Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pradinio (9 klasių) išsilavinimo, nevedęs, bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), laikinai gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), anksčiau teistas:

1) 2000 m. balandžio 12 d. Jonavos r. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 271 str. 2 d., 35 str. (BK galiojo 2003-05-01) - 4 mėn. laisvės atėmimo bausme su 10% turto konfiskavimu, BK 47 (1) str. bausmės vykdymas atidėtas 1 m. 2001 m. gegužės 25 d. Jonavos r. apylinkės teismo nutartimi pasiųstas atlikti 4 mėn. laisvės atėmimo bausmę;

2) 2000 m. birželio 9 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 16 str. 2 d., 271 str. 2 d., 42 str. (BK galiojo iki 2003 m. gegužės 1 d.) - 6 mėn. laisvės atėmimo bausme su 10% turto konfiskavimu, pritaikius 2000 m. balandžio 11 d. Įstatymo "Dėl Amnestijos akto" 1 str. 1 d. 3 p. nuo paskirtos bausmės atleistas;

6) 2005 m. birželio 7 d. Jonavos r. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 286 str., 290 str., 63 str. 4 d., 65 str. 1 d. 1 p. a pp. - 3 mėn. 15 d. laisvės atėmimo bausme;

7) 2006 m. liepos 26 d. Jonavos r. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., 64 str. 1 d., 2 d. - 1 m. 4 mėn. laisvės atėmimo bausme;

8) 2007 m. rugsėjo 13 d. Kauno m. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., 64 str. 1 d., 3 d. - 2 m. laisvės atėmimo bausme;

9) 2012 m. balandžio 12 d. Jonavos r. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d., 178 str. 1 d., 24 str. 6 d. 178 str. 1 d., 63 str. 1 d., 4 d. - 1 m. 8 mėn. laisvės atėmimo bausme;

10) 2017 m. balandžio 12 d. Vilniaus m. apylinkės teismo nutartimi suderinta Chiba apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu už stimuliuojančių priemonių įstatymo bei muitų įstatymo pažeidimus paskirtą 9 metų laisvės atėmimo bausmę, paskiriant darbą ir 3 500 000 jenų baudą su Lietuvos Respublikos BK 199 str. 3 d. ir nustatyta suderinta bausmė – 9 m. laisvės atėmimo. 2023 m. vasario 14 d. paleistas iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimo;

11) 2023 m. gruodžio 5 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. (2 veikos), 140 str. 1 d., 63 str. 1 d., 4 d., 64¹ str. 1 d., 2 d., - galutine 60 parų arešto bausme. Bausmę atlikęs, 2024-03-18 paleistas iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimo, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, 284 straipsnį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. R. 2024 m. rugsėjo 28 d. apie 15.34 val., (duomenys neskelbtini) - viešoje vietoje, artimoje aplinkoje panaudojo fizinį smurtą bei įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, pažeidė viešąją tvarką, o būtent: apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su šeimos nare – sugyventine A. A. metu, kitų asmenų akivaizdoje tyčia sudavė nukentėjusiajai A. A. ne mažiau kaip 6 smūgius ranka ir koja į galvą ir kitas kūno sritis, dėl ko nekentėjusioji A. A. griuvo ant žemės bei tempė ją už plaukų, tokiais veiksmais padarė nukentėjusiajai A. A. kraujosruvą viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje, kraujosruvą kairio žasto srityje, tokiais veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios A. A. sveikatą bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, tai yra kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, 284 straipsnyje.

