- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-02-28
- Bylos Nr.
- e2-112-549/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ingrida Krušienė
- Ieškovas
- D. J.
- Atsakovas
- S.
- Kategorijos
Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų teisėja Ingrida Krušienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. J. ieškinį atsakovui S. L V. S. dėl buto pripažinimo asmenine nuosavybe.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti, kad nekilnojamasis turtas – 2 kambarių butas, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Palangos m., priklauso D. J. asmeninės nuosavybės teise.
Ieškovė nurodo, kad jos ir atsakovo S. L V. S. santuoka buvo nutraukta 2002-08-22 Sangamono apygardos 7-osios teisminės apygardos teisme Ilinojuje Jungtinėse Amerikos Valstijose, tačiau Lietuvos Respublikoje ištuoka buvo įregistruota tik 2015-06-03. Ieškovei 2013-12-19 įsigyjant butą (duomenys neskelbtini), Palangos m. pirkimo-pardavimo sutartyje buvo nurodyta, kad butas perkamas bendrosios jungtinės nuosavybės teise su S. L V. S., nes tuo metu Lietuvos Respublikoje nebuvo įregistruota ieškovės ir atsakovo ištuoka. Ieškovė tuo metu gyveno Jungtinėse Amerikos Valstijose, buto pirkimo-pardavimo sutartį jos vardu sudarė įgaliota atstovė. Ieškovė ištuoką Vilniaus civilinės metrikacijos skyriuje įregistravo tik grįžusi gyventi į Lietuvą – 2015 metais. Ištuokos liudijimas įrodo, kad šalių santuoka buvo nutraukta daugiau nei prieš dešimt metų iki buto, esančio (duomenys neskelbtini), Palangos m., įsigijimo. Tačiau ieškovė nežinojo, kad teismo sprendimą dėl ištuokos, priimtą Jungtinėse Amerikos Valstijose, reikia patvirtinti apostile ir įregistruoti Lietuvos Respublikoje, norint kad ištuoka būtų pripažįstama. Susitvarkiusi reikalingus dokumentus, ieškovė ištuoką įregistravo. Ieškovė bandė savo teises į butą ginti kitais būdais – kreipėsi į VĮ Registrų centrą dėl juridinio fakto – įrašo apie buto priklausymą bendrosios jungtinės nuosavybės teise išregistravimą, kreipėsi į buto pirkimo-pardavimo sutartį įregistravusią notarę dėl klaidos ištaisymo. Tačiau šioje situacijoje vienintelis būdas pakeisti įrašus viešame registre yra galimas nuginčijus bendrosios jungtinės nuosavybės teisę ir pripažinus ieškovės asmeninės nuosavybės teisę į butą. Nors Lietuvoje į apskaitą santuokos nutraukimas buvo įtrauktas 2015-06-03, tačiau faktiškai šalių santuoka buvo nutraukta 2002-08-22 Jungtinių Amerikos Valstijų teismo sprendimu, todėl butas, esantis (duomenys neskelbtini), Palangos m., yra įgytas ne po santuokos sudarymo, o po jos nutraukimo praėjus vienuolikai metų iš asmeninių ieškovės lėšų.
Atsakovui nepateikus atsiliepimo į pareikštą ieškinį, ieškovė prašo priimti sprendimą už akių.
Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti viešo paskelbimo būdu, tačiau atsakovas atsiliepimo per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl, esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnis, 142 straipsnio 4 dalis, 262 straipsnio 2 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas visiškai.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Byloje nustatyta, kad ieškovei D. J. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, 2013-12-19 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 1-7361 pagrindu, priklauso butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Palangoje. Ieškovės ir atsakovo S. L. V. S. santuoka buvo nutraukta 2002-08-22 Sangamono apygardos 7-osios teisminės apygardos teisme Ilinojuje Jungtinėse Amerikos Valstijose. Lietuvos Respublikoje ištuoka buvo įregistruota 2015-06-03. Kauno apylinkės teismas 2018-11-06 nutartimi atmetė D. J. skundą dėl įpareigojimo atlikti notarinį veiksmą, kuriuo ji prašė įpareigoti Kauno miesto 18-ojo notaro biuro notarę B. G. atlikti notarinį veiksmą ir pakeisti 2013-12-19 pirkimo-pardavimo sutartyje, registro Nr. 1-7361 nurodytą juridinį faktą, nurodant, kad ,,Butas/Patalpa-Butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Palangos m. sav., Palangos m., (duomenys neskelbtini) įgytas D. J. (S.) asmenines nuosavybės teise“. Teismas konstatavo, kad aplinkybė, jog pareiškėjos santuoka buvo nutraukta dar iki sandorio sudarymo, sandorio sudarymo metu savaime negalėjo sukelti teisinių pasekmių, kadangi šis juridinę reikšmę turintis faktas nebuvo tinkamai išviešintas. Tačiau ši aplinkybė yra pakankamas pagrindas kreiptis į teismą su pareiškimu prašyti taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.100 straipsnio 4 punkte numatytas teisines pasekmes, jog bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia nutraukus santuoką, ir pripažinti, jog ginčo butą pareiškėja įgijo asmeninės nuosavybės teise. Nutartis įsiteisėjo 2019-01-15. Valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro Klaipėdos filialo 2019-02-19 sprendimu Nr. 123 88, netenkintas ieškovės prašymas išregistruoti juridinį faktą, kad nekilnojamasis daiktas priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Ieškovė prašo pripažinti, kad nekilnojamasis turtas – 2 kambarių butas, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Palangos m., priklauso jai asmeninės nuosavybės teise.
Tais atvejais, kai bendro turto režimas yra nustatytas įstatyme, preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis). Sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalinta arba nepasibaigia kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis, 3.100 straipsnis). Santuokos nutraukimas yra vienas iš bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigos pagrindų, įtvirtintas CK 3.100 straipsnio 4 punkte.
Pagal CK 2.18 straipsnį, civilinės būklės aktai yra santuokos sudarymas, santuokos nutraukimas ir kiti aktai. Siekiant apsaugoti viešąjį interesą, įstatymas nustato privalomą šių įvykių ir veiksmų registravimą. Santuokos nutraukimas yra vienas iš civilinės būklės aktų, kurio registravimas yra privalomas (CK 3.66 straipsnio 2 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos piliečiai privalo pranešti civilinės metrikacijos įstaigai apie užsienio valstybėse įregistruotus ar patvirtintus civilinės būklės aktus. Šie užsienio valstybėje įregistruoti ar patvirtinti civilinės būklės aktai įtraukiami į apskaitą Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių nustatyta tvarka. O CPK 809 straipsnio 3 dalis nurodo, kad įsiteisėjusio užsienio teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo, gyvenimo skyrium (separacijos) ar santuokos pripažinimo negaliojančia pagrindais Lietuvos Respublikoje civilinės būklės aktų įrašai keičiami ir atnaujinami netaikant specialios užsienio teismų sprendimų pripažinimo procedūros. Tačiau užsienio valstybėje nutrauktos santuokos civilinės metrikacijos įstaigoje įtraukimu į apskaitą nustatomas ne pats santuokos nutraukimo faktas, bet jo įregistravimo faktas, t. y. juridinis faktas yra išviešinamas.
CK 3.66 straipsnio 1 dalis nurodo, kad santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo ją nutraukti įsiteisėjimo dienos. Vadinasi santuokos nutraukimo faktą patvirtina ne jo įtraukimas į apskaitą, o įsiteisėjęs teismo sprendimas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės D. J. ir atsakovo S. L V. S. santuoka nutraukta įsiteisėjusiu Jungtinių Amerikos Valstijų Sangamono apygardos 7-osios teisminės apygardos teismo Ilinojuje 2002-08-22 sprendimu. 2 kambarių butą, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Palangos m., ieškovė įsigijo 2013-12-19 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, todėl darytina išvada, kad butas įsigytas jau po ieškovės D. J. ir atsakovo S. L V. S. santuokos nutraukimo, nors šis faktas ir nebuvo įtrauktas į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje. Jungtinių Amerikos Valstijų kompetentinga institucija, į kurią buvo kreiptasi dėl procesinių dokumentų atsakovui įteikimo, patvirtina, jog atsakovas gyvena Jungtinėse Amerikos Valstijose, taigi atsakovas ieškovės įsigytame bute negyveno ir duomenų, kad po santuokos nutraukimo būtų reiškęs pretenzijas į šį butą, reikalaudamas pripažinti jį bendrąja jungtine nuosavybe, nėra.
Šių teisiškai reikšmingų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad ieškovė nekilnojamąjį turtą įsigijo po santuokos nutraukimo iš savo asmeninių lėšų, todėl jis pripažintinas ieškovės asmenine nuosavybe (CK 3.89 straipsnio 2 dalis, 3.100 straipsnio 4 punktas).
Ieškovė neprašo priteisti iš atsakovo jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, todėl teisinės pagalbos išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Pripažinti, kad D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas – 2 kambarių butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Palangos m.
Atsakovui S. L V. S., gimusiam 1942-02-02, sprendimą, priimtą už akių, įteikti viešo paskelbimo būdu, paskelbiant apie sprendimo už akių priėmimą specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt tokio turinio pranešimą:
„Plungės apylinkės teismo Palangos rūmuose (Vytauto g. 102, Palanga) 2020-02-28 išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-112-549/2020 pagal ieškovės D. J., gimusios 1956-04-13, ieškinį atsakovui S. L V. S., gimusiam 1942-02-02, dėl buto pripažinimo asmenine nuosavybe. Atsakovo gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos, todėl 2020-02-28 sprendimas už akių atsakovui įteikiamas viešo paskelbimo būdu. Su teismo procesiniu sprendimu galima susipažinti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmuose (Vytauto g. 102, Palanga). Atsakovas informuojamas, kad 2020-02-28 sprendimas, priimtas už akių, laikomas įteiktu pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje dieną. Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau gali Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnyje nustatyta tvarka sprendimą už akių priėmusiam teismui per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo“.
Atsakovas šio sprendimo nei apeliacine, nei kasacine tvarka skųsti negali, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos Plungės apylinkės teismo Palangos rūmams turi teisę paduoti pareiškimą dėl šio sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos sprendimą gali skųsti apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.