėsi sutarties 7.2 punktu, Statuto 11 straipsniu, Policijos departamento nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 29 d. nutarimu Nr. 98 (toliau – ir Policijos departamento nuostatai), 1 punktu. Nurodė, jog iš 2011 m. rugsėjo 2 d. pažymos apie asmens baustumą nustatyta, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2007 m. liepos 28 d. iki 2011 m. rugpjūčio 27 d. padarė 7 administracinius teisės pažeidimus.

Pažymėjo, jog Statuto (redakcija, galiojusi nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d.) 6 straipsnyje nustatyti reikalavimai asmeniui, pretenduojančiam į vidaus tarnybą, iš kurių ir reikalavimas būti nepriekaištingos reputacijos (6 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Nustatė, kad pareiškėjas nuo 2008 m. rugsėjo 1 d., t. y. jau mokydamasis Viešojo saugumo fakultete, sistemingai darė administracinius teisės pažeidimus (besimokydamas padarė 4 pažeidimus), o baigęs mokslus padarė dar vieną administracinį teisės pažeidimą, kuris, sprendžiant jo priėmimo į vidaus tarnybą klausimą, buvo galiojantis.

Pabrėžė, jog visuomenės požiūriu tokia situacija, kai nurodytus nusižengimus padaro asmuo, siekiantis tapti vidaus reikalų sistemos atstovu, gali kelti nepasitikėjimą visa vidaus reikalų sistema, todėl atsakovas įvertindamas pareiškėjo elgesį priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą.

Konstatavo, jog pareiškėjo nurodoma aplinkybė, kad jis jau stodamas mokytis buvo baustas administracine tvarka, tačiau tai nesutrukdė jo priimti į universitetą, neturi reikšmės ginčui išspręsti, nes byloje vertinami visi pažeidimai kartu, kaip asmenybę charakterizuojantys duomenys.

Teismas atmetė pareiškėjo argumentą dėl teisėtų lūkesčių principo pažeidimo, kadangi sutartyje buvo aiškiai nustatyta, kad jis bus priimtas į pareigas teisės aktų nustatyta tvarka, o teisės aktai (Statutas) kelia nepriekaištingos reputacijos reikalavimą, o iš neteisėtų veiksmų teisėti lūkesčiai negali kilti.

Pažymėjo, jog pareiškėjas, mokydamasis Viešojo saugumo fakultete ir studijuodamas tokias disciplinas kaip administracinė teisė, eismo priežiūra, profesinė etika ir pan., be to, 2008 m. spalio 20 d. pasirašytoje sutartyje įsipareigojęs laikytis Statuto jam nustatytų reikalavimų, universiteto statuto bei kitų teisės aktų ir vykdyti jam pavestas pareigas, turėjo suprasti ir įvertinti daromų pažeidimų reikšmę jo, kaip būsimo pareigūno, reputacijai. Pabrėžė, jog pareiškėjas, gavęs baudas už administracinius teisės pažeidimus, padarytus dar iki mokymosi universitete pradžios, nepakeitė savo elgesio, nepadarė išvadų ir toliau pažeidinėjo teisės aktų reikalavimus.

Darė išvadą, kad pareiškėjo charakteristika iš vietos gyventojų ir rekomendacijos iš sporto mokyklos nėra pagrindas naikinti ginčijamą Sprendimą, kadangi jos nepaneigia kitų byloje esančių objektyvių duomenų, charakterizuojančių pareiškėją kaip asmenybę.

III.

