Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Paužaitė, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, jo atstovui advokatui Igoriui Manzurovui, vertėjai Olgai Macijauskienei,

teismo posėdyje išnagrinėjusi A. O., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. O. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis 2016 m. gruodžio 3 d., apie 17.00 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį Toyota RAV4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas atbulas atsitrenkė į šuns voljerą. Eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilis ir šuns voljeras. Vairuotojas iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) reikalavimus.

Teismo posėdyje A. O. savo kaltės dėl inkriminuojamų administracinių teisės pažeidimų nepripažino ir paaiškino, kad 2016 m. gruodžio 3 d. R. J. paprašė jo atvykti pas jį į namus, adresu (duomenys neskelbtini). Užėjęs pas jį pamatė, kad jo automobilis Toyota RAV4 buvo nuriedėjęs nuo kalniuko į šuns voljerą. R. J. išstūmė automobilį, kad jį nuplautų, nuėjo į rūsį, tuo metu automobilis nuriedėjo į šuns voljerą. Jis buvo apgadintas, sudaužytas galinis stiklas. R. J. paprašė padėti automobilį nustumti į garažą. Jis atvažiavo, kad padėti automobilį įstumti į garažą. Automobilį į garažą stūmė jis, R. J. ir dar vienas žmogus. Jis automobilio nevairavo, į vidų įlipęs nebuvo. Pirmadienį susiskambino ir sprendė ką daryti su tuo automobiliu. Skambino draudimo bendrovei, jiems paaiškino, kad jei žala yra virš 1500 eurų, tai reikia kviesti policiją. Iš pradžių pasakė, kad reikia atvaryti automobilį į draudimo kompaniją. Pasakius, kad automobiliui išdaužtas stiklas, liepė kviesti policiją. Jis skambino į policiją, jie pasakė, kad reikia užregistruoti įvykį. Jis norėjo padėti draugui R. J., todėl pasakė, kad vairavo, nes R. J. neturėjo teisės vairuoti. Norėjo užfiksuoti apgadinimus, kad gauti draudimo išmoką, todėl iškvietė policiją. Automobilis priklauso R. J..

Liudytojas R. J., apklausiamas teismo posėdyje, paaiškino, kad automobilis priklauso jam, žala niekam nepadaryta. Buvo apgadintas automobilis, šuns voljeras. Jie su žmona pasirašė vedybų sutartį, pagal kurią automobilis priklauso jam, namas taip pat priklauso jam, šuns voljeras kaip ir namo priklausinys, bet nėra įregistruotas. Su žmona kartu negyvena jau 4 mėn. Tą dieną jis išstūmė automobilį iš garažo, nuėjo į rūsį. Grįžęs pamatė, kad automobilis buvo įsirėmęs į šuns voljerą. Automobilis nuriedėjo nuo nuokalnės ir įsirėmė į voljerą. Paskambino A. O. ir paprašė, kad padėtų automobilį įstumti į garažą. A. O. jo automobilio nevairavo. Kai jis atvyko, automobilis jau buvo apgadintas, buvo išdužęs stiklas. Viso to policijai nesakė, nes neturėjo vairuotojo pažymėjimo. Paprašė, kad A. O. pasakytų, kad jis vairavo. Išsiaiškino per pažįstamus, kad jeigu padaryta žala iki 1500 eurų, policijos kviesti nebūtina. Paskambino į draudimo kompaniją, papasakojo apie sugadinimus, ir jie sakė, kad žala didesnė, todėl reikia kviesti policiją. Draudimo bendrovės atstovams paaiškino, kad jis vairavo ir įsirėmė į voljerą. Pripažįsta, kad policijos pareigūnams davė melagingus paaiškinimus.

Liudytojas A. R., apklausiamas teismo posėdyje, paaiškino, kad apie eismo įvykį nieko nežino. 2016 m. gruodžio 3 d. atvyko į namo kiemą, adresu (duomenys neskelbtini). A. O. užėjo, paskui pašaukė jį. Ten stovėjo raudonos spalvos automobilis. Tą automobilį padėjo įstumti į garažą. Jis stūmė automobilį, padėti įstumti į garažą paprašė A. O.. Į garažą automobilį stūmė jis, A. O. ir R. J.. Tuo metu niekas į automobilį įlipęs nebuvo, už vairo niekas nesėdėjo. Kiek suprato, automobiliui nusėdo akumuliatorius, todėl jį ir reikėjo padėti stumti. Jokių kalbų apie eismo įvykį negirdėjo. Matė, kad šuns voljeras buvo sulankstytas, nežino, kada jis buvo apgadintas. Nežino, kodėl buvo kviečiama policija. Įstūmęs automobilį jis išėjo iš kiemo. Prie jo apie voljero apgadinimus niekas nekalbėjo. Nematė, kad A. O. būtų įlipęs į automobilį. R. J. yra A. O. pažįstamas, jis asmeniškai jo nepažįsta.

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės pareigūno 2016 m. gruodžio 5 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2016-12-05 buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) apgadintas automobilis Toyota RAV4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir šuns būda. Apie įvykį pranešė eismo įvykį padaręs vairuotojas, pats eismo įvykis buvo 2016-12-03, vietoje laukia vairuotojas ir namo savininkas, kuriam priklauso automobilis ir šuns būda. Atvykus, Toyota savininkas R. J. (pranešime klaidingai nurodoma – J) paaiškino, kad 2016-12-03 buvo palikęs savo automobilį meistrui A. O., kuris tą dieną tvarkė artezinį šulinį, o pats buvo išvykęs. Apie 17 val. meistras jį informavo, kad automobiliu atsitrenkė į šuns voljerą, nes bandant apsukti automobilį kieme, A. O. užpuolė palaidas šeimininko šuo, dėl ko A. O. atsitrenkė į voljerą. A. O. paaiškino, kad šeštadienį tvarkė R. J. (pranešime klaidingai nurodoma – Jurkonio) artezinį šulinį ir naudojosi jo automobiliu. Atvažiavęs į kiemą, A. O. bandė apsukti automobilį ir manevravo kieme atidaręs vairuotojo dureles, kai staiga jį puolė šeimininko šuo. A. O. nesuvaldė Toyota ir, važiuodamas atbulas, trenkėsi į šuns voljerą. Apie įvykį policijai nepranešė, nes buvo įsitikinęs, kad to daryti nereikia, jei informavo R. J., kuris šiandien kreipėsi į draudimo bendrovę, šios atstovai pareikalavo policijos pažymos dėl eismo įvykio. R. J. ir A. O. dėl įvykio neužpildė eismo įvykio deklaracijos, apie įvykį neinformavo nei policijos, nei draudimo bendrovės. (b. l. 13).

R. J. 2016 m. gruodžio 5 d. paaiškinime nurodoma, kad 2016-12-03 jis paliko savo automobilį Toyota RAV4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), A. O. sutvarkyti artezinį šulinį prie namo (duomenys neskelbtini). Apie 17 val. jis jį informavo, kad jį užpuolė šuo ir įvyko įvykis, kurio metu buvo apgadintas automobilis ir sugadintas šuns voljeras (b. l. 15).

A. O. 2016 m. gruodžio 5 d. paaiškinime nurodyta, kad 2016-12-03 jis maždaug apie 17 val. tvarkė pas R. J. privačiam name adresu (duomenys neskelbtini) artezinį šulinį. Tam laikotarpiui jis jam buvo davęs savo automobilį Toyota RAV 4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Atvežęs visas medžiagas, kurios reikalingos remontui, norėjo privairuoti prie artezinio šulinio. Privažiuot reikėjo atbulam ir tam reikėjo apsisukti kieme. Buvo tamsu ir buvo blogas oras. Tam, kad galėtų matyti, atsidarė dureles ir pradėjo apsisukinėti. Buvo nepririštas šuo, kuris puolė ant jo per atidarytas dureles. Tuo metu jis buvo įjungęs atbulinį bėgį ir paveiktas šoko supainiojo pedalus ir įvažiavo į voljerą. Nesikreipė į policiją dėl to, kad žino, jog esant iki 1500 eurų žalai nereikia kviesti policijos (b.l. 16).

