- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-01-18
- Bylos Nr.
- e2A-187-852/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-38120-2013-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Verikas
- Ieškovas
- UAB „Žirmūnų būstas“
- Atsakovas
- V. B.
- Kategorijos
- 2.5.1.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Andrius Verikas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Žirmūnų būstas“ ir atsakovo V. B. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Žirmūnų būstas“ ieškinį atsakovui V. B. dėl skolos priteisimo už bendrų patalpų administravimą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 1851,72 Lt skolos už suteiktas namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas laikotarpiu nuo 2013-04-01 iki 2013-09-30, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Patikslintu ieškiniu ieškovas patikslino ieškinio pagrindą, nurodė, kad atsakovo 1851,72 Lt įsiskolinimas susidarė už laikotarpį nuo 2013-05-01 d. iki 2013-09-30 d. Ieškinyje teigiama, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-12-20 d. įsakymo Nr. 30-2551 pagrindu ieškovas buvo paskirtas gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratoriumi. Atsakovas yra buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkas. Ieškovas reikalavimą dėl susidariusios skolos priteisimo grindė CK 4.82 straipsnio 3 dalyje įtvirtina nuostata, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Atsakovas ieškovo pateiktų sąskaitų už ginčo laikotarpį neapmokėjo, į raginimus nereagavo ( b. l. 21-24, 1 t., b. l. 33-36, 2 t.).
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimu į ieškinį nurodė, kad nesutinka su pareikštu ieškiniu, prašė jį atmesti. Pažymėjo, kad ieškovo reikalavimas priteisti 1780,82 Lt išlaidas už namo palėpės išvalymą yra nepagrįstas ir neįrodytas, kadangi jas ieškovas patyrė atlikdamas neprivalomus darbus. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-12-14 d. sprendimu 90,82 kv. m. palėpės, kurios bendras plotas 298,02 kv.m., yra atidalinta iš bendrosios dalinės nuosavybės ir turi konkrečią vietą palėpėje. Todėl atsakovas neturėjo jokio pagrindo atlikti palėpės valymo darbus atsakovui nuosavybės teise priklausančioje palėpės dalyje. Taip pat nesutiko su prašoma priteisti suma už namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, keturių kaminų remontą apskardinant ir nutinkuojant kaminų paviršių. Įvertinus tai, kad ieškovas neteisėtai nusirašė nuo atsakovo sąskaitos 2012 m. spalio mėnesį 387,25 Lt, o 2012 m. lapkričio mėn. 731,53 Lt, jokių neįvykdytų prievolių ieškovui neturi (b. l. 68-70, 1 t., b. l. 45-48, 2 t.). Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad banko išrašai patvirtina, jog ginčo laikotarpiu jis mokėjo tokio dydžio įmokos, kokios tiksliai nurodytos ieškovo ginčo laikotarpiu pateiktose sąskaitose, o tai reiškia, kad jis yra pareiškęs už kokio mėnesio paslaugas moka ir ieškovas neturėjo teisės jo sumokėtų sumų užskaityti ankstesniems tariamiems įsiskolinimams, kurių atsakovas nepripažįsta. Už ankstesnius laikotarpius yra kelis kartus pervedęs ieškovui didesnę dalį piniginių lėšų, tačiau tai nereiškia, kad jis sutiko ir pripažino jo prievolę mokėti už namo palėpės valymo darbus. Jo nesutikimą ir ginčijimą šių darbų patvirtina vėlesni jo rašyti pareiškimai ieškovui, kuriuose jis aiškiai nurodęs, kad nesutinka mokėti (b. l. 65-66, 2 t.).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. vasario 2 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovui UAB „Žirmūnų būstas“ iš atsakovo V. B. 339,71 EUR skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 339,71 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2013-11-19 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 56,75 EUR bylinėjimosi išlaidų. Kitą ieškinio dalį atmetė. Priteisti atsakovui V. B. iš ieškovo UAB „Žirmūnų būstas“ 225,03 EUR bylinėjimosi išlaidų. Teismas nurodė, kad atsakovas iš esmės neginčijo pareigos už ginčo laikotarpį proporcingai savo daliai mokėti administravimo, eksploatavimo ir komunalinių paslaugų mokesčius. Byloje kilo ginčas tik dėl 2013-08-31 d. sąskaitoje nurodytų namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kaminų remonto darbų kainos, taip pat ieškovo teisės atsakovo kas mėnesį atliktus mokėjimus įskaityti ankstesniam įsiskolinimui už suteiktas paslaugas (palėpės valymo darbus), su kuriomis atsakovas nesutinka, padengti. Atsakovas, nesutikdamas su atliktų namo (duomenys neskelbtini),, Vilniuje, kaminų remonto darbų kaina, tvirtino, jog keturių kaminų remonto apskardinant ir nutinkuojant paviršių darbai turėtų kainuoti ne daugiau 9 955,88 Lt, bet jokiu būdu ne 12 033,77 Lt, kaip nurodyta ieškovo ir UAB „Rakursas“ pasirašytame atliktų darbų akte (b. l. 126, 1 t.). Kaminų remontų darbų mažesnę, nei ieškovo nurodyta kaina atsakovas įrodinėjo V. K., t. y. atestuoto asmens, turinčios teisę sudarinėti statybos darbų sąmatas, sudaryta lokaline sąmata dėl namo (duomenys neskelbtini),, Vilniuje, keturių kaminų remonto darbų, bei V. K., teisme apklaustos liudytoja, parodymais (b. l. 74-76, 1 t., b. l. 29-30, 2 t.). Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas rašytinais įrodymais nustatė, jog ieškovas, vykdydamas savo, kaip namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pareigas, atliko administruojamo namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kaminų apžiūrą ir nustatęs, jog kaminai turi avarinės būklės požymių, informavo namo gyventojus apie paaiškėjusias aplinkybes ir administratoriaus priimtą sprendimą dėl planuojamų atlikti remonto darbų ir šių darbų preliminarios kainos (b. l. 120, 127-129, 1 t.). Ieškovas, teikdamas administravimo paslaugas, vadovavosi privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, nustatytais Statybos įstatyme, Statybos techniniame reglamente STR 1.12.05:2010 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“ (toliau – Reglamentas). Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovo reikalaujama skola už namo kaminų remonto darbus yra skola už atliktus darbus, būtinus Namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimui. Ieškovas, ieškodamas rangovo namo kaminų remonto darbams atlikti, į apklausą kvietė tris įmones, komerciniai pasiūlymai buvo gauti iš visų trijų apklaustų įmonių ir pasirinktas rangovu UAB „Rakursas“, kaip pasiūlęs mažiausią darbų kainą (b. l. 121-124, 1 t.). Namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, gyventojai buvo informuoti, koks rangovas atliks kaminų remontą, tačiau byloje nenustatyta, kad gyventojai būtų reiškę pagrįstus prieštaravimus dėl pasirinkto rangovo ar reiškę norą, jog kaminų remontą atliktų konkretus rangovas (b. l. 127-129,1 t.). Ieškovas su pasirinktu rangovu UAB „Rakursas“ 2013-04-05 sudarė rangos sutartį dėl kaminų remonto, kuria sutarties šalys susitarė dėl atliktinų darbų ir apmokėjimo už juos, nustatė sutarties kainą pagal darbų sąmatą (b. l. 10-12, 2 t.). Ieškovas atsiskaitė su rangovu UAB „Rakursas“ pagal atliktų darbų aktą ir šalių sutartyje sutartą kainą (b. l. 126, 146 1.t.; b. l. 10-12, 2 t.). Teismo vertinimu, nėra pagrindo sutikti su atsakovo argumentais, jog atliktų namo kaminų remonto