Pareiškėjas A. D. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. rugsėjo 15 d. sprendimą Nr. 5-PRS-491 ir įpareigoti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininką priimti jį į bet kokias pareigas policijos tarnyboje, atitinkančias jo išsilavinimą, Marijampolės, Šakių, Vilkaviškio, Kalvarijos ar Kazlų Rūdos policijos komisariatuose. Apeliaciniame skunde išdėstyti tokie argumentai:

Generalinis komisaras, priimdamas Sprendimą, teismas, priimdamas sprendimą, 2011 m. rugsėjo 2 d. pažymą apie pareiškėjui paskirtas nuobaudas vertino ir laikė, kad tai yra patikrinti duomenys apie asmenį, nenustatė pagrindo abejoti pažymoje pateiktais duomenimis. Nurodo, jog teisme pareiškėjas ginčijo dvi jam paskirtas baudas: 2008 m. rugsėjo 23 d. padarytą ATPK 124(1) straipsnio 2 dalies pažeidimą ir 2009 m. vasario 3 d. padarytą ATPK 134 straipsnio 1 dalies pažeidimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) administracinėje byloje Nr. A63-282/2012 nurodė, jog tam, kad asmuo būtų pripažintas nesančiu nepriekaištingos reputacijos, dėl konkrečių nusikaltimų padarymo, turi būti remiamasi aiškiais ir neginčijamais kompetentingos institucijos pateiktais ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) reikalavimus atitinkančiais įrodymais, kurie patvirtina, kad asmeniui yra įsiteisėję teismo nuosprendžiai, kuriais jis pripažintas padaręs tokius nusikaltimus. Mano, jog turėjo būti išanalizuotos surinktos administracinių teisės pažeidimų medžiagos, nutarimai dėl nuobaudų skyrimo ir tik tada priimamas Sprendimas. Generalinis komisaras priimdamas administracinį aktą turėjo vadovautis įstatymu. Statute nėra numatyta, kad ankščiau bausti ATPK tvarka asmenys negali būti priimti į tarnybą policijoje.Tik už sunkias nusikalstamas veikas galima rinkti, kaupti operatyvinėse bylose duomenis apie asmenis, asmenys turi būti įrašyti į operatyvinę įskaitą, o tokių duomenų apie A. D. nėra, jų nepateikė nė viena speciali tarnyba. Nurodo, jog jam išduotas leidimas dirbti su slapta informacija (2008 m. vasario 11 d. leidimas Nr.(21)-48-146 ir 2011 m. rugsėjo 2 d. leidimas Nr.(duomenys neskelbtini)).Generalinis komisaras, priimdamas Sprendimą nepriimti pareiškėjo į darbą policijoje, o Vilniaus apygardos administracinis teismas, palikdamas tokį sprendimą nepanaikintą, pažeidė pareiškėjo teises, reglamentuotas tarptautinėse sutartyse bei nacionaliniuose įstatymuose. Mano, jog generalinis komisaras ir po to teismas pareiškėją nubaudė antrą kartą, pritaikydami kriminalinio pobūdžio bausmę – neribotam laikui atėmė teisę dirbti policijoje tam tikrą darbą. Pažymi, jog Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 45 straipsnyje numatyta, kad teisė dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla gali būti atimama nuo vienerių iki penkerių metų už tam tikras nusikalstamas veikas, o pareiškėjas nėra padaręs jokio kriminalinio nusikaltimo.Buvo pažeistas lygiateisiškumo principas. Nurodo, jog Statutas, Prokuratūros įstatymo 25 straipsnis, Teismų įstatymo 52 straipsnis numato priėmimo sąlygas, kartu ir nepriekaištingą reputaciją. Pateikia pavyzdį: į darbą Marijampolės policijos komisariate priimtas A. K., kuris 2007 m. liepos 9 d. neblaivus (1.11 promilės) vairavo transporto priemonę, dar mokydamasis universitete, baigęs universitetą be problemų priimtas į darbą policijoje.