Liudytoja G. T., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2024 m. rugsėjo mėnesio pabaigoje, tikslios datos ir laiko neprisimena, pas ją į namus atėjo draugė A. A. su savo drauge S. P.. Draugės vartojo alkoholinius gėrimus. Ji negėrė, prižiūrėjo vaikus. Praėjus maždaug 2-3 valandoms po draugių atėjimo, į jos namus, ieškodamas savo sugyventinės A., atėjo E. R.. Vyrui atėjus, jie su A. išėjo, išeidami, nekonfliktavo. Sakė, kad eis namo. Po kelių minučių išėjo ir S. P.. Sakė, jog eis į parduotuvę. Praėjus maždaug 20 minučių nuo S. P. išėjimo, ji paskambino per programėlę Messenger. Pasakė, jog mato, kad prie (duomenys neskelbtini) (pagal seną numeraciją, šiame name A. A. ir E. R. gyvena), E. R. muša A.. Pasakė S. P., kad palauktų ir tuojau pat išėjo į kiemą. S. P. laukė prie jos (G. T.) namo. Iš tos vietos, kurioje stovėjo S., pirma (duomenys neskelbtini) namo laiptinė gerai matėsi, o be to, tą dieną A. A. vilkėjo ryškiai rožinį sportinį kostiumą. Jai (G. T.) išėjus į kiemą, A. A. ir E. R. buvo prie pirmos (duomenys neskelbtini) namo laiptinės. Jų link artėjant, kiek pamena, E. R. prieš A. A. jau nesmurtavo, bet moteris, galimai dėl patirto smurto, gulėjo ant žemės prie balkono. Prie jų jau buvo A. sesuo J., kuri paaiškino, kad prieš seserį naudotą smurtą pamatė per langą ir atbėgo seseriai padėti. Matė, kad A. iš kažkurios lūpos kraujavo. Buvo akivaizdu, kad šį sužalojimą ji patyrė ką tik, be to, A. verkė. Kaip suprato iš sugyventinių pasakymų toliau vykusio barnio metu, policijos pareigūnus kvietė E. R.. O kiek vėliau, jau jai būnant konflikto vietoje, girdėjo, kad A. pati skambino bendruoju pagalbos numeriu 112, tačiau iš jos pokalbio suprato, kad ji tiesiog teiravosi, ar pareigūnai jau atvyksta. Kad ji telefonu pasakotų įvykio aplinkybes, negirdėjo. Dėl ko įvyko konfliktas tarp sugyventinių, nežino (1 t., b. l. 95-98).

Kauno apskrities VPK Jonavos r. PK RS vyr. patrulio D. R. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nustatoma, kad policijos pareigūnus kvietė A. A., kuri įvykio vietoje paaiškino, kad kieme prie namo sugyventinis E. R. ją pargriovė ir spardė, taip sukeldamas fizinį skausmą. E. R. neigė smurtavęs prieš sugyventinę. Užfiksuoti smurtą galintys rodyti požymiai – įdrėskimas burnos srityje ir kraujosruva kairės rankos srityje (1 t., b. l. 30-33).

Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatoma, kad 2024 m. rugsėjo 28 d. apžiūrėta įvykio vieta- kiemas prie (duomenys neskelbtini), Ruklos mstl., Jonavos sen., Jonavos r. Apžiūros metu fotografuota, nieko nepaimta (1 t., b. l. 38-43).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), nustatoma, kad A. A. nustatyti šie sužalojimai: kraujosruva viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje ir kraujosruva kairio žasto srityje. Sužalojimai padaryti bukais daiktais paveikus lūpos ir kairio žasto sritis, mažiausiai dviem trauminiais poveikiais, galimai užduotyje nurodytu laiku, 2024 m. rugsėjo 28 d. Sužalojimai galėjo būti padaryti A. A. esant įvairiose padėtyse, sužalojimų eiliškumo nustatyti objektyvių medicininių duomenų nėra. Sužalojimai nebūdingi savęs žalojimui ar griuvimui ant buko neriboto paviršiaus. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą (1 t., b. l. 77-78).

Policijos registruojamų įvykių registro duomenimis apie įvykį ROIK 0124000609960, nustatoma, kad 2024 m. rugsėjo 28 d. apie 15.20 val. Bendrajam pagalbos centrui telefonu paskambinęs vyras teigė, jog vyksta konfliktas su mama, pokalbį tęsiant moteriai, ši nurodė, kad konfliktas vyksta su sugyventiniu, fone girdimi konflikto garsai, situacija neaiški. Pridėta pranešimo BPC skaitmeninė garsi įrašo kopija, sudaryta pokalbio suvestinė. 15.46 val. A. A. Bendrajam pagalbos centrui telefonu pranešė, kad ją ką tik prie (duomenys neskelbtini) namo, Ruklos mstl., Jonavos r., antros laiptinės sumušė sugyventinis, buvo spardyta, kraujuoja lūpa. Fone girdimas triukšmas (1 t., b. l. 16-17, 18-19).

Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus raštu Nr. (duomenys neskelbtini), nustatoma, kad 2024 m. rugsėjo 28 d. 15.41 val. Centro informacinėje sistemoje užfiksuotas A. A. pranešimas telefonu apie patirtą fizinį smurtą. Pridėta pranešimo BPC skaitmeninė garso įrašo kopija, sudaryta pokalbio suvestinė (1 t., b. l. 22-24, 25-26).

Kitų objektų apžiūros protokolu nustatoma, kad apžiūrėti 2 vaizdo įrašai iš kūno kameromis užfiksuoto vaizdo tvarkymo sistemos. Vaizdo įrašuose užfiksuotas policijos pareigūnių pokalbis su A. A., S. P. ir E. R.. A. A. nurodė, kad sugyventinis jai trenkė į veidą, „visur“, mušė kojomis. S. P. pasakojo, kad matė A. A. į veidą suduotus smūgius. E. R. tvirtino, kad sugyventinės nemušė, einant į namus, ji jį iškeikė ir griuvo pati (1 t., b. l. 27-29).

Tarnybiniu pranešimu dėl miestelio vaizdo stebėjimo kamerų įrašo prijungimo nustatoma, kad 2024 m. rugsėjo 28 d. smurto atvejis užfiksuotas Ruklos miestelio vaizdo stebėjimo kameromis ir prijungtas prie ikiteisminio tyrimo bylos (1 t., b. l. 44-45).

Kitų objektų apžiūros protokolu nustatoma, kad apžiūrėtas 10 minučių 49 sekundžių trukmės vaizdo įrašas, užfiksuotas Ruklos miestelio vaizdo stebėjimo kameromis. Filmuota daugiabučių namų kieme. Ekrano dešinėje ant šaligatvio matomi stovintys vienas priešais kitą du asmenys: vyras, vilkintis pilkos spalvos drabužius, su kepure (E. R.) bei moteris, vilkinti rožinės spalvos sportinį kostiumą (A. A.). Vyras ir moteris kalbasi, moteris nori pasitraukti, bet vyras užstoja kelią, todėl moteris nusisuka, atsitraukinėja, vyras seka iš paskos, abu vėl kalbasi, kalbėdamiesi, panašu, kad barasi. Moteris vėl nori pasitraukti, vyras ją sugriebia už drabužio dešinio peties srityje, atsuka veidu į save, tačiau po akimirkos moteris vėl nusisuka, nueidinėja link pirmos namo laiptinės. Vyras seka iš paskos. Kiek paėjusi, moteris sustoja. Vyras stabteli prie jos, tada (01.00 min. įrašo laiku, 15.33 val.) ištiesta dešine ranka smūgiuoja moteriai į galvą, bet ši pasilenkia, smūgio išvengia. Moteris pasitraukia į kairę – link stovinčių automobilių. Netrukus po to ta pačia kryptimi pasitraukia ir vyras – nubėga moters link. Moteris apibėga aplink automobilį, vyras – vejasi. Moteris matoma bėganti nuo vyro link pirmos namo laiptinės. Vyras bėga paskui ją. Prie laiptų į laiptinę abu sustoja, stovi vienas priešais kitą, panašu, kad kalbasi. 01.37 min. įrašo laiku, 15.34 val. vyras dešine plaštaka, galimai jos paviršiumi smogia moteriai į veidą, iš karto po to ranka (galimai kumščiu) trenkia dar kartą – į galvos sritį. Moteris nusisuka, susigūžia, dengiasi galvą, atsitraukia nuo vyro ir sustoja palinkusi į priekį. Atitraukusi dešinę ranką nuo galvos dešinės pusės, moteris pasižiūri į delną ir ranką vėl priglaudžia prie dešinės galvos pusės. Tuo tarpu vyras kiek pastovi nuo moters kelių metrų atstumu ir prie jos prieina, o tada dešine ranka, galimai kumščiu, smūgiuoja moteriai į pilvo sritį, po to dešine ranka smogia į veidą. Moteris stovi nusisukusi veidu į namą. Vyras prieina jai iš už nugaros, dešine ranka sugriebia už plaukų ir juos patempia, iš karto po to dešine koja spiria moteriai į pilvo-kairio šono sritį. Moteris pritupia, atsitiesia, ranką laiko priglaustą prie galvos. Vyras nuo moters atsitraukia per kelis metrus, tada, atsisukęs į ją, meta moteriai į galvą stačiakampį juodos spalvos daiktą ir atsitraukia. Moteris ima tvarkytis plaukus. 02.44 min. įrašo laiku iš priešais stovinčio namo laiptinės išbėga moteris, vilkinti juodos spalvos trumparankovius marškinėlius, mūvinti trumpas žalsvai pilkas kelnes (J. M.). Ji bėga link konflikto vietos. Šiai moteriai artėjant prie konfliktuojančių asmenų, vyras toliau muša moterį: kaire ranka smogia jai į galvą, moteris griūna ant žemės. Vyras pasitraukia nuo mušamos moters, mato prie jų pribėgusią moterį (J. M.). Ši pro vyrą prabėga, sustoja prie gulinčios moters (A. A.), palinksta virš jos. 03.14 min. įrašo laiku matomos šaligatviu atbėgančios dar dvi moterys: viena jų vilkinti juodos spalvos trumparankovius marškinėlius, mūvinti trumpas mėlynas džinsines kelnes (S. P.), kita – raudonplaukė, vilkinti juodą striukės tipo liemenę (G. T.). Pribėgusi prie vyro, trumpas džinsines kelnes mūvinti moteris (S. P.) su juo barasi, o vyras atlieka mostą koja, lyg moteriai spirtų, bet ši pastumia vyrą ir nuo jo atsitraukia. Kitos dvi moterys stovi prie rožinį sportinį kostiumą vilkinčios moters, sėdinčios ant žemės prie laiptinės. 05.14 min. įrašo laiku moteris atsistoja. Prieina daugiau žmonių, kai kurie tik trumpam, kiti – stoviniuoja konflikto vietoje. Kažkas per pirmo aukšto balkoną rožinį kostiumą vilkinčiai moteriai paduoda į popierinį rankšluostį panašų daiktą, moteris jį glaudžia prie veido. Visi stoviniuoja prie laiptinės iki įrašo pabaigos – 15.43 val. (1 t., b.l. 46-48).

Greitosios medicinos pagalbos tarnybos raštu nustatoma, kad 2024 m. rugsėjo 28 d. 15.46 val. GMPT registruotas kvietimas, adresu (duomenys neskelbtini), Ruklos mstl., Jonavos r., pacientei A. A.. Pateikta GMP kvietimo kortelės kopija, kurios grafoje „Kvietimo rezultatas“ pažymėta: „Pacientė buvo užpulta sugyventinio, jos žodžiais tariant, sugyventinis trenkė ranka ir spyrė koja į petį, matoma hematoma ant kairio žasto ir kraujosruva viršutinės lūpos vidinėje dalyje“. Preliminari diagnozė: Peties ir žasto sumušimas (1 t., b. l. 70-72).

2024 m. rugsėjo 28 d. atlikus asmens blaivumo testus, 16.03 val. A. A. nustatytas 2,46 ‰ girtumas, 15.59 val. E. R. – 2,56 ‰ girtumas (1 t., b.l. 34-37).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas

Pagal BK 2 straipsnio 4 dalies baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą pagal BK 284 straipsnį kyla tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje ir kad dėl jų kilo neigiami padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad toks asmuo suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėtų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-447/2012 ir kt.). Šioje byloje tyčinis smurto naudojimas prieš nukentėjusiąją vertintinas kaip įžūlus elgesys, demonstruojantis nepagarbą aplinkiniams. Viešąja tvarka laikoma padėtis ar veikimo būdas, atitinkantys visuomenės reikalavimus, atsirandantys įvairių socialinių normų įtakoje, turintys tikslą užtikrinti žmonių suderintus ir jiems naudingus tarpusavio santykius. Nustatyta, kad E. R. elgesys buvo įžūlus ir juo buvo demonstruojama nepagarba aplinkiniams ir aplinkai. Kaltinamasis viešoje vietoje - gatvėje, kitų žmonių akivaizdoje, tyčia sudavė nukentėjusiajai A. A. ne mažiau kaip 6 smūgius ranka ir koja į galvą ir kitas kūno sritis, dėl ko nekentėjusioji A. A. griuvo ant žemės bei tempė ją už plaukų, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Teismas konstatuoja, kad nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnyje objektas yra viešoji tvarka. Viešąja tvarka laikoma padėtis ar veikimo būdas, atitinkantys visuomenės reikalavimus, atsirandantys įvairių socialinių normų įtakoje, turintys tikslą užtikrinti žmonių suderintus ir jiems naudingus tarpusavio santykius. Bylos duomenys patvirtina, kad E. R. elgėsi įžūliai, savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai: nemandagaus elgesio pretekstu užpuolama ir sumušama nukentėjusioji. Šiais veiksmais buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusios sveikata.

Įžūlus E. R. elgesys ir juo buvo demonstruojama nepagarba aplinkiniams (nukentėjusios užpuolimas menkaverčiu pretekstu, smurtavimas kitų asmenų akivaizdoje) patvirtina kaltinamąjį veikus dėl chuliganiškų paskatų ir tiesiogine tyčia, t. y. jis suvokė savo veiksmus ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Ikiteisminio tyrimo metu E. R. veika buvo kvalifikuota ir pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

BK 140 straipsnio 2 dalyje kriminalizuotas fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas jį sužalojant ar trumpam susargdinant ir tai padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.

Fizinio skausmo sukėlimas ar sveikatos sutrikdymas – tai neteisėtas tyčinis mechaninis, cheminis, terminis, biologinis ir bet koks kitoks fizinis poveikis kito žmogaus organizmui, sukėlęs nežymų žmogaus sužalojimą arba trumpą susargdinimą. Poveikis kito žmogaus organizmui turi pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, siekiant sukelti fizinį skausmą ar kitokias fizines kančias. Šis nusikaltimas gali būti padarytas tik tyčiniais kaltininko veiksmais. Kaltinamasis kaltės neneigia. Nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą.

Asmens šeimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, arba asmuo, su kuriuo tas asmuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka susitarė sudaryti santuoką, taip pat sutuoktinio tėvai, išlaikytiniai ar buvę sutuoktiniai.

Baudžiamojoje byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad, kaltinamasis ir nukentėjusioji A. A. gyvena kartu, veda bendrą ūkį, todėl nukentėjusioji ir kaltinamasis yra šeimos nariai.

Neabejotinai tarp kaltinamojo veiksmų ir pasekmių yra priežastinis ryšys, jis įrodytas byloje surinktais įrodymais. Liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai, teismui nekelia abejonių, kad nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios A. A. sveikatą.

Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad E. R. viešoje vietoje įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. pažeidė viešąją tvarką ir tyčia nežymiai sutrikdė nukentėjusios sveikatą, jo veika teisinga kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį 140 straipsnio 2 dalį ir jis baustinas.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. spalio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.

BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į E. R. padarytų nusikaltimų pavojingumo pobūdį, pavojingumo laipsnį (nesunkūs nusikaltimai), į nusikaltimų padarymo žemus ir smurtinius motyvus, siekiant aiškintis asmeninius santykius panaudojant smurtą, į tiesioginės tyčinės kaltės formą.

Teismas konstatuoja, kad E. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Vertinant E. R. asmenybę, pažymėtina, kad jis praeityje teistas (1 t. b.l. 142-155), administracine tvarka baustas (2 t. b. l. 26-31). VšĮ Jonavos pirminės sveikatos priežiūros centro psichikos sveikatos centre nesilankė (2 t., b.l.21-22).

Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, nusikalstamų veikų pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, į tai, kad jis praeityje teistas ir už analogiškų nusikalstamų veikų darymą, nusikalto praėjus šešiems mėnesiams po arešto bausmės atlikimo, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamas veikas, sunkinančią atsakomybę aplinkybę - nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Atsižvelgiant į tai kas paminėta teismas daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina griežčiausia sankcijoje numatyta bausmė - terminuotas laisvės atėmimas.

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios A. A., nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei 100 metrų atstumu, nesilankyti adresu (duomenys neskelbtini), Ruklos mstl., Jonavos sen., Jonavos r. ir prie šio namo arčiau kaip 100 metrų atstumu iki bausmės vykdymo pradžios paliktinos galioti, o pradėjus bausmę vykdyti – panaikintinos.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktinis įrodymas – elektroninė laikmena, paliktina saugoti prie baudžiamosios bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302-307 straipsniais,

nusprendžia:

E. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir jį nubausti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir nubausti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę šešių mėnesių laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1,2 dalimis paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir nubausti 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Bausmę skirti atlikti kalėjime. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo dienos.

Iki bausmės vykdymo pradžios palikti galioti E. R. kardomąsias priemones rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios A. A., nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei 100 metrų atstumu, nesilankyti adresu (duomenys neskelbtini), Ruklos mstl., Jonavos sen., Jonavos r. ir prie šio namo arčiau kaip 100 metrų atstumu, o pradėjus bausmę vykdyti, kardomųjų priemonių netaikyti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktinį įrodymą – elektroninę laikmeną, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus Jonavoje.

Išaiškinti kaltinamajam, kad apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.