Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. R. , a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) Kėdainiuose, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), šiuo metu suimtas ikiteisminiame tyrime proceso Nr. 1-01-1-49430-2018-4 ir randasi Kauno tardymo izoliatoriuje, nedirbantis, registruotas Šiaulių klientų aptarnavimo departamento Šiaulių jaunimo užimtumo skyriuje, teistas:

1) 2010 m. gegužės 17 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį – laisvės apribojimu 1 metams 9 mėnesiams, įpareigojant nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, mokytis, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje;

2) 2010 m. gruodžio 10 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 7 metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi ir 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, paskirta bausmė subendrinta su 2010 m. gegužės 17 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 7 metams 3 mėnesiams. 2017 m. rugsėjo 26 d. paleistas iš Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos atlikus bausmę;

3) 2018 m. sausio 15 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 1 metams 2 mėnesiams, įpareigojant neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, pradėti dirbti arba tęsti registraciją darbo biržoje, per 10 mėnesių nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, neatlygintinai išdirbti 120 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, bausmės vykdymo metu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;

4) 2018 m. rugsėjo 19 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 294 straipsnio 2 dalį – 10 mėnesių laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 4 dalimis ir 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, paskirta bausmė subendrinta su 2018 m. sausio 15 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 2 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, 1 metams ir 6 mėnesiams atidėtas laisvės atėmimo bausmės vykdymas, įpareigojant dirbti arba būti registruotam darbo biržoje, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 6 MGL (300 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų 284 straipsnyje ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. R. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2018 m. liepos 29 d., apie 18.40 val. viešoje vietoje – prie baro „Medžiotojų užeiga“, esančio J. Basanavičiaus g. 91K, Kėdainiai, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, kitų asmenų akivaizdoje, iš chuliganiškų paskatų tyčia kumščiu vieną kartą sudavė nukentėjusiajam D. L. į veidą, dėl ko jis nugriuvo ant žemės ir taip padarė jam muštinę žaizdą dešinio antakio išoriniame gale ir nesunkų sveikatos sutrikdymą bei tyčia kumščiu vieną kartą sudavė nukentėjusiajai G. P. į veidą ir sukėlė jai fizinį skausmą bei šiais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Apklaustas teisme R. R. kaltu prisipažino visiškai, parodė, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, kitų asmenų akivaizdoje, sudavė smūgį nukentėjusiajam D. L. į veidą, po kurio jis nukrito. Galėjo suduoti smūgį nukentėjusiajai G. P. Buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, todėl visų aplinkybių tiksliai neprisimena. Bare kilo konfliktas, nes jo draugas apsivėmė, prasidėjo sumaištis. Jam kažkas trenkė, o jis atsisukęs trenkė atgal, todėl nežino ar trenkė jam trenkusiam žmogui ar kitam žmogui. Civilinio ieškinio nepripažįsta, suma per didelė, žalą vertina keliais šimtais eurų. Procesines bylinėjimosi išlaidas pripažįsta. Nukentėjusiojo D. L. bandė atsiprašyti, tačiau jis nenorėjo bendrauti, o nukentėjusiosios nematė. Gailisi dėl savo veiksmų, supranta, kad alkoholis turėjo įtakos jo veiksmams. Šiuo metu yra suimtas dėl plėšimo, jo atžvilgiu atliekami ir kiti ikiteisminiai tyrimai. Turi mažametę dukrą.

Motyvuojamoji dalis

2018 m. liepos 29 d. Kauno apskrities Kėdainių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos J. V. tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nustatyta, kad 2018 m. liepos 29 d. apie 18.40 val. R. R., būdamas neblaivus, nustatytas 1,49 promilių girtumas, viešoje vietoje – prie baro „Medžiotojų užeiga“ esančio J. Basanavičiaus 91B, Kėdainių m., elgdamasis ypač įžūliai, prisikabino prie bare buvusio D. L.ir pro šalį ėjusios G. P. ir jiems sudavė smūgius. D. L. atvykus Greitajai medicinos pagalbai medikų pagalbos atsisakė ir pasišalino iš įvykio vietos. G. P. (nustatytas 2,54 promilių girtumas) po medikų apžiūros vykti į ligoninę atsisakė, jai įteiktas šaukimas (1 t., b. l. 10-11).