Atsakovas Policijos departamentas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 20 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, jog grindžia savo poziciją atsiliepime į pareiškėjo skundą išdėstytais motyvais ir argumentais. Taip pat teigia, jog apeliantas visiškai nepagrįstai apeliaciniame skunde nurodo, kad vertinant Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. rugsėjo 15 d. sprendimo atsisakyti priimti pareiškėją į vidaus tarnybą teisėtumą bei pagrįstumą, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi 2011 m. rugsėjo 2 d. pažyma apie apelianto baustumą, kaip tinkamu įrodymu. Pažymi, kad apelianto nurodytos administracinės bylos Nr. A63-282/2012 faktinės aplinkybės skiriasi nuo šios bylos faktinių aplinkybių. Atkreipia dėmesį į tai, kad sprendžiant šį ginčą Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnis netaikytinas, kadangi reikalavimai asmeniui, pretenduojančiam į vidaus tarnybą (Statuto 6 straipsnis) bei priėmimo į vidaus tarnybą apribojimai (Statuto 11 straipsnio 2 dalis) nepatenka į Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo reglamentavimo sritį pagal jame apibrėžtus tikslus ir dalykus. Atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantas nesutinka su teismo sprendime pateikta argumentacija ir faktinių aplinkybių vertinimu, tačiau tokia apelianto pozicija nėra pagrindas pripažinti, jog teismo sprendimas yra neargumentuotas (nemotyvuotas).

Atsakovas Marijampolės apskr. VPK atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 20 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Atsiliepime nurodo, jog palaiko poziciją, išdėstytą atsiliepime Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Tai pat pažymi, jog pareiškėjas nurodo, kad 2008 m. rugsėjo 23 d. už ATPK 124(1) straipsnio 1 dalies pažeidimą prisiėmė kaltę nenorėdamas, kad būtų nubausta jo mergina. Teigia, jog tokie pareiškėjo veiksmai išryškina jo savybes, netinkamas policijos pareigūnui, t. y. A. D., matydamas daromą ar jau padarytą pažeidimą, nesiėmė veiksmų jam pašalinti, nors galėjo tai padaryti. Taip pat pabrėžia, jog A. D. nurodo jam išduotų leidimų dirbti su slapta informacija datas ir numerius (2008 m. vasario 11 d. leidimas Nr.(21)-48-146 ir 2011 m. rugsėjo 2 d. leidimas Nr.(duomenys neskelbtini)), bet pačių leidimų nepateikia. Mano, kad tai klaidinga informacija, kadangi pareiškėjas nėra pateikęs jokių leidimų dirbti su slapta informacija, o Marijampolės apskr. VPK nėra kreipęsis į jokias institucijas, kad A. D. būtų išduotas leidimas dirbti su slapta informacija. Teigia, jog nustatė, kad minėtomis datomis ir numeriais identifikuojami susirašinėjimo raštai: 1) tarp Marijampolės apskr. VPK ir Lietuvos Respublikos Valstybės saugumo departamento Marijampolės apygardos skyriaus (2008 m. vasario 11 d. Nr. (21)-48-146); 2) tarp Marijampolės apskr. VPK padalinių (2011 m. rugsėjo 2 d. Nr. (duomenys neskelbtini)). Atkreipia dėmesį, kad šiuose raštuose nėra informacijos apie darbą su slapta informacija ir tai nėra leidimai dirbti su slapta informacija.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

Nagrinėjamos bylos ginčo dalykas - Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. rugsėjo 15 d. sprendimo, kuriuo atsisakyta priimti pareiškėją A. D. į tarnybą policijoje, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2008 m. spalio 20 d. tarp pareiškėjo, Mykolo Romerio universiteto Viešojo saugumo fakulteto ir Policijos departamento buvo pasirašyta stojimo į vidaus tarnybą sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurios 3 punktą asmuo, baigęs Policijos veiklos neuniversitetinių studijų programą ir gavęs nustatytos formos diplomą, į pareigas policijos įstaigoje skiriamas Vidaus tarnybos statuto ir vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka. 2011 m. birželio 14 d. pareiškėjui išduotas Mykolo Romerio universiteto Viešojo administravimo studijų krypties policijos veiklos neuniversitetinių studijų programos aukštojo mokslo diplomas ND Nr. (duomenys neskelbtini) ir suteikta policijos pareigūno profesinė kvalifikacija. Marijampolės apskr. VPK 2011 m. rugpjūčio 30 d. raštu Nr. 64-S-42524 informavo Mykolo Romerio universitetą, kad pareiškėją planuojama paskirti į Marijampolės apskr. VPK Nusikaltimų tyrimo skyriaus Nusikaltimų nuosavybei tyrimo poskyrio tyrėjo pareigas. Policijos departamentas 2011 m. rugsėjo 16 d. raštu Nr. 5-3-S-800 „Dėl asmenų tinkamumo vidaus tarnybai“ informavo Marijampolės apskr. VPK, kad buvo išnagrinėta medžiaga dėl pareiškėjo tinkamumo tarnybai ir Lietuvos policijos generalinis komisaras, atsižvelgdamas į Policijos departamento Personalo valdybos viršininko 2011 m. rugsėjo 15 d. tarnybinį pranešimą Nr. 5-PR5-941 bei vadovaudamasis Vidaus tarnybos statuto 6 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 11 straipsnio 2 dalies nuostatomis, nusprendė nepriimti pareiškėjo į tarnybą policijoje. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. rugsėjo 15 d. sprendimą Nr. 5-PRS-491 ir padarė išvadą, kad šiuo sprendimu pareiškėjas pagrįstai ir teisėtai nepriimtas į tarnybą policijoje.

Išnagrinėjusi ir įvertinusi byloje surinktus įrodymus, teisėjų kolegija nesutinka su minėta pirmosios instancijos teismo išvada, nes Lietuvos policijos generalinis komisaras 2011 m. rugsėjo 15 d. priimdamas pirmosios instancijos teismo nurodytą sprendimą nesilaikė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau - Viešojo administravimo įstatymas) reikalavimų.

Ši aplinkybė nustatytina, atsižvelgiant į tai, kad byloje nebuvo pateiktas Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. rugsėjo 15 d. sprendimas Nr. 5-PRS-491 ar kitas 2011 m. rugsėjo 15 d. sprendimas, apie kurį yra nurodyta Policijos departamento 2011 m. rugsėjo 16 d., 2011 m. lapkričio 3 d. raštuose, kuriais remdamasis pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, ginčydamas Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. rugsėjo 15 d. sprendimą Nr. 5-PRS-491 (toks numeris nurodomas skunde ir pirmosios instancijos teismo sprendime). Policijos departamento 2011 m. lapkričio 3 d. rašte nurodyta, kad pareiškėjui siunčiama Policijos departamento Personalo valdybos viršininko 2011 m. rugsėjo 15 d. tarnybinio pranešimo Nr. 5-PR5-941 ir Lietuvos policijos generalinio komisaro sprendimo nepriimti pareiškėjo į tarnybą policijoje kopija (b. l. 23). Pagal bylos duomenis pareiškėjui buvo atsiųsta Policijos departamento Personalo valdybos viršininko 2011 m. rugsėjo 15 d. tarnybinio pranešimo Nr. 5-PR5-941 kopija (b. l. 24-25). Iš šio dokumento kopijos matyti, kad tarnybinis pranešimas, kuris surašytas 2011 m. rugsėjo 15 d., adresuotas policijos generaliniam komisarui S. S., dokumente yra įrašyta „Sutinku“, parašas ir nurodyta data, kuri nėra 2011 m. rugsėjo 15 d. Pagal įrašą - data yra 2011 m. rugsėjo 14 d.

Pagal Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 11 punktą, administracinis sprendimas - administracinis aktas ar nustatyta tvarka priimtas kitas nustatytos formos dokumentas, kuriame išreikšta viešojo administravimo subjekto valia. Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punktas numato, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Aktas turi būti pasirašytas jį priėmusio pareigūno ar valstybės tarnautojo arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens ir patvirtintas antspaudu (Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (pvz., žr. 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756?450/2010; 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556?15/2010).

