Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. 1A-17-462/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-03683-2017-3 (S) Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.12; 2.4.5.2; 2.4.6.1

2018 m. sausio 18 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arvydo Daugėlos, Lino Pauliukėno ir Remigijaus Preikšaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokuroro Eduardo Builisovo apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2017-10-19 nuosprendžio, kuriuo E. R. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalį ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 2 metams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtas laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 ir 2 dalimis bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, nuteistasis įpareigotas per šį laikotarpį tęsti darbą.

Iš civilinės atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ G. J. priteista 6 500 Eur nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti, likusi ieškinio dalis dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo atmesta. G. J. ieškinio dalis, kuria prašoma priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos žalos sumos palikta nenagrinėta. Iš E. R. G. J. priteista 1 005 Eur proceso išlaidoms atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2017-01-24, apie 13 val. 55 min., Pagėgių savivaldybėje, kelio Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda 149 kilometre E. R., vairuodamas automobilį „Mercedes-Benz Sprinter“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 126 punkto reikalavimus, t. y. važiuodamas paskui sunkvežimį „Scania“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su priekaba „Kraker“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nesilaikydamas saugaus atstumo ir pastarajam stabdant, siekdamas išvengti susidūrimo su sunkvežimiu, staiga suko į kairę norėdamas lenkti sunkvežimį, išvažiavo į priešingą eismo juostą ir susidūrė su priešais atvažiuojančiu Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pagėgių policijos komisariato tarnybiniu automobiliu „Škoda Yeti“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris važiavo su įjungtais specialiais garso ir šviesos signalais. Šie E. R. Kelių eismo taisyklių pažeidimai buvo susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su eismo įvykio kilimu ir atsiradusiomis pasekmėmis, t. y. eismo įvykio metu dėl patirtų sužalojimų žuvo policijos tarnybinio automobilio vairuotojas T. S., o tarnybiniame automobilyje važiavusiam pareigūnui D. P. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.Apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokuroras Eduardas Builisovas prašo Tauragės rajono apylinkės teismo 2017-10-19 nuosprendį pakeisti ir E. R. nubausti pagal BK 281 straipsnio 5 dalį laisvės atėmimu 2 metams, netaikant BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatų, sumažinančių bausmę vienu trečdaliu, kitas nuosprendžio dalis palikti nepakeistas. Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, jog nuosprendis priimtas netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą. Pažymi, jog pirmosios instancijos teismas po keleto teismo posėdžių (2017-08-29, 2017-09-07), išklausęs proceso dalyvių prašymus ir atsiliepimus į juos, nusprendė pradėti įrodymų tyrimą. 2017-09-27, po kaltinamojo akto paskelbimo ir kaltinamojo visiško prisipažinimo bei sutikimo duoti paaiškinimus, prokurorui bei nukentėjusiosios atstovei prieštaraujant, taikė sutrumpinto įrodinėjimo tyrimo tvarką bei apklausė kaltinamąjį, nukentėjusiuosius, liudytojus ir specialistą tik tiek, kiek tai susiję su civiliniu ieškiniu, ištyrė rašytinius įrodymus. Prokuroro ir nukentėjusiosios atstovės nesutikimas buvo motyvuojamas tuo, kad į teismo posėdį turėjo būti kviečiami ne tik į sąrašą įtraukti apklaustini proceso dalyviai, bet ir teismo medicinos ekspertas, proceso dalyvių iniciatyva papildomai kviečiami liudytojai, kurių apklausa civilinio ieškinio aspektu paliestų ir kitų įrodymų tyrimą. Teigia, jog nagrinėjamu atveju teismas faktiškai atliko įrodymų tyrimą bendra tvarka, teisminio nagrinėjimo procesas užtruko beveik mėnesį, dėl to toks procesas neatitinka sutrumpinto (supaprastinto) proceso tyrimo principo ir sampratos.Atsiliepimu į apeliacinį skundą E. R., atstovaujamas advokato Pauliaus Jablonsko, prašo Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros 2017-10-25 apeliacinį skundą atmesti ir Tauragės rajono apylinkės teismo 2017-10-19 nuosprendį palikti nepakeistą. Atsiliepime nuteistasis nurodo, jog pirmasis teismo posėdis neįvyko dėl to, kad į bylą buvo įtrauktas trečiasis asmuo – draudimo bendrovė, todėl, siekiant užtikrinti visų bylos dalyvių teises, bylos nagrinėjimas buvo atidėtas. Antrojo teismo posėdžio metu kaltinamasis E. R. po kaltinamojo akto paskelbimo savo kaltę pripažino visiškai, neginčijo faktinių bylos aplinkybių, sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu. Nuteistasis sutinka su apeliacinio skundo motyvais, jog šioje byloje buvo apklausiama civilinė ieškovė, nukentėjęs asmuo, taip pat keli liudytojai, tačiau tokiu būdu buvo nagrinėjamas ieškovės civilinis ieškinys, nurodyti veiksmai atlikti civilinio atsakovo bei civilinio ieškovo iniciatyva. E. R. iniciatyva buvo apklausta tik laidavimo institutą prašanti taikyti A. Š., tokia apklausa teismų praktikoje nelaikytina įrodymų tyrimo dalimi, nes paprastai laiduotojui nėra žinomos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės. Atsižvelgdamas į išdėstytus motyvus E. R. nesutinka su prokuroro argumentais, jog byla nebuvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, nes, be civilinio ieškinio nagrinėjimo, įrodymų tyrimo dėl E. R. nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių nebuvo, o įrodymai buvo paskelbti laikantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimų. Dėl to, E. R. nuomone, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bausmės klausimą, pagrįstai taikė BK 64¹ straipsnį ir paskirtą bausmę pagrįstai sumažino trečdaliu.Teismo posėdyje prokurorė Vilija Žukauskienė apeliacinį skundą prašė tenkinti. Nuteistojo E. R. gynėjas advokatas Paulius Jablonskas prašė Tauragės rajono apylinkės teismo 2017-10-19 nuosprendį palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.Apeliacinis skundas atmestinas.Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas faktiškai atliko įrodymų tyrimą bendra tvarka, teisminio nagrinėjimo procesas užtruko beveik mėnesį, dėl to toks procesas neatitinka sutrumpinto (supaprastinto) proceso tyrimo principo ir sampratos, teigia, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais.Pagal BK 64¹ straipsnio 1 dalį baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Pagal šio straipsnio 2 dalį 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Taigi vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė savo kaltę pripažįstančiam asmeniui vienu trečdaliu gali būti švelninama, jei baudžiamoji byla buvo išnagrinėta viena iš trijų proceso formų: 1) pagreitinto proceso tvarka; 2) atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą; 3) priimant teismo baudžiamąjį įsakymą. BPK 273 straipsnio 1 dalis nustato, jog jeigu kaltinamasis, kuris nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta esąs kaltas ir pageidauja tuojau pat duoti parodymus bei sutinka, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, arba tokį pageidavimą kaltinamasis jau yra pareiškęs šio Kodekso 218 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį ir įvykdžius šio Kodekso 291 straipsnio reikalavimus gali būti nutrauktas, jei nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinka prokuroras ir gynėjas.Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu po kaltinamojo akto paskelbimo kaltinamasis E. R. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo prisipažino, sutiko duoti parodymus, toks kaltinamojo procesinis elgesys, teisėjų kolegijos vertinimu, yra tinkamas, t. y. nagrinėjamu atveju yra įgyvendintas BK 64¹ straipsnio 2 dalyje nustatytas reikalavimas, todėl konstatuotina, jog E. R. turėjo teisę į sutrumpintą įrodymų tyrimą, įtvirtintą BPK 273 straipsnio 1 dalyje.Prokuroras teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog nesutinka su sutrumpintu įrodymų tyrimu, nes „iškyla klausimų dėl pačio įvykio ir civilinio ieškinio“. Teisėjų kolegija tik iš dalies sutinka su šiuo argumentu, t. y. sutiktina su ta argumento dalimi, jog nagrinėjant bylą apylinkės teisme ginčas kilo tik dėl pareikšto civilinio ieškinio, tačiau nesutiktina su argumento dalimi, jog kyla klausimų dėl įvykusio eismo įvykio, t. y. nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju yra tikslinga analizuoti, kokia apimtimi bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo tiriami įrodymai bei apklausiami liudytojai.BPK 219 straipsnis nustato reikalavimus kaltinamojo akto turiniui. Be kitų duomenų, kaltinamajame akte taip pat turi būti nurodomas nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės; duomenys apie nukentėjusįjį (vardas, pavardė ir gimimo data); įtariamojo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės (BPK 219 straipsnio 3 punktas). Teisėjų kolegijos vertinimu, iškilus klausimams dėl E. R. inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, visos abejonės turėjo būti pašalintos atliekant ikiteisminį tyrimą, t. y. iki kaltinamojo akto surašymo ir perdavimo teismui.Rekomendacijų dėl kaltinamojo akto surašymo ir perdavimo teismui, patvirtintų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2015-06-01 įsakymu Nr. I-136 „Dėl rekomendacijų dėl kaltinamojo akto surašymo ir perdavimo teismui patvirtinimo“, 12 punktas nustato, jog siekiant nepažeisti įtariamojo teisės į gynybą, BPK 219 straipsnio 1 dalies 3 punkte reikalaujamas nusikalstamos veikos aprašymas turi atitikti BPK 187 straipsnyje numatyto pranešimo apie įtarimą turinį (neišvardijamos tik įtariamojo teisės), išskyrus atvejus, numatytus Rekomendacijų dėl pranešimo apie įtarimą parengimo ir nusikalstamų veikų perkvalifikavimo ikiteisminio tyrimo metu 18, 19 ir 21 punktuose. BPK 187 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pranešime apie įtarimą, prokuroro nutarime ar ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartyje pripažinti įtariamuoju turi būti nurodyta nusikalstama veika (padarymo vieta, laikas, kitos aplinkybės) ir baudžiamasis įstatymas, numatantis tą nusikalstamą veiką, taip pat išvardytos įtariamojo teisės.Kaip nagrinėjamu atveju matyti iš kaltinamojo akto, aprašant E. R. padarytą nusikalstamą veiką, yra nurodytos visos BPK 219 straipsnio 3 punkte išvardytos aplinkybės, taip pat ir teisės aktų reikalavimai, kuriuos kaltinamasis pažeidė. Iš kaltinimo formuluotės visiškai aišku, kad E. R. padarė BK 281 straipsnio 5 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką bei šios veikos padarymo faktinės aplinkybės, t. y. jokių klausimų dėl E. R. inkriminuojamos nusikalstamos veikos (eismo įvykio, kurio metu žuvo policijos pareigūnas) nekyla, kaltinamasis, kaip minėta, prisipažino padaręs šią nusikalstamą veiką, sutiko duoti parodymus. Vienintelis klausimas, dėl kurio Tauragės rajono apylinkės teismo 2017-08-29 protokoline nutartimi teismo posėdis buvo atidėtas, – civilinės atsakovės akcinės draudimo bendrovės (toliau – ADB) „Gjensidige“ neįtraukimas į bylą civiline atsakove.BPK 109–118 straipsniai nustato civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje pareiškimo bei žalos išmokėjimo tvarką. Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla (BPK 109 straipsnis). Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, jog žala kilo dėl transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausta transporto priemone padaryto eismo įvykio, žalos atlyginimo santykius taip pat reglamentuoja Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) nuostatos, t. y. TPVCAPDĮ 16 straipsnio 1 dalis nustato, jog kai dėl padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui transporto priemonės valdytojui atsiranda civilinė atsakomybė, išmoką moka atsakingas draudikas arba Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras. Nagrinėjamu atveju draudimo sutartis dėl transporto priemonės, kuria padarytas eismo įvykis, valdytojo civilinės atsakomybės buvo sudaryta su ADB „Gjensidige“, todėl minėtai draudimo bendrovei taip pat kilo pareiga atlyginti eismo įvykio metu tretiesiems asmenims padarytą žalą. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės G. J. civilinis ieškinys buvo pareikštas dar ikiteisminio tyrimo metu, o civilinis atsakovas turi atitinkamas teises ikiteisminio tyrimo metu (pvz., BPK 178 straipsnio 5 dalis, 111 straipsnio 2 dalis), teisėjų kolegijos vertinimu, ADB „Gjensidige“ civiline atsakove į bylą turėjo būti įtraukta ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro nutarimu ikiteisminio tyrimo metu, t. y. iki kaltinamojo akto perdavimo teismui.Atsižvelgiant į tai, jog nei ikiteisminio tyrimo pareigūno, nei prokuroro nutarimu ADB „Gjensidige“ į bylą civiline atsakove įtraukta nebuvo, kaip jau minėta, ji įtraukta į bylą Tauragės rajono apylinkės teismo 2017-08-29 protokoline nutartimi, kuria taip pat atidėtas teisiamasis posėdis, tai, teisėjų kolegijos vertinimu, prokuroro, surašiusio kaltinamąjį aktą, neatidumo pasekmė, dėl kurios atsakomybė negali būti perkeliama kaltinamajam, todėl, atsižvelgiant į tai, jog E. R. procesinis elgesys buvo tinkamas, o civilinio atsakovo įtraukimas į bylą nuo kaltinamojo nepriklauso, teisiamojo posėdžio atidėjimas nusprendus į bylą civiline atsakove įtraukti ADB „Gjensidige“ negali būti vertinama kaip aplinkybė, nagrinėjamu atveju trukdanti taikyti sutrumpintą įrodymų tyrimą dėl kaltinamojo. Nagrinėjamu atveju civilinė atsakovė ADB „Gjensidige“ įtraukta į bylą tik 2017-08-29 teisiamojo posėdžio metu tenkinus civilinės atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovės S. V. prašymą, t. y. nei nukentėjusioji, reikšdama civilinį ieškinį, nei prokuroras neprašė įtraukti į bylą minėtos civilinės atsakovės. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus konstatuotina, kad nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės buvo aiškios, o trys teisiamieji posėdžiai įvyko tik dėl to, jog nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl civilinio ieškinio dydžio, teisiamuosiuose posėdžiuose apklaustų liudytojų pagalba buvo įrodinėjamas būtent civilinis ieškinys, o ne eismo įvykis, kurio padarymu kaltinamas E. R., nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, todėl konstatuotina, jog tai nesusiję su galimumu E. R. taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog baudžiamąją bylą nagrinėjant Tauragės rajono apylinkės teisme, prokuroro nesutikimas su sutrumpinto įrodymų tyrimo taikymu buvo formalus, t. y. 2017-08-29 teisiamojo posėdžio metu prokuroras nurodė, jog „ko gero nepavyks taikyti sutrumpinto įrodymų tyrimo, bet bus matyti. Mano kolega kažkodėl išreiškė poziciją, kad negalimas sutrumpintas įrodymų tyrimas, matyt nujautė, kad bus ginčas dėl civilinio ieškinio“. Papildomai pastebėtina, jog nagrinėjant baudžiamąją bylą apylinkės teisme taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, t. y. netyrus įrodymų, susijusių su padarytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybėmis, prokuroras, skųsdamas Tauragės rajono apylinkės teismo 2017-10-19 nuosprendį, taip pat neprašė atlikti įrodymų tyrimo, todėl darytina išvada, jog faktiškai sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu, o nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių.Sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka numatyta BPK 291 straipsnyje (sutrumpinto įrodymų tyrimo atveju teisiamojo posėdžio pirmininkas balsu perskaito kaltinamųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų, ekspertų ir specialistų apklausų protokolus, surašytus ikiteisminio tyrimo ar anksčiau teisiamojo posėdžio metu, paskelbia byloje esančius dokumentus, supažindina su kitais įrodymais (1 dalis). Tuo atveju, kai nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškia, jog jie su visais ar dalimi byloje esančių įrodymų yra susipažinę ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, teisiamojo posėdžio pirmininkas gali apsiriboti tik šių įrodymų išvardijimu (2 dalis). Pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo (b. t. 3, b. l. 82–91) turinys patvirtina, kad posėdžio metu buvo apsiribota tik rašytinių įrodymų paskelbimu, rašytiniai įrodymai byloje netirti, o nukentėjusioji ir civilinė ieškovė bei jos atstovė, civilinės atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė, kaltinamasis bei jo atstovas, liudytojai bei specialistas apklausti tik siekiant nustatyti civilinio ieškinio dydį. Taigi pirmosios instancijos teisme procesas vyko sutrumpinto įrodymų tyrimo, o ne bendra tvarka, apkaltinamasis nuosprendis priimtas naudojant vieną iš BK 64¹ straipsnyje numatytų procesinių formų. Kadangi BK 64¹ straipsnyje numatytos dvi būtinosios jo taikymo sąlygos buvo išpildytos, t. y. 1) atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir 2) kaltinamasis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad procesas pirmosios instancijos teisme vyko sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, taigi žemesniosios instancijos teismas, taikydamas BK 64¹ straipsnio nuostatas ir sumažinęs E. R. paskirtą bausmę vienu trečdaliu, tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl apeliacinis skundas atmestinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokuroro Eduardo Builisovo apeliacinį skundą atmesti.