Byloje pateiktos fotonuotraukos, kuriose matyti, kad automobiliui Toyota RAV4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadintas galinis sparnas, bagažinė ir galinio lango stiklas. Taip pat nufotografuotas apgadintas šuns voljeras (b. l. 17-19).

ATPK 127 str. 2 d. numatyta administracinė atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Teismo posėdyje apklaustas A. O. nurodė, kad transporto priemonės Toyota RAV4 nevairavo, tik R. J. prašymu padėjo ją įstumti į garažą. Kai ją padėjo įstumti į garažą, ši transporto priemonė jau buvo apgadinta. Tokius administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymus patvirtino teismo posėdyje apklausti liudytojai R. J. bei A. R.. R. J. teismui paaiškino, kad automobilis buvo apgadintas tuo metu, kai jį paliko kieme. Tuo metu jis savaime pradėjo riedėti ir atsitrenkė į šuns voljerą. Jie nutarė iškviesti policijos pareigūnus, nes norėjo gauti draudimo išmoką dėl apgadinto automobilio, kadangi draudimo bendrovės atstovas nurodė, kad eismo įvykis turi būti užregistruotas policijoje. A. O. atvykusiems policijos pareigūnams nurodė vairavęs, kadangi automobilio savininkas R. J. neturėjo vairuotojo pažymėjimo. Tiek R. J., tiek A. O. pripažino, kad policijos pareigūnams davė melagingus paaiškinimus apie eismo įvykio aplinkybes. Pažymėtina, kad teismas nagrinėja administracinio teisės pažeidimo bylą dėl tų pažeidimų, dėl kurių byla buvo perduota teismui, todėl negali pasisakyti dėl A. O. bei R. J. melagingų paaiškinimų, duotų policijos pareigūnams, teisinio vertinimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja, kad byloje nėra jokių objektyvių ir patikimų įrodymų, kurie paneigtų administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens bei liudytojo R. J. paaiškinimus, duotus teismo posėdyje. Tarnybinį pranešimą surašę policijos pareigūnai patys eismo įvykio nematė, jie aplinkybes nurodė iš minėtų asmenų paaiškinimų. Pažymėtina ir tai, kad įsigaliojus naujam Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksui, nėra numatyta administracinė atsakomybė už eismo įvykio, kurio metu buvo apgadintas kitam asmeniui priklausantis turtas, sukėlimą. Taip pat teismas atkreipia dėmesį į tai, kad netgi vadovaujantis pirminiais A. O. ir R. J. paaiškinimais, nebūtų galima konstatuoti, kad A. O. padarė ATPK 130 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą. Šiame straipsnyje, be kita ko, numatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad ATPK 130 str. 1 d. numatytas pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pavyzdžiui, pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą Kelių eismo taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos, paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-7-3-2013). Tuo tarpu šioje byloje nustatyta, kad A. O. ir R. J. pranešė policijai apie eismo įvykį, davė paaiškinimus apie jo aplinkybes, taip pat nurodė, kodėl policijos pareigūnus iškvietė praėjus kuriam laikui po eismo įvykio.

Esant tokiems įrodymams, konstatuotina, kad A. O. veiksmuose nėra ATPK 127 str. 2 d. ir ATPK 130 str. 1 d. numatytų administracinių teisės pažeidimų sudėties, todėl administracinio teisės pažeidimo byla jam nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 24, 30 str., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 224, 286 str., 287 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., A. O. nutraukti, nesant jo veikoje šių pažeidimų sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302² – 302⁵ str. nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.