- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-12-14
- Bylos Nr.
- A-261-1473-09
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Virgilijus Valančius (pirm.), Stasys Gagys (pran.), Romanas Klišauskas
- Trečiasis asmuo
- M. Š.
- Pareiškėjas
- N. L.
- Advokatai
- Algirdas Biguzas
- Kategorijos
- 11.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas),
dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui M. Š., jos atstovams E. B. ir advokatui Algirdui Biguzui,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiojo suinteresuoto asmens M. Š. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos N. L. pareiškimą dėl termino pateikti nuosavybės teises ir giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus atnaujinimo, trečiaisiais suinteresuotais asmenimis byloje dalyvaujant Panevėžio apskrities viršininko administracijai, M. Š., G. M. ir E. G.,
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja N. L. kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti terminą pateikti nuosavybės teises ir giminystės ryšį su buvusiu savininku patvirtinančius dokumentus, siekiant atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą buvusio savininko A. M. (M.) įpėdinių iki nacionalizacijos valdytą 3,99 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) kaime, Kupiškio rajone, kadangi nustatytu terminu dokumentų pateikti negalėjo dėl svarbių priežasčių. Nurodė, kad A. M., miręs 1922 metais, buvo jos senelis. Viena iš jo įpėdinių buvo jos mama J. M. – K., mirusi 2001 metais. Prašymą atkurti nuosavybės teises į tėvo nuosavybės teise valdytą žemę Kupiškio rajono Šimonių apylinkės agrarinės reformos tarnybai pateikė jos motina J. K. dar 1991 metais, tačiau visų dokumentų nepateikė. Aplinkybę, kad senelio A. M. įpėdiniai nuosavybės teisėmis valdė žemę, pareiškėja sužinojo tik 2007 metais. Taip pat nurodė, kad po motinos mirties sirgo depresija, 2006 metais pateko į autoavariją, kurioje buvo sunkiai sužalota, gydymas truko ilgą laiką, nuo 2006 m. yra neįgali, nustatytas didelis specialiųjų poreikių lygis. Tretysis suinteresuotas asmuo Panevėžio apskrities viršininko administracija atsiliepime į skundą nurodė, kad neprieštarauja pareiškėjos reikalavimui atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą, kadangi prašyme nurodytos aplinkybės turėtų būti pripažintos svarbiomis termino praleidimo priežastimis. Be to, pažymėjo, kad dar 1991 m. pareiškėjos motina pateikė prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Tik dėl buvusio žemės savininko pavardžių visuose pateiktuose dokumentuose neatitikimų nuosavybės teisės J. K. nebuvo atkurtos.
Tretieji suinteresuoti asmenys M. Š. ir G. M. prieštaravo pareiškėjos prašymui atnaujinti įstatymu nustatytą terminą. Nurodė, kad pareiškėja pateiktais dokumentais neįrodė giminystės ryšio su buvusiu žemės savininku A. M., kadangi pateiktuose dokumentuose yra pavardės neatitikimų. N. L. gali pretenduoti nebent į kažkokio M. žemę. Pabrėžė, kad pareiškėja laiku pati nepateikė prašymo atkurti nuosavybės teises, jos motina jau mirusi, pagal paveldėjimo teisės liudijimą pareiškėjos teisė atkurti nuosavybės teises neįtraukta į paveldimo turto sąrašą. Pateikti dokumentai neįrodo svarbių termino praleidimo priežasčių, kadangi pareiškėjos motina mirė 2001 metais, paveldėjimo teisės liudijimas išduotas 2002 metais, t. y. terminas nebuvo praleistas. Iki pasibaigiant terminui buvo pakankamas laiko tarpas susitvarkyti klausimus, susijusius su nuosavybės teisių atkūrimu.
Trečiųjų suinteresuotų asmenų M. Š. ir G. M. atstovas pažymėjo, kad nėra pateikta dokumentų, kurie patvirtintų pareiškėjos kilmę iš A. M., t. y. yra daug netikslumų pavardėse, varduose. Taip pat pareiškėja įstatymu nustatytais terminais nebuvo pateikusi prašymo atkurti nuosavybės teises, prašymą pateikė jos motina J. K., tačiau paveldėjimo teisės liudijime nėra nurodyta pareiškėjos paveldėta teisė į nuosavybės teisių atkūrimą. Taip pat pabrėžė, kad būtina nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl esančių neatitikimų pavardėje, o tokios bylos priskirtinos bendros kompetencijos teismams. taigi administracinė byla turėtų būti nutrauktina, kad neteisminga administraciniam teismui.
II.
Panevėžio apygardos administracinis teismas 2008 m. gruodžio 12 d. sprendimu pareiškėjos N. L. skundą patenkino – atnaujino N. L. terminą pateikti nuosavybės teises bei giminystės ryšį su buvusiu savininku patvirtinančius dokumentus, siekiant atkurti nuosavybės teises į A. M. (M.) įpėdinių iki nacionalizacijos valdytą 3,99 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) kaime, Kupiškio rajone.
Teismas iš Archyvinių dokumentų nustatė, kad A. M. (kituose dokumentuose - M.) įpėdiniai (duomenys neskelbtini) k., Kupiškio valsčiuje, Panevėžio apskrityje nuosavybės teise iki nacionalizacijos valdė 3,99 ha žemės sklypą. Kupiškio rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 16 d. sprendimu buvo nustatyta, kad šie archyviniai dokumentai priklauso A. M., mirusiam 1922 m. gruodžio 11 d. Pareiškėjos motina J. K., mirusi 2001 m. gruodžio 5 d., yra A. M. dukra. Ji 1991 m. gruodžio 3 d. Kupiškio r. Šimonių apylinkės agrarinei tarnybai pateikė prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į minėtą žemės sklypą. Pareiškėjos motina taip pat pateikė giminystės ryšį su A. M. patvirtinančius dokumentus, tačiau kitų archyvinių dokumentų apie nuosavybę iki savo mirties nepateikė (nuosavybės teisių atkūrimo byla). Pareiškėjos teigimu, A. M., A. M. ir A. M. yra tas pats asmuo, tačiau tai patvirtinančių dokumentų šiuo metu nėra, todėl ji papildomai kreipėsi į Kupiškio rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyrių, archyvus bei Kupiškio rajono apylinkės teismą, kad išspręsti šį ginčą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalis (Lietuvos Respublikos 2004 m. spalio 12 d. įstatymo Nr.IX-2490 redakcija) numato, kad piliečiai, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus iki 2003 m. gruodžio 31 d. turi pateikti šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytoms institucijoms. Piliečiams, praleidusiems nustatytus terminus dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.
Teismas pažymėjo, kad svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausančios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku realizuoti savo teises. Svarbios priežastys, kurios sudaro teisėtą pagrindą įstatymu nustatytų terminų atnaujinimui, teisminėje praktikoje vieningai suprantamos kaip išskirtinės faktinės aplinkybės, objektyviai sutrukdžiusios realizuoti subjektines teises asmeniui, kuris savo valiniais veiksmais šių teisių realizavimo siekė.
Teismas nustatė, kad N. L. pareigą įstatymu nustatytais terminais pateikti trūkstamus nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą ir giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus įgijo 2002 m. birželio 13 d., gavusi paveldėjimo teisės liudijimą po jos motinos J. K. mirties. Taigi, pareiškėjai realizuoti savo teises nuosavybės teisių atkūrimo srityje buvo likęs tik apie pusantrų metų laikotarpis. Per šį laikotarpį reikalingus dokumentus pateikti jai trukdė tai, kad ji po motinos mirties buvo silpnos sveikatos, be to iki 2007 metų nežinojo visų aplinkybių apie jos motinos pradėtą nuosavybės teisių atkūrimo procesą. Pagrindinė kliūtis nuosavybės teisių atkūrimui buvo žemės savininko bei pareiškėjos motinos pavardžių neatitikimai įvairiuose dokumentuose. Tik apie tai sužinojusi, ėmėsi aktyvių veiksmų, kad galėtų įgyvendinti savo teises nuosavybės teisių atkūrimo procese, t. y. kreipėsi į žemėtvarkos skyrių, civilinės metrikacijos tarnybas bei kitas institucijas reikiamiems dokumentams gauti. Be to, pareiškėja 2006 metais pateko į autoavariją, nuo 2006 m. yra neįgali, senyvo amžiaus, jai nustatytas didelis specialiųjų poreikių lygis, be kitų pagalbos pati negali suprasti nuosavybės teisių atkūrimo proceso procedūrų. Teismas padarė išvadą, kad šios objektyvios aplinkybės sutrukdė pareiškėjai laiku ir tinkamai įgyvendinti savo teises.
Teismas konstatavo, kad terminą pateikti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus pareiškėja praleido dėl svarbių priežasčių, todėl šis terminas atnaujintinas.
Teismas nurodė, kad trečiųjų suinteresuotųjų asmenų M. Š. ir G. M. atstovo motyvai, kad pareiškėja turėjo pasinaudoti neteismine ginčo sprendimo tvarka, arba kreiptis į bendros kompetencijos teismą, yra nepagrįsti. Įstatymas nenumato privalomos ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos tokiose bylose, išskyrus tuos atvejus, kai pretendentai iš viso nėra kreipęsi dėl nuosavybės teisių atkūrimo arba nėra aiškinęsi turimų dokumentų pakankamumą nuosavybės teisėms atkurti. Šioje byloje nustatyta, kad pareiškėjos motina kreipėsi dėl nuosavybės teisių atkūrimo, jai buvo paaiškinta, jog turimų dokumentų nepakanka nuosavybės teisėms atkurti, todėl papildomas N. L. rašytinis kreipimasis į žemėtvarkos institucijas nereikalingas. Be to, šioje byloje nėra keliamas joks reikalavimas, kilęs iš civilinių teisinių santykių. Priešingai, pareiškėja buvo pradėjusi atskirą civilinę bylą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo Kupiškio rajono apylinkės teisme, yra įtraukta trečiuoju asmeniui į M. Š. ir G. M. pradėtą kitą civilinę bylą. Atnaujinus terminą nuosavybės teises ir giminystės ryšius patvirtinantiems dokumentams paduoti, atsiras galimybė teisiškai išspręsti tarp šalių kilusius ginčus dėl to, ar N. L. pretenduoja į tą pačią žemę kaip M. Š. ir G. M., ar šie asmenys turėjo bendrus protėvius ir pan.
III.
Tretysis suinteresuotas asmuo M. Š. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 12 d. sprendimą ir administracinę bylą nutraukti.
1. Teismas nepagrįstai nustatė sprendimo rezoliucinėje dalyje, kad atkurtinas terminas dokumentams pateikti ir į M.įpėdinių valdytą žemę.
2. Pareiškėjos motina J. K. išreiškė valią atkurti nuosavybės teises ne į A. M. ar A. M., bet į A. M., S., t. y. kito asmens žemės sklypą.
3. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad pareiškėjos motina buvo M., bet ne Mickevičiūtė, t. y. ne A. M. dukra.
Šalies argumentai
4. Pareiškėjos paveldėjimo teisės liudijime (b. l. 11) nurodoma, kad J. K. sutuoktinis buvo A. K.. Tai įrodo, kad pareiškėjos motinos sutuoktinis ne L. K., kyla abejonių dėl to, pareiškėjos gimimo liudijime ir jos motinos santuokos registracijos bažnytinėje Metrikos ištraukoje yra teisingi.
5. Tai, kad pagal Kupiškio rajono apylinkės teismo sprendimu buvo nustatyta, kad A. M. (M.) įpėdiniai (duomenys neskelbtini) kaime Kupiškio raj. iki nacionalizacijos valdė 3,99 ha žemės sklypą, kad archyviniai dokumentai apie žemės nuosavybę priklauso A. M., mirusiam 1922 m. gruodžio 11 d., nesuteikia pareiškėjai teisės pretenduoti į kito asmens – apeliantės senelio A. M. turtą, nenustačius tikslios pareiškėjos kilmės ar minėtų asmenų tapatybės.
6. Apeliantės senelis buvo A. M., Ildefonso. Toks senelio vardas ir pavardė nurodomi jo mirties liudijime, taip pat apeliantės tėvo P. M. gimimo liudijime, kur nurodomas jo tėvas. Tačiau pareiškėjos nurodomo senelio yra kiti duomenys -A. M., S.
7. Pareiškėja pretenduoja atkurti nuosavybės teises į turėtą žemę ne savarankiškai, o šias teises paveldėdama iš savo motinos J. K.. Taigi, pareiškėja, pateikusi atitinkamus dokumentus ir įrodžiusi savo kilmę, galėtų pretenduoti tik į jos motinos pareiškime nurodyto savininko - A. M. (M.), S., žemę.
8. Teismas be pagrindo atkūrė terminą dokumentams pateikti į kito asmens, tame tarpe ir apeliantės senelio A. M. įpėdinių turėtą žemę.
9. Tai, kad M. vardu esantys žemės nuosavybės dokumentai priklauso A. M. nėra nustatyta, taip pat pareiškėja neįrodė ir nėra nustatyta, kad ji ir jos motina buvo Mickevičiaus įpėdiniai. Ginčijamame sprendime šios reikšmingos aplinkybės nepastebėtos.
10. N. L., norėdama atkurti teises į A. M. (M.) žemę, pirma privalėjo kreitis į atitinkamas valstybės institucijas ir atkurti terminą pareikšti prašymą nuosavybės teisių atkūrimui (Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamą turtą atkūrimo įstatymo 10 str.l d.).
11. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės ir pateikti dokumentai neįrodo svarbių termino praleidimo priežasčių. Pareiškėjos motina J. K. mirė 2001 m. gruodžio 5 d., paveldėjimo teisės liudijimas išduotas 2002 m. birželio 13 d., t. y. kai įstatymo nustatytas terminas nebuvo praleistas. Iki motinos mirties ir po to buvo pakankamas laiko tarpas išspręsti visus ginčijamus klausimus. Pati pareiškėja motinos vardu rašė prašymus atkurti nuosavybės teises 1991 m., talkino jai, žinojo visas nuosavybės atkūrimo proceso aplinkybes.
12. Teismas nepagrįstai atmetė motyvus dėl bylos neteismingumo administraciniam teismui.
13. Pareiškėjos pateikti dokumentai nepatvirtina giminystės ryšių su A. M., todėl pirmiausia pareiškėja privalėjo išspręsti šiuos ginčytinus klausimus bendrosios kompetencijos teisme.
14. Panevėžio apygardos administracinis teismas negalėjo konstatuoti, jog pareiškėja yra A. M. (M.) anūkė, nes tai nėra jo kompetencijoje.
15. Kadangi pareiškėjos reikalavimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo patenkinimas priklauso nuo to, kaip bus išspręstas civilinio teisinio pobūdžio reikalavimas dėl giminystės ryšio nustatymo, Panevėžio apygardos administracinis teismas turėjo šią bylą nutraukti.
Atsiliepimas
Pareiškėja N. L. su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė iš esmės tuos pačius argumentus, kuriais grindė savo skundą pirmosios instancijos teisme.
Tretysis suinteresuotas asmuo Panevėžio apskrities viršininko administracija su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog pagrindinė kliūtis nuosavybės teisėms atkurti yra žemės savininko bei pareiškėjos motinos pavardžių neatitikimas įvairiuose dokumentuose. Pabrėžė, kad lygiai tokioje pačioje juridinėje padėtyje iki 2007 m. lapkričio 16 d. buvo ir apeliantė M. Š. bei tretysis suinteresuotas asmuo G. M., kurie prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į M. A. (taip nurodyta pretendento prašyme) žemę Sapalų kaime pateikė 1991 m. spalio 16 d. Dėl jų pateiktuose giminystės dokumentuose nurodytų pavardžių neatitikimo su archyviniuose dokumentuose nurodyto žemės savininko pavarde, jiems taip pat nebuvo galima atkurti nuosavybės teisių.
Įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą pateikti giminystės ryšį su savininku įrodančius ir nuosavybės teisę įrodančius dokumentus M. Š. ir G. M. taip pat buvo praleidę.
Žemesnės instancijos teismas
Tik Kupiškio rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 16 d. civilinės bylos Nr. 2-747-649/07 sprendimu buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, patvirtinantis M. Š. ir G. M. pateiktuose giminystės dokumentuose nurodyto asmens tapatumą su Lietuvos valstybinio archyvo 1993 m. balandžio 20 d. pažymėjime Nr. 08-304-M nurodytu 3,99 ha žemės savininku. Šiuo teismo sprendimu taip pat buvo atnaujintas terminas M. Š. ir G. M. pateikti nuosavybės teisę ir giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus.
Abiem atvejais, t. y. ir M. Š. bei G. M. civilinėje byloje Nr. 2-747-649/07, ir N. L. administracinėje byloje Nr. 1-376-552-2008, svarbiomis priežastimis, dėl kurių praleistas įstatymo nustatytas terminas pateikti reikiamus dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, pripažintos tos pačios aplinkybės. Dėl šios priežasties sprendimo panaikinimas administracinėje byloje dėl praleistų terminų atnaujinimo sudarytų nevienodas teisines sąlygas įgyvendinti teisėtus lūkesčius dėl nuosavybės teisių atkūrimo.
Be to nurodė, kad pagal Įstatymo 2 straipsnio 2 punktą jeigu piliečiai, nustatytu laiku pateikę prašymus atkurti nuosavybės teises, yra mirę, nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu. Atsižvelgiant į tai, esant gyvai motinai J. K., pareiškėja N. L., neturėdama įgaliojimo, neturėjo teisės ir galimybės ieškoti ir rinkti atitinkamų dokumentų. Tokią teisę ji įgijo tik 2002 m. birželio 13 d., gavusi paveldėjimo teisės liudijimą po motinos J. K. mirties. Ši Įstatymo 2 straipsnio 2 punkto nuostata taip pat paneigia apeliantės teiginį, kad N. L., norėdama atkurti teises į A. M. (M.) žemę, pirma privalėjo kreiptis į atitinkamas valstybės institucijas ir atkurti terminą pareikšti prašymą nuosavybės teisių atkūrimui. Nuosavybės teisės gali būti atkuriamos tik mirusios pareiškėjos motinos J. K. vardu.
Panevėžio apskrities viršininko administracija nurodė, kad pareiškėjai nėra būtinybės įrodinėti, kad prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo pateikusi jos motina J. K. yra A. M. dukra. Šį faktą patvirtina pirminėje nuosavybės teisių atkūrimo byloje esanti gimimo liudijimo kopija. Be to, Panevėžio apygardos teismo administracinėje byloje buvo nagrinėjamas tik praleisto termino atnaujinimas pateikti giminystės ryšį ir nuosavybės teisę įrodančius dokumentus. Tik atnaujinus šį terminą atsiranda teisė tolesniems juridinę reikšmę turintiems faktams, kurių pagrindu arba būtų pripažinta, kad J. K. turi teisę į nuosavybės teisių atkūrimą į A. M. įpėdinių nuosavybės teise valdytą žemę, arba neturi, nustatyti.
Apeliacinės instancijos teismo proceso metu apeliantės atstovai paaiškino apeliacinio skundo argumentus ir prašė apeliacinį skundą patenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Pirmosios instancijos teismas atnaujino N. L. terminą pateikti nuosavybės teises bei giminystės ryšį su buvusiu savininku patvirtinančius dokumentus, siekiant atkurti nuosavybės teises į A. M. (M.) įpėdinių iki nacionalizacijos valdytą 3,99 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) kaime, Kupiškio rajone.
Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundą grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus ir dėl to nenustatė reikšmingų ginčo aplinkybių, turinčių įtakos teisingam bylos išsprendimui.
ABTĮ 136 straipsniu nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas administracine bylą apeliacine tvarka, patikrina tiek apskųstosios, tiek neapskustosios sprendimo dalių teisėtumą ir pagrįstumą. Todėl apeliacinės instancijos teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai.
Kolegija, remiantis šia nuostata, patikrinusi bylą nustatė, kad pareiškėja pretenduoja atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko A. M., S. žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) kaime Kupiškio rajone. Ta patvirtina pareiškėjos motinos J. K., mirusios 2001 m. gruodžio 5 d., prašymas atkurti nuosavybės teises į žemę.
Bylos įrodymai patvirtina, kad J. K. yra A. M. dukra (b.l.6-7). Taigi, pareiškėja, pateikusi atitinkamus dokumentus ir įrodžiusi savo kilmę, galėtų pretenduoti tik į jos motinos pareiškime nurodyto savininko - A. M. (M.), S., žemę.
Lietuvos valstybinio archyvo 1993 m. balandžio 20 d. pažymėjime Nr.08-304-M nurodyta, kad paskirstytų žemių 1936 m. gegužės 14 d. sąraše, patvirtintame 1937 m. sausio 22 d., yra įrašas, kad M. A. įpėdiniai (duomenys neskelbtini) kaime turėjo 3,99 ha žemės sklypą.
Pareiškėjos teigimu, A. M., A. M. ir A. M. yra tas pats asmuo, tačiau tai patvirtinančių dokumentų nėra.
Apeliantė nesutinka, kad pareiškėjos pateikti dokumentai, kuriais ji siekia patvirtinti savo senelio A. M. (M.), mirusio 1922 metais žemės valdymo faktą priklauso pareiškėjos nurodytam asmeniui, į kurio valdytą žemę pareiškėja pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises.
Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 12 punkte nurodyti kokie dokumentai gali patvirtinti nuosavybės teises. Šios normos turinys patvirtina, kad nuosavybės teisės gali būti įrodinėjamos dokumentais, kuriuose yra duomenų apie asmenį valdžius nuosavybės teise grąžintiną turtą, kurie patvirtina jo dydį bei turto buvimo vietą.
Šio nutarimo 13 punktu nustatyta, kad, jeigu piliečiai yra pateikę tik dokumentus, nurodytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. birželio 10 d. nutarime Nr. 407, juos nagrinėja žemėtvarkos skyriai Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka ir siūlo institucijai, priimančiai sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, atkurti piliečiams nuosavybės teises pagal šiuos dokumentus arba pripažįsta, kad pateiktų dokumentų nepakanka, ir siūlo piliečiui kreiptis į teismą dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis fakto įrodymo.
Byloje nėra neginčytinų įrodymų, patvirtinančių, kad J. K. prašyme nurodytas asmuo iki nacionalizacijos valdė žemės sklypą, į kurį pretenduoja pareiškėja. Pareiškėjos pateiktuose civilinės būklės įrašus patvirtinančiuose dokumentuose nurodytos pavardės ir Lietuvos valstybinio archyvo 1993 m. balandžio 20 d. pažymėjime Nr. 08-304-M nurodyta buvusio žemės savininko pavardė yra skirtingos ir pagal šiuos dokumentus nėra galimybės pripažinti, kad tai tas pats asmuo. Todėl remiantis Tvarkos 13 punktu šiuo atveju turi būti nustatomas juridinę reikšmę turintis faktas, nes nepakanka dokumentų, patvirtinančių A. M., S. žemės valdymo faktą.
Bylos dėl fakto, turinčio juridinę reikšmę, nustatymo yra teismingos bendrosios kompetencijos teismui (CPK 442 straipsnio 1 punktas) o bylos dėl termino atnaujinimo prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo bei dokumentams pateikti yra teismingos administraciniams teismams.
Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo spręsti 2009 m. gegužės 26 d. nutartimi nustatė, kad pagal šios kolegijos suformuotą praktiką jei asmuo siekia atnaujinti terminą nuosavybės teisę bei giminystės ryšį patvirtinantiems dokumentams pateikti ir jei tam būtina nustatyti faktą turintį juridinę reikšmę tai abu šie reikalavimai turi būti sujungti ir kartu nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme.
Tokiu būdu, byla priimta nagrinėti administraciniame teisme pažeidžiant priskirtinumo atitinkamiems teismams taisykles.
Pareiškėja savo prašyme administraciniam teismui nurodė, kad jei bus nustatyta, kad šioje byloje būtina nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, tai ji kreipsis dėl jo nustatymo, remiantis Civilinio proceso tvarka. Todėl esant šioms aplinkybėms byla perduotina nagrinėti pagal teismingumą Kupiškio rajono apylinkės teismui (CPK 446 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Remdamasi išdėstytais argumentais bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
M. Š. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Panevėžio apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 12 d. sprendimą panaikinti.
Bylą pagal N. L. prašymą perduoti nagrinėti Kupiškio rajono apylinkės teismui.
Nutartis neskundžiama.