- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2018-07-03
- Bylos Nr.
- 1-783-805/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-22272-2018-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Loreta Radzevičienė
- Kaltinamasis
- I. D.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.1Viešieji darbai (BK 46 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.14Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
- 1.1.9.10Dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72-2 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.1.16.1.13Kardomosios priemonės panaikinimas ar pakeitimas (BPK 139 str.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Gitanos Kaupės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo bylos medžiagą, kurioje I. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Prienų r. sav., Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), išsituokusi, turinti pagrindinį išsilavinimą, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamoji I. D. 2018 m. gegužės 12 d. apie 16.35 val., apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (nustatyta 2,21 promilės), gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, tarpusavio konflikto metu, tyčia smogė tris smūgius kirvio pentimi savo sugyventiniui S. B. į galvą, koja spyrė vieną kartą į šoną, tuo nukentėjusiajam S. B. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kirstinėmis žaizdomis galvos plaukuotoje dalyje, t. y. įtariama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
Iš kaltinamosios I. D. apklausos protokolo (b. l. 57-58, 64-65) matyti, kad su pareikštu įtarimu sutinka visiškai. Nurodė, kad S. B. yra jos sugyventinis, kartu gyvena nuomojamame name, esančiame (duomenys neskelbtini). 2018 m. gegužės 12 d. abu namuose gėrė alkoholį. Apie 16.35 val. virtuvėje tarp jos ir sugyventinio S. B. kilo žodinis konfliktas, kurio esmės neprisimena. Abu buvo stipriai išgėrę. Žodinio konflikto metu sugyventinis ją keikė necenzūriniais žodžiais. Susinervinęs S. B. pasiėmė prie krosnies buvusį kirvį, kurio kotu smogė jai per ranką, bet nepataikė. Ji iš sugyventinio rankų atėmė kirvį ir kirvio pentimi smogė S. B. tris kartus į galvą. Po smūgių sugyventinis nugriuvo virtuvėje ant grindų. Matė, kad kirvio petnimi prakirto galvą, galva kraujavo. S. B. vieną kartą koja įspyrė į kažkurį šoną, nes buvo supykusi. Kai ji atsitraukė nuo sugyventinio, šis atsistojo. S. B. pradėjo rėkti ir išėjo iš virtuvės į kiemą. Kirvį, kuriuo prakirto sugyventiniui galvą, padėjo virtuvėje prie krosnies. Netrukus atvyko policijos pareigūnai ir ją sulaikė. Dėl sugyventinio sužalojimo labai gailisi.
Nukentėjusysis S. B. parodė (b. l. 22-23, 27-28), kad tarp jo ir sugyventinės I. D. kilo konfliktas, jie vadino vienas kitą necenzūriniais žodžiais. Neprisimena ar smogė kirvio kotu sugyventinei. Sugyventinė I. D. pagriebusi kirvį, kuriuo kapoja malkas, smogė jam gal tris smūgius kirvio pentimi į galvą ir ją prakirto. Nuo sugyventinės smūgių jis nugriuvo ant grindų, po to atsikėlė ir išbėgo į kiemą. Atvykę policijos pareigūnai iš virtuvės paėmė kirvį, kuriuo sugyventinė jį sužalojo. Daugiau konfliktų su sugyventine nebuvo. I. D. jo atsiprašė. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamosios I. D. prisipažinimo, nukentėjusiojo S. B. parodymų, kaltinamosios kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo taip pat patvirtina ir kiti faktiniai bylos duomenys:
2018 m. gegužės 12 d. pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą (b. l. 1-2), kuriame nurodyta, jog 2018 m. gegužės 12 d. apie 16.35 val., gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, dėl nežinomų priežasčių kilo konfliktas tarp sugyventinių S. B. ir I. D.. Konflikto metu S. B. nustatytas 1,92 promilių girtumas, I. D. – 2,21 promilių girtumas. Konflikto metu I. D. kirviu sudavė nenustatytą kiekį smūgių savo sugyventiniui į galvos sritį;
tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje atvejo (b. l. 7-9), kuriame užfiksuota, jog S. B. kirviu į galvą kirto sugyventinė. Nukentėjusiojo galvoje yra trys kirstinės žaizdos ir gumbas;
įvykio vietos apžiūros protokolas ir fotonuotraukos (b. l. 10-11, 12-15) patvirtina, jog įvykio vieta yra gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje. Joje ant koklinės krosnies stovi įvairūs puodai ir kirvis. Ant kirvakočio nuo pleišto 4,5 cm atstumu matoma raudonos spalvos 5,5 cm dėmė, primenanti kraujo dėmę. Ant kirvakočio briaunos, nuo pleišto 9 cm atstumu matoma raudonos palvos 2 cm ilgio 1 cm pločio dėmė. Kairėje kambario pusėje nuo rytinės sienos 36 cm atstumu ant grindų ir kilimo matomos įvairaus diametro raudonos spalvos kraujo dėmės. Įvykio vietos apžiūros metu paimtas ir apžiūrėtas kirvis pagal pakvitavimą grąžintas nukentėjusiajam S. B. (b. l. 10);
asmens blaivumo testas (b. l. 20), kuriuo S. B. 2018 m. gegužės 12 d. nustatytas 1,92 promilės girtumas;
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 32), kurioje nurodyta, kad S. B. nustatyta kirstinės žaizdos galvos plaukuotoje dalyje. Sužalojimai padaryti veikiant galvos plaukuotąją dalį aštriu, kertančio tipo, žalojančiu daiktu. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek nukentėjusiajam esant vertikalioje padėtyje, tiek nukentėjusiajam esant horizontalioje padėtyje. Sužalojimai padaryti mažiausiai trijų trauminių poveikių pasėkoje;
asmens blaivumo testas (b. l. 46), kuriuo I. D. 2018 m. gegužės 12 d. 17.08 val. nustatytas 2,21 promilės girtumas.
Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tenkintinas.
Iš aukščiau išdėstytų ir aptartų įrodymų visumos matyti, kad I. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. 2018 m. gegužės 12 d. apie 16.35 val., apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (nustatyta 2,21 promilės), gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, tarpusavio konflikto metu, tyčia smogė tris smūgius kirvio pentimi savo sugyventiniui S. B. į galvą, koja spyrė vieną kartą į šoną, tuo nukentėjusiajam S. B. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kirstinėmis žaizdomis galvos plaukuotoje dalyje. Tokie kaltinamosios veiksmai netoleruotini ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu, jie atitinka Smurto artimoje aplinkoje įstatymo nuostatas, reglamentuojančias žmogaus teisių ir laisvių pažeidimą. Tarp kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos ir kilusių padarinių yra priežastinis ryšys. Nukentėjusiajam padaryti sužalojimai kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.
Įstatymas numato, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Už I. D. padarytą nusikalstamą veiką gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų, todėl pagal įstatymo nuostatas nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Protokole, kurį pasirašė kaltinamoji, jai buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, ji susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis ir jas suprato. Kaltinamoji I. D. sutiko, kad prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamoji sutiko ir neprieštaravo dėl siūlomos jai paskirti bausmės rūšies ir dydžio (b. l. 69-71). Nukentėjusiajam pranešimas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu įteiktas 2018 m. birželio 20 d. (b. l. 68). Nukentėjusysis S. B., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu.
Skiriant bausmę teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltės rūšį, pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas teismo nustatytas aplinkybes bei įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę, jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo ir kt.). Kaltinamoji padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką – nesunkų nusikaltimą prieš artimą žmogų – sugyventinį S. B.. Kaltinamosios I. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, laikytina tai, kad ji prisipažino padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamosios I. D. atsakomybę sunkinančia aplinkybe, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte, laikytina tai, kad nusikalstamą veiką ji padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Bylos duomenimis nustatyta, kad I. D. yra darbingo amžiaus, išsituokusi (b. l. 38), praeityje neteista (b. l. 39), vieną kartą bausta administracine tvarka (b. l. 40-41), Prienų rajono Psichikos sveikatos centre narkologo ir psichiatro įskaitoje neįrašyta (b. l. 45), niekur nedirba (b. l. 42). Dėl neteisėtų kaltinamosios veiksmų nukentėjusysis jautė ir fizinį skausmą, jam skaudėjo. Bylos duomenimis stiprių liekamųjų reiškinių nukentėjusiajam nėra, kaltinamosios padarytas sužalojimas kvalifikuotas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Civilinio ieškinio nukentėjusysis kaltinamajai nereiškia, jai atleidžia, prieštaravimų prokuroro sprendimui užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu negauta. Įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes, siekiant ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir prevenciškai jį pataisyti, atsižvelgiant į kaltinamosios amžių, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, jos elgesį iki nuskalstamos veikos padarymo, kitus kaltinamąją charakterizuojančius duomenis, I. D. skirtina prokurorės pasiūlyta bausmės rūšis – 9 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant per šį laikotarpį neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį, su kuria kaltinamoji sutinka. Kadangi kaltinamoji padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, artimoje aplinkoje, todėl šiuo atveju kaltinamajai, vadovaujantis BK 72² straipsniu, skirtinas įpareigojimas per 2 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Pagal BK 64¹ straipsnį, kai baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamosios atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Kaltinamoji I. D. buvo laikinai sulaikyta nuo 2018 m. gegužės 12 d. 16.40 val. iki 2018 m. gegužės 14 d. 15.23 val. (b. l. 48-49, 50), todėl kardomojo kalinimo laikas įskaitytinas į paskirtą bausmę (BK 65-66 straipsniai).
Kaltinamajai I. D., vadovaujantis BPK 119 straipsniu, iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo paliktina galioti paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 66-67).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 – 422 straipsniais,
I. D. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jai 9 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir I. D. paskirti galutinę 6 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu I. D. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą per 2 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos išklausyti smurtinį elgesį keičiančią programą asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaityti I. D. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. gegužės 12 d. 16.40 val. iki 2018 m. gegužės 14 d. 15.23 val., t. y. 2 paras, jas prilyginant 12 viešųjų darbų valandų.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti I. D. palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus, panaikinti.
Išaiškinti I. D., kad ji, nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajai pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamoji nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.