darbų kaina 12 033,77 Lt yra neteisinga bei neprotinga ir reikėtų vadovautis atsakovo pateiktais įrodymais pagrįsta 9 955,88 Lt darbų kaina. Visų pirma, sutiko su ieškovo argumentu, kad jis neturi galimybės apklausti visų be išimties konkrečias paslaugas atliekančių rangovų, o iš apklausoje dalyvavusių rangovų, UAB „Rakursas“ pasiūlė mažiausią atliktinų darbų kainą (b.l.121, 1 t.). Nagrinėjamu atveju atsakovo pateiktoje lokalinėje sąmatoje ir UAB „Rakursas“ lokalinėje sąmatoje esminiai skiriasi paskaičiuoto darbo užmokesčio dydis (b. l. 74-75, 126, 1 t.). Pastebėtina, kad atsakovo pateiktą lokalinę sąmatą sudariusi V. K. teisme liudijo, jog jos sąmata sudaryta pagal vidutines rinkos kainas, tuo tarpu konkretaus rangovo sudaryta sąmata gali kisti – nuo rangovo naudojamų medžiagų kainos, priskaičiuoto darbo užmokesčio dydžio (b.l.29-30, 2 t.). Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, padarė išvadą, kad ieškovas kaip namo administratorius tinkamai, pagrįstai ir nepažeisdamas teisės aktų organizavo pastato (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kaminų remonto darbus, atliktų kaminų remonto darbų kaina pagrįsta ieškovo ir rangovo UAB „Rakursas“ sudaryta rangos sutartimi, lokaline sąmata, atliktų darbų aktu ir apmokėjimu už šiuos darbus, o atsakovo pateikti įrodymai (lokalinė sąmata ir liudytojos V. K. parodymai) nepaneigia ieškovo pateiktų įrodymų ir patirtų išlaidų už juos, todėl atsakovas turi pareigą apmokėti už šiuos darbus proporcingai savo daliai pagal ieškovo pateiktą 2013-08-31 sąskaitą serija ZBG13120163 – 953,11 plius PVM, viso 1153,26 Lt (CPK 178, 185 straipsniai). Atsakovui už laikotarpį nuo 2013-05-01 iki 2013-09-30 pagal ieškovo pateiktas sąskaitas už jose nurodytas paslaugas, išskyrus kaminų remonto darbus, yra priskaičiuota apmokėti 698,46 Lt suma (b.l.37-41, 2 t.). Atsakovas neginčija savo pareigos mokėti už ieškovo sąskaitose nurodytas paslaugas, tačiau įrodinėja, kad už šias paslaugas yra atsiskaitęs ir tai patvirtina ieškovo pateikti banko sąskaitos išrašai. Ieškovas neginčija, kad atsakovo nurodyti mokėjimai yra atlikti, tačiau nurodo, kad šiuos mokėjimus vadovaudamasis CK 6.55 straipsniu (įmokų paskirstymas, kai yra kelios skolos), ieškovas užskaitė ne einamiesiems atsiskaitymams pagal pateiktas sąskaitas, bei atsakovo ankstesniems įsiskolinimams už namo palėpės valymo darbus padengti. Pasak ieškovo, jis turėjo teisę atsakovo pervedamas lėšas užskaityti ankstesnėms skoloms, kadangi atsakovas mokėdamas lėšas neįvardijo už kokį laikotarpį ir už kokias paslaugas jis moka. CK 6.55 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad skolininkas, privalantis grąžinti tam pačiam kreditoriui kelias tos pačios rūšies skolas, mokėdamas gali pareikšti, kurią skolą jis grąžina; tačiau skolininkas neturi teisės be kreditoriaus sutikimo skirti įmokas prievolei, kurios įvykdymo terminas dar nesuėjęs, vietoj įmokos pagal prievolę, kurios įvykdymo terminas yra suėjęs. Pagal šio straipsnio 2 dalį, jeigu skolininkas nepareiškia, kokiai prievolei įvykdyti skiria įmoką ir nėra kitokio šalių susitarimo, tai laikoma, kad grąžinta skola, kurios grąžinimo terminas yra suėjęs. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog ieškovas kas mėnesį pateikdavo atsakovui sąskaitas už suteiktas paslaugas apmokėti, kuriose buvo nurodytos kiekvieną mėnesį suteiktos paslaugos, jų kaina, bendra suteiktų paslaugų kaina plius PVM, taip pat nurodoma ankstesnė 662,04 Lt skola (b. l. 37-41, 2 t.). Teismo įsitikinimu, iš atsakovo pervestų ieškovui sumų akivaizdžiai matyti atsakovo valia ir pareiškimas, kad jis vykdė savo prievolę mokėti būtent už ieškovo suteiktas kiekvieną einamąjį mėnesį paslaugas, kurios išvardytos ieškovo sąskaitose ir nemokėjo ieškovo sąskaitose nurodytos skolos sumos. Byloje esantys atsakovo pareiškimai ieškovui įrodo, jog jis nesutinka su prievole mokėti už 2012 metais atliktus namo palėpės valymo darbus (b. l. 51-57, 80-91, 1 t.), o tai akivaizdžiai patvirtina, jog tarp šalių yra ginčas dėl palėpės valymo darbų priskyrimo privalomiems darbams, jų būtinumo, pagrįstumo, proporcingo išlaidų už šiuos darbus paskirstymo bei atsakovo prievolės apmokėti už šiuos darbus bei jos dydžio. Teismo vertinimu, esant atsakovo ginčijamai prievolei mokėti ieškovo sąskaitoje nurodytą skolos sumą, ieškovas neturėjo pagrindo remtis CK 6.55 straipsniu ir užskaityti ieškovo kas mėnesį mokamas pagal sąskaitą įmokas ankstesniems mokėjimams, kurių atsakovas nepripažįsta. Dėl nurodytų argumentų, teismas padarė išvadą, kad atsakovas už ginčo laikotarpį nuo 2013-05-01 iki 2013-09-30, pagal ieškovo pateiktas sąskaitas yra sumokėjęs 678,77 Lt, todėl šioje dalyje ieškovo ieškinys atmestinas, kaip neįrodytas (CPK 178 straipsnis). Minėtu laikotarpiu atsakovas yra neatsiskaitęs su ieškovu 1153,26 Lt už kaminų remontą ir 19,69 Lt PVM pagal ieškovo sąskaitą serija ZBG 13120163, todėl ieškovo ieškinys dalyje dėl 1 172,95 Lt (339,71 EUR) įsiskolinimo už ginčo laikotarpį priteisimo tenkintinas (CK 6.38 str., 4.76 str., CK 4.82 str. 3 d.). Įvertinus tai, kad byla nagrinėjama ieškovo ieškinyje pareikštų reikalavimų ribose, t.y. atsakovo įsiskolinimas už ginčo laikotarpį nuo 2013-05-01 d. iki 2013-09-30 d., teismas padarė išvadą, kad jis neturi teisinio pagrindo šioje byloje vertinti ieškovo 2012 m. suteiktų paslaugų – pastato palėpės valymo darbų pagrįstumo, teisėtumo bei atsakovo pareigos apmokėti už juos, nes ieškovas nėra pareiškęs šioje byloje atsakovui tokio reikalavimo. Dėl nurodyto, teismas neanalizavo atsakovo argumentų dėl ieškovo nepagrįsto atsakovo mokėjimų įskaitymo už palėpės valymo darbus, nes tai išeina už ieškovo ieškinio reikalavimo ribų.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai
A. V. B. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 2 d. sprendimą toje dalyje, kurioje teismas ieškovui priteisė ieškovui iš atsakovo 339,71 EUR skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 56,75 EUR bylinėjimosi išlaidų panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas nepagrįstai konstatavo, kad laikotarpiu nuo 2013-05-01 iki 2013-09-30 atsakovas yra neatsiskaitęs su ieškovu 1153,26 Lt už kaminų remontą ir 19,69 Lt PVM pagal ieškovo sąskaitos faktūros serija ZBG 13120163, todėl ieškovo ieškinys dalyje dėl 1172,95 Lt (339,71 EUR) įsiskolinimo už ginčo laikotarpį priteisimo tenkintinas. Teismas nevertino į bylą pateikto atsakovo išrašo iš banko sąskaitos ir paties atsakovo paaiškinimų teismo posėdžio metu, apie tai, kad atsakovas yra permokėjęs ieškovui 1118,78 Lt sumą. Taigi, teismas nagrinėdamas ginčą turėjo įvertinti visus byloje esančius įrodymus bei įskaičiuoti permokėtą 1118,78 Lt sumą priteisiant iš atsakovo 1172,95 Lt įsiskolinimą už kaminų remonto darbus. Atsakovas į bylą pateikė išrašą iš banko sąskaitos iš kurio matosi, kad atsakovas ieškovui UAB „Žirmūnų būstas“ 2012-10-18 sumokėjo 500 Lt, o 2012-11-22 sumokėjo 900 Lt. Atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad pagal įprastą mokėjimo praktiką jis visuomet UAB „Žirmūnų būstas“ pervesdavo didesnes pinigų sumas , iš kurių ieškovas nusiskaičiuodavo 387,25 Lt, o nuo 2012-11-22 sumokėtos 900 Lt sumos neteisėtai nusiskaičiavo 731,53 Lt už palėpės valymo darbus. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas, nenagrinėjęs atsakovo argumentų dėl ieškovo nepagrįsto mokėjimų įskaitymo už palėpės valymo darbus, nes tai išeina už ieškovo ieškinio reikalavimo ribų neišnagrinėjo ginčo visa apimtimi. Esant šioms aplinkybėms atsakovas yra permokėjęs ieškovui 1118,78 Lt, o teismas nevertindamas šios faktinės aplinkybės, skundžiamu 2015-02-02 sprendimu dar papildomai priteisė ieškovui 1172,95 Lt. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas įrodinėjo, kad 12033,77 Lt suma, kurią ieškovas sumokėjo už keturių kaminų remonto apskardinant ir nutinkuojant paviršių darbų atlikimą, neatitiko teisingumo ir protingumo kriterijų. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino visų teisiškai reikšmingų aplinkybių, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovas UAB „Žirmūnų būstas“ pasirinko mažiausią kainą pasiūliusį ūkio subjektą UAB „Rakursas“. Atsakovas taip pat teigia, kad UAB „Žirmūnų būstas“, kaip gyvenamojo namo bendro naudojimo objektų administratoriaus veikla turi būti grindžiama skaidrumu ir aiškumu, o jis neturi pasitvirtinęs jokių taisyklių ar tvarkos, kurios pagrindu atrenkami konkretūs ūkio subjektai, konkretiems darbams atlikti.
Ieškovas UAB „Žirmūnų būstas“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 2 d. sprendimą dalyje, kurioje ieškinys nebuvo patenkintas panaikinti ir priimti naują sprendimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas priimdamas sprendimą netinkamai vertino byloje esančių įrodymų visetą, todėl sprendimas dalyje, kurioje ieškinys atmestas, turėtų būti pakeistas. Teismo sprendimas dalyje dėl 196,59 EUR prieštarauja ieškovės atstovės teismo posėdžio metu išsakytiems argumentams, byloje esantiems įrodymams, įstatymams bei susiformavusiai teismų praktikai. Ieškovo manymu, byloje yra pakankamai duomenų, sudarančių pagrindą įskaityti gautas iš atsakovo įmokas už ankstesniais periodais neįvykdytas atsakovo prievoles. Pažymi, kad teismas nepagrįstai nesirėmė ginčo šalių teisiniams santykiams reguliuoti skirtomis skolos dengimo taisyklėmis, kurios įtvirtintos CK 6.55 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį skolininkas, privalantis grąžinti tam pačiam kreditoriui kelias tos pačios rūšies skolas, mokėdamas gali pareikšti, kurią skolą jis grąžina. CK 6.55 straipsnio 2 dalyje numatytas, kad jeigu skolininkas nepareiškia kokiai prievolei įvykdyti skiria įmoką ir nėra kitokio šalių susitarimo, tai laikoma, kad grąžinta skola, kurios grąžinimo terminas suėjęs. Kai yra kelios skolos, kurių grąžinimo terminai suėję, ir nė viena iš jų nėra užtikrinta, laikoma, kad grąžinta seniausia skola. Esant šiam reglamentavimui, šalims nesusitarus dėl mokėjimų įskaitymo tvarkos, o atsakovui apmokamos prievolės priskirtinumo nenurodant, apeliantas vadovavosi įstatyminiu reglamentavimu nustatančiu teisę nesant skolininko išreikštos valios skirti įmoką seniausiai skolai padengti, o toks apelianto elgesys atitinka įstatyminius reikalavimus įtvirtintus CK 6.55 straipsnio 2 dalį. Taip pat pažymi, kad iš į bylą pateiktos 2012 m. spalio mėn. sąskaitos – faktūros matyti, kad už palėpės valymą priskaičiuota 387,25 Lt, o 2012 m. lapkričio mėn. sąskaitos – faktūros – 1403,57 Lt. Atsakovas 2012 m. spalio mėn. ieškovui sumokėjo 500 Lt, o 2012 m. lapkričio mėn. – 900 Lt, šie įmokų dydžiai patvirtina, kad atsakovas atlieka įmokas būtent už palėpės valymo remonto darbus, todėl nepagrįstas teiginys, kad atsakovas ginčijo šiuos darbus ir nesutinka už juos mokėti.
Atsiliepimas
A. V. B. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą. Jame teigia, kad pats ieškovas pateikęs patikslintą ieškinį jame nurodė, kad palėpės valymo darbai neįeina į skolos susidarymo laikotarpį. Atsakovas į bylą pateikė rašytinius įrodymus – išrašus iš sąskaitos, patvirtinančius, kad nurodytu laikotarpiu su ieškovu buvo atsiskaitoma tiksliai pagal pateiktas sąskaitas. Todėl apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės dėl CK 6.55 straipsnio 2 dalies taikymo nepatenka į ginčo ribas ir šie apeliacinio skundo argumentai turėtų būti atmesti kaip nepagrįsti. Ieškovo argumentai dėl CK 6.55 straipsnio 2 d. taikymo yra grindžiami netinkamu šios teisės normos aiškinimu ir byloje esančiu faktinių aplinkybių vertinimu. Atsakovas niekada nesutiko mokėti už palėpės valymo darbus. Ieškovas reikšdamas pradinį ieškinį ir prašydamas priteisti tariamą skolą už palėpės valymo darbus suvokė ir suprato, kad dėl šių darbų yra ginčas, kad atsakovas šios skolos nepripažįsta ir ją ginčija. Tik vėliau pateikęs patikslintą ieškinį nurodė, kad atsakovo ginčytini palėpės valymo darbai neįeina į skolos susidarymo laikotarpį. Nagrinėjamu atveju CK 6.55 straipsnis netaikytinas, kadangi ne tik dėl to, kad nepareikšta jokių reikalavimų, susijusių su šios teisės normos taikymu, tačiau ir todėl, kad ieškovas net neįrodinėjo, kokią konkrečiai skolą ir kokioje dalyje jis užskaitė. Paties ieškovo veiksmai nagrinėjamoje byloje pasižymėjo ypatingu nenuoseklumu ir prieštaringumu. Pareiškęs pradinį ieškinį ieškovas suformulavo vienokį ieškininio pagrindą, vėliau patikslinęs ieškinį ieškovas nurodė, kad jis nebereikalauja skolos už palėpės valymo darbus, tačiau teismo posėdžio metu pradėjo teikti paaiškinimus apie užskaitymą, kuris atsakovui nebuvo žinomas. Ieškovas patikslintame ieškinyje nurodęs, kad jis nebereikalauja priteisti skolos už palėpės valymo darbus, nebeturi teisės kelti šio klausimo apeliaciniame procese.
Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad aplinkybę, kad atsakovas sutiko sumokėti už palėpės valymo darbus patvirtina jo atliktų įmokų dydžiai, kadangi atsakovas, matydamas, jog 2012 m. spalio mėn. jam ieškovas nepagrįstai nuskaičiavo pinigus už palėpės valymo darbus, kitą mėnesį vėl gavęs sąskaitą su priskaičiuotais mokėjimais už tuos pačius palėpės valymo darbus nebūtų įmokėjęs 900 Lt. Todėl teiginys, jog atsakovas nesutiko mokėti už palėpės valymo darbus prieštarauja į bylą pateiktiems įrodymams ir yra nelogiškas, todėl atmestinas. Tai pat teiginys, jog pagal įprastą mokėjimų praktiką atsakovas įmokėdavo didesnes sumas ir tai pagrindžia išrašas iš sąskaitos taip pat nepagrįstas, kadangi byloje nėra jokių šią aplinkybę pagrindžiančių įrodymų. Iš pateikto išrašo iš sąskaitos matoma, jog didesnes sumas atsakovas yra įmokėjęs tik 2011 m. gruodžio 29 d., 2012 m. spalio 18 d. ir 2012 m. lapkričio 22 d., tačiau į bylą nėra pateikta įrodymų, kokie mokesčiai buvo priskaičiuoti atsakovui atliekant 2011 m. gruodžio 29 d. įmoką. Mano, jog argumentui, jog pagal įprastą praktiką buvo įmokamos didesnės sumos, atsakovas turėjo pateikti papildomus įrodymus šiai aplinkybei pagrįsti. Ieškovas taip pat nesutinka su atsakovo teiginiu, kad ieškvas rangovą pasirinko nesant jokios aiškios tvarkos. Pažymi, kad jokie teisės aktai nereglamentuoja, kaip namo administratorius privalo vykdyti rangovų atrankas. Ieškovas, kaip namo administratorius, rangovą išrinko pagal mažiausios kainos ir kokybės kriterijų ir tai patvirtina 2013-04-02 protokolas. Akcentuoja, kad pats atsakovas turėjo galimybę pasiūlyti jo nuomone tinkamą rangovą, tačiau šia savo teise nepasinaudojo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.
Tiek ieškovas, tiek ir atsakovas apeliaciniuose skunduose nurodo, kad teismas neatskleidė bylos esmės ir kilusio ginčo neišsprendė.
Byloje nustatyta, kad ieškovas UAB „Žirmūnų būstas“ kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo 1851,72 Lt skolos ir procesines palūkanas. Ieškinyje UAB „Žirmūnų būstas“ nurodė reikalavimo pagrindą, kylantį iš bendrų patalpų administravimo santykių, o konkrečiai - du epizodus:
1) mokestį už statybinių atliekų išvežimo iš palėpės paslaugas ir
2) mokestį už keturių kaminų remonto darbus, atliktus 2013 m. rugpjūčio mėn.
Nors ieškinyje ieškovas skaičių nedetalizavo, prie ieškinio pridėtame susirašinėjime su atsakovu bei skolos apskaičiavimo lentelėje nurodė, kad už remonto darbus atsakovas yra skolingas 1153,26 Lt (prie ieškinio pridėta lentelė, t. 1, b.l. 33), o už atliekų išvežimą sudaro likusi ieškinio reikalavimų dalis - 698,46 Lt nesumokėta, iš atsakovui priskaičiuotos 1780,82 Lt sumos (t. 1, b.l. 52, 54, 56).
Patikslintame ieškinyje (t. 2, b.l. 33-36), kurį teismas priėmė, ieškovas iš esmės nurodė, kad nepalaiko vieno iš pradiniame ieškinyje nurodyto ieškinio pagrindo – neprašo priteisti iš atsakovo skolos už atliekų išvežimą iš palėpės patalpų (tiksliau – nurodo, kad ginčijami palėpės valymo darbai neįeina į skolos susidarymo laikotarpį), tačiau ieškovas bendros ieškinio reikalavimo apimties (1851,72 Lt) nesumažino, o skolos 698,46 Lt dydžiui pagrįsti nenurodė jokio kito faktinio pagrindo. Tai yra procesinio dokumento – patikslinto ieškinio – trūkumas (CPK 135 str. 1 d. 2 p.), todėl pirmosios instancijos teismas turėjo arba nustatyti terminą ieškovui nurodyti patikslinto ieškinio pagrindą visai prašomai priteisti sumai, arba, išaiškinęs procesines pasekmes, išspręsti ieškovo atsisakymo nuo ieškinio dalies priėmimo klausimą. Bet kuriuo atveju teismas negalėjo priimti sprendimo dėl ieškinio, kuriame nenurodytas faktinis pagrindas.
Pirmosios instancijos teismas vertino, kad skolos dalis už atliekų išvežimą iš palėpės patalpų nėra šios bylos nagrinėjimo dalyku, todėl neišsprendė atsakovo sumokėtos sumos dalies už šią paslaugą įskaitymo pagrįstumo klausimo ir tuo pačiu negalėjo nustatyti, ar atsakovas neturi permokos, kuri gali būti užskaityta už atliktus kaminų remonto darbus. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje nėra išspręsti visi ieškovo pareikšti reikalavimai. Neatsakius į klausimą, ar atsakovas nėra skolingas už atliekų išvežimą ir ar įskaitymas yra padarytas tinkamai, negalima nuspręsti dėl to, ar teismo sprendimas priteisti skolą iš atsakovo yra teisingas. Šioje byloje būtina išspręsti galutinio atsiskaitymo klausimus, nes UAB „Žirmūnų būstas“ nebėra gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje administratoriumi (t.2, b.l. 9).
Todėl teismo sprendimas panaikinams ir byla grąžinama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teisme.
Kadangi byloje nėra priimtas sprendimas dėl ginčo esmės, bylinėjimosi išlaidos neskirstomos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 2 d., 329 str. 2 d., 7 p., teismas
nutaria:
Apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 2 d. sprendimą panaikinti ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo.