- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-09
- Bylos Nr.
- 1A-961-66-2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-1-00234-2011-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Teresėlė Kazlauskienė (pirm.), Stasys Punys, Arūnas Kisielius
- Nuteistasis
- T.J., I.K.
- Advokatai
- Violeta Mikutavičienė
Pranešėja Teresėlė Kazlauskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-961/2011
Teisėja Danutė Mickevičienė Teisminio proceso Nr. 1-10-1-00234-2011-6
2011 m. gruodžio 9 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Teresėlės Kazlauskienės,
nuteistųjų gynėjams advokatams Violetai Mikutavičienei, Elenai Žilėnienei, Anatolijui Svilai,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų T.J. ir I.K. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. birželio 17 d. nuosprendžio, kuriuo:
T.J., a.k. (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 3 d. ir nuteistas laisvės atėmimu šešeriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose;
I.K., a.k. (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 3 d. ir nuteistas laisvės atėmimu šešeriems metams šešiems mėnesiams; pripažintas kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 187 str. 3 d. ir nuteistas keturiasdešimt parų areštu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d., subendrinus paskirtąsias bausmes apėmimo būdu, paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas šešeriems metams šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Šiuo nuosprendžiu priteista iš T.J., I.K. solidariai 357,02 Lt UAB „P (duomenys neskelbtini)“ naudai.
Aprašomoji dalis
nustatė:
T.J. nuteistas už tai, kad 2011-02-24 apie 17.54 val. UAB „P (duomenys neskelbtini)“ priklausančioje parduotuvėje (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), iš anksto susitaręs ir turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, veikdamas kartu su I.K., tuo metu kai jis (T.J.) sudavė pistoletu iš nugaros pusės parduotuvės kasininkui Jurij Jagelo į kaklo sritį, tuo sukeldamas jam fizinį skausmą bei suėmęs jį už peties pastūmė, o pastarajam nukritus ant žemės įrėmė pistoletą į pakaušį bei laikė jį prispaudęs koja prie žemės, tokiu būdu atimdamas galimybę priešintis, o tuo metu I.K., užšokęs ant kasos Nr. 1 prekystalio, sudavė vieną smūgį kumščiu kasininkei S.V. į veido sritį, tuo sukeldamas pastarajai fizinį skausmą, iš kasos stalčiaus pagrobė 2670 litų grynųjų pinigų, tuo padarydamas UAB „P (duomenys neskelbtini)“ 2670 Lt turtinę žalą.
Šiais savo veiksmais T.J. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 3 d.
I.K. nuteistas už tai, kad 2011-02-24 apie 17.54 val. UAB „P (duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su T.J., iš anksto susitarę ir turėdami tikslą plėšimo būdu pagrobti svetimą turtą, tuo metu kai T.J. sudavė pistoletu iš nugaros pusės parduotuvės kasininkui J.J. į kaklo sritį, tuo sukeldamas jam fizinį skausmą, bei suėmęs jį peties pastūmė, o pastarajam nukritus ant žemės, įrėmė pistoletą į pakaušį ir laikė prispaudęs koja jį prie žemės, tokiu būdu atėmė galimybę priešintis, jis, I.K., užšokęs ant kasos Nr. 1 prekystalio, sudavė vieną smūgį kumščiu kasininkei S.V. į veido sritį, tuo sukeldamas pastarajai fizinį skausmą, iš kasos stalčiaus pagrobė 2670 litų grynųjų pinigų, tuo padarydamas UAB „P (duomenys neskelbtini)“ 2670 Lt turtinę žalą.
Šiais savo veiksmais I.K. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 3 d.
Be to, jis nuteistas už tai, kad 2011-02-24 apie 17.54 val. plėšimo metu UAB „P (duomenys neskelbtini)“ priklausančioje parduotuvėje (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) tikslu pagrobti svetimą turtą – pinigus, sugadino du kasos Nr.1NCR stalčiaus mechanizmus, bendrai 238,39 Lt sumai.
