Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Giačaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. B. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 27 d. nutarties, kuria atmestas R. B. prašymas atnaujinti nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje apskundimo terminą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Alytaus m. agentūros 2015 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. AM-38, AM082325 R. B. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 51⁶ straipsnio 3 dalyje, paskirta 723 Eur bauda.

Praleidęs įstatyme nustatytą terminą apskųsti minėtą nutarimą, R. B. 2015 m. liepos 16 d. teismui kartu su skundu pateikė prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti dėl 2015 m. balandžio 16 d. jo atžvilgiu priimto nutarimo. Išnagrinėjęs šį R. B. prašymą, Alytaus rajono apylinkės teismas 2015 m. liepos 27 d. nutartimi prašymo atnaujinti terminą netenkino ir atsisakė priimti skundą. Teismas konstatavo, kad terminas skundui paduoti buvo praleistas ne dėl svarbių, o dėl subjektyvių priežasčių – nepakankamo pareiškėjo rūpestingumo ir aplaidumo operatyviai ginti savo teises ir teisėtus interesus.

R. B. atskiruoju skundu skundžia Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 27 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują nutartį, prašymą dėl procesinio termino atnaujinimo tenkinti ir priimti nagrinėti skundą dėl Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Alytaus miesto agentūros 2015 m. balandžio 16 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AM-38, AM082325. Pareiškėjas nurodo, kad teikdamas skundą Alytaus rajono apylinkės teismui dėl nutarimo panaikinimo, prašyme atnaujinti skundo padavimo terminą, aiškiai nurodė termino praleidimo priežastis, jas pagrindė teismui pateiktais rašytiniais įrodymais. Neatnaujinęs termino skundui dėl nutarimo paduoti, teismas pažeidė pareiškėjo teisę į gynybą ir vieną pagrindinių procesinių teisių – teisę apskųsti neteisėtą ir nepagrįstą nutarimą. Teismas neįsigilino į skunde nurodytas aplinkybes ir į skundo pagrindus, taip pat neįvertino ir prašyme dėl procesinio termino atnaujinimo nurodytų procesinio termino praleidimo priežasčių. Pareiškėjas nesutinka su nutarties argumentu, jog jis nebuvo nurodęs žento, kuris jam padėjo susivokti esamoje situacijoje, vardo ir pavardės. Pats savarankiškai niekaip negalėjo perskaityti nutarimo turinio, nes jis surašytas neįskaitomai. Kai atvyko aplankyti žentas E. Š., jam parodė nutarimą. Jis padėjo jį perskaityti, tačiau vis tiek ne viską pavyko įskaityti ir suprasti. Mėgino kreiptis į teisinės pagalbos į advokatą, tačiau dėl sunkios savo materialinės padėties už advokato paslaugas sumokėti neturėjo jokios galimybės. Beieškant išeities, tapo žinoma, kad gali gauti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą. Tuo tikslu kreipėsi į Kauno VGTP tarnybą dėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimo. Tarnybai privalėjo pateikti daugybę dokumentų, kas užtruko. Inspektorius, įteikiant skundžiamą nutarimą, neišaiškino nutarimo apskundimo tvarkos ir terminų, ko pasėkoje buvo pažeista jo teisė tinkamai ginti pažeistas teises ir interesus. Tik su Kauno VGTP sprendimu nuvykus į advokato kontorą, pareiškėjui buvo išaiškinta, kad yra praleidęs terminą skundui paduoti . Kauno VGTP tarnyba 2015-05-11 priėmė sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo. Paštu gavęs sprendimą nesuvokė ką su sprendimu reikia daryti. Tik atvykus žentui, šis paaiškino , kad reikia vykti į advokato A. P. kontorą. 2015-06-22 nuvykęs į advokato kontorą sužinojo, kad jis ketina eiti atostogų, o dėl iš anksto suplanuotos jo ir jo padėjėjos darbotvarkės bei dėl didelio darbo užimtumo, tinkamai susipažinti su administracinio teisės pažeidimo medžiaga ir parengti teismui reikalingus procesinius dokumentus bus galimybė kelių savaičių eigoje. Teismas itin subjektyviai vertino advokato ir jo padėjėjo darbo užimtumą. Terminą praleido ne dėl savo kaltės ar neapdairaus ir nerūpestingo elgesio, o tik dėl to, kad pareiškėjui buvo reikalinga kvalifikuota teisinė pagalba, kurios gavimas šiek tiek užtruko. Savarankiškai susitvarkyti šioje situacijoje su amžiumi tapo sunku - pervertino savo galimybes. Viso to Alytaus rajono apylinkės teismas tinkami neįvertino ir todėl priėmė neteisingą nutartį.

Atsiliepime į R. B. atskirąjį skundą Alytaus regiono Aplinkos apsaugos departamento direktorius nurodo, kad pareiškėjas dalyvavo 2015-04-16 nagrinėjant bylą departamente bei atsisakė pasirašyti nutarimą ir jį pasiimti. Nutarimo nuorašas pareiškėjui buvo išsiųstas paštu nutarimo priėmimo dieną. Nutarimo antroje pusėje spausdintu tekstu nurodyta nutarimo apskundimo tvarka ir terminas. Be to, departamentas 2015-04-17 gavo pareiškėjo prašymą išsiaiškinti, kodėl pareigūnas skyrė didelę baudą ir nutraukti atsakomybę. Departamentas 2015-04-16 raštu dar kartą informavo pareiškėją apie nutarimo apskundimo tvarką. Dėl nurodytų priežasčių atskirasis skundas netenkintinas.

R. B. atskirasis skundas tenkintinas.

Teismų praktikoje, sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, laikoma, kad būtina nustatyti dėl kokių priežasčių jis praleistas. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis pripažįstamos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusias asmeniui įstatymo nustatytu terminu pateikti apeliacinį skundą, taip pat proceso teisės normų pažeidimas, jei dėl to asmens galimybės realizuoti apeliacijos teisę buvo nepagrįstai suvaržytos (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N575-118/2013, Nr. N-1-1932/2007, Nr. N-1-1218/2007).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nutarimas priimtas 2015 m. balandžio 16 d. Taigi, vadovaujantis ATPK 293 straipsniu, paskutinė termino diena skundui paduoti laikytina 2015 m. gegužės 6 d. Tačiau R. B. skundą institucijai, priėmusiai nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, pateikė tik 2015 m. liepos 16 d., praleidęs įstatymo numatytą terminą daugiau kaip dviem mėnesiais. Pirmos instancijos teismas R. B. prašyme nurodytas priežastis pripažino nesvarbiomis ir skundžiama nutartimi atsisakė atnaujinti praleistą terminą. Aukštesnysis teismas su šiomis išvadomis nesutinka.

Iš pateiktos medžiagos matyti, kad R. B. yra senyvo amžiaus, gimęs 1933 metais. Taip pat matyti, jog jis 2015-04-17, tai yra sekančią dieną po nutarimo priėmimo, aplinkos apsaugos departamento direktorių prašė nutraukti administracinę bylą, panaikinant didelę baudą, kas turėtų būti pripažįstama, jog jam nebuvo tinkamai išaiškinta nutarimo apskundimo tvarka. Po dešimties dienų aplinkos apsaugos departamento direktorius papildomai raštu R. B. informavo apie nutarimo apskundimo terminus ir tvarką. Jis, kaip ir nurodo savo prašyme, gavęs iš aplinkos apsaugos departamento raštą kreipėsi 2015 m. gegužės 6 d. į Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo (b.l. 9). Teisinė pagalba R. B. buvo suteikta 2015 m. gegužės 11 d. tarnybos sprendimu, nurodant konkretų advokatą. 2015-06-22 buvo sudaryta leidimo ir pavedimo sutartis, kuria advokatas A. P. leido advokato padėjėjai Monikai Šereikienei teikti R. B. teisinę pagalbą. Prašymas dėl termino atnaujinimo departamente gautas 2015-07-16. Taigi nuo 2015-06-22 egzistavo aplinkybės nepriklausančios konkrečiai nuo R. B. valios. R. B. praleido terminą skundui paduoti šiek tiek daugiau nei vieną mėnesį laiko dėl priežasčių kurios galėtų būti formaliai įvertintos nesvarbiomis, tačiau vertintina ir R. B. nurodyta aplinkybė, jog jis gavęs sprendimą nesuprato turįs kreiptis į advokatą, tik paaiškinus artimam asmeniui, kuris buvo atvykęs pas jį į namus, jog reikia vykti pas advokatą, nedelsiant tai ir padarė.

Sprendžiant termino praleidimo klausimą, būtina įsitikinti ar asmuo nepiktnaudžiavo jam suteikta teise į apeliacinį procesą. Aukščiau nurodyti R. B. veiksmai, rašto rašymas departamentui, kreipimasis dėl teisinės pagalbos gavimo, kreipimasis į advokato kontorą rodo, jog jis pagal savo amžių ( 82 metai) buvo pakankamai aktyvus proceso dalyvis. Tik dėl objektyviai egzistuojančių priežasčių, jis nesugebėjo laiku pateikti apeliacinį skundą, nes kaip pats teigia jam tiesiog trūko žinių, o vėliau užtruko dėl parinkto Valstybės gynėjo negalėjimo kiek įmanoma greičiau paruošti apeliacinį skundą teismui.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal Konstituciją įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad visus ginčus dėl asmens teisių ar laisvių pažeidimo būtų galima spręsti teisme; kad asmens pažeistos teisės, inter alia įgytosios teisės, ir teisėti interesai turi būti ginami nepriklausomai nuo to, ar jie tiesiogiai įtvirtinti Konstitucijoje; kad asmens teisės turi būti ne formaliai, o realiai ir veiksmingai ginamos tiek nuo privačių asmenų, tiek nuo valdžios institucijų ar pareigūnų neteisėtų veiksmų; kad teisinis reguliavimas, įtvirtinantis asmens teisės į savo teisių ir laisvių teisminę gynybą įgyvendinimo tvarką, turi atitikti inter alia iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantį teisinio aiškumo reikalavimą; kad įstatymų leidėjas privalo įstatymuose aiškiai nustatyti, kaip ir į kokį teismą asmuo gali kreiptis, kad asmuo iš tikrųjų galėtų įgyvendinti savo teisę kreiptis į teismą dėl savo teisių ir laisvių pažeidimo (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 27 d. nutarimas).

Pažymima, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisė apskųsti pareigūnų priimtą nutarimą, numatyta ATPK 291 str., yra tiesiogiai susijusi su konstitucine asmens teise į gynybą, todėl tais atvejais, kai svarstant tokio asmens teisę apskųsti procesinį sprendimą, kuris yra tiesiogiai susijęs su konstitucine asmens teise į gynybą, kyla nors mažiausia tikimybė, jog dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių asmuo negalėjo paduoti skundo, jos turėtų būti vertinamos asmens, kurio teisės gali būti pažeistos, naudai. Aukštesnio teismo vertinimu priimto pareigūno nutarimo peržiūrėjimas teisme, teisėtumo ir teisingumo principų įgyvendinimas šioje konkrečioje situacijoje, yra svarbesnis, nei formalus procesinių terminų stabilumo išlaikymas.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 27 d. nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹⁵ straipsnio 6 dalies 3 punktu:

Rezoliucinė dalis

nutarė:

panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 27 d. nutartį ir R. B. terminą paduoti skundui dėl Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Alytaus m. agentūros 2015 m. balandžio 16 d. nutarimo Nr. AM-38, AM082325, atnaujinti.

Bylos medžiagą grąžinti pirmosios instancijos teismui spręsti skundo priėmimo klausimą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.