Taigi Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje yra įtvirtintos bendro pobūdžio taisyklės, kurios keliamos, visų pirma, individualaus administracinio akto turiniui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438?1116/2010). Individualių administracinių aktų priėmimas – teisės taikymas, sukeliantis konkrečių teisinių padarinių asmenų teisiniam statusui, todėl privalo būti grindžiamas faktais ir teisės normomis. Tam, kad individualus teisės aktas būtų teisėtas, jis turi apimti faktinių aplinkybių tyrimą, taikytinos teisės normos paiešką, teisinį nustatytų faktų vertinimą (kvalifikavimą). Esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti. Be to, su individualaus administracinio akto faktiniu pagrįstumu sietinas ir viešojo administravimo procedūrų tinkamo atlikimo reikalavimas, įskaitant administracines procedūras pagal Viešojo administravimo įstatymo III skirsnio nuostatas, ypač susijusias su asmens išklausymu, jo nurodytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų ištyrimu ir vertinimu.

Atsakovas Policijos departamentas, teikdamas atsikirtimus į pareiškėjo skundą, nurodė, kad Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. rugsėjo 15 d. sprendimu nuspręsta nepriimti pareiškėjo į tarnybą policijoje tuo pagrindu, kad pareiškėjas neatitinka Vidaus tarnybos statuto 6 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 2 dalies reikalavimų, konstatavus, jog pareiškėjas nelaikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu, kadangi laikotarpiu nuo 2007 m. liepos 28 d. d. iki 2011 m. rugpjūčio 27 d. padarė net 7 administracinius teisės pažeidimus (b. l. 43-45). Iš Policijos departamento Personalo valdybos viršininko 2011 m. rugsėjo 15 d. tarnybinio pranešimo Nr. 5-PR5-941 matyti, kad buvo išanalizuota medžiaga ir nustatyta, kad pareiškėjas 2007 m. liepos 28 d., 2008 d. birželio 5 d., 2008 m. rugsėjo 23 d., 2008 m. spalio 7 d., 2009 m. vasario 3 d., 2010 m. balandžio 21 d., 2011 m. rugpjūčio 27 d. padarė administracinius teisės pažeidimus (Kelių eismo taisyklių pažeidimus). Iš nurodytos informacijos matyti, kad už padarytus administracinius teisės pažeidimus pareiškėjui paskirtos baudos (tik sprendimas dėl administracinės nuobaudos dėl 2011 m. rugpjūčio 27 d. padaryto administracinio teisės pažeidimo paskyrimo nepriimtas). Tarnybiniame pranešime yra nurodyta tik tai, kad pareiškėjo padaryti sisteminiai administraciniai teisės pažeidimai ir jų pobūdis neigiamai charakterizuoja jo, kaip kandidato į policijos pareigūnus, asmenybę ir jis nėra nepriekaištingos reputacijos. Šio tarnybinio pranešimo pagrindu galima padaryti išvadą, kad pareiškėjas nebuvo priimtas į tarnybą policijoje (į valstybės tarnybą) iš esmės dėl to, kad padarė administracinius teisės pažeidimus.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. rugpjūčio 13 d. nutarime yra nurodęs, kad piliečio konstitucinė teisė lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybą, kaip kiekvieno asmens konstitucinės teisės laisvai pasirinkti darbą atmaina, ypač atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalies nuostatą „lygiomis teisėmis”, yra sietina su konstituciniu asmenų lygiateisiškumo (asmenų lygybės įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams) principu; piliečiai, siekiantys būti priimti į valstybės tarnybą, negali būti diskriminuojami arba jiems negali būti teikiama privilegijų nei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 2 dalyje expressis verbis nurodytais, nei kitais konstituciškai nepateisinamais pagrindais; konstitucinis lygių sąlygų stojant į valstybės tarnybą imperatyvas suponuoja stojančiųjų konkurenciją, taip pat objektyvų, nešališką stojančiųjų į valstybės tarnybą vertinimą ir atranką. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta piliečių teisė lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą nėra absoliuti; valstybė negali įsipareigoti ir neįsipareigoja kiekvieno asmens priimti dirbti valstybinėje tarnyboje; kuo aukštesnės pareigos, kuo svarbesnė veiklos sritis, tuo didesni reikalavimai keliami šias pareigas einantiems asmenims.