Šiais savo veiksmais I.K. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 187 str. 3 d.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis T.J. prašo sušvelninti jam paskirtą šešerių metų laisvės atėmimo bausmę, kuri, jo manymu, yra per griežta. Apeliaciniame skunde nurodė, kad teisėja neatsižvelgė į tai, kad jis nenorėjo apiplėšti parduotuvės, apiplėšė šią parduotuvę nesusitaręs iš anksto, viskas įvyko spontaniškai. Teisėja nepagrįstai konstatavo, kad jie padarė nusikaltimą iš anksto susitarę. Nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Nurodo, kad jis pilnai prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi.
Apeliaciniu skundu nuteistasis I.K. prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę. Apeliaciniame skunde nurodė, kad kartu su T.J. nutarė nueiti pas pažįstamą A.Ž. Jau anksčiau pas šį asmenį yra matęs dujinį pistoletą, nutarė iš A. minėtą ginklą paimti arba pasiskolinti, kad galėtų jį parduoti, nes reikėjo pinigų. A. leidimu jie paėmė minėtą ginklą (A. sugyventinė jiems šį ginklą padavė ir nuvežė į S (duomenys neskelbtini)). Prie parduotuvės (duomenys neskelbtini) jis pasiūlė T.J. nueiti į minėtą parduotuvę. Ko jam reikėjo, jis T.J. nesakė, taip pat nesakė, kad turi pinigų. Vaikštant po parduotuvę jis nežinojo, kad T.J. buvo su savimi paėmęs ginklą ar kepurę su iškirptomis akimis. Vaikščiodamas po parduotuvę jis išsirinko kažkokį nebrangų alkoholinį gėrimą ir nuėjo link kasos. Jiems stovint eilėje, T.J. pasišalino nuo jo, nuėjo už kasų link išėjimo, ką jis darė, jis nematė, nes į jo pusę nežiūrėjo, laukė savo eilės atsiskaityti už paimtą prekę. Kai pamatė kasoje pinigų, tada nusprendė iš kasos juos pagrobti, kadangi tuo metu niekur nedirbo, pragyvenimui su sugyventine ir sūnumi trūkdavo pinigų. Skunde teigia, kad teismas rėmėsi nukentėjusių nepilnamečių parodymais, kurie juos atpažino ne akistatos ar atpažinimo metu, o iš nuotraukų, kurias jiems parodė ikiteisminio tyrimo pareigūnai. Šie liudininkai teismo metu paaiškino, kad jie, t.y. I.K. ir T.J., buvo susitarę apiplėšti parduotuvę. Nukentėjusysis teismo posėdžio metu taip nurodė, kad jam atrodė, jog nusikaltimą padarę asmenys galėjo būti susitarę padaryti plėšimą. Tačiau tarp jų (nuteistųjų) jokios kalbos apie apiplėšimą nebuvo. Kai vyko nusikaltimas, jis stovėjo atsisukęs veidu į kasininkę, o ką tuo metu už kasų veikė T.J., jis nematė. Ar kasininkas buvo paguldytas ant žemės, ar pasilenkęs, jam pamatyti trukdė tuo metu ten stovėjęs prekystalis. Nurodo, kad kai jis įvykdė vagystę iš kasos, bėgdamas link išėjimo durų pastebėjo, kad T.J. buvo paguldęs kasininką ant žemės, ką jis laikė rankoje, jis nematė. Dėl ko taip T.J. pasielgė, jis nežino, bet mano, kad T.J. buvo apsvaigęs nuo vaistų. Nurodo, kad nebuvo nustatyta jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių. Jis ikiteisminio tyrimo pareigūnams paaiškino, kad narkotinių medžiagų nevartoja ir tuo metu nebuvo apsvaigęs. Nuteistojo nuomone, teismas paskyrė jam per griežtą bausmę, kuri yra didesnė nei bausmės vidurkis. Nurodo, kad jam vykdant pinigų vagystę, nukentėjusioji teigė, jog jis trenkė jai į veido sritį, tačiau į medikus nukentėjusioji nesikreipė, todėl yra pagrindas manyti, kad nukentėjusioji davė melagingus parodymus, kad jam būtų paskirta kuo griežtesnė bausmė.
Teismo posėdžio metu nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus patenkinti.
Prokuroras prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistųjų apeliaciniai skundai atmestini.
Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d. nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose.
Nuteistųjų apeliaciniuose skunduose prašoma peržiūrėti bylą ir sušvelninti jiems paskirtas bausmes.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą ir nuteistųjų T.J. ir I.K. apeliacinius skundus, daro išvadą, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. birželio 17 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį keisti nėra pagrindo.
Kolegija pažymi, kad teismas, skirdamas bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, vadovaujasi BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (LR BK 54 str. 1, 2 dalys).
Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, skirdamas T.J. bausmę, išanalizavęs byloje esančių aplinkybių visumą, tinkamai atsižvelgė į tai, kad: jis padarė sunkų nusikaltimą (LR BK 11 str. 5 d.); padarytas baigtas nusikaltimas tiesiogine tyčia iš savanaudiškų paskatų (siekiant praturtėti); į kaltinamojo asmenybę – teismo teistas penkis kartus už nusikaltimus nuosavybei, baustas administracine tvarka; atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes kolegija mano, kad nuteistasis T.J. nedaro tinkamų išvadų dėl savo elgesio, nenori paklusti visuotinai privalomoms elgesio taisyklėms, toliau linkęs nesilaikyti teisės normų, nusikalsti. Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo T.J. paskirta bausmė savo dydžiu nėra aiškiai per griežta, ji atitinka Lietuvos Respublikos BK 54 str. nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, todėl švelninti ją nėra pagrindo. Kritiškai vertintini nuteistojo apeliacinio skundo teiginiai, kad T.J. nenorėjo apiplėšti parduotuvės, apiplėšė šią parduotuvę nesusitaręs iš anksto, kad viskas įvyko spontaniškai, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog jie padarė nusikaltimą iš anksto susitarę, nes tai buvo paneigta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje remiantis nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais, taip pat kita byloje esančia medžiaga. Iš šių duomenų matyti, kad T.J. ir I.K. veikė iš anksto susitarę, turėdami planą ir pasiskirstę vaidmenimis, t. y. kaltinamieji parduotuvėje užsideda kaukes, T.J., panaudodamas šaunamąjį ginklą ir fizinį smurtą neutralizuoja apsaugos darbuotojo pasipriešinimą, o tuo metu I.K. suduoda smūgį kasininkei ir iš kasos stalčiaus pagrobia pinigus, prieš tai sugadindamas kasos aparatą.
Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, skirdamas I.K. bausmę, išanalizavęs byloje esančių aplinkybių visumą, tinkamai atsižvelgė į tai, kad: jis padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą, numatytą LR BK 187 str. 3 d., ir vieną sunkų nusikaltimą, numatytą LR BK 180 str. 3 d. (LR BK 11 str. 5 d.); padarytos baigtos nusikalstamos veikos tiesiogine tyčia iš savanaudiškų paskatų (siekiant praturtėti); į kaltinamojo asmenybę – teismo teistas šešis kartus už nusikaltimus nuosavybei; atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kolegija daro analogiškas išvadas kaip ir T.J. atveju, t. y. kad I.K. nedaro tinkamų išvadų dėl savo elgesio, nenori paklusti visuotinai privalomoms elgesio taisyklėms, toliau linkęs nesilaikyti teisės normų, nusikalsti. Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo I.K. paskirta bausmė savo dydžiu nėra aiškiai per griežta, ji atitinka Lietuvos Respublikos BK 54 str. nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, todėl švelninti ją nėra pagrindo. Nuteistojo apeliacinio skundo teiginiai vertintini kritiškai dėl tų pačių priežasčių kaip ir T.J. atveju, t. y. tai buvo paneigta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje remiantis nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais, taip pat kita byloje esančia medžiaga.
Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas I.K. galutinę subendrintą bausmę už padarytas nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 180 str. 3 d. ir 187 str. 3 d., pagrįstai vadovavosi LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. subendrindamas bausmes apėmimo būdu, griežtesne paskirta bausme apimant švelnesnę paskirtą bausmę, ir galutinę subendrintą bausmę paskiriant laisvės atėmimą šešiems metams šešiems mėnesiams.
Esant nurodytoms aplinkybėms, kolegija daro išvadą, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. birželio 17 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį keisti ir švelninti bausmes nuteistiesiems T.J. ir I.K., jų apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais, nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
nuteistųjų T.J. ir I.K. apeliacinius skundus atmesti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo.