Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vitalijus Abramovičius

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Lazija“ skundą dėl nutarimo panaikinimo, suinteresuoti asmenys Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra ir Klaipėdos apygardos prokuratūra.

Pareiškėjas prašė panaikinti Generalinės prokuratūros 2019 m. liepos 23 d. nutarimą ir grąžinti skundą dėl 2019 m. gegužės 21 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones nagrinėti iš naujo. Anot pareiškėjo, 2019 m. kovo 8 d. Klaipėdos apygardos prokuratūrai buvo pavestas nagrinėti pareiškėjo prašymas ginti viešąjį interesą ir kreiptis į teismą prašant panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos rašytinį pritarimą dėl statinio projekto Vandentiekio ir nuotekų tinklų statyba akligatvyje nuo Skroblų g., patvirtintą 2013 m. kovo 25 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą ir šių tinklų teisinę registraciją. Pareiškėjas prašė kreiptis į atsakingas valstybės institucijas, kad būtų ištirta, ar AB „Klaipėdos vanduo“, vykdydamas naujų vandentiekio ir nuotekų tinklų Klaipėdoje, Skroblų g., statybą pagal 2012 m. gegužės 29 d. rašytinį pritarimą, nepažeidė valstybės projekto finansavimo ir administravimo sutarties. Pareiškėjo teigimu, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, išduodama 2012 m. gegužės 29 d. rašytinį pritarimą, neatkreipė dėmesio, kad pagal 2010 m. patvirtintą žemės sklypų detalųjį planą naujų tinklų statyba ar plėtra nebuvo numatyta, kad Skroblų g. buvo nutiesti UAB „Lazija“ priklausantys tinklai, prie kurių prisijungti buvo numatyta detaliajame plane, gavus UAB „Lazija“ sutikimą. Anot pareiškėjo, išduodant 2012 m. gegužės 29 d. rašytinį pritarimą dėl naujų tinklų statybos ir jų prijungimo prie esamų tinklų Skroblų g., nebuvo gauta ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai nebuvo pateikta pareiškėjo, kaip esamų tinklų savininko, sutikimo. Išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą, Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorė 2019 m. gegužės 21 d. nutarimu atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Generalinės prokuratūros prokuroras, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, 2019 m. liepos 23 d. nutarimu atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą. Pareiškėjo nuomone, prokuroras skundą išnagrinėjo paviršutiniškai, tik formaliai pritaikydamas teisės normas, neatskleidė kreipimosi esmės, dėl to padarė klaidingas išvadas, iš esmės neanalizavo skundo motyvų, į juos neįsigilino. Pareiškėjas pažymėjo, kad AB „Klaipėdos vanduo“ pateikė 2019 m. gegužės 15 d. paaiškinimus, kuriais pripažino, jog inžinerinių tinklų statybą Skroblų g. akligatvyje nepateko į Tauralaukio gyvenvietės šiaurės-rytų rajono vandentiekio ir ūkio nuotekų šalinimo tinklų statybos projektą, šių tinklų statyba nebuvo finansuojama iš ES fondų lėšų; tinklų statyba vyko įvykdžius viešąjį pirkimą, tačiau prokuratūrai nebuvo pateikta jokia su šiuo pirkimu susijusi informacija, dokumentacija. Pareiškėjo nuomone, prokuroras privalėjo patikrinti šią informaciją apie AB „Klaipėdos vanduo“ nurodytą ir vykdytą viešąjį pirkimą, tačiau to nepadarė. Iš AB „Klaipėdos vanduo“ viešai interneto tinklalapyje teikiamos informacijos apie vykdytus projektus, kurie finansuoti iš AB „Klaipėdos vanduo“ lėšų, nebuvo ir nėra jokios informacijos apie tai, kad vandentiekio ir nuotekų tinklų akligatvyje nuo Skroblų g. statyba buvo finansuota bendrovės lėšomis. Pareiškėjo teigimu, prokuroras privalėjo įvertinti visus su tuo susijusius dokumentus, sutartis, bendrovės pateiktuose paaiškinimuose nurodomą informaciją, tačiau pateiktą informaciją, paaiškinimus įvertino formaliai, tiesiog pasitikėdamas paaiškinimais, be juos pagrindžiančių įrodymų. Anot pareiškėjo, tiek iš 2012 m. gegužės 29 d. rašytinio pritarimo projektui, tiek iš 2013 m. kovo 25 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą, darytina išvada, kad detaliojo plano sprendinių dėl prisijungimo prie centralizuotų miesto tinklų įgyvendinimas galimai buvo įvykdytas savivaldybės įmonės, AB „Klaipėdos vanduo“ lėšomis ir galimai dalimi tų, kurios buvo skirtos valstybės projektui „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Klaipėdoje“ vykdyti. Šių argumentų ir aplinkybių prokuroras visiškai neįvertino, netyrė.