Stojančiajam į vidaus tarnybą yra numatytas reikalavimas, susijęs su stojančiojo reputacija (Vidaus tarnybos statuto 6 straipsnio 1 dalies 2 puntas), t. y. pretenduojantis į vidaus tarnybą asmuo turi būti nepriekaištingos reputacijos. Asmuo laikomas nepriekaištingos reputacijos, jei nėra Vidaus tarnybos statuto 11 straipsnio 1 dalies 2-4, 6 punktuose ir 2 dalyje nurodytų aplinkybių.

Vidaus tarnybos statuto 11 straipsnio 1 dalies 2-4, 6 punktuose numatyta, kad priimti į vidaus tarnybą draudžiama: jeigu asmuo buvo teistas už tyčinį nusikaltimą, nepaisant teistumo išnykimo ar panaikinimo, taip pat jei asmuo nuteistas už neatsargų nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą ir teistumas neišnykęs arba nepanaikintas; jeigu asmuo anksčiau dirbo statutiniu valstybės tarnautoju, teisėju, notaru, prokuroru, advokatu ar krašto apsaugos sistemoje ir buvo atleistas atitinkamai už pareigūno vardo pažeminimą, teisėjo vardą žeminantį poelgį, notarų profesinės etikos ir tarnybinius nusižengimus, prokuroro vardo pažeminimą, advokato profesinės etikos bei profesinės veiklos pažeidimus ar kario vardą arba krašto apsaugos sistemos institucijas žeminančius teisės pažeidimus; jeigu asmuo buvo atleistas iš valstybės tarnybos už tarnybinį nusižengimą ir jei nuo šio atleidimo iš valstybės tarnybos dienos nepraėjo 5 metai; asmenį, kuris yra įstatymų nustatyta tvarka uždraustos organizacijos narys. Vidaus tarnybos statuto 11 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad priimti į vidaus tarnybą draudžiama, jeigu nustatyta, kad yra kitų patikrintų priimamą asmenį kompromituojančių duomenų, dėl asmens tinkamumo tarnybai sprendžia vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovas.

Vidaus tarnybos statutas nenumato, kad draudžiama priimti į vidaus tarnybą asmenį, kuris buvo baustas už administracinius teisės pažeidimus. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad įstatymuose numatyti administraciniai teisės pažeidimai yra labai įvairūs; ne kiekvienas administracinis teisės pažeidimas (inter alia ne kiekvienas Kelių eismo taisyklių pažeidimas) savaime reiškia, jog yra pagrindas konstatuoti, kad asmuo, padaręs administracinius teisės pažeidimus, yra ne nepriekaištingos reputacijos Vidaus tarnybos statuto prasme. Kiekvienu atveju turi būti vertinamos visos aplinkybės, susijusios su stojančiojo į tarnybą policijoje padarytais administraciniais teisės pažeidimais, šių pažeidimų pobūdis, aiškinamasi, kokios asmeninės ar kitos charakteristikos turėjo įtakos tam, kad buvo padaryti konkretūs pažeidimai.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas stoja į vidaus tarnybą, remdamasis stojimo į vidaus tarnybą sutartimi, kurią 2008 m. spalio 20 d. sudarė pareiškėjas, Mykolo Romerio universiteto Viešojo saugumo fakultetas ir atsakovas Policijos departamentas, vadovaudamasis Vidaus tarnybos statuto 9 ir 10 straipsniais. Sudarant sutartį Vidaus tarnybos statuto 7 straipsnis numatė asmens, pageidaujančio mokytis vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigoje, kitoje švietimo įstaigoje ar vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos įvadinio mokymo kursuose, tikrinimą, t. y. buvo numatyta, kad vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka asmuo tikrinamas pagal vidaus reikalų įstaigų įskaitas (jei būtina – pagal kitų operatyvinės veiklos subjektų įskaitas). Nustačiusi, kad asmuo, pageidaujantis mokytis vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigoje, kitoje švietimo įstaigoje ar vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos įvadinio mokymo kursuose, atitinka Vidaus tarnybos statuto 6 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nustatytus reikalavimus, vidaus reikalų įstaiga išduoda šiam asmeniui siuntimą į vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigą, o Vidaus reikalų ministerija išduoda siuntimą į kitą švietimo įstaigą. Iš Vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 28 d. įsakymu Nr. 1V-321 patvirtintų Asmenų, kuriems gali būti išduodami siuntimai į įvadinio mokymo kursus vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigoje ar į kitą švietimo įstaigą, atrankų atlikimo, siuntimų į vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigas bei į kitas švietimo įstaigas išdavimo ir asmenų priėmimo į vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigas taisyklių matyti, kad išduodami siuntimai mokytis ir pasirašoma stojimo į vidaus tarnybos sutartis tik nustačius, kad asmuo tinkamas vidaus tarnybai, atitinka Vidaus tarnybos statuto 6 straipsnio 1 dalies 1-5 punktuose nustatytus reikalavimus ir nėra Vidaus tarnybos statuto 11 straipsnio 1 dalies 1-4 ir 6 punktuose nustatytų aplinkybių.

Pagal bylos medžiagą pareiškėjas iki stojimo į vidaus tarnybą sutarties pasirašymo buvo padaręs 4 administracinius teisės pažeidimus (2007 m. liepos 28 d. vairavo transporto priemonę neblaivus (0,75 prom.), 2008 d. birželio 5 d. vairuodamas automobilį naudojosi mobiliuoju telefonu, 2008 m. rugsėjo 23 d. pastatė automobilį ant vejos, 2008 m. spalio 7 d. pėsčiojo padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas). Po sutarties pasirašymo pareiškėjas padarė 3 administracinius teisės pažeidimus (2009 m. vasario 3 d. vairuodamas automobilį pažeidė naudojimosi saugos diržais reikalavimus, 2010 m. balandžio 21 d. nesilaikė kelio ženklų ar ženklinimo reikalavimų, 2011 m. rugpjūčio 27 d. viršijo leistiną greitį 47 km/h). Tačiau sprendžiant klausimą dėl pareiškėjo priėmimo į tarnybą policijoje ir su pareiškėju sudarytos sutarties vykdymo, t. y. prisiimto įsipareigojimo užtikrinti, kad pareiškėjas, baigęs universiteto Viešojo saugumo fakulteto policijos veiklos neuniversitetinių dieninių studijų programą ir gavęs nustatytos formos diplomą, patvirtinantį jo įgytą profesinę kvalifikaciją, teisės aktų nustatyta tvarka būtų paskirtas į jo išsilavinimą ir profesiją atitinkančias pareigas atitinkamoje šalies policijos įstaigoje, šios aplinkybės neanalizuotos ir nevertintos.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad ne teismas, nagrinėdamas asmens, kuris nebuvo priimtas į tarnybą policijoje skundą, turi nustatyti konkrečias aplinkybes, dėl kurių turi būti nustatyta, kad tas asmuo yra ne nepriekaištingos reputacijos, o tas aplinkybes turi išanalizuoti ir įvertinti Policijos departamentas, priimdamas individualų administracinį teisės aktą.

Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. rugsėjo 15 d. sprendimas Nr. 5-PRS-491 yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas laikantis įstatymų reikalavimų, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas. Dėl nutartyje nurodytų aplinkybių Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. rugsėjo 15 d. sprendimas panaikintinas ir klausimas dėl pareiškėjo A. D. priėmimo į tarnybą policijoje perduotinas iš naujo nagrinėti Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo A. D. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo A. D. skundą tenkinti iš dalies. Panaikinti Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. rugsėjo 15 d. sprendimą ir perduoti Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos iš naujo nagrinėti klausimą dėl pareiškėjo A. D. priėmimo į tarnybą policijoje.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiAudrius BakaveckasRamūnas GadliauskasDalia Višinskienė