Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Artūro Drigoto (pranešėjo) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininko),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo R. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutarties R. G. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

2006-11-26 Alytaus miesto ir rajono policijos komisariato viešosios policijos Patrulių kuopos Magistralinių kelių priežiūros būrio patrulis surašė R. G. administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalį, 124¹ straipsnio 6 dalį už tai, kad 2006-11-26 apie 16.10 val. Varėnos rajone, kelyje Vilnius-Varėna-Gardinas vairuodamas automobilį „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jis atsisakė leistis tikrinamas, ar nėra neblaivus (girtas) arba apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų (narkotikų, vaistų, kitų svaigiųjų medžiagų), nepateikė privalomo civilinės atsakomybės draudimo poliso, – tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 68, 70, 61.3 punktus.

2006-11-29 Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos patrulis, surašė R. G. administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, 124¹ straipsnio 6 dalį už tai, kad 2006-11-29 09.45 val. Linkmenų g. 37, Vilniuje, vairuodamas automobilį „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prieš pradėdamas važiuoti atbulas neįsitikino, kad tai saugu, atsitrenkė į gale sustojusį automobilį ir apgadino abu automobilius, nepateikė galiojančio vairuotojo pažymėjimo, tuo pažeidė KET 53,145,158,61.1 punktų reikalavimus.

Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos Tarnybos organizavimo poskyrio viršininkas, išnagrinėjęs ATPK 33 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka kartu abi R. G. administracinio teisės pažeidimo bylas, 2006-12-01 nutarime nustatė, kad R. G. padarė protokoluose aprašytus KET pažeidimus, šiuos pažeidimus kvalifikavo pagal ATPK 126 straipsnio 3 dalį, 124¹ straipsnio 6 dalį, 127 straipsnio 2 dalį ir, vadovaudamasis ATPK 30² straipsniu, 31 straipsnio 1 dalies 1 punktu pagal ATPK 126 straipsnio 3 dalį nutarė jam skirti 2000 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 24 mėnesiams, pagal ATPK 124¹ straipsnio 6 dalį – įspėjimą, pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį 100 litų baudą, pagal ATPK 124¹ straipsnio 6 dalį – įspėjimą, po to, vadovaudamasis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, parinko ir skyrė R. G. galutines administracines nuobaudas – 2000 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 24 mėnesiams.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo padavė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti nutarimą kaip neteisėtą ir bylą nutraukti. Skunde paaiškino, kad 2006-11-26 jis alkoholio nevartojo, todėl iš jo burnos negalėjo sklisti alkoholio kvapas. Šiuo metu gydosi ir vartoja vaistus, kurie paprastai nedaro jokio poveikio psichikai ir juos vartojant vairuoti automobilį nedraudžiama. Tačiau gali būti, kad 2006-11-26 vaistai veikė kitaip dėl to, kad jis buvo neišsimiegojęs ir pavargęs. Kadangi jis nepadarė ATPK 126 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo, nesupranta, už ką jis yra patrauktas administracinėn atsakomybėn ir koks jam paskirtos nuobaudos tikslas. Skunde taip pat paaiškino, kad jis eina Vilniaus universiteto Tarptautinio UNESCO ekonomikos ir valdybos centro direktoriaus pareigas. Darbo metu ir po jo jam tenka vairuoti transporto priemones, lankytis regionuose su užsienio kolegomis. Kadangi jo darbas yra glaudžiai susijęs su automobilio vairavimu, praradęs teisę vairuoti transporto priemones, jis praras galimybę kokybiškai ir sparčiai atlikti savo darbą.

Pirmosios instancijos teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovė palaikė skundą ir prašė jį tenkinti.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. sausio 26 d. nutartimi skundo netenkino, paliko nutarimą nepakeistą.

Teismas nustatė, kad R. G. skundžia tik tą nutarimo dalį, kuriuo jam skirta administracinė nuobauda už ATPK 126 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą.

Teismo vertinimu, byloje ištirti įrodymai – protokolas (b. l. 10), pažeidimą nustačiusių pareigūnų tarnybiniai pranešimai (b. l. 13, 15, 16), teisme apklaustų liudytojų A. K. , A. R. ir G. T. parodymai (b. l. 32-34) – patvirtina, kad skundžiamu nutarimu R. G. yra pagrįstai nubaustas pagal ATPK 126 straipsnio 3 dalį už tai, kad sustabdytas policijos pareigūnų įtariant, jog vairuoja automobilį neblaivus, atsisakė patikrinimo, ar nėra neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų arba kitų svaigiųjų medžiagų. Minėti liudytojai, kurių parodymai visiškai atitinka jų tarnybiniuose pranešimuose aprašytas pažeidimo nustatymo aplinkybes, parodė, kad 2006-11-26 Varėnos rajono policijos komisariate (toliau – Varėnos r. PK) buvo gautas pranešimas iš Trakų rajono policijos komisariato, jog keliu Vilnius-Varėna-Gardinas važiuoja automobilis „Ford“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas, sprendžiant iš netolygaus važiavimo keliu, gali būti neblaivus. Liudytojai A. K. , A. R. parodė, kad jie, gavę policijos budėtojo pranešimą apie įtartinai keliu važiuojantį automobilį, prie Valkininkų gyvenvietės jį sustabdė. Minėti pareigūnai parodė, kad vairuotojas buvo akivaizdžiai neblaivus, kadangi iš jo burnos sklido alkoholio kvapas. Įtarimus dėl jo neblaivumo patvirtino ir kiti požymiai: nekoordinuoti judesiai, paraudusios akys, nerišli kalba, agresyvumas. Minėtų liudytojų parodymai leidžia daryti išvadą, kad policijos pareigūnai pagal minėtus požymius turėjo pakankamą pagrindą įtarti, jog vairuotojas yra neblaivus. R. G. skundo argumentus, kad 2006-11-26 jis nebuvo vartojęs alkoholio, teismo vertinimu, paneigia minėti liudytojų A. K. , A. R. , kurie jautė iš jo burnos stiprų alkoholio kvapą ir pastebėjo kitus neblaivumą patvirtinančius požymius, parodymai. R. G. paaiškinimai, kad įtarimus dėl jo elgesio galėjo sukelti jo vartoti vaistai (skunde nenurodė kokie), teismo vertinimu, nepaneigia jo padaryto pažeidimo. KET 68 punktas draudžia vairuoti neblaiviam (girtam) ar apsvaigusiam nuo psichiką veikiančių medžiagų (narkotikų, vaistų, kitų svaigiųjų medžiagų). Todėl įtariamas KET 68 punkto pažeidimu vairuotojas privalo leistis patikrinamas ne tik dėl neblaivumo, o ir dėl to, ar jis nėra apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pateikta 2006-11-29 pažyma (išduota praėjus 3 dienoms po nustatyto KET pažeidimo) su vaistų aprašais (b. l. 6, 7), teismo nuomone, nepaneigia byloje nustatyto pažeidimo fakto.

Iš nutarimo turinio teismas nustatė, kad administracinio teisės pažeidimo bylą išnagrinėjęs policijos pareigūnas atsižvelgė į R. G. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis gailisi dėl pažeidimo (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). ATPK 30² straipsnis, ATPK 30 straipsnis įpareigoja, skiriant nuobaudą, atsižvelgti ne tik į lengvinančias pažeidėjo atsakomybę, bet ir į sunkinančias aplinkybes, kurių sąrašą nustato ATPK 32 straipsnis. Iš vidaus reikalų ministerijos centrinės duomenų bazės išrašo (b.l. 23-24) nustatyta, kad 2006-10-26 nutarimu R. G. buvo paskirta administracinė nuobauda už Kelių eismo taisyklių 61.3 punkto pažeidimą, padarytą 2006-10-24. Atsižvelgiant į tai, teismas padarė išvadą, kad priimant nutarimą, turėjo būti konstatuota ir atitinkamai įvertinta R. G. atsakomybę sunkinanti aplinkybė pagal ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktą. Tačiau nurodyta aplinkybė, kad skirdamas R. G. administracines nuobaudas, pareigūnas neatsižvelgė į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę pagal ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktą, teismo teigimu, nesuteikia pagrindo pripažinti visą nutarimą neteisėtą ir jį panaikinti, be to, tokiais pareigūno veiksmais nebuvo pabloginta administracinės atsakomybėn patraukto asmens padėtis.

Taigi teismas padarė išvadą, kad nutarimas remiantis skunde nurodytais argumentais negali būti naikinamas.

III.

R. G. apeliaciniu skundu prašo iš dalies pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį ta apimtimi, kuria paliktas teisių vairuoti transporto priemones atėmimas 24 mėnesiams. Apeliaciniame skunde nurodomi tokie argumentai:

1. Teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, įvertinant faktines įvykio aplinkybes, apelianto asmenines savybes, darbo pobūdį bei šeimynines gyvenimo sąlygas niekuo nepaaiškinamas. Apelianto vertinimu, paskirta nuobauda nedarys jam teigiamos įtakos, pažeidžia administracinės atsakomybės teisingumo principą. Nuobauda užkerta kelią jam vykdyti akademinę veiklą, visuomeninę ir švietėjišką misiją, atstovauti Lietuvą svarbiuose integracijos į tarptautines organizacijas ir pasaulinę informacinę visuomenę projektuose.

2. Nuoširdžiai gailisi dėl įvykusio nesusipratimo. Patyrė didelį emocinį sukrėtimą, sutriko sveikata, gali būti padaryta didelė žala jo kaip mokslininko reputacijai.

3. Nutarimas riboja galimybes dirbti Vilniaus Universitete. Darbo metu ir po jo jam nuolat būtina vairuoti transporto priemonę.

4. Turi sunkiai sergančią žmoną, todėl turi nuolat rūpintis sveikata ir prisidėti išlaikant.

5. Yra teigiamai charakterizuojamas darbe, išklausęs paskaitų apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai kursą. Teismas, nagrinėdamas bylą, neįvertino asmenybės savybių.

6. 2006 m. lapkričio 26 d. alkoholio nevartojo, nes vartojo vaistus, su kuriais alkoholio vartoti kategoriškai negalima. Gali būti, kad tą dieną jo vartojami vaistai jį paveikė kiek kitaip, nes buvo labai pavargęs ir neišsimiegojęs. Pareigūnai galėjo suklysti nuspręsdami, kad jis yra neblaivus dėl vaistų sukelto šalutinio poveikio. Alkoholio kvapas galėjo būti juntamas, nes prieš tai vežė alkoholinius gėrimus vartojusius kolegas. Mano, kad jo pažeidimas netinkamai kvalifikuotas pagal ATPK 126 straipsnio 3 dalį, o ne 126 straipsnio 4 dalį.

7. Pareigūnams draudimo poliso nepateikė dėl susijaudinimo, tačiau jį turėjo.

Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Eismo priežiūros tarnyba atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundo netenkinti. Nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog profesinė veikla, darbo pobūdis, šeimos materialinė padėtis negali būti priežastis taikyti švelnesnę nuobaudą arba jos rūšį, ypač kai yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Vairavimas neblaiviam yra labai sunkus pažeidimas, keliantis grėsmę aplinkiniams.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliantas nesutinka su institucijos nutarime jo veikos kvalifikavimu pagal ATPK 126 straipsnio 3 dalį ir pagal šio straipsnio dalies sankciją paskirta papildoma nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu.

Kolegija konstatuoja, kad institucija ir pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinkus įrodymus ir pagrįstai apelianto veiką kvalifikavo kaip ATPK 126 straipsnio 3 dalies pažeidimą.

ATPK 126 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė vairuotojams už neblaivumo (girtumo) patikrinimo vengimą. Iš policijos pareigūnų A. R. , A. K. tarnybiniuose pranešimuose nurodytų aplinkybių, šių pareigūnų, apklaustų liudytojais, parodymų matyti, kad pareigūnams stebint apeliantą ir bendraujant su juo, buvo pakankamas pagrindas apeliantą įtarti buvus neblaivumo (girtumo) būsenos, nes iš jo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, jis svirduliavo, jo kalba buvo nerišli, paraudusios akys, kt. Matyti, kad apeliantas atsisakė pasitikrinti būtent neblaivumą: jis atsisakė tikrintis neblaivumą (girtumą) prietaiso pagalba, apžiūrint ligoninėje. Taigi apelianto veika atitinka ATPK 126 straipsnio 3 dalyje numatyto teisės pažeidimo požymius.

Nėra pagrindo abejoti liudytojų parodymų patikimumu. Liudytojų parodymai neprieštaringi, nuoseklūs, pakankamai detalūs, šių liudytojų šališkumo nenustatyta. Nors apeliantas teigia, kad jie galėjo suklysti dėl jo, apelianto, būsenos, toks teiginys niekuo nepagrįstas, nes pareigūnai patys tiesiogiai bendravo su apeliantu, vykdė jiems pavestas tvarkos užtikrinimo funkcijas. Apeliantas protokole nepateikė jokio paaiškinimo, nenurodė, kad gali būti apsvaigęs nuo vaistų. Tad, esant pakankamam pagrindui apeliantą įtarti vairavus neblaiviam, jis turėjo pareigą nustatyta tvarka leistis patikrinamas ar nėra neblaivus (girtas) (Kelių eismo taisyklių 70 punktas), tačiau jos nevykdė.

ATPK 126 straipsnio 3 dalies sankcijoje privalomai numatyta bauda vairuotojams nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų. Apeliantui paskirta minimalios trukmės papildoma nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Apelianto manymu, jam ši nuobauda apskritai neturėtų būti taikoma. Kolegija pažymi, kad pagrindas netaikyti privalomai numatytos papildomos nuobaudos būtų tik nustačius ATPK 30¹ straipsnio taikymo sąlygas. Tiek institucija, tiek pirmosios instancijos teismas tokių sąlygų buvimo pagrįstai nenustatė.

Teismas visapusiškai išanalizavo ATPK 30¹ straipsnyje numatytas aplinkybes, į kurias turi būti atsižvelgiama vertinant šio straipsnio nuostatų taikymo galimybę. Matyti, kad apeliantas padarė labai pavojingą pažeidimą. Apeliantas nesileido patikrinamas neblaivumui (girtumui) nustatyti, tuo šiurkščiai pažeidė savo kaip vairuotojo pareigas. ATPK 27 straipsnyje kaip tik ir numatyta, kad asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas skiriamas už šiurkštų arba sistemingą naudojimosi šia teise tvarkos pažeidimą. Be to, teismas pagrįstai nustatė apelianto atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punkte (galiojantis baustumas už tokios pat rūšies administracinį teisės pažeidimą). Vertinant apelianto kaip vairuotojo asmenybę, yra matyti, kad apeliantas 2005-07-18 vairavo neblaivus, pažeidė Kelių eismo taisykles, ir tai nulėmė neigiamas pasekmes. Už šį pažeidimą apeliantas buvo baustas bauda, kurią sumokėjo 2005-08-12. Apelianto padaryti nevienkartiniai pažeidimai eismo saugumui jį apibūdina kaip nelinkusį laikytis nustatytos specialiosios teisės naudojimosi tvarkos. Kolegijos vertinimu, pažeidimo pavojingumo laipsnis, atsakomybę sunkinanti aplinkybė, apelianto kaip vairuotojo asmenybė, net ir esant atsakomybę lengvinančiai aplinkybei, numatytai ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punkte, teigiamam darbovietės charakterizavimui, pateikus pažymą, kad yra mokytas ir testuotas pagal alkoholio ir narkotikų žalos sveikatai programą, esant specialiosios teisės reikalingumui darbe ir buityje, nesudaro pagrindo peržengti įstatymų leidėjo nustatytų poveikio priemonių už pažeidimo padarymą ribų. Specialiosios teisės atėmimas yra administracinė nuobauda, ji yra atsakomybės priemonė, jai būdingas represinis pobūdis, kadangi ja asmuo nubaudžiamas, tuo siekiant prevencijos tikslų (ATPK 20, 21 straipsniai). Nagrinėjamu atveju specialiosios teisės atėmimo netaikymas būtų visiškai neadekvatus padaryto pažeidimo pavojingumui ir neleistų pasiekti administracinėms nuobaudoms keliamų tikslų.

Apeliacinės instancijos teismui pateikta transporto priemonės draudimo liudijimo kopija (b. l. 49) nevertintina kaip įrodymas, nes ji neatitinka rašytiniams įrodymams keliamų reikalavimų, be to, ji nebuvo pateikta institucijai ir pirmosios instancijos teismui. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatyme įtvirtintą teisinį reglamentavimą ir galiojantį rungimosi principą administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje, apeliacinės instancijos teisme nauji įrodymai paprastai nerenkami, netiriami ir nevertinami.

Pirmosios instancijos teismas surinko visus reikšmingus įrodymus, juos tinkamai įvertino, padarė pagrįstas išvadas, todėl pagrindo naikinti ar keisti teismo nutarties nėra. Apeliacinis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

R. G. apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.