Suinteresuotas asmuo Generalinė prokuratūra prašė skundą atmesti. Anot suinteresuoto asmens, pareiškėjas neįrodė, kad prokurorai netinkamai analizavo ir vertino įrodymus, atliko neišsamų tyrimą, netinkamai vertino teisės aktų normas ir priimdami skundžiamus nutarimus, pažeidė Prokuratūros įstatymo 19 straipsnį. Suinteresuoto asmens teigimu, aukštesnysis prokuroras, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, patikrina tokį nutarimą, įvertina jo pagrįstumą ir teisėtumą. Nepagrįstumas konstatuotinas, jei nustatoma, kad nebuvo surinkti ar buvo nepakankamai surinkti sprendimo priėmimui reikšmingi faktiniai duomenys (tyrimas neatliktas ar jo apimtis nepakankama), neatlikta savarankiška ir išsami faktinių duomenų analizė, ar daromos išvados nemotyvuotos. Anot suinteresuoto asmens, Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorė atliko realų faktinių aplinkybių, turinčių reikšmės sprendimo priėmimui, tyrimą, įvertino nustatytų aplinkybių visetą bei, atsižvelgdama į galiojantį teisinį reglamentavimą ir suformuotą teismų praktiką, priėmė pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą. Aukštesnysis prokuroras, išreikalavęs pirminio skundo nagrinėjimo medžiagą ir patikrinęs ją, susipažinęs su skundo bei skundžiamo nutarimo argumentais, pripažino nutarimą pagrįstu ir teisėtu tais pačiais, prokurorės tinkamai konstatuotais motyvais dėl ginčo teisinio santykio nepripažinimo viešuoju interesu, savo nutarimą argumentavo ir pagrindė tinkamai ir pakankamai. Tiek pirminiame prokurorės nutarime, tiek ir skundžiamame Generalinės prokuratūros nutarime pagrįstai ir teisėtai konstatuotas akivaizdus viešojo intereso nebuvimas, išdėstyti tokią išvadą pagrindžiantys motyvai. Procesinių dokumentų ir skundų nagrinėjimo medžiagos turinys patvirtina, kad prokurorai nepažeidė proceso normų, nustatančių skundo tyrimo procedūras, t. y. rinko faktinius duomenis dėl skunde nurodytų aplinkybių, juos analizavo bei vertino ir argumentavo savo išvadas.

Pareiškėjas 2019 kovo 28 d. kreipėsi į prokuratūrą su prašymu ginti viešąjį interesą ir kreiptis į teismą prašant panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2012 m. gegužės 29 d. išduotą rašytinį pritarimą Nr. RPP-31-120529-00133 dėl statinio projekto Nr. 1137-00-TP Vandentiekio ir nuotekų tinklų statyba akligatvyje nuo Skroblų g., patvirtintą 2013 m. kovo 25 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą Nr. 2013/V-ADM.16-3 ir šių tinklų teisinę registraciją. Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorė 2019 m. gegužės 21 d. nutarimu Nr. 4-CB2-28 atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones nesant tam pagrindo, t. y. pripažinus, kad ginčo teisinis santykis nelaikytinas viešuoju interesu. Generalinė prokuratūra 2019 m. liepos 23 d. nutarimu atmetė pareiškėjo 2019 m. birželio 25 d. skundą ir paliko galioti 2019 m. gegužės 21 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorės nutarimą.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad prokuroras įstatymo nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus. Prokuroras, vykdydamas savo funkcijas, yra nepriklausomas ir klauso tik įstatymo. Prokuratūros įstatymo 19 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad prokurorai gina viešąjį interesą, kai nustato teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės aktų pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti, arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyti prokurorų įgaliojimai ginant viešąjį interesą. P. P. įstatymo 19 straipsnio 4 dalį prokuroras, nenustatęs viešojo intereso pažeidimo, priima nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Aiškindamas ir taikydamas nurodytas teisės normas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismas prokuroro veiksmų teisėtumą tikrina tik proceso normų pažeidimo aspektu, t. y. ar prokuroras, vykdydamas proceso normų nustatytas procedūras, nepadarė pažeidimų. Tai reiškia, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro veiksmų, patikrina, ar prokuroras, gavęs skundą dėl viešojo intereso pažeidimo, rinko įrodymus, juos analizavo ir vertino bei motyvavo savo išvadą. Įstatyme nenustatyta ir teismas negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetenciją ir neturi teisės nurodyti prokurorui, kokį sprendimą šis privalo priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012; 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-75-916/2016).

Nurodytų teisės normų ir jų aiškinimo bei taikymo taisyklių kontekste pabrėžtina, kad įrodinėjimo našta, t. y. pareiga įrodyti, jog prokuroras, vykdydamas teisės normų nustatytas procedūras, jų (procedūrų) nepažeidė, tenka atitinkamus veiksmus turinčiam atlikti prokurorui (CPK 12, 178 straipsniai). Vertindamas šalių argumentus, teismas sprendžia, kad šiuo atveju suinteresuotas asmuo (tiek ginčijamame nutarime, tiek šioje byloje pateiktuose procesiniuose dokumentuose) nurodė pakankamai argumentų ir aplinkybių, patvirtinančių, jog pareiškėjo kreipimasis dėl viešojo intereso gynimo išnagrinėtas laikantis nustatytos nagrinėjimo tvarkos ir dėl jo priimti motyvuoti procesiniai sprendimai. Iš skundžiamuose nutarimuose nurodytų aplinkybių matyti, kad prokurorė vertino konkrečios situacijos aplinkybes, t. y. analizavo asmenų (AB „Klaipėdos vanduo“, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos) paaiškinimus dėl prašymo aplinkybių, konstatavo, kad nepasitvirtino atitinkamos pareiškėjo nurodomos aplinkybės. Be to, prokurorė nurodė, kad prokurorui besikreipus į teismą su prašymu panaikinti deklaraciją ir tokį reikalavimą tenkinus, būtų ginamos pareiškėjo teisės ir turtiniai interesai (o ne viešasis interesas, kaip teigia pareiškėjas). Pažymėtina, kad pareiškėjo procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai taip pat remiasi tik prielaidomis, jog detaliojo plano sprendinių dėl prisijungimo prie centralizuotų miesto tinklų įgyvendinimas „galimai“ buvo įvykdytas savivaldybės įmonės AB „Klaipėdos vanduo“ lėšomis ir „galimai“ dalimi tų, kurios turėjo tikslinę paskirtį – buvo skirtos valstybės projektui „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Klaipėdoje“ vykdyti. Taigi darytina išvada, kad prokurorai rinko, nagrinėjo ir įvertino duomenis, reikalingus pareiškėjo prašymui ir skundui išnagrinėti. Iš nutarimų turinio matyti, kad prokurorai pasisakė dėl visų esminių pareiškėjo argumentų, savo nesutikimą pagrindė. Pažymėtina, kad apsispręsti dėl viešojo intereso gynimo teikiant teismui atitinkamą ieškinį yra prokuroro ne pareiga, bet teisė. Vien tai, kad pareiškėjas nesutinka su prokurorų padarytomis išvadomis ir turi kitokią subjektyvią nuomonę-įsitikinimą dėl viešojo intereso pažeidimo ar ne pažeidimo, neturi įtakos priimtų nutarimų teisėtumui. Jau nurodyta, kad teismas prokuroro veiksmų teisėtumą tikrina tik proceso normų pažeidimo aspektu ir kad teismas negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetenciją ir neturi teisės nurodyti prokurorui, kokį sprendimą šis privalo priimti. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas sprendžia, kad priimant pareiškėjo skundžiamus nutarimus nepažeistos CPK 49 straipsnio 1 dalies ir (arba) Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalies nuostatos, todėl nėra pagrindo jų naikinti.

Skundą atmesti.

Nutartis gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per septynias dienas nuo nutarties įteikimo dienos, paduodant atskirąjį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.