Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danguolė Šiugždinytė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutarimo M. L. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutarimu M. L. pripažinta padariusi administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 126 straipsnio 5 dalyje, ir jai paskirtos administracinės nuobaudos – 600 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams už tai, kad ji 2016 m. gegužės 16 d., apie 21.15 val., Kaune, Elnių g. 7, vairavo transporto priemonę „Opel Meriva“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama apsvaigusi nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.Apeliaciniame skunde (toliau – Skundas) M. L. prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Skunde nurodo, jog vairuodama automobilį pasijautė blogai ir pajuto silpnumą, tai, jos manymu, buvo šeimyninių problemų sukelto streso pasekmė. Dėl to sustojo ir toliau niekur nevažiavo. Automobiliui stovint su išjungtu varikliu užmigo prie vairo. Ją pažadino policininkai, kurie, įtarę, kad ji yra nuo kažko apsvaigusi, inicijavo tyrimą. Teigia, kad serga depresija, vartoja vaistus citalopramą ir karbamazepiną, paskirtus jos gydytojos. Šie medikamentai jokio šalutinio poveikio, trukdančio vairuoti transporto priemones, nesukelia. Teismas atsisakė priimti ir prijungti prie bylos jai išrašytus aukščiau nurodytų vaistų receptus, t. y. atsisakė priimti ir vertinti įrodymus, galinčius patvirtinti arba paneigti jos nurodytas aplinkybes. Teismas taip pat neaptarė ir niekaip neįvertino jos nurodytų aplinkybių, kad nuotaikų svyravimas bei emocinis nestabilumas, policininkų nepagrįstai palaikyti galimo apsvaigimo požymiu, yra ligos sąlygotos emocinės būklės išdava, o ne vaistų vartojimo pasekmė. Gydytojos jai paskirtų vaistų vartojimas nekelia apribojimų transporto priemonių vairavimui. Teismas atsisakė iškviesti ir apklausti ją gydančią ir minėtus vaistus jai skyrusią gydytoją K. D., kurios parodymai būtų galėję objektyviai patvirtinti ar paneigti jos parodymus. Teismas taip pat neapklausė medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktą surašiusios ir pasirašiusios gydytojos S. A., dėl to liko neišsiaiškinta, kokias narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas ją vartojus nustatė ši gydytoja, o jeigu tokių medžiagų vartojimo ji nenustatė, kuo grindė išvadą apie jos apsvaigimą nuo tokių medžiagų. Neapklausus šios gydytojos liko neišsiaiškinta ir tai, kodėl pradžioje minėtame akte raštu konstatavusi, kad vairuoti gali, vėliau gydytoja nuomonę pakeitė ir jos akivaizdoje įrašą ištaisė į „negali vairuoti“, tai aiškiai matyti skaitant aptariamą aktą. Neapklausta liko ir specialistė D. Z., iš kurios išvados Nr. T-N 1409/2016 (01) aiškiai matyti, kad jokių medžiagų, siekiant kurias aptikti ir buvo atliktas tyrimas (išvados 6 punktas), jos organizme nerasta (išvados 13 punktas). Minėtuose akte ir išvadoje konstatuota, jog rasta citalopramo ir pėdsakų karbamazepino, nei viename minėtų dokumentų nenurodant, kad tyrimo tikslas būtų buvęs nustatyti tokių medžiagų buvimą organizme, kad jos neišvengiamai sukelia ar gali sukelti būklę, kuriai esant draudžiama vairuoti mechanines transporto priemones.Skunde konstatuojama, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų daryti objektyvią išvadą, kad ji transporto priemonę vairavo apsvaigusi nuo kokių nors narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, ir kad citalopramas ir karbamazepinas yra psichiką veikiančios medžiagos, transporto priemonių vairavimas vartojant kurias užtraukia atsakomybę pagal LR ATPK 126 straipsnio 5 dalį. Visos nurodytos aplinkybės leidžia teigti, jog byla išnagrinėta neišsamiai ir šališkai, suvaržius jos, kaip administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teises, dėl to padariusi administracinį teisės pažeidimą pripažinta yra nepagrįstai ir neteisėtai.Atsiliepime į apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus viršininkas Andrius Bubulis prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutarimą palikti nepakeistą ir M. L. apeliacinio skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

M. L. apeliacinis skundas netenkinamas.LR ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aukštesnysis teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog M. L. kaltė padarius jai inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą yra įrodyta. Teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutartyje nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai niekaip nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų ir tėra pažeidėjos savaip pateikiama, tačiau objektyviai nepagrįsta, įrodymų interpretacija, ir tai nėra pagrindas, dėl kurio reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti kitaip ir naikinti skundžiamą nutarimą. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo išvadoms.Skunde nurodoma, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų daryti objektyvią išvadą, kad M. L. transporto priemonę vairavo apsvaigusi nuo kokių nors narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.LR ATPK 126 straipsnio 5 dalyje nustatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, apsvaigimo patikrinimo vengimas, taip pat narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. Šios normos esmė yra užtikrinti, kad transporto priemonės nevairuotų asmuo, negalintis tinkamai vertinti aplinkybių, laiku į jas reaguoti, nes toks vairuotojas kelia pavojų tiek sau, tiek ir kitiems eismo dalyviams, nepriklausomai nuo to, kokios priemonės sukelia tokią jo būseną (neblaivumą, apsvaigimą) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 21 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4-2014).Transporto priemones vairuojančių ar kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklės (patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. gegužės 18 d. nutarimo Nr. 503 redakcija). Pagal šių taisyklių 8.1 punktą, siekdami nustatyti, ar transporto priemonės vairuotojas yra neapsvaigęs, policijos pareigūnai pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintą metodiką įvertina bendrą asmens būklę. Bendros asmens būklės įvertinimo metodikos (patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505) II skyriaus 2 punkte įtvirtinti požymiai, kuriems esant galima įtarti, kad asmuo yra neblaivus ir (ar) apsvaigęs (iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai). Esant šiems požymiams, vertinama bendra asmens būklė (išskyrus atvejus, kai teisės aktai nustato kitaip arba to neįmanoma atlikti dėl vairuojančio sveikatos būklės): ar gali eiti tiesia linija – „pėda po pėdos“, ar stovėdamas gali pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ar užsimerkęs).Byloje nustatyta, kad M. L. vairuojamas automobilis „Opel Meriva“ 2016 m. gegužės 16 d., apie 21.15 val., buvo sustabdytas gavus liudytojo P. P. pranešimą apie tai, jog minėtas automobilis įtartinai manevruoja, todėl liudytojas, įtaręs, jog vairuotojas gali būti neblaivus, sustojęs prie sankryžos išėmė minėto automobilio raktelius ir iškvietė policijos pareigūnus. Liudytojas taip pat nurodė, kad paėmus raktelius vairuotoja užmigo (b. l. 4). Atvykus policijos pareigūnams ir patikrinus vairuotojos blaivumą alkotesteriu, apsvaigimas nuo alkoholio nebuvo nustatytas. Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 8.1 punkte nurodyta, kad policijos pareigūnai įvertinę bendrą asmens būklę ir pagrįstai įtarę, kad asmuo apsvaigęs, toliau atlieka taisyklių 8.2 ir 8.3 papunkčiuose nurodytus veiksmus, t. y. policijos pareigūnai transporto priemonės vairuotojui, prieš pristatydami jį į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, žodžiu paaiškina jam atsisakymo atlikti medicininę apžiūrą teisinius padarinius ir nedelsdami, bet ne vėliau kaip per valandą nuo pranešimo apie nušalinimą nuo transporto priemonės vairavimo, įvykio vietos apžiūros protokolo, laikino sulaikymo protokolo ar administracinio sulaikymo protokolo surašymo, išrašo siuntimą į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros ir pristato šiuos asmenis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą. Vyriausiųjų patrulių D. S. ir A. S. tarnybiniuose pranešimuose (b. l. 2, 3) nurodoma, kad su vairuotoja M. L. bendrauti nepavyko, ji visiškai nesiorientavo aplinkoje, kalbėjo nerišliai, nesugebėjo pasakyti savo vardo, nepastovėjo ant kojų, todėl įtarus, kad vairuotoja galimai vartojusi narkotinių ar psichotropinių medžiagų, dėl jos sunkios būklės buvo iškviesti medikai. Atvykę medikai su policijos pareigūnų pagalba pristatė M. L. į Kauno klinikų priėmimo skyrių apžiūrai.Atlikus M. L. šlapimo, paimto 2016 m. gegužės 17 d., 2.30 val., tyrimą specialisto išvadoje Nr. T-N 1409/2016(01) konstatuota, kad M. L. šlapime rasta citalopramo ir pėdsakų karbamazepino (b. l. 11). Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 303 (toliau – Aktas) konstatuota, kad M. L. eina netvirtai statydama kojas, paprastoje ir sudėtingoje Rombergo pozose svyruoja, yra dirgli, momentais juokiasi, verkia, todėl padaryta išvada, jog tiriamoji yra apsvaigusi ir vairuoti negali (b. l. 12). Bendras asmens būklės vertinimas buvo atliktas nepažeidžiant Bendros asmens būklės įvertinimo metodikos reikalavimų, gydytojos S. A. kompetencija ir kvalifikacija teismui abejonių nekelia, todėl netikėti gydytojos išvada jokio objektyvaus pagrindo nėra. Vien tai, kad gydytoja išvadoje iš pradžių pradėjo žymėti žodį „gali“ greta žodžio „vairuoti“, vėliau šį žymėjimą panaikino ir pažymėjo žodį „negali“, atsižvelgiant į tyrimo metu nustatytas ir anksčiau aptartas aplinkybes, laikytina rašymo apsirikimu. Taip pat pažymėtina, jog pati M. L. susipažino ir sutiko su tokia Akte nurodyta išvada, kad ji yra vartojusi psichotropinių medžiagų ir negali vairuoti, tai ji patvirtino savo parašu.Apeliaciniame skunde teigiama, kad M. L. šlapime rastos medžiagos – citalopramas ir karbamazepinas yra paskirtos jos gydytojos, šie medikamentai jokio šalutinio poveikio, trukdančio vairuoti transporto priemones, nesukelia. Tačiau aukštesnysis teismas pažymi, kad informaciniame vaisto „Citalopram“ lapelyje nurodoma, kad vartojant šį vaistą gali atsirasti mažesnis ar didesnis mieguistumas, gali tapti sunku sukaupti dėmesį ir tai būtina prisiminti vairuojant, dirbant prie staklių arba valdant bet kokius mechanizmus. Taip pat informaciniame vaisto „Carbamazepin“ lapelyje nurodoma, kad kol palaikomoji dozė tinkamai nenustatyta ir kol liga, t. y. skausmo sindromas, neišnykęs, vairuoti transportą ir valdyti mechanizmus nerekomenduojama, būtina gydytojo konsultacija. Teismas sprendžia, kad šie duomenys leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog M. L. šlapime rastos medžiagos citalopramas ir karbamazepinas daro įtaką asmens būklei ir gali ją paveikti taip, kaip nustatyta Akte. Teismas taip pat pažymi, kad M. L. turėjo ir galėjo žinoti galimą vaistų šalutinį poveikį ir pavartojusi psichiką galinčių paveikti vaistų – nevairuoti. Nustatyti faktiniai duomenys leidžia spręsti, jog įvykio metu policijos pareigūnams kilo pagrįsta abejonė dėl M. L. apsvaigimo, o Akte nurodyti duomenys neabejotinai patvirtina, kad M. L. 2016 m. gegužės 16 d., apie 21.15 val., buvo apsvaigusi nuo psichiką veikiančių medžiagų – citalopramo ir karbamazepino. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė įstatymo nuostatas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, kurį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl M. L. apeliacinis skundas netenkinamas, o Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutarimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutarimą palikti nepakeistą ir M. L. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.