2018 m. liepos 29 d. apžiūros protokolu nustatyta, kad įvykio vietoje – prieš įėjimą į barą „Medžiotojų užeiga“, esantį J. Basanavičiaus g. 91 B, Kėdainiai, aikštelėje yra taromatas, dešinėje yra tarpas ir šaligatvis iki „Maximos“ PC pastato (1 t., b. l. 12-17).

2018 m. rugpjūčio 7 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G 2405/2018 (02) nustatyta, kad D. L. konstatuota supūliavusi muštinė žaizda dešinio antakio išoriniame gale, padaryta smogiant į šią sritį kietu buku riboto paviršiaus daiktu, tikėtina kumščiu ar koja. Sužalojimų morfologinis vaizdas neprieštarauja nurodytam traumos laikui ir aplinkybėms. Žaizdai atsirasti pakako ir vieno smūgio. Komplikuotai gyjanti muštinė žaizda dešinio antakio srityje vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Dėl sužalojimo neabejotinai buvo sukeltas fizinis skausmas (1 t., b. l. 82).

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo kaltė įrodyta pilnai. Kaltinamasis R. R. savo kaltę pripažino, patvirtino

R. R. padarytas viešosios tvarkos pažeidimas pasireiškė įžūliu elgesiu, demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, niekinant elementarias moralės bei elgesio normas. Minėti veiksmai pasireiškė brutaliu fiziniu smurtu be jokios dingsties, dėl ko nukentėjusiajam D. L. buvo padaryta muštinė žaizda dešinio antakio išoriniame gale ir taip nesunkiai sutrikdyta sveikata, o nukentėjusiajai G. P. dėl smūgio buvo sukeltas fizinis skausmas. Kaltinamojo nurodytas motyvas, kad jis tiesiog norėjo padėti girtam draugui esančiam bare, o pats gavęs smūgį ir prasidėjus sumaiščiai bare, trenkė kitiems asmenims, chuliganiškų paskatų požymio nešalina. Byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad kaltinamajam pirmam buvo suduotas smūgis. Ta aplinkybė, jog kaltinamajam buvo nesvarbu kam suduoda smūgius, parodo, kad kaltinamasis savo veiksmais norėjo priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, kadangi nebuvo jokių smurtinius veiksmus pateisinančių priežasčių. Kaltinamasis R. R. tyčia smurtavo viešoje vietoje ir toks jo smurtas vertinamas įžūliu elgesiu, kuris sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamojo R. R. veika papildomai kaip idealioji sutaptis su BK 284 straipsniu kvalifikuota ir pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą pagrįstai. Nukentėjusiojo D. L. sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai, kaltinamasis veikė iš chuliganiškų paskatų kitų žmonių akivaizdoje, tokiu būdu sutrikdant ir visuomenės rimtį bei viešąją tvarką. Tuo tarpu G. P. sukeltas fizinis skausmas pagrįstai nekvalifikuotas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, kadangi šioje normoje numatytą veiką ir jos padarinius apima viešosios tvarkos pažeidimo sudėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-68-942/2016, Nr. 2K-652/2007, Nr. 2K-122/2008).

Kaltinamojo R. R. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino dėl nusikalstamų veikų padarymo ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui bei tai, kad veiką padarė būdamas recidyvistu.

Skirdamas bausmę R. R., teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė dvi veikas, sudarančias idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį. Viena padaryta veika nesunki, kita – apysunkė. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Padarytos baigtos veikos. Nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Kaltinamasis R. R. baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 32-34), naujus nusikaltimus padarė turėdamas neišnykusį teistumą (2 t., b. l. 4-11, 15-23, 25-31), teisiamas penktą kartą, šiuo metu jam skirta kardomoji priemonė – suėmimas kitoje byloje. R. R. jau buvo teistas realia laisvės atėmimo bausme, 2018 m. sausio 15 d. baudžiamuoju įsakymu R. R. buvo paskirta laisvės apribojimo bausmė, 2018 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžiu bausmės vykdymas R. R. buvo atidėtas, tačiau kaltinamasis išvadų nepadarė ir nepasimokė dėl savo elgesio. Tai rodo, kad kaltinamasis R. R. linkęs nusikalsti, o padaryti nusikaltimai yra ne atsitiktinė, bet dėsninga jo ankstesnio gyvenimo būdo ir elgesio pasekmė. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes ir siekiant sulaikyti tokį asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti jį už padarytas nusikalstamas veikas bei paveikti jį taip, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai R. R. bus pasiekti tik paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę. Vertinant nurodytas aplinkybes, kaltinamajam skirtina BK 284 straipsnio ir 138 straipsnio 2 dalies sankcijose numatyta griežčiausia bausmės rūšis – laisvės atėmimas, kurios dydis nustatytinas artimas sankcijose numatytam šios bausmės rūšies vidurkiui.

Kadangi R. R. kaltu pilnai prisipažino, sutiko su sutrumpintu bylos įrodymų tyrimu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

R. R. BPK 140 straipsnio nustatyta tvarka buvo sulaikytas nuo 2018 m. liepos 29 d. 19.20 val. iki 2019 m. liepos 31 d. 16.37 val., todėl laikiname sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę vadovaujantis BK 65 straipsnio nuostatomis.

Kaltinamasis nusikalstamas veikas, už kurias teisiamas, padarė iki 2018 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžio priėmimo, todėl šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės apėmimo būdu jas subendrinus tarpusavyje (BK 63 straipsnio 1 dalis, 5 dalies 1 punktas), turėtų būti bendrinamos su 2018 m. rugsėjo 19 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Tačiau 2019 m. sausio 30 d. R. R. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį ir nuteistas pritaikius BK 64¹ straipsnį vienerių metų laisvės atėmimo bausme, kuri vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžiu paskirta bausme. 2019 m. sausio 30 d. teismo nuosprendis šiai dienai dar nėra įsiteisėjęs. Nurodytų aplinkybių kontekste, siekiant išvengti dvigubo bausmių bendrinimo, priimant nuosprendį nagrinėjamoje byloje, bausmių bendrinimo klausimas nesprendžiamas. Įsiteisėjus nurodytiems nuosprendžiams, bausmių bendrinimo klausimas bus sprendžiamas vykdymo procese.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o nuosprendį pradėjus vykdyti – keistina į suėmimą.

Byloje pareikštas nukentėjusiojo D. L. civilinis ieškinys dėl 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 75). Civilinį ieškinį nukentėjusysis grindžia tuo, kad dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų jam buvo prakirstas antakis, žaizda buvo gyli, ją reikėjo siūti, todėl jis negalėjo vykdyti individualios veiklos ir tai sukėlė nepatogumų. Taip pat patyrė pažeminimą, fizines kančias. Tuo tarpu kaltinamasis R. R. su kaltinamojo civiliniu ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad nukentėjusiajam padarytą žalą vertina keliais šimtais eurų.

Teismas pažymi, kad R. R. prieš D. L. padarė tyčinį smurtinį nusikaltimą, kurio metu nesunkiai sužalojo nukentėjusįjį. Nukentėjusysis buvo sužalotas viešoje vietoje iš chuliganiškų paskatų, padarant sužalojimą veide. Nėra jokios abejonės, kad nukentėjusysis dėl to patyrė ne tik skausmą, bet ir neigiamus dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą o tai apribojo jo bendravimo galimybes, lėmė darbingumo sumažėjimą. Dėl padarytų sužalojimų nukentėjusysis kreipėsi į gydymo įstaigą, komplikuotai gyjanti (supūliavusi) muštinė žaizda dešinio antakio srityje buvo įvertinta kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 82). Nukentėjusiojo įvardinti patirti negatyvūs reiškiniai ir pojūčiai teismui nekelia abejonių ir atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje reglamentuotą neturtinės žalos turinį, todėl nukentėjusysis turi teisę reikalauti ją atlyginti. Visgi, byloje nėra objektyvių duomenų, kad padarytas sužalojimas gali turėti nepataisomų pasekmių, susijusių su nukentėjusiojo sveikata ateityje. Byloje taip pat nepateikta duomenų, kurie patvirtintų kiek tiksliai laiko nukentėjusysis buvo nedarbingas. Teismas, įvertinęs tai kas išdėstyta, atsižvelgdamas į nukentėjusiajam sukeltas pasekmes ir žalos padarinius, sužalojimo mąstą, žalą padariusio asmens kaltę, sunkią turtinę padėtį, nusikaltimo padarymo aplinkybes, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, nukentėjusiojo prašomą neturtinės žalos dydį mažina iki 1000 Eur. Toks priteistinas neturtinės žalos dydis teismo manymu yra realus, teisingas, sąžiningas ir protingas. Neturtinė žala priteistina iš kaltinamojo R. R., kadangi būtent jo tiesioginiais veiksmais buvo padaryta žala D. L.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiant nepilnametį liudytoją dalyvavo psichologė A. T., už kurios dalyvavimą pagal pateiktą mokėjimo nurodymą (1 t., b. l. 106) Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas sumokėjo 68,39 Eur. Šios išlaidos pripažįstamos proceso išlaidomis ir yra išieškotinos iš kaltinamojo R. R. (BPK 103 straipsnio 6 punktas, 105 straipsnio 1 dalis, 186 straipsnis).

BPK 106 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, jog teismas, priimdamas nuosprendį ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Byloje esanti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma patvirtina, kad nukentėjusiojo D. L. atstovavimo išlaidos byloje yra 176,54 Eur. Nustatyta, kad kaltinamasis R. R. yra bedarbis, turi 2018 m. spalio 23 d. gimusią dukrą, į tai, jog nukentėjusiojo naudai iš kaltinamojo yra priteisiamas 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimas, šių atstovavimo išlaidų valstybės naudai iš kaltinamojo nepriteisia.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas su kompaktiniu disku, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti prie bylos medžiagos.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 302 straipsniu, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, teismas

nusprendžia:

R. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnyje (viešosios tvarkos pažeidimas) bei BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte (nesunkus asmens sveikatos sutrikdymas iš chuliganiškų paskatų), ir nuteisti:

- už nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje padarymą – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams;

- už nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte padarymą – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir pagal BK 284 straipsnį subendrinti taikant bausmių apėmimo būdą, ir paskirti R. R. 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu ir skirti R. R. 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. liepos 29 d. 19.20 val. iki 2019 m. liepos 31 d. 16.37 val., dvi laikinojo sulaikymo dienas prilyginant dviem laisvės atėmimo dienoms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio pradėjimo vykdyti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o nuosprendį pradėjus vykdyti – pakeisti į suėmimą.

Nukentėjusiojo D. L., gim. (duomenys neskelbtini), civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš R. R. jam priteisti 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinės žalos atlyginimo. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš kaltinamojo R. R. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, juridinio asmens kodas 191008196, naudai 68,39 Eur (šešiasdešimt aštuonis eurus 39 ct) proceso išlaidų.

Prašymą dėl atstovavimo išlaidų priteisimo valstybės naudai iš kaltinamojo R. R., atmesti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką su kompaktiniu disku, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie bylos medžiagos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus. Nuteistajam nuosprendžio apskundimo termino pradžia skaičiuojama nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos.